Balandžio 18-19 d. Pauliaus Lindenau mokymo centre (Statybininkų g. 39, Klaipėda) vyko Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) ataskaitinis suvažiavimas.

LIETUVOS SUŽEISTŲ KARIŲ KOMANDOS PERGALĖS „INVICTUS GERMANY 2026“ SPORTO FESTIVALYJE

Birželio 12–14 dienomis Diuseldorfe, Vokietijoje, vyko tarptautinis sporto festivalis „Invictus Germany 2026“, kuriame dalyvavo ir Lietuvos sužeistų karių komanda. Šis sporto renginys jau tapęs gražia ir prasminga tradicija, kuri suburia ne tik tuos kurie žaidžia, bet ir tuos kurie juos palaiko: veteranus, sužeistų karių atstovus, jų šeimų narius bei svečius iš įvairių pasaulio šalių.

Lietuvos sužeistų karių komandos atstovai išbandė savo jėgas uždarų patalpų irklavimo, stalo teniso ir važiavimo dviračiu rungtyse. Tokie renginiai yra kur kas daugiau nei sportas – šis tarptautinis susitikimas tapo puikia galimybe stiprinti bendruomeniškumą, dalintis asmenine patirtimi, motyvuoti vieniems kitus ir įrodyti, jog net po pačių sunkiausių gyvenimo išbandymų ar patirtų sužeidimų galima drąsiai siekti naujų tikslų bei laimėjimų.

Lietuvos karių pergalės uždarų patalpų irklavimo rungtyse

Ypatingo pasididžiavimo verti Lietuvos karių pasiekimai uždarų patalpų irklavimo sektoriuje. Mūsų sportininkai pademonstravo aukščiausio lygio fizinį bei psichologinį pasirengimą ir iškovojo prizines vietas:

1 minutės irklavimo rungtis:

• 1 vieta – Tomas Ruika
• 2 vieta – Andrius Ališauskas

4 minučių irklavimo rungtis:

• 1 vieta – Andrius Ališauskas
• 2 vieta – Povilas Poškus

Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas:

Dėkojame Lietuvos komandos nariams už garbingą mūsų valstybės atstovavimą tarptautinėje arenoje! Taip pat nuoširdžiai dėkojame „Invictus Germany“ organizatoriams Vokietijoje už šiltą priėmimą ir sudarytas puikias sąlygas sportuoti bei bendrauti.

Lietuvoje yra dislokuotas JAV rotuojamas batalionas ir artilerijos vienetas. Siekiame  ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV pajėgų buvimo Lietuvoje. Tam nuolatos gerinamos sąlygos sąjungininkų gyvenimui ir treniravimuisi Lietuvoje, didinat investicijas į priimančiosios šalies paramą. JAV karių buvimui Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje yra įrengta stovykla „Herkus“. 2025 m. rudenį Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra, skirta Lietuvoje esantiems JAV kariams. Čia pastatytos trejos kareivinės, daugiafunkcinis centras su sporto sale ir mokymo klasės, valgyklos, įrengta techninio aptarnavimo zona, sraigtasparnių aikštelės ir kt. Taip pat yra plečiamas dalyvavimas bendrose pratybose, mokymuose, keičiamasi patirtimi ir žiniomis.

Teisinis pagrindas bendradarbiavimui gynybos srityje. 2016 m. liepos 25 d. pasirašytas atnaujintas susitarimas pakeitė 2008 m. gegužės 13 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Kazachstano Respublikos gynybos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje.

Tarpvyriausybinis susitarimas dėl įslaptintos informacijos apsaugos pasirašytas 2015 m. gegužės 19 d.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Pirmasis Lietuvos gynybos atašė akredituotas 2008 m., dengė ir kitas Centrinės Azijos valstybes. Nuo 2016 m. Kazachstaną dengė iš Kinijos. Nuo 2024 m. vėl įsteigta gynybos atašė pareigybė Kazachstane.

Kazachstano gynybos atašė Lietuvai, reziduojantis Minske, pareigas ėjo 2018–2021 m. Šiuo metu nėra akredituoto.

Dvišalis bendradarbiavimas vyksta pagal pasirašomus planus. Vyksta politinės karinės konsultacijos, jų metu aptariami regioninio saugumo ir aktualūs bendradarbiavimo klausimai. Kazachstano atstovai yra kviečiami mokytis Lietuvos karinio švietimo institucijose (anglų kalbos, medikų, instruktorių, karininkų karjeros kursai), vyksta konsultacijos personalo politikos, išminavimo, anglų kalbos testavimo, karo medicinos klausimais. Kazachstano atstovai yra kviesti stebėti pratybų Lietuvoje, Lietuvos atstovai yra stebėję ir dalyvavę JAV ir Kazachstano pratybose Steppe Eagle.

Verslo ir valstybės partnerystė: rengiamas naujas modelis kibernetinių kompetencijų spragų užpildymui

Vykdant projektą „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“, Krašto apsaugos ministerijos užsakymu parengta galimybių studija „Galimybių studija dėl viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo krypčių nustatymo ir kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo modelio sukūrimo ir jų pristatymo“, kuri pristatyta 2026 m. kovo 17 d. vykusiame renginyje. Krašto apsaugos ministerija subūrė kibernetinio saugumo ekspertus, verslo ir akademinės bendruomenės atstovus aptarti parengtos galimybių studijos rezultatus.

Viena iš renginio dalių buvo skirta viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo (VPSB) stiprinimui, siekiant sukurti Lietuvai pritaikytą kibernetinio saugumo kompetencijų ugdymo modelį, užtikrinantį ilgalaikį šalies atsparumą sparčiai kintančių grėsmių akivaizdoje.

Renginyje diskutuota, ar, siekiant tapti kibernetinio saugumo specialistu, būtina sukaupti 10 000 valandų patirties vienoje srityje, ar pakanka turėti kibernetinio saugumo sertifikatą, o gal užtenka baigti kibernetinio saugumo studijas. Vienareikšmiško atsakymo nėra – visi šie aspektai yra svarbūs ir tam tikru etapu gali turėti lemiamą įtaką karjerai.

Galimybių studijoje pažymėta, kad iki šiol įgūdžių stiprinimo srityje daug iniciatyvų vykdoma ad hoc principu, tačiau augantis kibernetinių atakų mastas reikalauja sisteminių pokyčių ugdymo srityje. Siekiant stiprinti nacionalinį talentų potencialą, būtina išsikelti strateginį tikslą ir sutelkti visus reikalingus išteklius jam pasiekti. Visų suinteresuotų šalių interesai sutampa: verslas ir institucijos siekia turėti aukštos kvalifikacijos specialistus, o aukštojo mokslo institucijos – daugiau galimybių rengti rinkos poreikius atitinkančius ekspertus.

Atlikta darbo rinkos analizė atskleidė ryškų atotrūkį tarp teorinio pasirengimo ir praktinių įgūdžių, kurie šiandien yra kritinis darbdavių lūkestis. Nors per pastaruosius trejus metus studijas baigė 413 specialistų, net 98 proc. darbdavių vis dar nurodo jaučiantys kompetencijų trūkumą. Tai patvirtina, kad formalaus parengimo universitetuose ir kitose mokymo įstaigose nepakanka. Identifikuotas kritinis SOC analitikų ir informacijos saugos vadovų (CISO) poreikis – specialistų, gebančių operatyviai valdyti incidentus ir vykdyti grėsmių stebėseną sudėtingose infrastruktūrose.

Ypatingas dėmesys diskusijose skirtas dirbtinio intelekto (DI) įtakai. Net 83 proc. darbdavių mano, kad ši virsmo technologija iš esmės keis reikalingas kompetencijas. DI daro atakas pigesnes ir sudėtingesnes, todėl specialistų rengimas turi būti orientuotas į gebėjimą nuolat prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir išlaikyti strateginį pranašumą.

Siekiant ilgalaikių rezultatų, siūloma atsisakyti trumpalaikio projektinio finansavimo ir kurti tęstines, nacionaliniu lygmeniu koordinuojamas programas. Privatus sektorius raginamas tapti ne tik paslaugų gavėju, bet ir aktyviu kibernetinio saugumo specialistų ekosistemos kūrėju, prisidedančiu prie inovacijų ir praktinės patirties perdavimo naujajai kartai.

Kaip organizacijos gali tapti „kibernetiniais poligonais“ ir kartu stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą? Ar esame pasirengę momentui, kai dirbtinis intelektas perims reikšmingą dalį saugumo analitikų darbo?

Daugiau apie Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų ekosistemą (nuo 4:33:50):

2024 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta  projekto „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimo sutartis, kuria  įsipareigoja stiprinti valstybės kibernetinį saugumą: orientuojantis į nacionalinio kibernetinio saugumo modelio parengimą, aktualių kibernetinio saugumo organizacinių ir techninių reikalavimų nustatymą, remiant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, skatinant standartizuotų procesų diegimą, didinant kibernetinio saugumo brandą ir darbuotojų įgūdžių ir kompetencijų plėtojimą.

Tikslinė grupė – LR Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės darbuotojai, kibernetinio saugumo subjektai, visuomenės nariai.

Projektas finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ( EGADP) lėšų.

Projektas vykdomas iki 2026 m. kovo 31 d.

Siektini rezultatai:

• Įteisintas atnaujintas kibernetinio saugumo modelis
• Priimtas teisės aktas dėl naujų organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų patvirtinimo
• Sudarytos sąlygos kibernetinio saugumo subjektams nuosekliai didinti kibernetinio saugumo brandą, pasitelkiant visuotinai pripažintus ISO standartus
• Parengtas ir įgyvendintas darbuotojų, dalyvaujančių kibernetinio saugumo politikos formavime, kvalifikacijos kėlimo planas
• Parengtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo vystymo kibernetinio saugumo srityje galimybių kryptys
• Komunikacijos kampanijų 2 vnt., skirtų visuomenės kibernetinio saugumo brandai didinti,

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos investicijas galite rasti www.esinvesticijos.lt

Plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas: rezervo karių asociacijų (CIOR) ir NATO Rezervų komiteto (NCR) – act susitikimas

2026 m. sausio 27-29 dienomis JAV (Norfolkas, Virdžinija) vyko NATO atsargos karių konfederacijos (angl. Interallied Confederation of Reserve Officers, toliau – CIOR) ir NATO Rezervų komiteto (angl. NATO Committee on Reserves, komiteto(toliau – NCR) susitikimai. Lietuvą NCR komitete atstovavo LK Mokymų ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Žilvinas Gaubys, CIOR – ats. mjr. Linas Žeimys, KAM.

Pagrindinis NATO Allied Command Transformation (ACT) organizuoto NATO Rezervų Komiteto (NCR) susitikimo tikslas – didinti rezervinių pajėgų indėlį į NATO transformaciją, kad Aljansas galėtų greičiau generuoti parengtus pajėgumus, stiprinti gynybines ir atgrasymo priemones bei didinti NATO sąjungininkų pasirengimą.

Renginių metu buvo pristatyti NATO politikos pokyčiai rezervo srityje. Nors nacionaliniai rezervų modeliai labai skiriasi struktūra, misijomis ir pasirengimu, juos sieja bendras tikslas: jie yra neatsiejama NATO ir nacionalinių gynybos planų dalis ir yra skirti integruotis su reguliariosiomis pajėgomis krizės atveju.

SACT pavaduotojas gen. Aurelio Colagrande savo pranešime pabrėžė, kad rezervistų pasirengimas yra kritinis elementas NATO transformacijos darbotvarkėje ir kad rezervistai padeda Aljansui sparčiau ir didesniu mastu sutelkti pajėgas. Akcentuota, kad rezervistai stiprina civilinį – karinį bendradarbiavimą, nes dirba tiek civilinėse institucijose, tiek, esant reikalui, kariuomenėje. Rezervo karių formuojamos pajėgos nebevertinamos kaip „atsarginė“ jėga – jos yra pagrindinė kiekvienos valstybės karinės galios dalis ir integruotos į NATO bei nacionalines gynybos priemones ir yra svarbios tiek atgrasymui, tiek nacionaliniam pasirengimui mobilizacijai. Todėl norint užtikrinti rezervistų veiksmingumą, reikia daugiau nei vien politikos suderinimo. Tam taip pat reikia pakeisti požiūrį į rezervistus NATO struktūrose ir nacionalinėse sistemose.

CIOR Susitikimų metu analizuota saugumo aplinka NATO rytiniame flange ir Šiaurės Atlanto regione. Taip pat diskutuota apie bendrus tarptautinius mokymus, CIOR organizuojamus kursus, mokymų standartizavimą ir skaitmeninių sprendimų taikymą bei Rezervo karininkų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą. Aptartos priemonės, skirtos jaunųjų karininkų motyvacijai, tarptautiniam bendradarbiavimui ir ateities lyderių rengimui. Pristatyti komitetų veiklos rezultatai, suderinti 2026 m. veiklos planai ir numatyti būsimi CIOR renginiai.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2025 m. birželio 30 d. Maniloje pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvą regione atstovauja gynybos patarėjas reziduojantis Japonijoje. 

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Šiuo metu siekiama identifikuoti konkrečius bendradarbiavimo prioritetus, vyksta kasmetiniai saugumo pokalbiai. 2025 m. rudenį Lietuvoje lankėsi du Filipinų gynybos sekretoriaus pavaduotojai atsakingi už gynybos politiką ir gynybos pramonę.

Toliau vykdomas Lietuvos inicijuotas aukšto lygio (ang. Flagship) forumas ,,Cyber Champions Summit“. Forumas pradėtas rengti 2023 m. Vilniuje, 2024 m. jis vyko Australijoje, o 2025 m. buvo organizuotas Seule, Pietų Korėjoje. Renginys laikomas pagrindine NATO bendradarbiavimo su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis iniciatyva kibernetinės gynybos srityje apjungianti ne tik NATO partnerius, bet ir bendramintes šalis iš kito regiono.

Taip pat, toliau tęsiami aktyvūs dialogai su regiono partneriais, organizuojami aukšto lygio susitikimai ir bendradarbiaujama dalyvaujant bendrose kibernetinės gynybos pratybose. Reikšmingas bendradarbiavimo rezultatas - 2025 m. pavasarį surengtos pirmosios Lietuvos ir Australijos kibernetinės konsultacijos, įvykusios nuotoliniu būdu, kurių metu sutarta toliau vystyti dialogą ir susitikti Vilniuje. Stiprinamas abipusis bendradarbiavimas su Pietų Korėja ir Singapūru: Krašto apsaugos vadovybė lankėsi valstybėse, vizitų metu buvo siekiama skatinti informacijos pasikeitimą, ypatingą dėmesį skiriant informacijos mainams apie kibernetines grėsmes, piktavalių veikėjų veikimo modelius bei jų taikomas technikas, taktikas ir procedūras.

KAM toliau skiria daug dėmesio regioninio bendradarbiavimo stiprinimui, ypač su Lenkija, kurios kibernetinio saugumo interesai atitinka Lietuvos interesus. Šiam tikslui įgyvendinti parengtas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje gairių projektas (angl. Lithuania–Poland Roadmap for Cooperation in Cybersecurity Area for 2026–2029). Dokumente numatoma plėtoti tolimesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos gynybos struktūrų, stiprinti civilinius kibernetinius pajėgumus, skatinti informacijos dalinimąsi, organizuoti bendras pratybas bei mokymus.

Toliau stiprinamas regioninis bendradarbiavimas su Baltijos šalimis. 2026 m. surengtos dvišalės Baltijos šalių konsultacijos, kurių metu aptarti bendri kibernetinio saugumo iššūkiai, galimi sprendimų būdai ir tolesnio bendradarbiavimo kryptys, stiprinant civilinius ir karinius kibernetinius pajėgumus. Toliau vykdomas reguliarių Baltijos šalių (3B) kibernetinio saugumo direktorių konsultacijų formato plėtojimas ir bendradarbiavimas, vykdant kibernetinių grėsmių paieškos operacijas (angl. cyber threat hunting).

2025 m. pradėtas aktyvesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri demonstruoja didėjantį strateginį dėmesį Baltijos regionui ir pasižymi stipriomis kompetencijomis kibernetinių grėsmių nustatymo srityje. Buvo surengtos pirmosios Lietuvos ir Kanados kibernetinio saugumo konsultacijos, Kanados kariuomenės Kibernetinės valdybos ekspertai dalyvavo didžiausiose Lietuvos kariuomenės organizuojamose kibernetinės gynybos pratybose „Gintarinė migla“. Tip pat, Lietuva nuolat siekia įtraukti Kanados kibernetinio saugumo centro (angl. Canadian Centre for Cyber Security, CCCS) atstovus į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veiklas, susijusias su kibernetinių grėsmių paieškos operacijomis, jų analize bei programinės ir techninės įrangos moksliniais tyrimais.

Toliau vystomas aktyvus bendradarbiavimas su JAV. Tęsiamas dvišalis bendradarbiavimas pagal 2024 m. lapkričio mėn. patvirtintą JAV ir Lietuvos 2025–2029 m. kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos bendradarbiavimo gaires. Taip pat, toliau vyksta praktinis kibernetinio saugumo specialistų bendradarbiavimas su JAV Pensilvanijos nacionaline gvardija (angl. Pennsylvania National Guard, PANG) bei JAV karinių pajėgų Europoje vadaviete (angl. U.S. European Command, USEUCOM).

Šis bendradarbiavimas yra ypač reikšmingas stiprinant Lietuvos organizacijų kibernetinio saugumo ekspertų praktinius gebėjimus. Nuo 2022 m. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (toliau – NKSC) ir JAV kibernetinio saugumo vadavietės (US CYBERCOM) specialistai kartu įvykdė penkias kibernetinių grėsmių paieškos operacijas. 2025 m. viena iš operacijų buvo atlikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinkluose.

JAV ekspertai aktyviai dalinasi gerosiomis praktikomis per rengiamus mokymų ciklus. Be to, nuo 2025 m. NKSC pradėjo vykdyti aktyvias grėsmių paieškos operacijas kartu su užsienio partnerių organizacijomis ir rotacijos principu dirbančiais kibernetinio saugumo ekspertais, taip stiprinant bendrą atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

2025 m. lapkričio - sausio mėn. JAV laivyno aukštoji mokykla taip pat organizavo kibernetinio saugumo mokymus, kuriuose dalyvavo 40 dalyvių – Ukrainos kibernetinio saugumo specialistai, Lietuvos kritinės infrastruktūros kibernetinių incidentų valdytojai bei Lietuvos kariuomenės kibernetinio saugumo ekspertai.

Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) veteranų biuro vadovo plk. ltn. Michael Krause vizitas Lietuvoje

Sausio 21-23 dienomis Lietuvoje lankėsi Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) veteranų biuro vadovas plk. ltn. Michael Krause ir to paties biuro atstovas kpt. Marc-Andre Hinzmann.  Šio vizito tikslas pristatyti Bundesvero veteranų biuro veiklas, susipažinti su Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo vykdomomis veiklomis ir įvertinti abipusio bendradarbiavimo galimybes. 

Susitikimo vieta Lietuvoje buvo pasirinkta ne atsitiktinai, renkantis pirmojo susitikimo vietą Vokietijos atstovai išreiškė savo poziciją jį planuoti Lietuvoje, kadangi tai stipri strateginė žinutė NATO šalims ir mūsų nedraugiškiems kaimynams, kad Vokietijos brigada atvyksta į Lietuvą pilnu pajėgumu, rūpinasi ne tik kariais, bet ir kartu atvykstančiais šeimos nariais, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas vyksta ne tik politiniame ir kariniame lygmenyje, bet ir su vietos bendruomenėmis.

Susitikimo su krašto apsaugos viceministru Tomu Godliausku metu, plk. ltn. Michael Krause trumpai pristatė Bundesvero veteranų biuro struktūrą ir tikslus – „Esame pasirengę padėti visiems Vokietijos ginkluotųjų pajėgų kariams ir veteranams, ypač jų šeimoms, jei jiems kyla klausimų ar rūpesčių“, – sakė M. Krause.

Vėliau, diskusijos krašto apsaugos ministerijoje metu, svečiai pristatė  veteranų biuro veiklas ir galimybes: remti veteranus, karių šeimas, būti asociacijų ir organizacijų kontaktiniu centru bei informuoti visuomenę apie veteranų kultūrą Vokietijos ginkluotosiose pajėgose. MPPD prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis ir KAM VGKVG vadovė Jurgita Grebenkovienė aptarė prielaidas rezervo pajėgų vystymui Lietuvoje, rezervo politiką ir jos pritaikymą Lietuvos kontekste, rezervo pajėgų poreikius ir iššūkius.

Vizito metu Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo atstovai ne tik pristatė savo veiklas, bet ir susitiko su Vokietijos brigados Lietuvoje vadu gen. Christph Huber. Susitikimo metu buvo aptartos Fondo ir Vokietijos brigados galimos veiklos ateityje, kaip Fondas su savo partneriais galėtų prisidėti prie brigados karių artimųjų integracijos Lietuvoje bei priimtas sprendimas parengti bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo ir Vokietijos Bundesvero veteranų biuro. Ši sutartis leis laisviau planuoti, organizuoti ir įgyvendinti bendrus projektus. Buvo sutarta ateityje kurti bendrą tarpusavio pagalbos duomenų bazę, dalintis gerąja patirtimi, vienas kitam padėti įveikti įvairius iššūkius.

Šiauliuose vyko kasmetinė rezervo karių konferencija

Lapkričio 15 d. Šiauliuose įvyko penktoji kasmetinė konferencija „Rezervas: papildanti ar esminė Lietuvos gynybos grandis?”, subūrusi apie 120 dalyvių. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, LR Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius, Gynybos štabo, Karo komendantūrų, Lietuvos šaulių sąjungos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kariuomenės pajėgų, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovai bei kiti svečiai. Diena prasidėjo Šv. Mišiomis Šiaulių katedroje už Lietuvos kariuomenę ir rezervo karius.

Konferencijoje akcentuota, kad nuo 2026 m. įsigalioja naujas Karo prievolės įstatymas, ilginantis aktyviojo rezervo tarnybos trukmę iki 15 metų ir vėlinantis dimisijos amžių iki 65 metų. Mokymų ir doktrinų valdybai deleguojama atsakomybė vystyti LK rezervo pajėgumą, pabrėžtos Ukrainos karo pamokos – poreikis rengti skyriaus ir būrio lygmens rezervo vadus, reikalingus padalinių vadovavimui.

Viceministras džiaugėsi pasiektais rezultatais: Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija (LKRKA) – skėtinė organizacija – šiandien vienija 5 rezervo organizacijas, dar kelios prisijungs artimiausiu metu. Atstatyta Lietuvos narystė NATO rezervo karių konfederacijoje CIOR, parengta dešimtys rezervo karių instruktorių, sėkmingai organizuotas Rusijos kariuomenės išvedimo atminimo ženklų suteikimas. Pabrėžta rezervo karių svarba rengiant kitus rezervo karius bei vedant Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymus visuomenei.

LKRKA prezidentas pabrėžė, kad rezervas – tai stuburas, leidžiantis kariuomenei būti gyvai. Rezervo pajėgos neturi būti tik statistika, bet gyva, realiai veikianti ir pakankamai aprūpinta sistema, užtikrinanti valstybės gynybos tęstinumą.

Diskusijose aptartos istorinės pamokos rezervo pajėgų kūrimui, NATO rezervo politika ir jos pritaikymas Lietuvos kontekste, rezervo pajėgų poreikiai ir iššūkiai. Antrojoje sesijoje pristatytos parengtojo rezervo tarnybos galimybės komendantūrose, CIOR bendradarbiavimo perspektyvos ir jaunimo įtraukimas į rezervo veiklą. Iškelti aktualūs klausimai dėl per aukštų medicininių reikalavimų komendantūrų kariams bei žemo jaunuolių atsiliepimo į pašaukimus dalyvauti mokymuose.

Konferencijos pabaigoje priimta bendra rezervo karius vienijančių organizacijų rezoliucija su siūlymais tobulinti rezervo pajėgų vystymą, kuri pateikta KAM ir LK vadovybei. Dalyviai labai palankiai įvertino renginį. Akcentuota, kad rezervas – esminė, o ne papildanti Lietuvos gynybos grandis ir kad kiekvienas rezervo karys turi turėti savo vietą Lietuvos gynybos sistemoje.

Kviečiame rezervo karius prisijungti prie skėtinės organizacijos ir kartu stiprinti Lietuvos rezervo pajėgas bei didinti visuomenės pasirengimą gynybai.

Daugiau:

kam.lt/siauliuose-kasmetine-rezervo-kariu-konferencija,

skrastas.lt/siauliuose-vyko-kasmetine-rezervo-kariu-konferencija,

delfi.lt/siauliuose-kasmetine-rezervo-kariu-konferencija

2021 metų bendradarbiavimo su asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis prioritetinės temos

1. Pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms stiprinimas.
2. Reikšmingiausi Lietuvos kariuomenės įvykiai, asmenybės, sukaktys ir jų paminėjimas 2021 m.
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracijos skatinimas.

Įvykdytos programos

2022 metų bendradarbiavimo su asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis prioritetinės temos:

1. Visuomenės įgalinimo pilietiniam pasipriešinimui, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir ateities iššūkiams stiprinimas.
2. Reikšmingiausi valstybiniai ir Lietuvos kariuomenės įvykiai, asmenybės, sukaktys ir jų paminėjimas 2022 m.
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija; paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas.

Įvykdytos programos

2023 metų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis prioritetinės temos:

1. Visuomenės įgalinimo pilietiniam pasipriešinimui, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir ateities iššūkiams stiprinimas;
2. Istorinės atminties puoselėjimas ir įamžinimas, valstybiniai ir Lietuvos kariuomenės įvykiai, asmenybės, sukaktys ir jų paminėjimas 2023 m.;
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija; paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas;
4. Lietuvos diasporos įsitraukimo į pasirengimą valstybės gynimui ir pilietiniam pasipriešinimui stiprinimas.

Įvykdytos programos

2024 metų I pusmečio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis prioritetinės temos:

1. Visuomenės įgalinimas pilietiniam pasipriešinimui per žinių ir įgūdžių, pilietinės valios ir atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimą;
2. Istorinės atminties puoselėjimas: Lietuvai ir krašto apsaugos sistemai reikšmingi įvykiai, asmenybės, jų paminėjimas 2024 m.;
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija. Paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas;
4. Lietuvos diasporos įsitraukimo į pasirengimą valstybės gynimui ir pilietiniam pasipriešinimui stiprinimas.

Įvykdytos programos

2 pusmečio temos:

1. Pasirengimas visuotinei gynybaiper Ukrainos laisvės kovotojų patirties perdavimą ir išmoktas pamokas kare Ukrainoje. Laisvės kovotojus Ukrainoje remiančios iniciatyvos;
2. Pasirengimas visuotinei gynybai: žinios ir įgūdžiai bepiločių orlaivių (dronų) valdymo srityje.

Įvykdytos programos 18-ai veiklos programų vykdyti.

2025 m I pusmečio bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis prioritetinės temos:

1. Visuotinės gynybos stiprinimas: visuomenės, verslo ir vietos bendruomenių rengimas pilietiniam pasipriešinimui;
2. Istorinės atminties puoselėjimas: Lietuvai ir krašto apsaugos sistemai reikšmingi įvykiai, asmenybės, jų paminėjimas 2025 m.;
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija. Paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas;
4. Lietuvos diasporos įsitraukimo į pasirengimą valstybės gynimui ir pilietiniam pasipriešinimui stiprinimas.

2 pusmečio temos:

1. Visuotinės gynybos stiprinimas: bendruomenių, organizacijų, ūkio subjektų parengties ir atsparumo krizinėms situacijoms, pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių mokymai;
2. Moterų vaidmens ir įsitraukimo į pasirengimą dalyvauti ginkluotame ir neginkluotame pasipriešinime stiprinimas;
3. Psichologinio ir pilietinio atsparumo krizėms mokymai savivaldybių administracijų darbuotojams ir bendruomenių lyderiams.

IV ketvirčio temos:

1. Tarptautinio atsargos karių bendradarbiavimo ir atstovavimo Lietuvai NATO ir Europos Sąjungos rezervo karių organizacijose stiprinimas;
2. Visuotinės gynybos stiprinimas: pilietinio pasipriešinimo žinių ir įgūdžių mokymai

2025 m. įvykdytų projektų rezultatai

Daugiau informacijos galite rasti KAM svetainėje (https://kam.lt/postkvantine-kriptografija/) arba LinkedIn kanale „Perėjimo prie Postkvantinės kriptografijos koordinavimas Lietuvoje  (Perėjimo prie postkvantinės kriptografijos koordinavimas Lietuvoje). 

Jei kyla klausimų ar norite pasitarti, rašykite el. paštu pqc@kam.lt – atsakysime, esant poreikiui, nukreipsime į papildomus metodinius dokumentus ar mokymus.

Perėjimas prie postkvantinės kriptografijos yra procesas, reikalaujantis tiek laiko, tiek finansinių išteklių. Didžiausios laiko sąnaudos paprastai patiriamos parengiamajame etape, kai atliekama kriptografijos inventorizacija. Nors teoriškai inventorizacija gali atrodyti paprasta, tačiau praktikoje tai yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Reikia tiksliai identifikuoti visus informacinius ir operacinius išteklius bei nustatyti kriptografinius komponentus, kurie gali būti paslėpti įvairiose įrangos ar programinės įrangos dalyse.

Kai inventorizacija baigiama, organizacija gali tiksliai matyti, kur ir kaip taikoma kriptografija. Tuomet, derantis su tiekėjais dėl atnaujinimų, priimami sprendimai, kur reikia keisti įrangą, o kur pakanka programinių saugumo atnaujinimų, kad būtų įdiegta postkvantinė kriptografija. Galutinės sąnaudos priklauso nuo infrastruktūros naujumo, sudėtingumo ir pasirinkto įgyvendinimo būdo, todėl kiekviena organizacija patirs skirtingą finansinę naštą.

Perėjimą prie postkvantinės kriptografijos rekomenduojama valdyti etapais kaip projektą – sistemingai planuoti veiksmus, vertinti rizikas ir užtikrinti paslaugų tęstinumą. Žemiau pateiktas tipinis veiksmų sąrašas, apibrėžiantis pagrindinius žingsnius, kuriuos organizacija gali atlikti, remiantis gerąja praktika ir rekomendacijomis, nuo kriptografijos inventorizacijos iki etapinio PQC diegimo:

Sudaryti projekto komandą ir paskirti projekto vadovą, atsakingą už PQC migraciją.

Atlikti kriptografijos taikymo inventorizaciją: nustatyti, kur ir kokie kriptografiniai algoritmai šiuo metu naudojami, apibrėžti jų paskirtį ir saugumo lygį, kurį reikia užtikrinti per ateinančius 5–10 metų. Identifikuoti priklausomybes nuo tiekėjų, jei kriptografinius komponentus valdo tiekėjai.

Įvertinti rizikas, susijusias su esamais algoritmais ir sistemomis.

Nustatyti prioritetus, pagal kuriuos bus vykdomas PQC diegimo planavimas.

Parengti PQC diegimo planą pagal nustatytus prioritetus.

Diegti hibridinius sprendimus (vienu metu taikomi tiek dabar naudojami, tiek postkvantiniai algoritmai), užtikrinant saugumą, suderinamumą ir paslaugų tęstinumą pereinamojo laikotarpio metu.

Vykdyti PQC testavimą testinėje aplinkoje, atkartojant realias sistemas ir scenarijus (pvz., ML-KEM, ML-DSA, SLH-DSA / SPHINCS+, HQC, FN-DSA, kai tik pasirodys jų standartai). Įvertinti našumą, sistemos suderinamumą, tinklo apkrovą, reikalingus resursus ir galimas diegimo pasekmes. Testavimo rezultatai padeda optimizuoti pereinamąjį laikotarpį.

Diegti PQC algoritmus etapais, remiantis testavimo rezultatais. Užtikrinti paslaugų tęstinumą ir saugumą viso diegimo metu.

Kriptografinis lankstumas, dar vadinamas „crypto agility“, reiškia galimybę operatyviai keisti kriptografinius algoritmus, protokolus ar jų parametrus kylant naujoms grėsmėms arba atsiradus naujiems saugumo standartams, nepažeidžiant paslaugų tęstinumo ir sistemų funkcionalumo.

Jis užtikrinamas naudojant konfigūruojamus protokolus (pvz., TLS, IPsec, S/MIME) ir bibliotekas, leidžiančias keisti algoritmus be kodo perrašymo.

Organizacijai tai reiškia, kad įsigyjant arba atnaujinant sistemas ir programinę įrangą būtina vertinti jų gebėjimą greitai ir saugiai įdiegti kriptografinius pakeitimus ateityje, taip išvengiant saugumo spragų, kai keičiasi grėsmės arba standartai.

Kaip užtikrinti kriptografinį lankstumą praktiškai:

• Rinktis sistemas ir bibliotekas, leidžiančias lengvai keisti algoritmus ir parametrus be didelių programinės įrangos pakeitimų.
• Įtraukti kriptografinio lankstumo reikalavimus į pirkimų procesus.
• Testuoti ir planuoti galimą perėjimą prie PQC, įvertinant pereinamąjį laikotarpį ir hibridinius sprendimus.
• Užtikrinti, kad bet koks algoritmų ar parametrų pakeitimas būtų saugus ir nepakenktų paslaugų tęstinumui bei sistemų funkcionalumui.

Norint įvertinti tiekėjo pasirengimą postkvantinei kriptografijai, rekomenduojama užduoti šiuos klausimus: 

Ar Jūsų siūlomas produktas/paslauga jau palaiko postkvantinę kriptografiją?

Jei produktas/paslauga jau palaiko PQC:

• Kokie PQC algoritmai palaikomi Jūsų produkte/paslaugoje? Kokius FIPS standartus ir parametrų rinkinius naudojate (pvz., FIPS 203/204/205, konkrečios ML-KEM ir ML-DSA saugumo lygio kombinacijos)?
•  Kokius papildomus PQC algoritmus planuojate palaikyti ateityje? Koks būtų jų diegimo grafikas?
•  Ar palaikomas hibridinis režimas (klasikinė + PQC)?
•  Ar produktas sukurtas laikantis kriptografinio lankstumo (crypto-agility), kad algoritmus būtų galima keisti be reikšmingų pakeitimų sistemoje?
•  Ar PQC funkcijos įeina į standartinį palaikymą, ar reikalingi papildomi moduliai ar nauja aparatinė įranga?

Jei produktas/paslauga dar nepalaiko PQC:

• Ar turite oficialų planą (roadmap), kada bus įdiegtas PQC palaikymas?
• Kokie PQC algoritmai bus palaikomi pirmiausiai?
• Ar planuojate palaikyti hibridinį sprendimą (klasikinė + PQC)?
• Ar bus laikomasi kriptografinio lankstumo (crypto-agility), kad algoritmus būtų galima keisti be reikšmingų pakeitimų sistemoje?
• Ar PQC palaikymas bus pasiekiamas per programinį atnaujinimą ar tik su nauja produkto versija?
• Ar PQC atnaujinimas bus įtrauktas į standartinį palaikymą ar reikės papildomai mokėti?
• Ar numatytas pereinamasis laikotarpis, kad klientai galėtų saugiai migruoti prie PQC?
• Ar galite įsipareigoti sutartyje, kad produktas bus atnaujintas PQC palaikymui per nustatytą laiką?
• Ar įgijus produktą dabar bus užtikrintas PQC palaikymas be būtinybės pirkti naują licenciją ar įrangą?

Taip, kai kurie tiekėjai jau gali pasiūlyti postkvantinius sprendimus, tačiau dauguma sprendimų rinkoje šiuo metu yra hibridiniai – jie derina tradicinius (pvz., RSA, ECC) ir postkvantinius algoritmus. Hibridinės schemos leidžia organizacijoms palaipsniui įdiegti postkvantinę kriptografiją, užtikrinti paslaugų tęstinumą ir išlaikyti suderinamumą su esamomis sistemomis. Labai svarbu derinti pereinamojo laikotarpio planą ir visišką perėjimą prie postkvantinės kriptografijos su tiekėjais.

Tai priklauso nuo to, kas valdo kriptografinius komponentus. Atliekant inventorizaciją svarbu nustatyti, kurie komponentai valdomi tiesiogiai, o kurie veikia per trečiųjų šalių įrangą, paslaugas ar programinę įrangą. Jei komponentai priklauso tiekėjui, organizacija turėtų kreiptis į tiekėją dėl postkvantinės kriptografijos įdiegimo arba plano suderinimo.

Hibridiniai sprendimai reiškia tokį modelį, kai vienu metu naudojami tiek tradiciniai, tiek postkvantiniai kriptografiniai algoritmai. Toks derinimas užtikrina saugumą ir suderinamumą pereinamuoju laikotarpiu, kol įvyksta visiškas perėjimas prie postkvantinės kriptografijos, palaiko paslaugų tęstinumą ir padeda valdyti pereinamojo laikotarpio riziką. Dėl šių savybių hibridiniai sprendimai yra rekomenduojami naudoti iki visiško perėjimo prie postkvantinės kriptografijos.

Aukštos rizikos sistemos – tai tokios sistemos, kurių pažeidžiamumas ir neigiamas poveikis būtų didžiausias. Jos apima:

sistemas, kurių sutrikimas arba duomenų praradimas gali reikšmingai paveikti organizacijos veiklos tęstinumą, nacionalinį saugumą, teisinę atsakomybę ar atitiktį reguliaciniams reikalavimams, pavyzdžiui, duomenų apsauga, sutartiniai įsipareigojimai, įmonės saugumo politika ir pan.

sistemas, kurių duomenų konfidencialumas turi būti išsaugotas ilgą laiką (10 ar daugiau metų), nes net vėliau įvykdyta ataka gali turėti reikšmingų pasekmių.

sistemas, kurių perėjimas prie postkvantinės kriptografijos yra sudėtingas arba užtrunka ilgą laiką (daugiau kaip 8 metus). Rekomenduojama pradėti perėjimo veiksmus kuo anksčiau, siekiant išvengti technologinio atsilikimo ir didėjančios rizikos.

Esminiai kibernetinio saugumo subjektai turi užtikrinti, kad iki 2031 m. sausio 1 d. aukštos rizikos sistemose, kur naudojama asimetrinė kriptografija, būtų įdiegti postkvantiniai algoritmai arba hibridiniai sprendimai, o nuo 2036 m. sausio 1 d. jau visų kibernetinio saugumo subjektų sistemose turės būti naudojami tik postkvantiniai algoritmai ir seni algoritmai būtų pašalinti.

Postkvantinė kriptografija anksčiau ar vėliau bus plačiai taikoma, tačiau šiuo metu reikalavimas pradėti naudoti postkvantinę kriptografiją nustatytas tik kibernetinio saugumo subjektams.

2024 metais JAV Nacionalinis standartų institutas (NIST) oficialiai patvirtino pirmuosius tris pagrindinius postkvantinius algoritmus, kurie pakeis šiandien naudojamus RSA, ECC, DSA ir kitus viešojo rakto algoritmus:

CRYSTALS-Kyber (ML-KEM, FIPS 203) yra raktų kapsuliavimo mechanizmas (KEM), skirtas saugiai apsikeisti raktais ir užmegzti šifruotą sesiją (pvz., TLS, VPN, SSH, mobiliosiose ir debesijos sistemose).

CRYSTALS-Dilithium (ML-DSA, FIPS 204) yra skaitmeninių parašų algoritmas, tinkantis sertifikatams, programinės įrangos pasirašymui, autentifikacijai ir elektroniniams dokumentams, ir gali tiesiogiai pakeisti RSA, DSA ar ECDSA parašus.

SPHINCS+ (SLH-DSA, FIPS 205) taip pat skirtas skaitmeniniams parašams ir sertifikatams, tačiau yra „stateless“ algoritmas, nesaugantis būsenos, todėl mažiau jautrus diegimo klaidoms – tai ypač svarbu kritinėse ir didelio saugumo reikalaujančiose sistemose. Nors SPHINCS+ yra lėtesnis nei CRYSTALS-Dilithium, jis grindžiamas kita matematine prielaida ir NIST įvardijamas kaip atsarginis („backup“) skaitmeninių parašų standartas, jei ML-DSA taptų pažeidžiamas.

Be jau standartizuotų algoritmų, NIST atrinko ir kelis kitus, kurie šiuo metu yra standartizavimo procese ir gali būti naudojami kaip papildomos alternatyvos. Tarp jų – FALCON (FN-DSA, projektas FIPS 206), skirtas skaitmeniniams parašams ir sertifikatams, pasižymintis labai kompaktiškais parašais, bet sudėtingesnis saugiam įgyvendinimui dėl slankiojo kablelio aritmetikos. Kitas algoritmas – HQC, alternatyva ML-KEM, NIST pasirinktas kaip atsarginis KEM standartas. Jis pagrįstas kodais, turi didesnius raktus ir lėtesnį darbą už ML-KEM, todėl labiau tinka specifiniams poreikiams nei masinei migracijai.

Daugiau informacijos apie postkvantinių algoritmų standartizavimą rasite NIST CSRC puslapyje „Post-Quantum Cryptography Standardization“ (https://csrc.nist.gov/projects/post-quantum-cryptography).

Ne, kvantiniai kompiuteriai skirtingas kriptografijos rūšis veikia nevienodai. Labiausiai pažeidžiama yra asimetrinė kriptografija, tokia kaip RSA, ECDSA, ECDH, DH ir ECC, nes ji paremta viešojo ir privataus rakto pora. Turint pakankamai galingą kvantinį kompiuterį, iš viešojo rakto būtų galima atkurti privatų raktą, todėl ši kriptografijos rūšis laikoma nesaugia kvantinių kompiuterių atžvilgiu.

Tuo tarpu simetriniai šifrai (pvz., AES) ir maišos funkcijos (pvz., SHA-2, SHA-3) laikomi atspariais net ir kvantiniams kompiuteriams, jei naudojami ilgesni raktai ar išvestys (pvz., AES-256 arba ≥256 bitų išvestis, kompensuojanti Groverio algoritmo efektą). Kvantiniai kompiuteriai gali juos susilpninti tik iš dalies, todėl pakanka naudoti ilgesnius raktus ar išvestis, kad būtų išlaikytas saugumo lygis.

Šiuo metu tokio galingo kvantinio kompiuterio, kuris galėtų pažeisti dabar naudojamą viešojo rakto kriptografiją, nėra. Nors vertinimai tebėra nevienareikšmiai, kai kurie tyrėjai ir mokslininkai skaičiuoja, kad kvantinis kompiuteris, pajėgus nulaužti šiuolaikines viešojo rakto kriptografines sistemas, teoriškai gali atsirasti jau 2030–2035 m.

Tačiau reali rizika kyla jau šiandien dėl piktavalių naudojamo metodo „kaupti dabar, iššifruoti vėliau“ (angl. store now, decrypt later). Tai reiškia, kad duomenys gali būti renkami dabar, o iššifruojami tada, kai atsiras pakankamai galingas kvantinis kompiuteris. Ši grėsmė ypač aktuali duomenims, kurių vertė išlieka ir po 5–10 metų. Tokie duomenys gali būti medicininiai įrašai, finansinė informacija, sutartys, intelektinė nuosavybė, taip pat valstybės ar asmenų duomenys.

Postkvantinė kriptografija – tai naujos kartos kriptografiniai sprendimai, sukurti taip, kad išliktų atsparūs net ir kvantinių kompiuterių keliamoms grėsmėms. Ji veikia įprastuose kompiuteriuose, nereikalauja kvantinių technologijų ir yra laikoma klasikine kriptografija.

Postkvantiniai algoritmai skirti pakeisti šiandien plačiai naudojamus asimetrinius viešojo rakto algoritmus – RSA, ECC, DSA ir kt., kurie laikomi pažeidžiamais ir negalės užtikrinti duomenų saugumo kvantinių kompiuterių eroje. Tuo tarpu simetrinė kriptografija ir maišos funkcijos gali būti toliau naudojamos, pakanka padidinti rakto arba išvesties ilgį.

Kertinis valstybės telekomunikacijų centras (toliau – KVTC) yra biudžetinė įstaiga, įsteigta Saugiajam valstybiniam duomenų perdavimo tinklui (toliau – Saugusis tinklas), Vyriausybiniam plačiajuosčiam šifruotam duomenų ir balso perdavimo tinklui (toliau – Šifruotas tinklas) tvarkyti, valstybės duomenų centro paslaugoms teikti ir krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) ryšių ir informacinių sistemų (toliau – RIS), išskyrus ryšių ir informacines sistemas, kurių valdytoja ir (arba) pagrindinė tvarkytoja yra Lietuvos kariuomenė, plėtrai ir priežiūrai vykdyti.

KVTC misija – stipriname nacionalinį saugumą, užtikrindami kertinių valstybės institucijų skaitmeninę komunikaciją.

KVTC vizija – saugus, pažangus ir patikimas kertinių ryšių stuburas.

KVTC vertybės: Asmeninė atsakomybė  | Pagarba  | Profesionalumas ir kokybė

Patvirtintuose KVTC nuostatuose yra numatyti šie veiklos tikslai:

1. tvarkyti Saugųjį tinklą;

2. eksploatuoti valstybinius duomenų centrus;

3. teikti informacinių technologijų paslaugas;

4. tvarkyti Šifruotą tinklą;

5. įgyvendinti pavestas KAS RIS, išskyrus RIS, kurių valdytoja ir (arba) pagrindinė tvarkytoja yra Lietuvos kariuomenė, tvarkytojo funkcijas;

6. atlikti Europos Sąjungos programų kompetentingos institucijos funkcijas.

KVTC paslaugos

KVTC teikia paslaugas tik institucijoms, įrašytoms į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“.

Šiuo metu į Saugiojo tinklo sąrašą įtrauktos 475 svarbiausios institucijos. Kartu su  padaliniais jos sudaro apie 3800 adresų, kuriuose teikiamos Saugiojo tinklo paslaugos.

Paslaugos:

1. Duomenų perdavimas saugiojo tinklo naudotojams ir jų struktūriniams padaliniams.

2. Prieiga prie viešųjų ryšių tinkle.

3. Kolektyvinė apsauga kibernetinio saugumo priemonėmis.

4. Sąveika su Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijų valdomais informaciniais ištekliais.

5. Valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų, kurie naudojami vykdant valstybines mobilizacines užduotis, dalių sujungimas.

6. Techninės bendradarbiavimo priemonės Saugiojo tinklo naudotojų ir jų struktūrinių padalinių tarpusavio sąveikai užtikrinti.

KVTC subpaslaugos nurodytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-583 „Dėl Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo veiklą užtikrinančių dokumentų patvirtinimo“ patvirtinto Prisijungimo prie Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo, atsijungimo nuo jo, elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugų teikimo šiuo tinklu tvarkos aprašo 1 priede.

KVTC struktūra

KVTC vadovas

Ilgametę patirtį informacinių technologijų srityje turintis bei daugiau nei 17 metų vadovavimo patirtį sukaupęs Evaldas Serbenta prieš  pradėdamas vadovauti KVTC, 5 metus užėmė Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pareigas. Anksčiau yra dirbęs vyresniuoju patarėju Vidaus reikalų ministerijoje. Daugiau nei penkerių metų patirtį sukaupė užimdamas Sistemų administravimo skyriaus vedėjo ir Informacinių technologijų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Evaldas yra įgijęs informatikos krypties magistro laipsnį Kauno technologijos universitete.

Direktoriaus darbotvarkė

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) – pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.

NKSC vizija: Lietuva – atspari kibernetinėms grėsmėms.

NKSC misija: Įkvėpti ir įgalinti Lietuvos žmones ir organizacijas apsaugoti savo informaciją, paslaugas ir turtą nuo kibernetinių grėsmių.

NKSC vertybės: Atsakomybė | Profesionalumas | Bendradarbiavimas | Pagarba.

Patvirtintuose NKSC prie KAM nuostatuose yra numatyti šie veiklos tikslai:

• atlikti kibernetinių incidentų stebėseną, analizę, tyrimus ir su kibernetinių incidentų valdymu susijusius veiksmus;
• atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas;
• atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas;
• atlikti informacinių išteklių bei kibernetinio saugumo subjektų atitikties teisės aktų nustatytiems kibernetinio saugumo ir elektroninės informacijos saugos reikalavimams vertinimo, priežiūros ir stebėsenos funkcijas;
• plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje;
• vykdyti tyrimų ir švietimo kibernetinio saugumo klausimais veiklą;
• užtikrinti KAS valdomų ryšių ir informacinių sistemų kibernetinį saugumą;
• atlikti nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijas;
• koordinuoti kibernetinio saugumo subjektų ryšių ir informacinių sistemų spragų atsakingą atskleidimą.

Teikiamos paslaugos

NKSC sudarė institucijos teikiamų kibernetinio saugumo paslaugų (servisų) sąrašą. Paslaugų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į kibernetinio saugumo įstatymu ir kitais teisės aktais NKSC priskirtų funkcijų vykdymą remiantis tarptautine FIRST organizacijos praktika „CSIRT Services framework“.

NKSC paslaugų sąrašas

NKSC struktūra

Vadovas

Direktorius Antanas Aleknavičius

Ilgametę teisininko patirtį turintis Antanas Aleknavičius, prieš pradėdamas eiti direktoriaus pareigas Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre (NKSC), dirbo NKSC direktoriaus pavaduotoju ir buvo atsakingas už kibernetinio atsparumo stiprinimo projektus ir kibernetinių incidentų valdymo koordinavimą. Jis taip pat aktyviai prisidėjo prie ES NIS2 direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir rengė pagrindinius jos įgyvendinamuosius dokumentus. Prieš prisijungdamas prie NKSC, Antanas daugiau nei dešimtmetį dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, kur vadovavo Kibernetinio saugumo ir IT politikos grupei, taip pat vadovavo kibernetiniu saugumu bei IT organizacijomis besirūpinančiam skyriui Teisės departamente.

Darbotvarkė

Krašto apsaugos ministerijos 2025 m. rugpjūčio–spalio mėn. vykdyta komunikacijos kampanija „Nesakysiu! Nespausiu! Nepervesiu!”, skirta ugdyti visuomenės kibernetinio saugumo brandą, pagrindinį dėmesį skiriant senjorams. Daugiau informacijos: https://kam.lt/nespausiu/. Kampanija finansuojama iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų pagal Krašto apsaugos ministerijos vykdomą projektą „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“.

Komunikacijos kampanijos tikslas – informuoti visuomenę apie kibernetinį saugumą, jo reikšmę kasdieniame gyvenime, pristatyti būdus, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo kibernetinių incidentų, didinti atsparumą. Tik įgijus pakankamai žinių bei suformavus atitinkamą požiūrį, galima tikėtis atsakingo veiksmo virtualioje erdvėje. Viena pagrindinių kampanijos herojų – Danutė – puikiai supranta pagrindines kibernetinių sukčių taktikas. Jos siunčiam žinutė – jeigu žinau, ką darau virtualioje erdvėje, žinau ir ko saugotis.

CIOR susitikimas Miunchene: Lietuva stiprina savo vaidmenį tarptautinėje rezervo karių bendruomenėje

Spalio 23–26 dienomis Miunchene vyko NATO atsargos karių konfederacijos (CIOR) tarpinis susitikimas (InBetween Meeting – IBM 3/4), kuriame buvo aptariami rezervo karių bendruomenei aktualūs klausimai. Renginyje dalyvavo ir rezervistų medikų bendruomenės CIOMR (The Interallied Confederation of Medical Reserve Officers) atstovai, kurie kartu su kitų šalių atstovais diskutavo apie rezervo karių rengimo, bendradarbiavimo ir naujausių iniciatyvų plėtrą.

Lietuvos kariuomenės rezervo bendruomenę šį svarbų renginį atstovavo Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) kancleris atsargos plk. Albertas Dapkus ir atsargos mjr. Linas Žeimys iš Atsargos karininkų sąjungos, kuri yra LKRKA narė. Susitikimo metu buvo pristatyta CIOR dronų akademijos steigimo vizija bei kalbėta apie planus įkurti Rezervo kompetencijos centrą (Center of Excellence – COE), kuris turėtų tapti svarbiu tarptautiniu mokymo ir žinių centru rezervo kariams.

Kursai ir išsilavinimas – rezervistų galimybės tobulėti

Vienas iš svarbiausių diskutuotų klausimų buvo rezervo karių rengimo problematika. Renginyje pristatyti įvairūs kursai, skirti tobulinti rezervo karių įgūdžius ir žinias. Jungtinės Karalystės atstovai supažindino su JK Gynybos akademijoje organizuojamu „Advanced Command and Staff Course” – aukšto lygio vadovavimo ir štabo karininkų kursu. Taip pat pristatyti kursai, organizuojami Prancūzijos ir Kanados štabo koledžuose, kurie, kaip ir JK kursai, yra atviri ne tik nuolatinės tarnybos kariams, bet ir rezervistams.

Skirtumas tas, kad dauguma paskaitų vyksta nuotoliniu būdu, o didžioji dalis mokymosi reikalauja savarankiško darbo, kas leidžia rezervistams tęsti mokymus nesitraukiant nuo kasdieninės veiklos. Tačiau tam tikriems atsiskaitymams ir grupinėms užduotims reikia atvykti į mokymo įstaigas.

Tokie kursai leidžia rezervo kariams įgyti karinį išsilavinimą, kuris atveria galimybes kilti karjeros laiptais ir pasiekti aukštesnius karinius laipsnius, nepriklausomai nuo to, kad jie tarnauja tik laikinuose rezervo būriuose.

LKRKA ir narystės CIOR atstatymas

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija (LKRKA) nuo 2004 m. yra pilnateisė CIOR narė, tačiau dėl įvairių priežasčių narystė buvo laikinai sustabdyta. 2024 metais KAM vadovybės sprendimu buvo inicijuotas narystės atstatymas, o LKRKA buvo paskirta vėl atstovauti Lietuvos kariuomenės rezervo bendruomenei CIOR. Taip pat LKRKA ir kitos Lietuvos kariuomenės rezervo organizacijos 2024 m. pasirašė bendrdarbiavimo sutartį, įsipareigodamos jungtis į skėtinę rezervo karių organizaciją.

LKRKA buvo įkurta 1999 m. ir šiandien vienija atsargos, dimisijos ir nenuolatinės tarnybos karius bei juos vienijančias organizacijas. Organizacija aktyviai skatina bendradarbiavimą tarp rezervistų, prisideda prie šalies gynybos stiprinimo ir puoselėja karines tradicijas. Šiuo metu LKRKA tampa koordinuojančia organizacija, kuri vienija kitas patriotines organizacijas, remiančias krašto apsaugą.

Kviečiame prisijungti prie LKRKA veiklos

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija kviečia visus, norinčius prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo, prisijungti prie jos veiklos. Rezervistai – tai paskutinė gynybos linija, ir jų įsitraukimas į gynybos struktūras bei nuolatinis tobulėjimas yra svarbus ne tik pačiai organizacijai, bet ir visai valstybei.

Tegul Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija ir tarptautinis bendradarbiavimas CIOR tęsia savo misiją stiprinti ne tik Lietuvos, bet ir visos NATO valstybių gynybą, skatindami profesionalumą, bendradarbiavimą ir inovacijas.

Daugiau informacijos apie CIOR: https://cior.net/.

Teksto ir nuotraukų autoriai: atsargos plk. Albertas Dapkus, atsargos mjr. Linas Žeimys

Pasirašyta Lietuvos kariuomenės ir Rezervo karių asociacijos bendradarbiavimo sutartis

Spalio 28 dieną Vilniuje Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) prezidentas dimisijos kapitonas Bronius Žaronskis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sutartimi siekiama stiprinti profesinės karo tarnybos ir rezervo karių bendradarbiavimą, didinti rezervistų įtraukimą į pratybas ir mokymus, ugdyti pilietinę visuomenę bei skatinti nacionalines vertybes, patriotiškumą ir pilietiškumą. Taip pat numatoma plėtoti rezervo karių bendruomenės kūrimą Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė įsipareigojo skleisti informaciją apie bendrus projektus, pagal galimybes leisti naudotis infrastruktūra renginiams ir projektams, vykdyti bendrus edukacinius, informacinius ir socialinius projektus, taip pat suteikti LKRKA reklaminę ir agitacinę medžiagą tarnybos Lietuvos kariuomenėje populiarinimui.

LKRKA savo ruožtu įsipareigojo aktyviai dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose susirinkimuose ir mokymuose, bendradarbiauti stiprinant šalies mobilizacijos sistemą ir kariuomenės rezervo rengimą, skatinti valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų sąveiką su Lietuvos kariuomene krašto gynybos klausimais.

Ministrė: bus kuriamas Veteranų ir karių šeimų departamentas

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė paskelbė, kad artimiausiu metu bus įsteigtas Veteranų ir karių šeimų reikalų departamentas. Tai svarbus žingsnis rūpinantis veteranais, atsargos kariais ir jų šeimomis Daugiau – ministrės Facebook paskyroje.

NVO veiklos programų finansavimas

NAUJA! Skelbiamas naujas kvietimas organizacijoms teikti paraiškas dėl 2025 m. IV ketvirčio veiklos programų dalinio finansavimo. Paraiškos priimamos iki 2025 m. lapkričio 4 d. imtinai. Daugiau informacijos rasite čia.

Tęsiamas dialogas su rezervo karių bendruomene

Spalio 9 dieną Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione vyko Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės ir rezervo karių organizacijų atstovų susitikimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas bei įvairių rezervo karių organizacijų – Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Atsargos karininkų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Pulkininkų asociacijos, Sužeistų karių fondo ir Puskarininkių asociacijos – atstovai.

Susitikimo tikslas – plėtoti bendradarbiavimą su rezervo karių bendruomene ir didinti rezervo karių įsitraukimą į visuotinę gynybą. Tai jau ketvirtasis šių metų susitikimas su rezervo atstovais, patvirtinantis nuoseklų dialogą su rezervo bendruomene.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras ir krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas pasidalijo rezervo pajėgų vystymo aktualijomis, išklausė dalyvių nuomones.

Susitikimo metu vyko diskusijos mažose darbo grupėse trimis pagrindinėmis temomis: kaip pritraukti atsargos karius į rezervo skėtinę organizaciją, kaip gerinti rezervo ir reguliariosios kariuomenės bendradarbiavimą bei kokios rezervistų socialinės garantijos būtinos.

Darbo grupės siūlė stiprinti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociaciją kaip skėtinę rezervo karius vienijančią organizaciją, tobulinti informacijos sklaidą, kad į atsargą išeinantys kariai būtų informuoti apie galimybes jungtis prie rezervo organizacijų. Taip pat aptarta, kaip stiprinti rezervo organizacijų ir LK bendradarbiavimą, rezervo karių karinį rengimą, jų aprūpinimą. Socialinių garantijų srityje nutarta analizuoti VRM pareigūnams teikiamas socialines garantijas ir gerąją praktiką, tęsti diskusijas dėl pensijų, pavėžėjimo ir kitų garantijų tobulinimo.

Susitikimo dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Vaidoto pėstininkų bataliono infrastruktūra ir karių tarnybos sąlygomis.

Susitikimo dalyviai sutarė tęsti KAM ir LK vadovybės susitikimus su rezervo karių atstovais kartą per ketvirtį.

Kasmetinė rezervo karių konferencija vyks lapkričio 15 dieną Šiauliuose.

Susitikimo nuotraukos – Vaidoto bataliono ir LKRKA Facebook paskyrose

Kasmetinė rezervo karių konferencija „Rezervas: papildanti ar esminė Lietuvos gynybos grandis?"

Lapkričio 15 dieną Šiauliuose vyks kasmetinė rezervo karių konferencija „Rezervas: papildanti ar esminė Lietuvos gynybos grandis?". Konferenciją organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenės vadovybė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija.

Konferencija vyks Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre (Tilžės g. 186) nuo 11:30 iki 16:00 val. Renginyje bus aptariami aktualūs rezervo bendruomenei klausimai.

Rezervo karių bendruomenė – tai ne tik profesinis tinklas, bet ir esminė šalies gynybos dalis. Konferencija suteikia galimybę susitikti su bendraminčiais, išgirsti naujausią informaciją apie rezervo pajėgų vystymą, diskutuoti ir aktyviai prisidėti prie rezervo ateities formavimo. Kartu esame stipresni – kiekvieno rezervisto dalyvavimas ir aktyvumas stiprina ne tik bendruomenę, bet ir visos valstybės gynybinį pajėgumą.

Kviečiame visus rezervo karius aktyviai dalyvauti konferencijoje. Registruotis galima per savo organizacijas arba tiesiogiai susisiekus su konferencijos organizatoriais: tel. +370 686 82 640 el. paštas: [email protected]

Konferencijos programa:

Kriptografijos taikymo inventorizacija yra esminis procesas, leidžiantis organizacijoms suprasti, kokie kriptografiniai sprendimai naudojami jų infrastruktūroje ir paslaugose, bei įvertinti, kaip jie gali būti paveikti augančių kvantinių technologijų keliamų rizikų.

Inventorizacija suteikia išsamų algoritmų, protokolų, sertifikatų, raktų, bibliotekų ir kitų kriptografinių komponentų žemėlapį. Ši informacija yra būtina siekiant laiku identifikuoti pažeidžiamus sprendimus, įvertinti priklausomybę nuo tiekėjų ir suplanuoti jų pakeitimą kvantiniams kompiuteriams atspariais algoritmais.

Šiuo dokumentu teikiamos Gairės, skirtos padėti organizacijoms nuosekliai ir sistemingai atlikti kriptografijos taikymo inventorizaciją. Gairių priede pateikiamas detalus inventorizacijos duomenų modelis ir rekomenduojama inventorizacijos forma, kuri padės vienodai rinkti, struktūruoti ir analizuoti informaciją apie naudojamus kriptografinius komponentus.

Kviečiame visas suinteresuotas šalis susipažinti su Gairių projektu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu [email protected] pateikti pastabas, siūlymus ar įžvalgas.

Jūsų grįžtamasis ryšys padės tobulinti šį dokumentą ir sustiprins bendrą pasirengimą kvantinėms grėsmėms.

Kriptografijos taikymo inventorizacijos gairių projektas konsultacijoms

Priedas. Kriptografijos inventorizacijos forma

Krašto apsaugos ministerija kviečia valstybės institucijas, privačias organizacijas, kibernetinio saugumo ekspertus bei akademinę bendruomenę teikti pastabas ir pasiūlymus Perėjimo prie postkvantinės kriptografijos gairių projektui.

Gairių tikslas – padėti organizacijoms sistemingai pasirengti perėjimui prie postkvantinės kriptografijos.

Kvantinių technologijų plėtra kelia naujus iššūkius kibernetiniam saugumui. Dabartiniai viešojo rakto algoritmai, tokie kaip RSA, ECDSA, Diffie–Hellman ir ECDH, kurie šiuo metu plačiai naudojami duomenų apsaugai, taps pažeidžiami kvantinių kompiuterių atakoms. Todėl svarbu laiku planuoti perėjimą prie postkvantinių algoritmų, taikyti hibridinius sprendimus pereinamuoju laikotarpiu ir užtikrinti kriptografinį lankstumą (angl. crypto-agility).

Gairės apima principus, rekomendacijas ir veiksmų etapus, leidžiančius organizacijoms įvertinti rizikas, parengti diegimo planus ir koordinuoti techninius pokyčius su tiekėjais.

Viešųjų konsultacijų tikslas – surinkti ekspertines pastabas, praktines rekomendacijas ir pasiūlymus dėl gairių turinio, kad jos kuo geriau atitiktų realias organizacijų galimybes ir poreikius.

Pastabas, komentarus ir pasiūlymus prašome teikti elektroniniu paštu [email protected]  iki 2025 m. gruodžio 12 d.

Perėjimo prie postkvantinės kriptografijos gairių projektas konsultacijoms

Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas svečiavosi Margirio batalione

Nuo šių metų pavasario, Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas pradėjo fondo pristatymą Lietuvos kariuomenės vienetams.

Vizitas į Margirio batalioną buvo planuotas jau šią vasarą. Į susitikimą taip pat atvyko KASP 6-osios rinktinės kariai, Gynybos štabo socialinio darbo vadybininkė. Daugumai karių vykdomos Fondo veiklos buvo naujiena, sulaukėme daug klausimų. Fondas yra atviras visiems kariams, kuriems reikia bet kokio pobūdžio pagalbos, taip pat glaudžiai bendradarbiaujame ir konsultuojamės su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo socialinio darbo vadybininkėmis, kurios tiesiogiai dirba su sužeistais kariais. Fondas, kaip nevyriausybinė organizacija yra pagalbinė priemonė prisidėti prie karių gerovės (tiek sužeistiems kariams, tiek veteranams). Liepos mėnesį priėmus sprendimą į Fondo sritis integruoti veteranų veiklas ir veteranais susijusius klausimus, lankymasis batalionuose tapo svarbus ne tik pristatant Fondo, vykdomas veiklas ir ateities planus, bet ir kalbantis su kariais, kurie turi veterano statusą. Diskutuojama įvairiais klausimais pradedant kaip jie jaučiasi turėdami veterano statusą, ką planuoja veikti įšėję į atsargą, kokie jų lūkeščiai būnant veteranais ir pan. Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas, žinodamas kokie poreikiai ar iššūkiai kyla veteranams galės efektyviau planuoti ir Fondo veiklas. Taip pat esant poreikiui teikti siūlymus kariuomenės vadovybei ir KA ministerijai. 

Fondas, kaip BNVF narys, galės kviesti Lietuvos veteranus į įvairius Šiaurės šalių veteranų federacijos organizuojamus tarptautinius renginius veteranams. 

Taip pat tikimės, kad kitos Lietuvos organizacijos, vienijančios veteranus neliks užsidariusios, kad ateity bendradarbiausime Lietuvos veteranų klausimais.  

Sekantis Fondo vizitas yra numatytas Algirdo batalione jau spalio mėnesį. Kiekvienas vizitas derinamas su batalionais pagal jų užimtumą.

Lietuvos sužeistų karių fondas priimtas į Šiaurės šalių veteranų federaciją

Rugsėjo 4-5 dienomis Kopenhagoje vyko Šiaurės šalių veteranų federacijos valdybos (Board of the Nord Veterans’ Federation – BNVF) susitikimas, kuriame dalyvavo šalys narės (organizacijos): Norvegija, Danija, Švedija, Suomija ir Estija. Taip pat kandidatė į valdybą Lietuva (Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas) ir svečio teisėmis Vokietija (Bundesvero veteranų biuro atstovas). 

Susitikimo metu šalys narės pristatė kiekvienos šalies struktūrinius vienetus (kurie yra pavaldūs kariuomenės vadovybei ar esantys Krašto apsaugos ministerijos pavaldume), kaip veikia veteranų poreikių užtikrinimo mechanizmas, esamos socialinės garantijos valstybės lygmeniu, su kokiais iššūkiais susiduria tiek veteranai, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek kariuomenės/ministerijos pavaldume esantys veteranų centrai/departamentai. Vienas pagrindinių BNVF susitikimų tikslų – dalintis gerąja patirtimi. Planuojami bendri, įvairaus dydžio tarptautiniai renginiai veteranams, į kuriuos bus kviečiami kiekvienos šalies narės veteranų atstovai (dalyvių skaičius priklausys nuo renginio pobūdžio ir priimančios šalies galimybių). 

Vienbalsiu sprendimu į BNVF valdybą buvo priimtas Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondas, kaip nevyriausybinė Lietuvos organizacija.

BNVF susitikime nutarta 2026 metais organizuoti du pagrindinius Federacijos metinius susitikimus (balandžio mėnesį Estijoje ir lapkričio mėnesį Lietuvoje) ir papildomą susitikimą sausio mėnesį Švedijoje, kuriame bus svarstoma kaip Federacija galėtų prisidėti prie paramos Ukrainos veterams ir Vokietijos priėmimo į BNVF klausimas.

• Finansavimo didinimas/užtikrinimas.
• Teisės aktų ir procedūrų tobulinimas.
• Spartesnis reikalingų pajėgumų išvystymas.
• Glaudesnė tarpinstitucinė sąveika.
• Tarptautinio bendradarbiavimo ir pastangų įveiklinimas.

Lietuvos rezervistai CIOR kongrese Madride: plečiama veikla ir tarptautinis bendradarbiavimas

Šių metų liepos 28 – rugpjūčio 2 dienomis Ispanijos karalystės sostinėje Madride vyko NATO atsargos karių konfederacijos (angl. Interallied Confederation of Reserve Officers, toliau – CIOR) vasaros kongresas (SC 2025), kurio metu buvo diskutuojami rezervo karių bendruomenei aktualūs klausimai. Kartu vyko kitų CIOR komitetų konferencijos: rezervistų medikų (CIOMR – The Interallied Confederation of Medical Reserve Officers), rezervistų puskarininkių (CISOR – The Interallied Confederation of Reserve Non-Commissioned Officers), bei jaunesniųjų rezervo karininkų (YROW – Young Reserve Officers Workshop) darbo grupės susitikimas.

Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (toliau – LKRKA) atstovai ats. plk. Albertas Dapkus ir vyr. ltn. Robertas Steckas dalyvavo CIOR konferencijoje, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės karys savanoris vyr. ltn. Rokas Tamošiūnas atstovavo Lietuvą YROW susitikime. Renginių metu buvo pristatyti NATO politikos pokyčiai rezervo srityje, aptartos išmoktos pamokos iš karo Ukrainoje bei diskutuoti rezervo efektyvumo didinimo klausimai.

Vyr. ltn. Rokas Tamošiūnas pristatė Lietuvos kariuomenės ir rezervo struktūrą bei dalyvavo diskusijose YROW formate. YROW organizuotame ginkluotų konfliktų teisės (angl. LOAC – Law Of Armed Conflict) žinių patikrinimo teste Lietuvos atstovas surinko daugiausiai taškų iš visų dalyvių ir buvo apdovanotas CIOR moneta. Sveikiname Roką!

CIOR – didžiausia pasaulio atsargos karių organizacija, įkurta 1948 m. ir vienijanti apie 1,3 mln. atsargos karių iš 30 šalių, šiuo metu adaptuojasi prie atnaujintos NATO rezervo politikos pagal direktyvą MC 0441/3 (angl. MC0441/3 NATO policy on Reserves). Šiuos pokyčius pristatė NATO IMS (angl. International Military Staff) atstovas plk. ltn. Kenneth Myrup, kuris akcentavo išaugusį rezervistų poreikį stiprinti karinius pajėgumus dabartinių globalių įvykių kontekste. Reikalingi rezervistai, gebantys vykdyti plataus spektro NATO operacijas, integruotis su sąjungininkais ir atitikti NATO standartus. Šiam tikslui peržiūrimi du kursai NATO mokykloje Oberammergau Vokietijoje, plečiamas kursų spektras NATO Gynybos koledže Romoje bei vykdomos kitos iniciatyvos.

NATO skatina šalis nares dalyvauti NATO rezervo komiteto NCR (angl. NATO Committee on Reserves) veikloje ir remti rezervo organizacijų ARO (angl. The advocacy reserve organizations) veiklas. NCR ir ARO plėtoja bendradarbiavimą ir pataria MC (angl. NATO Military Committee) dėl rezervo pajėgumų vystymo. CIOR yra NATO skėtinė ARO organizacija, vienijanti CIOMR ir CISOR organizacijas. CIOR narė yra ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija.

LKRKA nuo 2004-05-23 yra CIOR narė, tačiau narystė organizacijoje buvo suspenduota. KAS vadovybės pastangomis 2025 m. CIOR narystė buvo atnaujinta ir LKRKA suteikta teisė tęsti Lietuvos kariuomenės rezervo bendruomenės atstovavimą šioje tarptautinėje organizacijoje bei telkti kitas Lietuvos kariuomenės rezervo organizacijas. LKRKA buvo įkurta 1999 m. ir vienija atsargos, dimisijos ir nenuolatinės tarnybos karius bei jų organizacijas. Asociacija skatina bendradarbiavimą tarp rezervo bendruomenės narių, padeda stiprinti šalies gynybą ir puoselėti karines tradicijas. Šiuo metu organizacija vienija aštuonias LK rezervo organizacijas ir yra skėtinė LK rezervo organizacija.

Kviečiame rezervistus prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo ir prisijungti prie LKRKA veiklos. Rezervistai – patikima gynybos dalis (angl. Reservists are the last line of defense).

Parengė: ats. plk. Albertas Dapkus

LKRKA XXIV žaidynės Tauragėje – sėkminga šventė ir stiprus bendruomeniškumas

Rugpjūčio 2-3 dienomis Tauragės rajone vyko LKRKA XXIV žaidynės, kurios tapo tikra rezervo karių bendruomenės švente. Nugalėtojais tapo šeimininkų – Tauragės apskrities skyriaus komanda, vadovaujama ats. vrš. Stasio Meškausko.

Renginio organizatoriai – LKRKA generalinis sekretorius ats. ltn. Arturas Gailius ir LKRKA Tauragės skyriaus vadovas ats. vrš. Stasys Meškauskas – sugebėjo sukurti išskirtinę atmosferą, kurioje sporto varžybos persipynė su tikru bendruomeniškumu ir karinėmis tradicijomis.

Žaidynės parodė ne tik fizinį dalyvių pasiruošimą, bet ir stiprų vienybės jausmą. Ypač džiugu, kad į LKRKA veiklą aktyviai įsijungia naujos organizacijos – šį kartą Tauragės laisvės gynėjų asociacija, vadovaujama dim. kapitono Petro Deduros, tapo aktyviu skėtinės organizacijos nariu.

LKRKA prezidentas ats. kpt. Bronius Zaronskis teigė: "Sporto varžybų renginys tapo švente, kurioje buvo jaučiamas organizatorių triūsas ir rezervo karių pastangos palaikyti įgūdžius bei stiprinti vienybę." Jis išreiškė viltį, kad ateityje prie bendros veiklos prisijungs ir daugiau rezervo karių bei organizacijų.

LKRKA XXIV žaidynės dar kartą parodė, kad rezervistai – tai ne tik šalies gynybos stiprinimo elementas, bet ir gyva, solidari bendruomenė, puoselėjanti karines tradicijas ir bendrystės ryšius.

Parengė: ats. kpt. Bronius Zaronskis

Netekome ats. plk. ltn. Česlovo Šlėgaičio

Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome pirmojo Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija" vado ir buvusio Lietuvos kariuomenės rezervo asociacijos prezidento ats. plk. ltn. Česlovo Šlėgaičio.

Velionis 2025 m. rugpjūčio 21 d. amžino poilsio atgulė Jurbarko senosiose kapinėse.

Nuotraukos iš Facebook „LKRKA asociacija“ paskyros

Įteikti Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklai

Rugpjūčio 30-31 dienomis, minint Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 32-ąsias metines, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pagerbti daugiau nei 200 asmenų, aktyviai dalyvavusių šiuose istoriniuose įvykiuose.

Iškilmingame renginyje, kurį organizavo LKRKA kartu su Lietuvos kariuomenės įgulomis, dalyvavo apdovanojamieji ir jų šeimų nariai. Atminimo ženklai įteikti asmenims, kurie 1992-1993 metais aktyviai prisidėjo prie Rusijos kariuomenės išvedimo proceso bei Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir suverenumo įtvirtinimo.

Šis renginys – svarbus istorinės atminties įamžinimo ir pagarbos išreiškimo aktas tiems, kurie savo veiksmais kovojo už Lietuvos laisvę. Pasižymėjusius asmenis, prisidėjusius prie šių istorinių įvykių, bus galima teikti apdovanojimui ir ateityje – teikimus siūloma teikti LKRKA arba kitoms priklausančioms rezervo organizacijoms. Kilus klausimams, kviečiame kreiptis į LKRKA prezidento pavaduotoją ats. plk. Arūną Dudavičių.

Laisvės diena buvo iškilmingai paminėta ir Vilniuje.

„Prieš 32 metus Lietuvą paliko paskutinis okupacinės kariuomenės karys. Šiandien Lietuva yra NATO tvirtovė, simbolinis Nakties Sargybos bokštas prie Aljanso sienos. Didžiuojamės galėdami priimti Lietuvoje JAV, Vokietijos ir kitus sąjungininkus“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Alfredo Pliadžio nuotraukos

• Įgyvendinti kibernetinio saugumo organizacinius ir techninius reikalavimus bei įsteigti saugumo operacijų centrus.
• Įgyvendinant Lietuvos kibernetinio miestelio (angl. Cyber Campus LT) koncepciją, suburti iš viešojo, privataus ir mokslo sektorių kibernetinio saugumo bendruomenės tinklą, kuris skatins žinių dalijimąsi, švietimą ir inovacijas, stiprindamas Lietuvos kibernetinį atsparumą.
• Plėtoti kibernetinio saugumo pagrindų (higienos) ugdymą visų lygmenų bendrajame, profesiniame mokyme ir aukštajame moksle, siekiant ugdyti atsparumą socialine inžinerija ir technologijomis pagrįstoms sukčiavimo atakoms.
• Siekiant didinti supratimą apie kvantinių technologijų keliamas grėsmes duomenų saugumui bei privatumui ir užtikrinti valstybės ir privataus sektoriaus teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų atsparumą, parengti valstybės perėjimo prie postkvantinės kriptografijos planą.

• Didinti NVO (įskaitant ir asmenų su negalia, diasporos, jaunimo) įsitraukimą į visuotinę gynybą – tiksliau apibrėžti jų vaidmenį ir didinti veiklų skaičių.
• Kasmet skirti finansavimą NVO projektams, siekiant šio sektoriaus įsitraukimo į visuotinę gynybą.
• Kviesti NVO dalyvauti pratybose, siekiant pasirengti veikti krizių ir karo atveju.
• Stiprinti diasporos įsitraukimą į visuotinę gynybą numatant veiksmus Globali Lietuva plane.
• Skatinti rezervo karius vienijančių organizacijų aktyvų įsitraukimą į visuotinę gynybą bei stiprinti bendradarbiavimą su NATO, ES rezervo karių organizacijomis.

• Gavus naujus NATO reikalavimus priimančiosios šalies paramai (toliau – PŠP), užtikrinti jų įgyvendinimą ir pasirengimą teikti PŠP atvykstantiems į Lietuvą sąjungininkams.
• Sukurti tarpinstitucinį PŠP reikalavimų įgyvendinimo mechanizmą, kuris užtikrintų visos šalies įsitraukimą suteikiant atvykstantiems sąjungininkams, reikiamą infrastruktūrą, paslaugas ir pajėgumus.

• Atsižvelgiant į pakitusią Lietuvos saugumo situaciją, atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją.

• Kartą per metus rengti nacionalinio lygmens mobilizacines pratybas, įtraukti į jas valstybės ir savivaldybių institucijas, Lietuvos kariuomenę, NVO (įskaitant ir asmenų su negalia, diasporos), visuomenės ir privataus sektoriaus atstovus.
• Stiprinti valstybės mobilizacijos sistemos dalyvių tarpusavio sąveiką ir parengtį, užtikrinti mokymą, mobilizacijos planų ir parengties kontrolę.

• Padidinti jaunųjų ir suaugusių šaulių skaičių iki 20 000, siekiant stiprinti visuomenės pilietinį, patriotinį ir tautinį ugdymą bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimą sąveikai su Lietuvos kariuomenei ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Taip pat rengiamasi integruoti Lietuvos šaulių sąjungą į valstybės gyvybiškai svarbių funkcijų įgyvendinimą.

• Užtikrinti karo komendantūrų funkcionavimą taikos, mobilizacijos ir karo metu, stiprinti sąveiką su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
• Suformuoti karo komendantūrų valdymo struktūrinius vienetus, sukurti komendantinių vienetų rezervo karių rengimo sistemą.

• Vykdyti pilietinio pasipriešinimo mokymus, kurie būtų prieinami ir asmenims su negalia bei diasporai, ir užtikrinti, kad juos baigtų 80 000 asmenų.
• Kasmet įgyvendinti dvi visuomenės informavimo kampanijas ir (ar) kitas komunikacines veiklas, užtikrinant informacijos prieinamumą ir patrauklumą įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant diasporą, siekiant informuoti visuomenę saugumo ir gynybos politikos klausimais.

• Dalyvavimas NATO ir kitų tarptautinių organizacijų pratybose.
• Bendradarbiavimas su sąjungininkais ir partneriais gynybos srityje.

• Naujos kartos ginkluotės, šarvuotos technikos ir kitų karinių priemonių įsigijimas.
• Amunicijos kaupimas.

• Nacionalinės divizijos karių skaičiaus didinimas atsižvelgiant į šiuolaikinius saugumo poreikius.
• Intensyvus karių ir karininkų mokymas, pratybos, tarptautinių standartų diegimas.
• Skatinimas privačios iniciatyvos ir savanorių įsitraukimo į krašto gynybą.

• Investicijos į karinę infrastruktūrą, įskaitant poligonus, sandėlius, technikos bazes.
• Technologijų atnaujinimas ir modernių ginkluotės sistemų diegimas.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) 2025 m. kovo 5 d. paskelbė pirmąją NIS 360 ataskaitą, kurioje nurodytos tobulintos sritys TIS 2 direktyvos išskirtuose sektoriuose.

NIS 360 ataskaitos tikslas – padėti nacionalinėms institucijoms ir kibernetinio saugumo agentūroms valstybėse narėse, kurioms pavesta įgyvendinti TIS 2 direktyvą:

• suprasti bendrą vaizdą;
• padėti nustatyti prioritetus;
• pabrėžti sritis, kurias reikia tobulinti, ir
• palengvinti sektorių pažangos stebėjimą.

NIS 360 ataskaita taip pat siekiama padėti politikos formuotojams nacionaliniu ir ES lygiu, prisidėti prie politikos ir strategijos kūrimo bei iniciatyvų, skirtų kibernetiniam atsparumui ugdyti.

Pagrindinės NIS 360 ataskaitos žinutės:

• Energetikos sektoriaus elektros subsektorius, telekomunikacijos ir bankininkystė – trys svarbiausi ir brandžiausi sektoriai, išsiskiriantys išsamiu reguliavimu, finansavimu, investicijomis, politiniu dėmesiu ir stipria viešojo ir privataus sektoriaus partneryste.

• Skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant svarbias paslaugas, tokias kaip interneto mainai, aukšto lygio domenai, duomenų centrai ir debesų paslaugos, yra šiek tiek žemesnės brandos. Šis TIS 2 direktyvos sektorius yra labai heterogeniškas ir turi stiprią tarptautinę dimensiją, kas apsunkina priežiūrą, informacijos mainus ir bendradarbiavimą.

• Keturi TIS 2 sektoriai ir du subsektoriai patenka į taip vadinamą „rizikos zoną“, rodančią, kad jų brandos lygis galėtų būti gerinamas, atsižvelgiant į jų svarbą.

• IRT paslaugų valdymo sektorius:  susiduriama su iššūkiais dėl savo tarptautinio pobūdžio ir subjektų įvairovės. Reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir sumažinti reguliavimo naštą.
• Kosmoso sektorius: ribotos suinteresuotųjų šalių kibernetinio saugumo žinios ir priklausomybė nuo komercinių komponentų kelia iššūkius. Reikia geresnio kibernetinio saugumo suvokimo ir bendradarbiavimo su kitais sektoriais.
• Viešojo administravimo sektorius: vis dar sudėtinga pasiekti aukštesnį kibernetinės brandos  lygį, trūksta palaikymo ir patirties, kuris matomas kituose sektoriuose. Sektorius, kuris dažniausiai susiduria su haktivizmu ir valstybių remiamų grupuočių veikla, turėtų stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, pasinaudodamas Kibernetinio solidarumo akto galimybėmis.
• Vandens transporto subsektorius: Susiduria su iššūkiais dėl pasenusių operatyvinių technologijų (OT). Reikalinga sukurti šiam sektoriui pritaikytas kibernetinio saugumo gaires, užtikrinant rizikos valdymo kontrolę pagal TIS 2 direktyvą ir sektoriui taikomus kitus teisės aktus. Siūloma organizuoti ES lygio kibernetinio saugumo pratybas, kurios imituotų tarpvalstybinius incidentus jūrų transporte.
• Sveikatos sektorius: susiduriama su sudėtingų tiekimo grandinių keliamais iššūkiais, pasenusiomis sistemomis ir neapsaugotais medicinos prietaisais. Reikia parengti praktines viešųjų pirkimų  gaires, siekiant sudaryti sąlygas sveikatos organizacijoms įsigyti saugias paslaugas ir produktus ir vykdyti darbuotojų informavimą apie kibernetinį saugumą.
• Energetikos sektoriaus dujų subsektorius: toliau tobulinti incidentų reagavimo ir pasirengimo gebėjimus nacionaliniu ir ES lygiu, stiprinti bendradarbiavimą su energetikos ir gamybos sektoriais.

2024 m. gruodžio 3 d. paskelbta pirmoji Kibernetinio saugumo Europos Sąjungoje būklės ataskaita, kurią pagal TIS 2 direktyvos 18 straipsnį parengė ir patvirtino Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), bendradarbiaudama su Tinklų ir informacijos saugumo bendradarbiavimo grupe (angl. NIS Cooperation Group) ir Europos Komisija. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje ataskaitoje pateikiama informacija buvo surinkta tuo metu, kai dar vyko TIS 2 direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę procesas ES valstybėse narėse, todėl kai kurie pastebėjimai ir rezultatai ataskaitoje gali ne visiškai atspindėti tikrąją padėtį nuo 2024 m. spalio 17 d.

Ataskaita siekiama ES lygmens politikos formuotojams pateikti įrodymais pagrįstą kibernetinio saugumo padėties ir pajėgumų apžvalgą, taip pat politikos rekomendacijas, kaip pašalinti nustatytus trūkumus ir taip padidinti kibernetinio saugumo lygį visoje ES. Pagrindiniai ataskaitos punktai:

1. Teisinė sistema: Naujos direktyvos, tokios kaip TIS 2, Kibernetinio atsparumo aktas ir Kibernetinio solidarumo aktas, stiprina ES kibernetinio saugumo infrastruktūrą. Tačiau nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos skiriasi pagal brandą;
2. Didžiausios grėsmės ir pažeidžiamumai: ES kibernetinio saugumo grėsmės lygis yra įvertintas kaip reikšmingas. Didėja susirūpinimas dėl tiekimo grandinės pažeidžiamumo bei sektorių pajėgumų skirtumų.
3. Visuomeniniai ir organizaciniai pajėgumai: Trūksta kvalifikuotų specialistų, o kibernetinio saugumo suvokimas išlieka žemas, ypač tarp mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Skirtinguose sektoriuose ir ES valstybėse narėse egzistuoja dideli kibernetinio pasirengimo skirtumai.
4. Rekomendacijos: Reikia didinti techninę ir finansinę paramą nacionalinėms institucijoms bei ES agentūroms. Skatinamas vieningas kibernetinio saugumo mokymas ir įgūdžių stiprinimas per Kibernetinio saugumo įgūdžių akademiją. Taip pat būtina stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir gerinti incidentų pranešimo mechanizmus.
5. Žvilgsnis į ateitį: Didelis dėmesys skiriamas naujoms technologijoms, tokioms kaip dirbtinis intelektas ir postkvantinė kriptografija. Pabrėžiamas geopolitinių iššūkių sprendimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo poreikis.

Pilna ataskaitos versija prieinama čia.

Sutrumpinta ataskaitos versija prieinama čia.

Skaitmenizacija iš esmės keičia sveikatos priežiūrą. Pasitelkus tokias naujoves kaip elektroniniai sveikatos įrašai, telemedicina ir dirbtiniu intelektu pagrįsta diagnostika, pacientams teikiamos geresnės paslaugos. Tačiau dėl kibernetinių atakų gali būti uždelsiama atlikti medicinines procedūras, gali būti sukeltos spūstys skubios pagalbos skyriuose ir kitaip sutrikti gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas.  Ypatingais atvejais, tai gali turėti tiesioginės įtakos žmonių gyvybėms. 2023 m. valstybės narės pranešė apie 309 reikšmingus kibernetinio saugumo incidentus sveikatos priežiūros sektoriuje – tai daugiau nei bet kuriame kitame kritinės svarbos sektoriuje. Atsižvelgdama į tai, 2024 m. sausio 15 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui – Europos veiksmų planas dėl ligoninių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kibernetinio saugumo (COM(2025) 10 galutinis).

Ši iniciatyva yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti sveikatos priežiūros sektorių nuo kibernetinių grėsmių.

Šiuo veiksmų planu Europos Komisija siekia 4 esminių tikslų:

• Stiprinti sveikatos priežiūros institucijų atsparumą kibernetinėms grėsmėms per geresnį pasirengimą, finansinę paramą mažoms ir vidutinėms ligoninėms bei specialistų mokymus;
• Įsteigti Kibernetinio saugumo paramos centrą sveikatos sektoriui, kuris iki 2026 m. sukurtų visos ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, leidžiančią realiuoju laiku reaguoti į grėsmes;
• Užtikrinti, kad ligoninės būtų geriau pasirengusios ir galėtų efektyviai reaguoti į kibernetinius incidentus: siūloma pasinaudoti greitojo reagavimo paslauga sveikatos sektoriui pagal Kibernetinio solidarumo aktą;
• Stiprinti atgrasymą: ES sieks atgrasyti kibernetinius nusikaltėlius nuo išpuolių prieš sveikatos priežiūros sistemas, pasitelkdama bendrą diplomatijos mechanizmą (Cyber Diplomacy Toolbox).

Kvietimo  pavadinimas
Kvietimas teikti paraiškas „Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kibernetinio atsparumo didinimas ir naujo kibernetinio saugumo ugdymo turinio, skirto neformaliajam švietimui, kūrimas“ pagal 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos 3 konkretų tikslą „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“.

Kvietimo numeris
CYBER-K01

Kvietimo tikslas
⦁ Stiprinti kibernetinio saugumo sprendimų diegimą ir sklaidą, siekiant padidinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsparumą kibernetinio saugumo srityje.
⦁ Kurti ir stiprinti kibernetinio saugumo žinias bei jomis dalintis.

Kvietimo kryptys
⦁ MVĮ kibernetiniam atsparumui didinti reikalingų kibernetinio saugumo produktų, procesų ir (ar) paslaugų įsigijimas ir diegimas MVĮ ryšių ir informacinės sistemos (RIS) infrastruktūroje (1-oji kryptis).
⦁ Naujo kibernetinio saugumo ugdymo turinio, skirto neformaliajam švietimui, kūrimas ir kėlimas į rinkoje prieinamą skaitmeninę mokymo(si) priemonę (2-oji kryptis).

Remiamos veiklos
1-oji kryptis:
⦁ Kibernetinio saugumo produkto (-ų), proceso (-ų) ir (ar) paslaugos (-ų) įsigijimas ir diegimas MVĮ RIS infrastruktūroje (privaloma veikla);
⦁ Su kibernetinio saugumo žinių lygio kėlimu susijusių mokymų pareiškėjo darbuotojams vykdymas (galima veikla). 
2-oji kryptis:
⦁ Naujo kibernetinio saugumo ugdymo turinio, skirto neformaliajam švietimui, kūrimas ir įkėlimas į rinkoje prieinamą skaitmeninę mokymo(si) priemonę (privaloma veikla).

Tinkami pareiškėjai ir partneriai (partneriai galimi tik 2-ojoje kryptyje):
⦁ Labai maža įmonė arba maža įmonė, arba vidutinė įmonė;
⦁ Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kurį kontroliuoja Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba ES valstybių narių piliečiai;
⦁ Atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas nustatytas Finansinės paramos trečiosioms šalims, teikiamos vadovaujantis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/887, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-388, 1 priede.

2-osios krypties projekte gali dalyvauti bendradarbiaujanti (-čios) organizacija (-os):
⦁ Rinkoje prieinamos skaitmeninės mokymo(si) priemonės, kurioje projekto įgyvendinimo metu bus kuriamas ir skelbiamas naujas kibernetinio saugumo ugdymo turinys, skirtas neformaliajam švietimui, autorius (-iai);
⦁ Neformaliojo švietimo teikėjas (-ai).

Kvietimui skirtos lėšos
Iki 1 440 000,00 Eur finansinės paramos lėšų, iš kurių:

• iki 720 000,00 Eur 1-osios krypties projektams įgyvendinti;
• iki 720 000,00 Eur 2-osios krypties projektams įgyvendinti.

Jei vienoje kvietimo kryptyje prašoma skirti finansinės paramos lėšų suma yra didesnė nei šiai krypčiai skirta finansinės paramos lėšų suma, o kitoje kryptyje prašoma skirti finansinės paramos lėšų suma yra mažesnė nei šiai krypčiai skirta finansinės paramos lėšų suma, galimas finansinės paramos lėšų perskirstymas tarp kvietimo krypčių.

Mažiausia ir didžiausia finansinės paramos lėšų suma
Galima prašyti mažiausia finansinės paramos lėšų suma – 20 000,00 Eur.
Galima prašyti didžiausia finansinės paramos lėšų suma – 60 000,00 Eur.

Finansavimo intensyvumas
1-ojoje kryptyje – iki 75 proc.
2-ojoje kryptyje – 100 proc.

Finansavimo forma
De minimis pagalba 

Projektų įgyvendinimo trukmė
9 mėnesiai nuo projekto įgyvendinimo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

Paraiškų pateikimo terminas 
Iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 23:59 val.

Paraiškų pateikimo būdas
Paraiška pildoma ir teikiama lietuvių kalba elektronine forma, naudojantis paraiškų teikimo sistema Submittable.
Jei nesate Submittable naudotojas, pirma turėsite užsiregistruoti (Sign Up).
TEIKTI PARAIŠKĄ
Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas www.cpva.lt, www.kam.lt, www.nksc.lt ir ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Atrankos procesas
Paraiškų vertinimą organizuoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (administruojančioji institucija). Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai:
⦁ Projekto tinkamumo finansuoti vertinimas;
⦁ Projekto naudos ir kokybės vertinimas.
Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į gautų paraiškų skaičių, turi teisę nuspręsti, kurį vertinimo etapą atlikti pirma arba atlikti šiuos abu vertinimus vienu metu.
Paraiškų vertinimo terminas – per 90 dienų nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos.  Galimas paraiškų vertinimo termino pratęsimas iki 30 dienų, kai kvietime gautų paraiškų skaičius yra didesnis nei 70.

Kontaktai
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)
S. Konarskio g. 13, 03109 Vilnius
El. p. [email protected]
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus procesų vadovė Inga Lukoševičiūtė: el. p. [email protected], tel. +370 663 13788
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus programos specialistė Irma Šopienė: el. p. [email protected], tel. +370 640 45639 

Informacinis renginys pareiškėjams
Kviečiame liepos 25 d. (09:30-12:00 val.) dalyvauti nuotoliniame informaciniame renginyje, skirtame pareiškėjams, kurio metu sieksime atsakyti į Jums rūpimus klausimus.

Prisijungimo nuorodą rasite čia. 
Registruotis į renginį galite iki š. m. liepos 22 d. 17:00 val. 
Registraciją rasite čia.

Dokumentai
Nuoroda į teisės aktą
Gairės pareiškėjams
1 priedas: Paraiškos forma
2 priedas: 1-osios krypties projekto veiklos, biudžetas ir finansavimo šaltiniai
3 priedas: 2-osios krypties projekto veiklos, biudžetas ir finansavimo šaltiniai
4 priedas: Pareiškėjo deklaracijos forma
5 priedas: Partnerio deklaracijos forma
6 priedas: Vienos įmonės deklaracijos forma
7 priedas: Kibernetinio saugumo temos (taikoma 2-ajai krypčiai)
8 priedas: Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo patikros lapo forma
9 priedas: Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapo forma
10 priedas: 1-osios krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo forma
11 priedas: 2-osios krypties projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo forma
12 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties bendrosios sąlygos
13 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties specialiųjų sąlygų projektas

Postkvantinė kriptografija

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas (DI) keičia pasaulį sparčiau nei bet kada anksčiau. Vos prieš dešimtmetį jis gebėjo atpažinti tik paprastus vaizdus, o šiandien gali generuoti ištisas realistiškas scenas, rašyti tekstus ir net imituoti žmogaus balsą. Tačiau ši pažanga atneša ir naujų grėsmių. Kibernetiniai nusikaltėliai jau naudoja DI suklastotoms tapatybėms, įtikinamiems sukčiavimo laiškams ir sudėtingoms atakoms kurti. DI taip pat kelia pavojų nacionaliniam saugumui – jis gali būti naudojamas šnipinėjimui, manipuliuojant duomenimis ar įsilaužiant į svarbias sistemas. Be to, DI paremta dezinformacija tampa vis sunkiau atskiriama nuo tiesos.

Siekiant suvaldyti šias rizikas, ES patvirtintas DI sritį reguliuojantis Dirbtinio intelekto aktas. Dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 m. rugpjūčio 1 d., yra pirmasis reglamentas ES, nustatantis DI sistemų kūrimo, naudojimo ir platinimo reikalavimus, siekiant užtikrinti saugumą, skaidrumą ir žmogaus teisių apsaugą. DI aktas apima įvairias DI sistemų kategorijas, skirstydamas jas pagal riziką: nuo mažiausios rizikos (minimaliai reguliuojamos) iki didelės rizikos (griežtai prižiūrimos) ir nepriimtinų rizikų (visiškai draudžiamos). Atkreiptinas dėmesys, kad nors DI aktas reguliuoja DI sistemų panaudojimą – šis reguliavimas netaikomas su nacionaliniu saugumu susijusiose srityse. Lietuva, kaip ES narė, kartu su kitomis ES šalimis įsipareigoja stiprinti saugų ir etišką DI naudojimą. Lietuvoje už DI akto reikalavimų įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei jai pavaldžios įstaigos.

Europos Komisija 2025 m. vasario 4 d. paskelbė Gaires dėl draudžiamos dirbtinio intelekto (DI) praktikos, kaip apibrėžta DI akte. Gairėmis siekiama užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir vienodą DI akto taikymą visoje Europos Sąjungoje. Gairėse pateikiami aiškinimai ir praktiniai pavyzdžiai, padedantys suinteresuotiesiems subjektams suprasti DI akto reikalavimus ir jų laikytis, pavyzdžiui aptariamos tokios situacijos, kaip žalinga manipuliacija, socialiniai balai (angl. social scoring), nuotolinis biometrinis identifikavimas realiu laiku ir kita. Šia iniciatyva pabrėžiamas ES įsipareigojimas puoselėti saugią ir etišką dirbtinio intelekto aplinką.

Siekiant įgyvendinti Dirbtinio intelekto akto nuostatas, susijusias su apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimu, Inovacijų agentūra kuria apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką („DI smėliadėžę“). Siekiama, kad nuo 2026 m. Lietuvoje būtų sukurta saugi ir kontroliuojama aplinka, kurioje Lietuvos DI sektoriui būtų teikiamos konsultacijos ir svarbi informacija apie Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą, bei suteikta galimybė patestuoti DI produktus rinkoje realiomis sąlygomis prieš įgyjant licenciją.

2025 m. Lietuvos konsorciumas (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybės duomenų agentūra, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra ir kt. partneriai) laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui – „LitAI“. Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, Ypatingą dėmesį „LitAI“ gamykla planuoja skirti tokioms strateginėms sritims, kibernetinis saugumas, žalioji energetika, išmanioji pramonė ir skaitmeninė sveikata. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bus atsakinga už DI gamyklos strateginį vystymąsi ir konkurencingumą.

Siekiant išnagrinėti DI diegimo krašto apsaugos sistemoje ir Krašto apsaugos ministerijoje galimybes, 2025 m. spalio 10 d. krašto apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri iki 2026 m. I ketvirčio pabaigos parengs dirbtinio intelekto diegimo krašto apsaugos sistemoje ir Krašto apsaugos ministerijoje darbotvarkę.

Lietuva kartu su daugiau nei 50 pasaulio valstybių yra prisijungusi prie 2023 m. JAV inicijuotos politinės deklaracijos dėl DI atsakingo panaudojimo karinėms reikmėms ir autonomijos. Naudojant DI karinėms reikmėms siūloma remtis tokiais principais kaip: atskaitomybė ir žmogaus kontrolės užtikrinimas; atitikimas tarptautinės humanitarinės teisės principams; personalo, dirbančio su DI sistemomis, tinkamas apmokymas; nuolatinis rizikų valdymas, siekiant minimizuoti galimą DI sistemų žalą (pavojų) tretiesiems asmenims konflikto zonose. Įgyvendinant šią deklaraciją buvo įsteigtos 3 darbo grupės, vienoje jų – Priežiūros darbo grupėje – dalyvauja ir Lietuva. Šios darbo grupės tikslas yra dalintis geriausiomis DI teisinės priežiūros praktikomis ir jas apibendrinus pateikti pagrindines rekomendacijas, kaip turėtų būti teisiškai reguliuojamas DI panaudojimas karinėms reikmėms.

Kibernetinės gynybos valdyba pradėjo veikti nuo 2025 m. sausio 1 d. Naujas Lietuvos kariuomenės junginys stiprins Lietuvos kariuomenės gynybos pajėgumus kibernetinėje erdvėje, planuos ir vykdys kibernetinės erdvės operacijas, diegs strateginio ir operacinio lygmenų ryšių bei informacines sistemas. Kibernetinės gynybos valdyba užtikrins sąveiką su NATO, krašto apsaugos sistemos ir kitų institucijų bei organizacijų ryšių ir informacinėmis sistemomis.

Kibernetinės gynybos valdybą sudaro Valdybos štabas, Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ir Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos Informacinių technologijų tarnyba, įsteigta reorganizuojant Informacinių technologijų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos (ITT).

„Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) rengia ir 2025 m. II ketv.  pradžioje savo interneto svetainėje https://www.enisa.europa.eu/ paskelbs Įgyvendinimo gaires dėl 2024 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinamojo reglamento (ES) 2024/2690, kuriuo nustatomos Direktyvos (ES) 2022/2555 taikymo taisyklės dėl kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninių ir metodinių reikalavimų (angl. – Implementation Guidance on Commission Implementing Regulation (EU) 2024/2690 of 17.10.2024 laying down rules for the application of Directive (EU) 2022/2555 as regards technical and methodological requirements of cybersecurity risk-management measures). Jomis siekiama padėti ES valstybėms narėms ir kibernetinio saugumo subjektams įgyvendinti 2024 m. spalio 17 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatytus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninius ir metodinius reikalavimus. Šiose gairėse bus pateikti:

• papildomi patarimai ir rekomendacijos, į ką atsižvelgti įgyvendinant vieną ar kitą reikalavimą, ir išsamesni paaiškinimai apie teisės akto tekste vartojamas sąvokas ir terminus;
• įrodymų, kuriais remiantis galima bus įvertinti, ar reikalavimas įvykdytas, pavyzdžiai;
• lentelės, kuriose Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

ENISA parengtas Įgyvendinimo gairių projektas iki 2025 m. sausio 9 d. buvo pateiktas viešoms konsultacijoms su pramonės atstovais.  Apklausoje sudalyvavo 50 respondentų, gauta virš 1000 pastabų,  38 proc. respondentų buvo patenkinti dokumento projektui. Nustatytos tobulintinos sritys: rizikos valdymas, veiklos tęstinumas, teikimo grandinių saugumas.

Tinklų ir informacijos saugumo bendradarbiavimo grupė (angl. NIS Cooperation Group), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2555 (TIS 2 direktyva) ir skirta remti ir palengvinti ES valstybių narių strateginį bendradarbiavimą ir didinti jų tarpusavio pasitikėjimą ir patikimumą. Bendradarbiavimo grupę sudaro valstybių narių, Europos Komisijos ir ENISA atstovai.

Bendradarbiavimo grupės užduotys (TIS 2 direktyvos 14 str.):

• gairių dėl TIS2 direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo rengimas;
• keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija, patarimais;
• bendradarbiavimas su Komisija dėl naujų kibernetinio saugumo politikos iniciatyvų ir bendro konkretiems sektoriams taikomų kibernetinio saugumo reikalavimų nuoseklumo, deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų, priimamų pagal TIS2 direktyvą;
• strateginių gairių CSIRT tinklui ir EU–CyCLONe konkrečiais kylančiais klausimais teikimas;
• keitimasis nuomonėmis dėl politikos dėl tolesnių veiksmų po didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių remiantis CSIRT tinklo ir EU-CyCLONe patirtimi bei kitų su kibernetiniu saugumu susijusių klausimų sprendimas.

Bendradarbiavimo grupė darbui atskiromis temomis organizuoja darbo grupes. Šiuo metu veikia šios darbo grupės:

• kibernetinio saugumo rizikų ir pažeidžiamumų valdymo;
• pranešimų apie incidentus;
• priežiūros;
• kibernetinio saugumo strategijų;
• teikimo grandinių saugumo;
• postkvantinės kriptografijos;
• sveikatos priežiūros;
• rizikos vertinimo;
• aviacijos;
• energetikos;
• 5G.

Bendradarbiavimo grupė susitinka reguliariai, jos darbotvarkės skelbiamos čia: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/nis-cooperation-group-meetings-agendas. 

Daugiau informacijos apie Bendradarbiavimo grupę galima rasti: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/nis-cooperation-group.

2024 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta  projekto  „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimo sutartis, kuria  įsipareigoja stiprinti valstybės kibernetinį saugumą: orientuojantis į nacionalinio kibernetinio saugumo modelio parengimą, aktualių kibernetinio saugumo organizacinių ir techninių reikalavimų nustatymą, remiant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, skatinant standartizuotų procesų diegimą, didinant kibernetinio saugumo brandą ir darbuotojų įgūdžių ir kompetencijų plėtojimą.

Tikslinė grupė – LR Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės darbuotojai, kibernetinio saugumo subjektai, visuomenės nariai.

Projektas finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ( EGADP) lėšų.

Sutartis pradėta įgyvendinti projektas bus vykdomas iki 2026 m. kovo 31 d.

Krašto apsaugos ministerija kviečia mažas ir vidutines įmones pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis ir teikti paraiškas, kurios leis sustiprinti jų kibernetinį atsparumą.

Kvietimo numeris
CYBER-K02

Kvietimo tikslas
⦁ Stiprinti kibernetinio saugumo sprendimų diegimą ir sklaidą, siekiant padidinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsparumą kibernetinio saugumo srityje.

Remiamos veiklos
Privaloma veikla:
⦁ Kibernetinio saugumo produkto (-ų), proceso (-ų) ir (ar) paslaugos (-ų) įsigijimas ir diegimas MVĮ tinklų ir informacinės sistemos infrastruktūroje.

Galimos veiklos:
⦁ Kibernetinio saugumo proceso (-ų) ir (ar) paslaugos (-ų), kurie nėra diegiami MVĮ tinklų ir informacinės sistemos infrastruktūroje, įsigijimas. Šios veiklos išlaidos negali viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
⦁ Mokymų, susijusių su Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, kurie yra nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio „Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės“ 5 dalyje, pareiškėjo darbuotojams vykdymas. Šios veiklos išlaidos negali viršyti 15 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkami pareiškėjai:
⦁ Labai maža įmonė arba maža įmonė, arba vidutinė įmonė;
⦁ Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kurį kontroliuoja Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba ES valstybių narių piliečiai;
⦁ Atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas nustatytas Finansinės paramos trečiosioms šalims, teikiamos vadovaujantis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/887, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-388, 1 priede.
Kvietime partneriai negalimi.

Kvietimui skirtos lėšos
Iki 540 000,00 Eur finansinės paramos lėšų.

Likus nepaskirstytų finansinės paramos lėšų kvietime Nr. CYBER-K01, šiomis lėšomis gali būti padidinta kvietimui Nr. CYBER-K02 skirta finansinės paramos lėšų suma, apie tai paskelbiant interneto svetainėse www.cpva.lt, www.kam.lt, www.nksc.lt ir ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Mažiausia ir didžiausia finansinės paramos lėšų suma
Galima prašyti mažiausia finansinės paramos lėšų suma – 30 000,00 Eur.
Galima prašyti didžiausia finansinės paramos lėšų suma – 60 000,00 Eur.

Finansavimo intensyvumas
Iki 75 proc.

Finansavimo forma
De minimis pagalba 

Projektų įgyvendinimo trukmė
5 mėnesiai nuo projekto įgyvendinimo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Paraiškų pateikimo terminas 
Iki 2025 m. balandžio 4 d. 23:59 val.

Paraiškų pateikimo būdas
Paraiška pildoma ir teikiama lietuvių kalba elektronine forma, naudojantis paraiškų teikimo sistema Submittable.
Jei nesate Submittable naudotojas, pirma turėsite užsiregistruoti (Sign Up).
TEIKTI PARAIŠKĄ
Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas www.cpva.lt, www.kam.lt, www.nksc.lt ir ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Atrankos procesas
Paraiškų vertinimą organizuoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (administruojančioji institucija). Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai:
⦁ Projekto tinkamumo finansuoti vertinimas;
⦁ Projekto naudos ir kokybės vertinimas.
Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į gautų paraiškų skaičių, turi teisę nuspręsti, kurį vertinimo etapą atlikti pirma arba atlikti šiuos abu vertinimus vienu metu.
Paraiškų vertinimo terminas – per 90 dienų nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos.  Galimas paraiškų vertinimo termino pratęsimas iki 30 dienų, kai kvietime gautų paraiškų skaičius yra didesnis nei 70.

Kontaktai
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)
S. Konarskio g. 13, 03109 Vilnius
El. p. [email protected]
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė Giedrė Ivinskienė: tel. +370 699 34967
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus programos specialistė Irma Šopienė: tel. +370 640 45639 

Informacinis renginys pareiškėjams
Planuojamas informacinis renginys pareiškėjams. Detalesnė informacija bus paskelbta vėliau.

Dokumentai
Nuoroda į teisės aktą
Gairės pareiškėjams
1 priedas: Paraiškos forma
2 priedas: Projekto veiklos, biudžetas ir finansavimo šaltiniai
3 priedas: Pareiškėjo deklaracijos forma
4 priedas: Vienos įmonės deklaracijos forma
5 priedas: Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo patikros lapo forma
6 priedas: Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapo forma
7 priedas: Projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo forma
8 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties bendrosios sąlygos
9 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties specialiųjų sąlygų projektas
10 priedas: EVRK red. 2 kodų sąsajos su Kibernetinio saugumo įstatymo 1 priede arba 2 priede nurodytais sektoriais dokumentas

Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsniu, 2.97 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 24 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl sutikimo reorganizuoti Informacinių technologijų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos“, buvo parengtas Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ITT prie KAM) reorganizavimo sąlygų aprašas.

Reorganizuojama įstaiga – ITT prie KAM, biudžetinė įstaiga, juridinio asmens kodas 191823126, buveinės adresas Šilo g. 5A, LT-10322 Vilnius, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM), duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR).

Reorganizavime dalyvaujančios įstaigos:

• Lietuvos kariuomenė (toliau – LK), biudžetinė įstaiga, juridinio asmens kodas 188732677, buveinės adresas Šv. Ignoto g. 8, LT-01144 Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi JAR, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – KAM;
• Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC), biudžetinė įstaiga, juridinio asmens kodas – 191630942, buveinės adresas Gedimino pr. 40, LT-01110 Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi JAR, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – KAM;
• Kertinis valstybės telekomunikacijų centras (toliau – KVTC), biudžetinė įstaiga, juridinio asmens kodas 121738687, buveinės adresas Gedimino pr. 40, LT-01110 Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi JAR, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – KAM.

Pagal parengtas reorganizavimo sąlygas reorganizavimas vykdomas ITT prie KAM skaidymo būdu, nuo 2025 m. sausio 1 d. išdalijant jos teises ir pareigas LK, NKSC ir KVTC.

Po reorganizavimo pasibaigsianti įstaiga – ITT prie KAM.

Po reorganizavimo veiksiančios įstaigos – LK, NKSC, KVTC, kurioms nuo 2025 m. sausio 1 d. pereis reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos.

Dokumentai:

• Reorganizavimo sąlygų aprašo projektas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 254 „Dėl sutikimo reorganizuoti Informacinių technologijų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos“.
• Lietuvos kariuomenės nuostatų projektas.
• Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos nuostatų projektas.
• Kertinio valstybės telekomunikacijų centro nuostatų projektas.

2021 m. paskelbti vieno žymiausių partizanų – Juozo Lukšos-Daumanto – metais. Prisimindamas šio partizanų vado nuopelnus, ginant Lietuvos nepriklausomybę, veiklą Vakaruose, aktyvų laisvės kovotojų telkimą, pagarbą ir ištikimybę savo šaliai bei kovos draugams, Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naujausią edukacinę vaizdo pamoką „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“.

Skaityti plačiau

„Knyga apie Juozą Lukšą buvo mano planuose, kuriuos turėjau prieš paskyrimą eiti ministro pareigas. Dabar galimybės laisvalaikiu rašyti knygas neliko, bet liko informacija, kurią sukaupiau. Vienu ar kitu pavidalu prie Lukšos asmenybės dar sugrįšiu ateityje – tai neeilinė asmenybė, verta ir literatūros kūrinio“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir pabrėžia, jog vieno garsiausių Lietuvos rezistentų įvairialypis paveikslas yra ypatingas. Anot ministro, išskirtinėmis savybėmis pasižymėjęs J. Lukša-Daumantas įkūnijo visą Lietuvos rezistencinį judėjimą.

2021-aisiais minimos J. Lukšos-Daumanto 100-osios gimimo ir 70-osios žūties metinės, todėl Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą šiuos metus paskelbti legendinio Lietuvos partizano metais. J. Lukšos-Daumanto ir jo kovų prieš okupantus įamžinimui vyksta įvairūs renginiai: iškilmingi minėjimai, literatūrinis vakaras, pėsčiųjų žygis „Partizanų takais“, partizaninio mūšio inscenizacija, parodos, ir kita.

J. Lukšos-Daumanto metais pagerbti legendinio partizano gyvenimo bei kovos kelią kviečia ir ministras A. Anušauskas. Šios išskirtinės asmenybės biografiją išnarpliojęs istorikas pasidalino mintimis apie J. Lukšos reikšmę valstybei bei atskleidė dar negirdėtų detalių apie Lietuvos partizanų istorijos tyrinėjimą.

„Su Lukšos vardu siejama daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, legendomis ir įvairiausiais mitais apipinta jo veikla Lietuvoje paskutiniais metais iki žūties. Prisimindami Lukšą prisimename visą Lietuvos rezistenciją“, – sako A. Anušauskas.

J. Lukša – išskirtinis partizanas, sulaukęs išskirtinio priešų dėmesio

J. Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas. Vėliau dalyvavo antinaciniame judėjime. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko ir kitas pareigas.

J. Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. J. Lukša desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.

„Tai buvo išskirtinis partizanas, o norint tokiu tapti reikėjo įveikti daugybę kliūčių, išmokti atpažinti melą ir klastotes. Lukša tai sugebėjo ir ne kartą tai pademonstravo. Žinoma, jis buvo išskirtinis ir tuo, kad prasiveržus pro geležinę uždangą jam pavyko patekti į NATO žvalgybos mokyklas, o iš ten sugrįžti į Lietuvą“, – pasakoja A. Anušauskas, akcentuojantis ir rašytinio J. Lukšos palikimo svarbą.

„Vienas svarbiausių dalykų prisimenant Lukšą yra jo paties rašyta knyga „Partizanai už geležinės uždangos“, tapusi pirmuoju ir svarbiausiu šaltiniu apie Lietuvos rezistenciją – jo dėka apie partizaninį pasipriešinimą sužinojo lietuviškai skaitę asmenys Vakarų šalyse.“

Dėl savo aktyvios veiklos Vakaruose J. Lukša ne kartą yra patekęs į dezinformacinės kampanijos sūkurį. Nors J. Lukša turėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įgaliojimus, jį norėta sumenkinti įvardinant netikru įgaliotiniu, neturinčiu pagrindo atstovauti pasipriešinimui. Buvo skleidžiami partizano nuotraukų montažai. Dezinformacija buvo skleidžiama ir apie partizano avantiūriškas asmenines savybes, dėl kurių juo Vakaruose galėjo imti nepasitikėti. Vis dėlto gerai su J. Lukša susipažinę užsieniečiai puikiai suprato, kad pasitikėjimo jis yra vertas.

„Lukša buvo tas žmogus, kuris į Vakarus nešė žinią apie pasipriešinimą. Žinią, kuri sovietų saugumui (MGB) buvo visiškai nenaudinga. Jie nenorėjo, kad Vakarai matytų, jog čia vyksta intensyvus pasipriešinimas, kova už nepriklausomybę. Pirmoji dezinformacija apie J. Lukšą buvo sukurta 1951 metais – dalis informacijos, manau, gulė ir ant Jungtinės Karalystės politikų stalo, o dalis pasiekė ir amerikiečius, su kurių pagalba jis sugrįžo į Lietuvą.

Buvo klibinami pasitikėjimo pamatai. Tikinama, kad juo neverta pasitikėti, kad jis lengvabūdis, kad dėl savo veiklos jis „pakišo“ bendražygius ir panašiai. Iš tikrųjų Lukšos pavadinimas išdaviku didelės įtakos padaryti negalėjo, nes Vakaruose juo pasitikėjo. Jis pats buvo vienas pagrindinių ekspertų, padėjusių atpažinti MGB agentus Vakaruose. Ne vieną iš jų jis ir demaskavo, todėl MGB didele simpatija Lukšai tikrai netryško“, – pasakoja A. Anušauskas.

Gyvenimą lydėjo melas ir išdavystės

Kalbėdamas apie J. Lukšos-Daumanto išskirtinumą, A. Anušauskas sugebėjimą atpažinti melą ir klastotes įvardija ne veltui. Vienas ryškiausių Lietuvos partizanų gimtinėje ne kartą susidūrė su išdavikais, o itin įdomus jo vaidmuo buvo demaskuojant Juozą Albiną Markulį-Erelį. Šis MGB užverbuotas agentas inicijavo partizanų suvienijimui skirto vadų vyriausiojo štabo sukūrimą, tačiau tai buvo okupantų klasta ir pasala, į kurią turėjo patekti visi partizanų vadai. Dėl J. Markulio išdavysčių buvo suimti ir nužudyti dešimtys partizanų.

„Išoriškai apie galimą išdavystę nesakė niekas, bet J. Lukša išimtinai savo intuicijos dėka spėjo, kad su kai kuriais žmonėmis ne viskas yra gerai, jie kažkokie kitokie. Tie žmonės sako emocingas kalbas partizanams, bet tuo pačiu skelia ir nešvankius anekdotus. Tiesa, savo įtarimų pagrįsti Lukša kurį laiką niekaip negalėjo.

Galiausiai, Lukšos aplinkos žmonės informavo jį, kad buvo suimtas žmogus, apie kurį žinojo tik partizanai ir Markulis. Visi intuityvūs įtarimai tuomet susisiejo, todėl teko imtis iniciatyvos įspėti partizanus apie klastą“, – sako A. Anušauskas, priduriant, kad sužinojęs apie išdavystę J. Lukša elgėsi itin gudriai.

„Apie Markulio išdavystę buvo sužinota pačioje 1946 metų pabaigoje, Naujųjų metų išvakarėse, o Lukša su savo draugu pagalvojo „jei jau žinome mes, bet nežino jie, kad mes žinome, kas yra išdavikas, mums nėra kur skubėti, mes galime pasinaudoti šia situacija“. Po Naujųjų metų jie nukeliavo pas Markulį, pradėjo jam pūsti miglą apie būsimą vadų suvažiavimą, apie apsaugą, dešimtis kulkosvaidžių, šimtus partizanų. Galiausiai iš Markulio net išreikalavo tariamam suvažiavimui pinigų.“

Tiesa, partizanai galėjo pasverti ne visas aplinkybes. Atsitiktinai sužinojus, jog suimta viena ryšininkė, partizanai turėjo pasitraukti iš Vilniaus, todėl įvykdyti teisingumo J. Markulio atžvilgiu nepavyko.

Vėliau J. Lukša demaskavo dar ne vieną MGB agentą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau dideles pajėgas jo paieškai skyrę okupantai galiausiai pasiekė savo – 1951 metų rugsėjo 4-ąją vienas garsiausių šalies partizanų miške ties Pabartupio kaimu pateko į pasalą ir buvo nužudytas.

„Ši istorija yra paini. Nepamirškime, kad Lukša buvo žmogus , kurį medžiojo visa Sovietų Sąjungos saugumo ministerija. Visa. Operacija buvo koordinuojama ir derinama ne tik Vilniuje, bet ir Maskvoje. Visi rezultatai buvo išklausomi Maskvoje.

Siekiant prieiti prie Lukšos buvo kuriamos įvairios kombinacijos, kol vienas iš žmonių, patekusių į MGB rankas, sudarė prielaidas Lukšai patekti į pasalą. Kadangi buvo duotas įsakymas Lukšą likviduoti, niekas nesiruošė jo paimti gyvo. Kartais manoma, kad MGB būtinai rūpėjo žymų partizanų vadą sulaikyti. Ne, jiems tai nerūpėjo“, – pasakoja A. Anušauskas.

Kapavietė – iki šiol mįslingai nerasta, netikėta veikla – po slapyvardžių gausa

Dalies Lietuvos partizanų palaikai yra palaidoti Našlaičių kapinėse Vilniuje – Sovietų Sąjungos saugumo ministerija palaikų užkasimo vietas slėpė, tačiau identifikavus palaidojimo schemą, pasipylė kapaviečių atradimai. Prie partizanų kapų atradimo prisidėjęs A. Anušauskas teigia, jog identifikavus laidojimo vietą, visa kita yra technikos klausimas, todėl nužudytų ar kovoje žuvusių partizanų kapavietės yra iššifruojamos ir atrandamos iki šių dienų.

J. Lukšos atveju viskas yra sudėtingiau – jo palaikų užkasimo vieta nėra žinoma iki šiol.

„Vienas dalykas – Lukša žuvo iki atsirandant Našlaičių kapinėms, antras dalykas – jis žuvo toli nuo Vilniaus ir žuvo toje vietovėje, kur įvyko daug pasikeitimų. Vienas pagrindinių – Kauno marių atsiradimas. Kauno marios palaidojo daug istorijų ir daug kapaviečių. Ne viskas buvo perkelta, iškasta, ypač tai, kas buvo slapta.

Toje teritorijoje vyko intensyvus partizaninis judėjimas ir gali būti, kad dalies istorijų mes jau tiesiog nebesužinosime. Vis dėlto Lukšos palaikų paieška dar nebaigta. Yra pačių įvairiausių versijų, kai kurios yra itin keistos, bet jos bus tikrinamos. Patikrinus visas versijas galbūt bus galima pasakyti, kad surasti Lukšos kapavietę galimybių nėra, o gal atvirkščiai – pasitvirtins viena iš versijų ir iki šiol nežinota aplinkybė padės palaikus surasti. Bet kokiu atveju, tai nėra paprastas darbas“, – teigia A. Anušauskas.

Partizanų istorijos tyrinėjimą apsunkina ir įvairūs partizanų naudoti slapyvardžiai. Dauguma partizanų konspiracijos sumetimais keisdavo savo slapyvardžius itin dažnai. Ryšių sistemoje įsipainiojus išdavikui, būdavo keičiama visa slapyvardžių sistema siekiant, kad susirašinėjimo perėmimo metu okupantai nežinotų, kas yra kas.

J. Lukša slapyvardžių turėjo ypač daug: Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Kęstutis, Skrajūnas, Miškinis, Adomas Mickevičius… Tai tik keli iš daugelio garsiojo partizano slapyvardžių. Dalį jų jis atskleidė savo knygoje, kurią parašė Daumanto slapyvardžiu. Knygoje buvo pakeista ir dalis vietovardžių, o leidėjams palikti raktažodžiai.

„Raktažodžiai palikti galvojant, kad Lietuva ateityje bus nepriklausoma, bus galima rezistentus identifikuoti pagal raktažodžius, o tie žmonės iš tikrųjų neabejojo, kad anksčiau ar vėliau Lietuva bus nepriklausoma. Taigi, dalį slapyvardžių Lukša atskleidė pats, dalis buvo atskleista iš MGB sukauptų dokumentų, dalis – iš dokumentų kuriuos rašė patys partizanai. Kiekvienas slapyvardis turi savo istoriją“, – sako A. Anušauskas, atskleidęs, kad vieną iš slapyvardžių J. Lukšai suteikė ir 1950-1951 metų sandūroje pusmetį bunkeryje su juo praleidęs Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

„Kad ir kokiu slapyvardžiu dabar jį pavadinsime, tai vis tiek yra Juozas Lukša. Tai yra partizanas, kurio vardas ir be slapyvardžio sako labai daug“, – tvirtina ministras A. Anušauskas.

Ką J. Lukšos-Daumanto metais atsiminti yra svarbiausia?

„Lukšos biografiją perskaityti gali visi, bet kai kurie dalykai lieka esminiai – tai yra visuomenės pasirengimas įvertinti pasipriešinimą ir atpažinti netikrą informaciją“, – sako krašto apsaugos ministras, akcentuojantis, kad J. Lukšos-Daumanto metais svarbu kviesti visuomenę artimiau susipažinti su tautos didvyriais bei ugdyti gebėjimą nepasikliauti dezinformacija.

„Dezinformacija apie Lukšą buvo skleidžiama jau prieš 70 metų, o prabėgus 70 metų pačias įvairiausias klastotes skleisti yra gerokai lengviau, nes nėra amžininkų, nėra liudininkų, nėra tų žmonių, kurie jį pažinojo. Nėra daug žmonių, kurie apskritai tyrinėja šią temą. Viešumoje pasirodžius dezinformacijai šiais metais, visuomenė turėtų mokėti ją atpažinti. Jeigu nemoka, mes turėtume prisidėti prie to, kad žmonės atpažinti dezinformaciją mokėtų.

O kad dezinformacijos bus ir kad yra jau dabar – galima neabejoti. Pavartę Kremliui pavaldžių portalų puslapius jūs pamatysite skambias antraštės apie „nepelnytai Lietuvoje garbinamus nusikaltėlius“ ir panašiai. Tai yra dezinformacijos dalis. Gaila, kad dalis Lietuvos žmonių ta dezinformacija pasikliauna. Dėl šios priežasties šiemet norime žmonėms suteikti kuo daugiau tikros informacijos, kuri būtų alternatyva dezinformacijai. Tai padėtų geriau atskleisti Lukšos asmenybę, todėl ateityje galėtume lengviau atremti bet kokius dezinformacinius išpuolius“, – pokalbio pabaigoje tarė ministras A. Anušauskas.

Pagrindinės J. Lukšos-Daumanto metams skirtos iškilmės vyks rugpjūčio 14 d. Veiveriuose, netoli partizano gimtinės. Rugsėjo 4 d. vyks J. Lukšos žūties 70-mečio minėjimas Pabartupio k. (Kauno r.). Tą pačią dieną Liubave (Kalvarijos sav.) planuojama atidengti paminklą, skirtą J. Lukšos ir bendražygių prasiveržimams pro geležinę uždangą įamžinti.

Nuo gegužės 11 d. Jono Žemaičio aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos eksponuojama paroda, kviečianti prisiminti išlikusiose nuotraukose atsispindėtus J. Lukšos ir jo bendražygių gyvenimo ir kovos epizodus.

Rugsėjo 4 d. Liubave, Kalvarijos savivaldybėje, minint Juozo Lukšos-Daumanto 70-ąsias žūties metines, atidengtas paminklas partizanų vadui, emisarui, rezidentui.

„Vienas ryškiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša-Daumantas pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis ir įkūnijo visą Lietuvos rezistencinį judėjimą. Jis ne tik sugebėjo prasiveržti pro geležinę uždangą, bet buvo vienas pirmųjų rezistentų, demaskavusių į partizaninį judėjimą įsiskverbusius agentus. Nors okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime apsaugoti mūsų didvyrio garbingą atminimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje.

Paminklas iškilo netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams – kartu su bendražygiais ne kartą kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.

Ceremonijos metu išreikšdami pagarbą J. Lukšai ir visiems kovotojams už laisvę prie paminklo Tėvynei prisiekė ir pasižadėjo bei šauliais ir jaunaisiais šauliais tapo kelios dešimtys suaugusiųjų ir moksleivių.

„Esu tikras, kad šiandien, atėjus X valandai, mes taip pat nepristigsime narsos. Vedini ne vien pareigos ir meilės artimam, savo kraštui, bet ir kolektyvinės istorinės atminties. Atminties apie didžius vyrus bei moteris, miško brolius ir seses, kurie įveikė, rodos, ne tik žmogaus kūnui, bet ir dvasiai sunkiai pakeliamas naštas ir smūgius. Lenkiame galvas už jų darbus ir pamokas mums. Tas pamokas išmokome ir įsiminėme visam laikui“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė Lietuvos saulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus.

Paminklas garsiam partizanui J. Lukšai iškilo trijų organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kalvarijos savivaldybės glaudaus bendradarbiavimo dėka.

Paminklo atidengimo pagarbos ceremoniją atliko Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, atminties ženklą pašventino vyskupas Rimantas Norvila, renginyje grojo Lietuvos kariuomenės orkestras.

Renginyje taip pat dalyvavo, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai, apskrities miestų merai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, šauliai, Kalvarijos savivaldybės gyventojai.

Nuotraukų aut. Valdas Kilpys/LŠS

KAUNE

Kauno „Aušros“ gimnazijos istorinėje ekspozicijoje (paminėtas tarp kitų moksleivių Laisvės kovotojų).

Kauno technologijos universiteto centriniuose rūmuose ekspozicijoje (paminėtas tarp kitų universiteto kūrėjų, autorė Audronė Veilentienė).

Viena iš Kauno miesto gatvių pavadinta Juozo Lukšos-Daumanto vardu.

KAUNO RAJONE

Kauno rajono Garliavos 3-ioji vidurinė mokykla 1994 m. pavadinta juozo Lukšos gimnazija, įkurtas Juozo Lukšos memorialinis muziejus, jame saugomos įvairios relikvijos. Gimnazijoje veikia Juozo Lukšos moksleivių ateitininkų kuopa.

Garliavoje viena iš gatvių pavadinta Juozo Lukšos vardu. Ji yra ilgiausia gatvė Kauno rajone, veda į J. Lukšos žūties vietą. Prie pirmojo gatvės namo 1990 m. pritvirtinta memorialinė lenta (iniciatyva – Kauno rajono Lietuvos Sąjūdžio narių).

Pabartupio kaime, žūties vietoje – memorialinis paminklas LLKS įgaliotiniui užsienyje ats. mjr. Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2000 m.

Pirmą kartą Juozo Lukšos žūties vieta mediniu kryželiu, dabar saugomu Gimnazijos muziejuje, buvo pažymėta 1973 metais bendražygio Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos, lydėjusio Juozą į lemtingą susitikimą su išdaviku Jonu Kukausku.

PRIENŲ RAJONE

Veiverių seniūnijos Juodbūdžio kaime Simano ir Onos Lukšų sodyboje Kryžius tėvų ir sūnų: Vinco, Jurgio, Juozo, Stasio atminimui (iniciatyva Antano Lukšos, tautodailininkas Eugenijus Šimanskis), 1995 m.

Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Juodbūdžio kaime.

Veiverių „Skausmo kalnelyje“paminklinė atminimo kompozicija žuvusių brolių: Jurgio Lukšos-Piršlio, Juozo Albino Lukšos-Skirmanto, Stasio Lukšos-Juodvarnio, atminimui (autoriai P. Petraitis, L. Juozėnas (Juozo Lukšos bendrakursis Kauno universitete), 1995 m.

Veiveriuose, prie Antano Kučingio meno mokyklos (buv. Mokytojų seminarija), – paminklinis obeliskas progimnazijos moksleiviui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Vidas Cikana), 1996 m.

Veiveriuose, Prienų krašto muziejaus ekspozicija, skirta Juozui Lukšai atminti (kraštietės Marijos Lisinskienės iniciatyva), 2008 m.

Veiverių seniūnijos Šilavoto miestelyje Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės memoriale Juozas Lukša įamžintas tarp kitų 530-ies kovotojų (iniciatyva Antano Lukšos, skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algis Mikėnas), 2003 m.

Prienų krašto muziejuje ekspozicija Lukšų šeimai atminti (autorė – vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė), 2019 m.

Juozo Lukšos vardu pavadinta gatvė Prienuose.

JONAVOS RAJONE

Rukloje – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, pavadinimas suteiktas 2011 m.

VILNIUJE

Vilniaus dailės akademijoje įrengta memorialinė lenta studentui Juozui Lukšai atminti (iniciatyva – diplomato Stasio Antano Bačkio, pašventinta dvasininko Audrio Juozo Bačkio), 1991 m.

Juozo Lukšos vardu pavadintas skveras (2021 m.)

LITERATŪROS KŪRINIUOSE

Juozas Daumantas (Juozas Lukša) „Partizanai“, Kaunas, 2005, (išleistos 5 laidos, išversta į anglų, vokiečių, švedų, ukrainiečių kalbas), Juozas Lukša-Daumantas „Laiškai mylimosioms“, Kaunas, LPKTS,

Antanina Garmutė, Išėjo broliai. Dokumentinės apybraižos. Kaunas, 2004.

Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė, Likviduoti Skirmantą.

Antanas Paulavičius „Partizanas Daumantas“ herojinė poema, Kaunas, 2006.

Vida Uršulė Ruseckienė, Laisvės rūmą architektas. Istorinis romanas, Kaunas, 2007.

Vytautas Juodsnukis, Suvalkijos partizanų takais. LPKTS, 2011.

Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII Vatikane. 1947 m. rugsėjis, LPKTS, 2001.

Sovietinių šmeižikų knyga: M. Chienas, K. Šmigelskis, E. Uldukis, Vanagai iš anapus. Vilnius, 1960 m.

KINE

Dokumentinis filmas „Baladė apie Daumantą, režisierius V. V. Landsbergis, 1995 m.

Įtempto siužeto istorinė drama „Vienui vieni“, režisierius Jonas Vaitkus, 2003 m.

Spektaklis (godos) „Ir vėl iš Tavo kraujo kelsis Lietuva“, režisierius Povilas Mataitis.

Dokumentinis kino filmas „Nematomas Frontas“, režisavo Jonas Ohmanas, Vincas Sruoginis, Markas Johnstonas, 2015 m.

PARTIZANŲ LUKŠŲ GIMTOJI SODYBA

Juodbūdžio k., Prienų r. 54°44'10.2"N 23°45'36.8"E

Juodbūdžio kaime gyveno dar Juozo Lukšos seneliai, paskui ir tėvai – Simonas Lukša ir Ona Lukšienė (Vilkaitė). Čia gimė ir augo Juozas Lukša-Skirmantas, Mykolaitis (1921–1951) ir keturi jo broliai: partizanų ryšininkas Vincas Lukša (1905–1993) ir partizanai: Jurgis Lukša-Piršlys (1920–1947), Stasys Lukša-Juodvarnis, Tautvydas (1926–1947), Antanas Lukša-Arūnas (1923–2016). 1947 m. sodyboje buvo įrengta partizanų slėptuvė. 1947 m. birželio 13 d. čia buvo sušaudytas vienas iš brolių – Jurgis.

Dabar sodyboje pastatytas Kryžius ir atminimo ženklas Lukšų šeimos pasiaukojamam gyvenimui pagerbti.

PRIENŲ KRAŠTO MUZIEJUS

F. Martišiaus g. 13, Prienai

Viena iš muziejaus ekspozicijų pasakoja visos Lukšų šeimos istoriją. Čia galima pamatyti Juozo Lukšos pilotę, taip pat kryžių ir paveikslą, prie kurių Ona Lukšienė palaimino savo sūnus išleisdama partizanauti. Juodbūdyje, tėviškės seklyčioje, Ona Lukšienė suklupdė keturis savo sūnus: Jurgį, Stasį, Antaną ir Juozą. Rankomis liesdama jaunuolių galvas, tyliai kalbėjo: „Laiminu jus šventai kovai. Jūsų žingsnius tesaugo Viešpats Dievas. Prisiekite okupantui nepasiduoti gyvi…“

ŠILAVOTAS, PRIENŲ R

Šilavoto mūriukas. A. Radušio g. 17, Šilavotas

Rezistencinio pasipriešinimo kovas menantis pastatas su rūsyje išlikusiais betono sienose ir lubose išraižytais čia kalintų ir kankintų žmonių įrašais. Pastatytas 1938 m. kaip ligoninė. 1944–1953 m. jame veikė NKVD-MVD-MGB būstinė su laikinojo sulaikymo areštine. Partizanai tris kartus bandė užimti okupantų būstinę  – mūriuką. Deja, visi mūšiai buvo nesėkmingi. Dabar šiame pastate veikia muziejus ir ambulatorija.

Ruošdamiesi vienam iš puolimų, iš pradžių partizanai buvo sumanę susprogdinti NKVD būstinę. Laimei, šis sumanymas nepavyko (arklinis vežimas, gabenęs sprogmenis, užstrigo griovyje). Sprogdinant būtų patirta daug nuostolių: partizanai būtų buvę kontūzyti, apkurtę, būtų išbyrėję bažnyčios langai. Šventoriuje puolimui buvo paruošti greičiausiai keturi kulkosvaidžiai. Mūriukas buvo smarkiai apšaudomas iš visų keturių pusių, partizanai buvo išsidėstę visame miestelyje. Kelias valandas trukusiam mūšiui vadovavo Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas. Partizanų pusėje kovėsi 60 vyrų, Šilavoto NKVD įguloje – 17.

Senieji Šilavoto gyventojai dar ir šiandieną mena (prieš pastato rekonstrukciją dar matytas) kulkų žymes sienoje nuo bažnyčios pusės.

ŠILAVOTO ŠVČ. JĖZAUS ŠIRDIES BAŽNYČIA

A. Radušio g. 1, Šilavotas

Per 1945 m. lapkričio 16–17 d. vykusio okupantų būstinės – mūriuko puolimą (antrąjį) bažnyčioje buvo tvarstomi sužeistieji. Šilavoto parapijos klebonas Antanas Kubilius tyčia buvo palikęs bažnyčios raktus prie durų. Gera priedanga partizanams tapo ir šventoriaus tvora, todėl iki šiol joje matyti buvusio mūšio kulkų paliktos žymės.

Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

NUŽUDYTŲ PARTIZANŲ KAPINĖS ŠILAVOTE

Šilavoto miestelio kapinaičių šiaurės vakarinis pakraštys, 54°40'04.6"N 23°45'28.2"E

Šilavoto kaimo kapinaičių šiaurės vakariniame pakraštyje dabar stovi medinis kryžius žuvusiems už Lietuvos laisvę 1946–1950 m. atminti ir keliolika Lietuvos kario paminklinių kryžių Šilavoto apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams su iškaltais jų vardais.

Anksčiau šioje vietoje, šalia kapinių tvoros vietiniai žmonės turėjo išsikasę duobes bulvėms laikyti. 1945–1950 m. stribai į šias duobes atvežę sumesdavo nužudytųjų kūnus – iš viso apie 50 partizanų.

Kryžius pastatytas 1989 m, atnaujintas 2006 m. Lietuvos kario kryžiai pastatyti 1996 m.

ŠILAVOTO DAVATKYNAS IR SKULPTŪRŲ TAKAS

Lašašos g. 11, Naujasodžio k., Šilavoto sen., Prienų r. sav.

Daugiau nei šimtmetį nuošalioje vietoje gyvenusios moterys, daugiausia našlės, rūpinosi žmonių mokymu, dvasiniu ugdymu, suteikdavo prieglobstį bėdoje atsidūrusiems, taip pat ir sovietinės valdžios persekiojamiems žmonėms.

Į davatkyną galima nueiti ir pėsčiųjų taku (apie 700 m nuo bažnyčios) ir pakeliui pasigrožėti ant medžių pritvirtintomis skulptūromis.

PARTIZANŲ KAPINAITĖS KLEBIŠKIO MIŠKE

Klebiškio miškas, Prienų r., 54.686505,23.840518

1944 m. Visų Šventųjų dieną šiame miške Tėvynei Lietuvai prisiekė pirmieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Čia slapta laidoti 1945–1946 m. žuvę Geležinio Vilko partizanai, ryšininkai ir rėmėjai:  Atgimimo metais sumūrytas paminklas-koplytėlė, joje įkomponuotas išlikęs autentiškas cementinis kryžius su Nukryžiuotoju – nors ne kartą verstas ir niekintas, bet stebuklingai išlikęs.

DEGIMŲ KAUTYNIŲ IR PARTIZANŲ RĖMĖJŲ VILKŲ SODYBOS VIETA KLEBIŠKO MIŠKE

54°42'36.3"N 23°49'08.8"E

Vienas didžiausių Geležinio Vilko partizanų mūšių įvyko 1945 m. birželio mėn. viduryje. Apie 50-ies partizanų dalinys kairiajame Jiesios krante vykdė taktikos pratybas, iš atokiai išdėstytų stebėjimo postų buvo stebimi pagrindiniai keliai ir artimiausios gyvenvietės, informacija per pasiuntinius-ryšininkus operatyviai perduodama vadui. Apie 4 valandą po pietų sargybiniai pastebėjo besiartinančias dideles priešo pajėgas. Degimų kautynės baigėsi partizanų rėmėjų brolių Jurgio ir Prano Vilkų sodybų sudeginimu. Viena iš šių sodybų buvo Juozo Lukšos mamos Onos tėviškė.

Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis 2019 metais ištyrinėjo vietovę: pagal radinius ir išlikusią dokumentinę medžiagą (atsiminimus, Juozo Daumanto knygą partizanai“ ir kt.) išsiaiškino skyrių pozicijas, partizanų skaičių, naudotus ginklus, rekonstravo mūšio eigą, ir visa tai įamžino savo knygoje „Dešimt kautynių“. Tikėtina, jog partizanų buvo apie pusšimtis, nukautų NKVD kareivių – keliolika ar keliasdešimt. Mūšis baigėsi partizanų rėmėjų Vilkų sodybos sudeginimu. Kautynių vietoje surasti radiniai saugomi Prienų krašto muziejuje.

Plačiau – Degimų kautynių vietoje įrengtame stende.

VEIVERIŲ KRAŠTO ISTORIJOS MUZIEJUS

Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r. sav.

XIX a. pradžioje Veiveriuose buvo pastatytas pastatas, atrodantis kaip tikras klasicizmo stiliaus didikų dvaras – Veiverių pašto stoties pastatų kompleksas – arklių pašto stotis. Atsiradus Varšuvos – Peterburgo geležinkelio linijai ji prarado savo svarbą ir 1866 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje mokytojų seminarija. Jos absolventų sąraše – daugybė žymių asmenybių: menininkų, politikų, mokslininkų.

2008 m. viename iš pastatų įrengta ekspozicija, skirta legendiniam Lietuvos partizanui Juozui Lukšai. Čia eksponuojami dokumentai, nuotraukos, knygos, asmeniniai daiktai partizano dovanotas paveikslėlis žmonai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei vestuvių, dailininko Antano Račo nutapytas J. Lukšos-Daumanto portretas ir kt., liudijantys jo didvyrišką kovos kelią. Ekspozicijoje taip pat supažindinama su J. Lukšos – Daumanto bendražygio Povilo Pečiulaičio – Lakštingalos gyvenimo ir kovos keliu.

Čia pat, priešais Veiverių Antano Kučingio meno mokyklą, stovi paminklas Juozui Lukšai atminti. Paminklas pastatytas 1996 m., jo autorius Vidas Cikana.

SKAUSMO KALNELIS VEIVERIUOSE – LIETUVOS PARTIZANŲ UŽKASIMO VIETA IR KAPAI

54°45'36.9"N 23°42'35.1"E

Čia palaidota apie 80 partizanų, jiems pastatyti kryžiai, koplytstulpiai, akmens paminklai, koplyčia su imitaciniu partizanų bunkeriu rūsyje. Jis įrengtas ir sutvarkytas pagal istorinį partizanų Birutės rinktinės štabo bunkerį, kurį prieš išvykdamas į Vakarus įkūrė Juozas Lukša-Daumantas. Čia įrengta nedidelė ekspozicija, atspindinti pokario partizanų ir jų ryšininkų veiklą.

Antrojo pasaulinio karo metais Marijampolės apskrities (dabar Prienų r.) Veiverių miestelio pietvakarinėje dalyje, kairėje kelio Kaunas–Marijampolė pusėje, Jono Raslavičiaus žemėje, buvo iškasti apkasai. Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo sovietų režimui laikotarpiu enkavėdistai ir stribai šiose karinėse tranšėjose užkasdavo nukankintų ir artimose apylinkėse nužudytų Tauro apygardos Laisvės kovotojų palaikus, kurių dauguma buvo išniekinti Veiverių centre – prie ligoninės ir Šv. Liudviko parapijos namų. Sovietmečiu ant apkasų slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu toje vietoje buvo supilta kalva–Skausmo kalnelis. Jame palaidoti Veiverių apylinkėse žuvę pokario partizanai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Skausmo kalnelyje ilsisi 76 Laisvės kovotojų palaikai, iš jų 45 nužudyti ir užkasti per ginkluotąjį pasipriešinimą sovietų okupantams, 30 palaikų rasta kitose vietovėse ir čia palaidota Lietuvos atgimimo metais.

1987-ųjų rugpjūtį ant šios kalvelės pirmąjį metalinį kryžių pastatė Tauro apygardos Laisvės kovotojas, buvęs politinis kalinys Antanas Lukša-Arūnas. Taip jis pažymėjo brolio Jurgio Lukšos-Piršlio, 1947 m. birželio 13 d. enkavėdistų ir vietinių stribų nužudyto tėviškėje, Juodbūdžio k., kartu ir visų čia užkastų partizanų amžinojo poilsio vietą. 1988-ųjų spalį Veiverių Šv. Liudviko parapijos klebono Kazimiero Skučo pastangomis šios sakralinės vietos viduryje iškilo galingas ąžuolo kryžius „Žuvusiems už Tėvynės laisvę atminti“.

Daugiau informacijos – šalia įrengtame stende.

JUOZO LUKŠOS ŽŪTIES VIETA

Pabartupio k., Bartupės g., Kauno r.

1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas šioje vietoje žuvo Juozas Lukša.

1998 m. partizano žūties vietoje pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulpt. Juozas Šlivinskas). 2008 m. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.

JUOZO LUKŠOS GIMNAZIJOS JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO MEMORIALINIS MUZIEJUS

S. Lozoraičio g. 13, Garliava, Kauno r.

Muziejus įsteigtas 1994 m. birželio mėn. Jame sukaupta ir saugoma daug vertingų eksponatų: autentiškų laiškų, nuotraukų, Juozo Lukšos paso originalas, ištraukos iš gimimo metrikų kopija, žūties vietoje stovėjęs medinis kryžius, Vyčio Kryžiaus ordinas, Kauno „Aušros“ gimnazijos baigimo atestato kopija ir kt.

SIMBOLINIS VYČIO KRYŽIAUS PAMINKLAS IR PAMINKLINIS AKMUO, SKIRTAS JUOZO LUKŠOS IR BENDRAŽYGIŲ PRASIVERŽIMAMS PRO GELEŽINĘ UŽDANGĄ ĮAMŽINTI

Liubavo miestelis, Kalvarijos sav.

Paminklo atidengimas numatomas 2021 m. rugsėjo 4 d.

ŠILAVOTAS

Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės memorialas priešais Šilavoto Švč. Jėzaus širdies bažnyčią skirtas šioje vietoje niekintiems ir 1946–1950 m. Šilavoto apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams atminti.

Šilavoto mūriukas – rezistencinio pasipriešinimo kovas menantis pastatas su rūsyje išlikusiais betono sienose ir lubose išraižytais čia kalintų ir kankintų žmonių įrašais. Pastatytas 1938 m. kaip ligoninė. 1944– 1953 m. jame veikė NKVD-MVD-MGB būstinė su laikinojo sulaikymo areštine. Partizanai tris kartus bandė užimti okupantų būstinę  – mūriuką. Dabar šiame pastate veikia muziejus ir ambulatorija.

Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje per 1945 m. lapkričio 16–17 d. vykusį okupantų būstinės – mūriuko puolimą (antrąjį) buvo tvarstomi sužeistieji. Šilavoto parapijos klebonas Antanas Kubilius tyčia buvo palikęs bažnyčios raktus prie durų. Gera priedanga partizanams tapo ir šventoriaus tvora, todėl iki šiol joje matyti buvusio mūšio kulkų paliktos žymės.

Nužudytų partizanų kapinės Šilavoto kaimo kapinaičių šiaurės vakariniame pakraštyje. Anksčiau šalia kapinių tvoros vietiniai žmonės turėjo išsikasę duobes bulvėms laikyti. 1945–1950 m. stribai į šias duobes atvežę sumesdavo nužudytųjų kūnus – iš viso apie 50 partizanų.

PARTIZANŲ KAPINAITĖS KLEBIŠKIO MIŠKE

54.686512600148006, 23.840243656133126

1944 m. Visų Šventųjų dieną šiame miške Tėvynei Lietuvai prisiekė pirmieji Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Čia slapta laidoti 1945–1946 m. žuvę partizanai, ryšininkai ir rėmėjai. Atgimimo metais sumūryta koplytėlė, joje įkomponuotas išlikęs autentiškas cementinis kryžius su Nukryžiuotoju – nors ne kartą verstas ir niekintas, bet stebuklingai išlikęs.

DEGIMŲ KAUTYNIŲ VIETA

54.71031633923583, 23.819151719373686

Vienas didžiausių Geležinio Vilko partizanų mūšių įvyko 1945 m. birželio mėn. viduryje. Apie 50-ies partizanų dalinys vykdė taktikos pratybas. Apie 4 valandą po pietų sargybiniai pastebėjo besiartinančias dideles priešo pajėgas… Degimų kautynės baigėsi partizanų rėmėjų brolių Jurgio ir Prano Vilkų sodybų sudeginimu. Viena iš šių sodybų buvo J. Lukšos mamos Onos tėviškė. Plačiau – Degimų kautynių vietoje įrengtame stende.

ŠILAVOTO DAVATKYNAS IR SKULPTŪRŲ TAKAS

54.66531469223567, 23.755428061712088

Daugiau nei šimtmetį nuošalioje vietoje gyvenusios moterys, daugiausia našlės, rūpinosi žmonių mokymu, dvasiniu ugdymu, suteikdavo prieglobstį bėdoje atsidūrusiems, taip pat ir sovietinės valdžios persekiojamiems žmonėms.

Galima važiuoti automobiliu arba eiti pėsčiomis skulptūrų taku: nuo Šilavoto Švč. Jėzaus širdies bažnyčios iki Davatkyno yra apie 700 m.

Informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) produktų, paslaugų ir procesų (spragų kiekis) nuolat didėja, tad šiame procese svarbu ne tik aptikti ir pašalinti tokias spragas, bet ir siekti mažinti bendrą kibernetiniam saugumui kylančią riziką.   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (toliau – Kibernetinio saugumo aktas) numatytas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemų kūrimas ir tvirtinimas (schemas priima Europos Komisija) yra skirtas padidinti technologijų vartotojų ir vyriausybių pasitikėjimą IRT produktais, paslaugomis ir procesais ir jų saugumu. Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schema – tai išsamus taisyklių, techninių reikalavimų, standartų ir procedūrų, dėl kurių susitarta Europos lygmeniu, rinkinys, skirtas konkretaus IRT produkto, paslaugos ar proceso kibernetinio saugumo savybėms įvertinti.

Patvirtinus Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą, IRT produktų gamintojai arba IRT paslaugų ar procesų teikėjai turi galimybę teikti prašymą jų pasirinktai atitikties vertinimo įstaigai, apibrėžtai 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, sertifikuoti jų IRT produktus, paslaugas ar procesus. Atitikties vertinimo įstaigas akredituoja nacionalinė akreditacijos įstaiga, kurios funkcijas Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. vykdys Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra. Nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija Lietuvoje yra Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. 

2024 m. sausio 31 d. ES Komisija priėmė pirmąją Europos Sąjungoje IRT produktų sertifikavimo sistemą – bendraisiais kriterijais grindžiamą Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą (angl. European Common Criteria-based cybersecurity certification scheme (EUCC)).

Pagal naująją, savanoriškumo principu grindžiamą, EUCC schemą, IRT produktų gamintojai ar tiekėjai, norintys gauti sertifikatą ir paženklinti savo produktą ženklu ir etikete, įrodančiais, kad  IRT produktas yra sertifikuotas,  vadovausis visiems ES  vienodai suprantamu vertinimo procesu ir galės sertifikuoti IRT produktus, pavyzdžiui, technologinius komponentus (lustus, lustines korteles), techninę ir programinę įrangą. EUCC schemoje siūlomi du saugumo užtikrinimo lygiai (pakankamai aukštas arba aukštas), atsižvelgiant į  riziką, susijusią su numatytu IRT produkto naudojimu.

Pagal EUCC schemą išduotus sertifikatus skelbia ENISA. EUCC schema publikuojama ENISA specialioje sertifikavimo interneto svetainėje,  kurioje skelbiami ir pagalbiniai dokumentai.

2025 m. balandžio 2 d. Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūra ANSSI išdavė pirmuosius du ES kibernetinio saugumo sertifikatus pagal EUCC.

ENISA rengia kitas kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemas: EUCS, skirtą debesijos paslaugoms, EU5G, skirtą 5G saugumui, sertifikavimo schemą, skirtą valdomoms saugumo paslaugoms (ang., Managed Security Services (MSS)). EUMSS schema pirmiausia bus skirta incidentų reagavimo paslaugoms, kurias MSS teikėjai teiks per ES kibernetinio saugumo rezervą. ENISA Taip pat atlieka preliminarią analizę dėl galimo sertifikavimo dirbtinio intelekto ir valdomų saugumo paslaugų srityse.

Ilgų nuotolių bėgikas Aleksandras neatsispyrė flirtui su merginomis, tuo metu Vytautas labiau žavėjosi istoriniais žygdarbiais. Bronislovas galėjo pasigirti mokantis tris užsienio kalbas, o vunderkindas Adolfas lankė karinius kursus. Šiuolaikiniai vyrai tikrai rastų bendrą kalbą su šiais lietuviais, tapusiais partizanų vadais. Pasitelkiant dirbtinio intelekto (DI) įrankius jie atgimė istorinės atminties projekte „Kiek tavyje - partizano?“, kuriame pristatomi aštuoni Lietuvos herojai. Kokios muzikos šiandien jie klausytų ir kuo galėtų mus įkvėpti?

Įsivaizduokite, kad partizanai šiandien yra tarp mūsų ir gyvena įprastą gyvenimą. Jie dirba, mokosi, praleidžia laiką su draugais, tačiau vieną dieną susidūrę su iššūkiu savo gyvenimą iškeičia kitokią kasdienybę. Joje – charakterio savybės išryškėja dar kitomis spalvomis ir ima dominuoti drąsa. Ir nors tas laikotarpis, kuriame jie gyveno, jau praeityje, partizanų istorijose gausu įkvėpimo.

Kaip paprasti vyrai tapo komandų lyderiais, signatarais ir padėjo pamatą mūsų šalies valstybingumui? Jų pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracija teisiniu požiūriu yra viena iš trijų svarbiausių šiuolaikinės modernios Lietuvos dokumentų.

Šiuo projektų kviečiama susipažinti su šios deklaracijos autoriais. Ji yra ne mažiau svarbi už 1918-ųjų Nepriklausomybės Aktą, kurią rytoj taip pat prisiminsime. Štai dar keturios labai skirtingų asmenybių istorijos – Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949), Vytautas Gužas-Kardas      (1920–1949), Bronislovas Liesys-Naktis (1922–1949) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1919–1957). Apie kitus keturis partizanus skaitykite čia (…) .

Nuo krepšinio ir bėgimo iki merginų ir dainų

Nuo vaikystės nenustygstančiam vietoje Aleksandrui Grybinui arba tiesiog Oliui, kaip jį visi vadino, trūko tik laisvalaikio. Mat dienas užimdavo krepšinis, lengvosios atletikos treniruotės, o savo ribas patikrindavo ilgųjų nuotolių bėgimo varžybose. Be sporto, neatsisakydavo ir draugų tėvams ūkyje padėti, nebuvo baltarankis. Tuo labiau, kad talkose būdavo linksma, kai šitiek jaunų žmonių susirinkdavo. Ten tiek progų su merginomis paflirtuoti ar parodyti savo balso galimybes – padainuoti.

Aleksandro artistiškumas toliau skleidėsi ir studijų metu mokytojų seminarijoje Marijampolėje, kur mokėsi šokti baletą. Mokytoju jis tapo pasirinkęs tėvo kelią. Sovietams okupavus kraštą jis ėmėsi pogrindinės spaudos platinimo, bet greitai buvo areštuotas ir tardytas penkias savaites. Atėjus vokiečiams Aleksandras pradėjo mokytojo karjerą – dėstė matematiką ir kūno kultūrą, būrė teatro mėgėjus... bet buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Po karo grįžęs į Lietuvą slapstėsi tėvų namuose, o 1945 m. pabaigoje išėjo partizanauti.

Pienininkas su karininko širdimi

Mokykloje Vytautą Gužą įtraukė skaitymas. Jis žavėjosi Lietuvos istorijos iškiliomis asmenybėmis Dariumi ir Girėnu, jų žygdarbiu, nepriklausomybės kovomis, signatarų gyvenimu. Tad turbūt nenuostabu, kad šeimoje jį vadino Vytautu Didžiuoju. Ir dėl tvirto charakterio, ir stropumo. Jis pravertė vėliau mokantis pienininkų mokykloje. Rašydamas laiškus į namus kartais pasirašydavau Kariūno pseudonimu. Vytautą traukė karo sritis, bet patiko ir pienininko profesija. Jau dirbdamas buvo pasiųstas į buhalterių kursus Kaune. O ten gyvenimas virte virė. Taip nejučia jaunas vyras įsitraukė į antisovietinį judėjimą, dalyvavo Birželio sukilime, jam pasibaigus, grįžo į darbą pieninėje. Ramus gyvenimas tęsėsi neilgai. 1944 m. pradžioje įstojo į generolo Plechavičiaus formuojamą vietinę rinktinę. Ją išardžius, pateko į Vokietiją, kur mokėsi karinės žvalgybos mokykloje, o 1944 m. pabaigoje atsidūręs Lietuvoje nedelsdamas prisijungė prie partizanų būdamas 24-erių.

Broliai dvyniai – panašūs ne išvaizda, o likimais

Bronislovas Liesis turėjo brolį dvynį, į kurį visai nebuvo panašus, tad mokykloje apgaudinėjant mokytojus pasilinksminti neteko. Reikėjo mokytis, o tai Bronislovui sekėsi neblogai – gavo  net trijų užsienio kalbų – vokiečių, prancūzų ir lotynų pagrindus. Jis puikiai atsiminė dieną, kai Lietuvą okupavo sovietai – tai buvo išleistuvių diena, kuomet gavo gimnazijos baigimo atestatą. Tų metų rudenį įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, Technologijos fakultetą, Mechanikos skyrių.

Po metų, 1941 m. birželio 14 d. tėvus ir seseris ištrėmė. Bronislovą su broliu nuo tokio likimo išgelbėjo tai, jog tuo metu abiejų nebuvo namie. Atėjus vokiečiams kartu su broliu Antanu Lietuvos laisvės armijos nurodymu išvyko į Vokietijos karinės žvalgybos mokyklą, kur baigė radistų kursus. Prieš pat Kalėdas parašiutais nusileido Kėdainių apskrityje. Šventėms dar grįžo į pažįstamą Jurbarką, o 1945 m. pradžioje abu broliai tapo partizanais.

Dėstytojaudamas atrado save ir savo gyvenimo meilę

Nors Adolfas Ramanauskas gimė ne mūsų šalyje, o JAV, po kelerių metų su tėvais grįžęs augo ir brendo laisvoje Lietuvoje, nebuvo patyręs nei karo, nei Nepriklausomybės kovų realybės. Adolfas buvo itin gabus mokslams, už puikius rezultatus buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą gimnazijoje, pateko iškart į antrą klasę. Apsisprendė tapti mokytoju ir įstojo į tuometinį Pedagoginį institutą Klaipėdoje.

Laikai buvo labai neramūs – karo nuojauta tvyrote tvyrojo ore ir  Adolfas, negalėdamas sėdėti rankų sudėjęs, ėmė lankyti Karo mokykloje dėstomus aspirantų kursus, kuriuos baigė 1940 m. rudenį. Deja, atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnio taip ir negavo, karininko priesaikos nedavė – negalėjo prisiekti ginti savo šalies, nes jos tiesiog nebebuvo. Sovietų okupacijos metais Adolfas mokytojavo, dalyvavo Birželio sukilime, po to kurį laiką dėstė  mokytojų seminarijoje, kur jautėsi atradęs save. Ne tik save – ten sutiko ir savo gyvenimo meilę Birutę, vieną iš studenčių. Džiaugėsi su ja galėdamas atvirai, be baimės būti šnipinėjamu pasikalbėti apie Lietuvą. Galiausiai 1945 m. pavasarį Adolfas įstojo į partizanų gretas.

Ką lemtingą dieną darytume mes?

Gyvenimo vingių ir asmenybių skirtingumas tapus partizanų vadais netrukdė šiems vyrams susitelkti vieną tikslą susiduriant su nelengvais iššūkiais, nes jungė panašios vertybės, požiūriai ir bendra buitis. Aleksandras Grybinas buvo meniškos sielos, bet tvirtos nuomonės – drąsus ir patikimas, nebijantis klysti. Panašios sielos buvo ir Bronislovas, tik reiktų pridurti žodį – „tiksliukas“. Jis buvo  gabus tiksliesiems mokslams, bet mėgo rašyti eiles, kurias pasirašydavo Ėglio slapyvardžiu. Jo kūryba buvo spausdinama įvairiuose pogrindinės spaudos leidiniuose. Laisvės kovomis nuo vaikystės žavėjęsis Vytautas buvo aktyvus ir uolus partizanas, ištvermingas, negailintis darbui jėgų.

Draugiškumu ir lengvu bendravimu išsiskyręs Adolfas kiekvienam turėjo, ką papasakoti, visada mokėjo kitus paguosti ir pralinksminti. Net buvo suorganizavęs kultūrinį būrelį, kurio nariai kitiems partizanams rodydavo įvairius vaidinimus, krėsdavo išdaigas arba kartais su kovotojais surengdavo rankų lenkimo varžybas. Neabejotinai partizanų kasdienybėje buvo ir dainų. O kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokiomis nuotaikomis jie gyveno, projekte taip pat buvo pasitelktas DI, kuris atsižvelgdamas į tuometines laisvės kovotojų vertybes atrinko ir sukūrė šiuolaikinių dainų sąrašą. Jį galima rasti čia:  (...)

Įdomu, kaip šiandienos kontekste skambėtų jų motyvacinės kalbos, kad galėtume atpažinti ir įvertinti, kaip asmeninė drąsa ir atsakomybė galėtų pakeisti šalies ateitį. Aišku viena, įkvepiantys pavyzdžiai skatina mus pagalvoti, ką lemtingą dieną darytume mes (https://pasipriesinimas.kam.lt)

Jonas keliavo su draugais po Italiją, Petras mokėsi sklandymo, Juozas ir Leonardas priklausė šauliams, o pastarasis dar ūkininkavo. Tokie pomėgiai populiarūs šiandien, o kaip manote, ką vyrai veikė prieš 80-90 metų? Lygiai tą patį! Tuo užsiėmė šie lietuviai iki tol, kol tapo partizanų vadais ir pasirašė kitą ne mažiau svarbią vasario 16-osios Deklaraciją. Istorinės atminties projektas „Kiek tavyje partizano?“ kviečia susipažinti su 8-iais Lietuvos herojais, kurie pasitelkus dirbtinio intelekto (DI) įrankius pavaizduoti šiuolaikiniame pasaulyje. Kad praėjusio amžiaus pradžioje gimę vyrai pritaptų šiandien, klausimų nekyla. O ar tarp mūsų drąsa populiari?

Nepaisant to, kad šiandieninė mūsų aplinka skiriasi nuo partizanų gyvenimo, vis dėlto jų istorijose – daugybė vertingų pamokų apie tapatybę ir tikėjimą. Tad kodėl nepasinėrus į jaunų ir nepaprastai drąsių asmenybių istorijas ir neatradus asmeninio ryšio su praeitimi? Tuo labiau, kad ji vis dar veikia mūsų dabartį ir ateitį.

Projektas pristato mažai kam žinomus faktus apie aštuonis iškilius partizanų vadus ir apie jų indėlį puoselėjant mūsų valstybę. Jų pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija teisiniu požiūriu yra vienu iš trijų svarbiausių šiuolaikinės modernios Lietuvos dokumentų. O šie signatarai prieš tą lemtingą akimirką, paimant ginklą į rankas, gyveno labai panašius gyvenimus į mūsų. Štai pirmieji keturi: Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953) ir Leonardas Grigonis-Užpalis (1905–1950).

Kūrė eiles, domėjosi sklandymu, siekė mechaniko diplomo – kas dar?

Petras Bartkus buvo Maironio giminaitis, tad nenuostabu, jog pats buvo linkęs į eilių kūrybą, o ir mūzą Aldoną iš Kauno vienu metu turėjo. Vėliau įgimtas aktyvumas ir patriotiškumas 1941 metais išsiskleidė antisovietiškoje veikloje, su keliais draugais įkūrus bendraminčių kuopelę. Nuo suėmimo išgelbėjo jaunas amžius, mat Petrui tuo metu buvo vos 16-lika. Tų pačių metų rudenį jis pradėjo studijuoti Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ir turėjau tapti diplomuotu pramonės mechaniku. Kaune tuo metu pragyventi buvo nelengva, tad po paskaitų uždarbiavo privačiai mokydamas vaikus iki 1942 m., kuomet davė Lietuvos laisvės armijos nario priesaiką.  Dar buvo užsirašęs į sklandymo mokyklą, bet į Lietuvą sugrįžus sovietams, 1944 m. vasaros pabaigoje, būdamas 19-likos tapo partizanu.

Turėjo būti pienininku, bet pasirinko siekti svajonės

Vegetaru auginto Jono Žemaičio tėvas tikėjosi, kad sūnus tęs jo pradėtą pienininkystės verslą. Tačiau jis pats turėjo visai kitokių svajonių – vietoj pienininko tapo karininku, baigė studijas Artilerijos mokykloje Prancūzijoje. J. Žemaitį vargino intensyvūs vokiečių ir prancūzų kalbos kursai, tačiau viską atpirko kvapą gniaužiantys Paryžiaus vaizdai ir radus laisvo laiko nuo mokslų – kelionės su draugais po Italiją, Didžiąją Britaniją.

Po dviejų metų Vakarų Europoje grįžo į tėvynę ir buvo paskirtas vadovauti mokomajai artileristų baterijai, jam suteiktas kapitono laipsnis. O tada ta lemtinga 1940 m. vasara – Lietuvą okupavus sovietams, J. Žemaitis tapo Raudonosios armijos 617-ojo artilerijos pulko mokyklos viršininku. Atmosfera dalinyje buvo labai slogi, kankino nežinia dėl ateities. Vienintelė paguoda – džiugios permainos asmeniniame gyvenime susituokus su mylimąja Elena Valionyte. O jau 1945 m. birželio pradžioje J. Žemaitis išėjo partizanauti.

Mokytojas devyndarbis su trimis sūnumis

Juozą taip buvo įtraukusi jo pasirinkta mokytojo profesija, kad jis mokinius būrė popamokinėms veikloms – statė spektaklius, įkūrė muziejų, vadovavo liaudies šokių būreliui, su kuriuo buvo netgi į užsienį, į tuometinę Čekoslovakiją nuvykęs. Sunku apsakyti, kaip jis viską spėjo! Nes nuo 1928 m. buvo vedęs kolegę Oną, su kuria Juozą sutuokė pats Juozas Tumas-Vaižgantas, su ja augino tris sūnus, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir organizacijai „Jaunoji Lietuva“. Tad Lietuvą okupavus sovietams, Juozui ir jo šeimai kilo didžiulis pavojus. 1941 m. birželį vyras stengėsi nenakvoti namuose, tikėdamasis, kad jo neradę, sovietai žmoną ir sūnus paliks ramybėje. Deja, visą jo šeimą ištrėmė į Altajaus kraštą. Tad 1944 m. vasaros pabaigoje J. Šibailai tapti partizanu buvo geriausia mintis.

Kai viena mokykla sudegė, pastatė kitą

Leonardas buvo mokytojas, bet taip pat kurį laiką padėjo mamai ūkininkauti, mat tėvas mirė per karą. Įdomu tai, kad 1930 m. Leonardą perkėlė mokytojauti į Litviniškio kaimą, kur net nebuvo mokyklos. Bet jis buvo toks motyvuotas ir aktyvus, kad ne tik pervadino kaimą lietuvišku pavadinimu „Sėlynė“, pagal kadaise čia klajojusią sėlių gentį, bet sutelkė jėgas, per ketverius metus surinko paramą ir pastatė medinę mokyklą.

Dar jis vadovavo vietos šauliams, skautams ir jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriui. Darbas darbą tiesiog vijo. Deja, mokykla sudegė, o atstatyti nebuvo kada – 1941 m. birželį ištrėmė Leonardo mamą, jam pačiam pavykus per langą pabėgti. Iš širdgėlos norėjo pats sovietams pasiduoti. Atėjus vokiečiams, Leonardas dar spėjo pastatyti mūrinę mokyklą, o grįžus sovietams jau gyveno slapstydamasis ir 1946 m. pradžioje prisijungė prie partizanų.

Ką lemtingą dieną darytume mes?

Gaivališkai kilęs partizanų judėjimas iš pradžių veikė gan chaotiškai, tad  būsimieji partizanų vadai ėmėsi telkti ir organizuoti laisvės kovotojų būrius kasdien susidurdami su iššūkiais: nuolat reikėjo slapstytis nuo sovietų represinių struktūrų ir jų šnipų stengiantis išgyventi ir motyvuoti judėjimą palaikančius bendraminčius.

Visus vadus jungė panašios vertybės ir pasiryžimas kovoti už tėvynės laisvę, kita vertus – kiekvienas jų buvo savitos asmenybės, kurių bruožai išliko kitų žmonių prisiminimuose. Visu kūnu ir siela darbui atsidavęs Jonas buvo inteligentiškas ir santūrus: net pastabas aplinkiniams jis stengdavosi išsakyti asmeniškai, tai darydavo labai taktiškai, kad neįžeistų. Leonardas buvo meniškos sielos bei gražaus balso žmogus, ir nepaisant jauno amžiaus jis buvo vienas iš artimiausių J. Žemaičio bendražygių. Leonardas buvo geraširdis, linksmas, draugiškas, o Juozas – priešingybė: labai griežtas ir užsispyręs, tad nenuostabu, kad dauguma laisvės kovotojų dėl to pagarbiai jo prisibijojo.

Įdomu, kaip šiandienos kontekste skambėtų jų motyvacinės kalbos, kad galėtume atpažinti ir įvertinti, kaip asmeninė drąsa ir atsakomybė galėtų pakeisti šalies ateitį. Aišku viena, įkvepiantys pavyzdžiai skatina mus pagalvoti, ką lemtingą dieną darytume mes (https://pasipriesinimas.kam.lt).

Nors Adolfas Ramanauskas gimė ne mūsų šalyje, o JAV, po kelerių metų su tėvais grįžęs augo ir brendo laisvoje Lietuvoje, nebuvo patyręs nei karo, nei Nepriklausomybės kovų realybės. Adolfas buvo itin gabus mokslams, už puikius rezultatus buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą gimnazijoje, pateko iškart į antrą klasę. Apsisprendė tapti mokytoju ir įstojo į tuometinį Pedagoginį institutą Klaipėdoje.

Laikai buvo labai neramūs – karo nuojauta tvyrote tvyrojo ore ir  Adolfas, negalėdamas sėdėti rankų sudėjęs, ėmė lankyti Karo mokykloje dėstomus aspirantų kursus, kuriuos baigė 1940 m. rudenį. Deja, atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnio taip ir negavo, karininko priesaikos nedavė – negalėjo prisiekti ginti savo šalies, nes jos tiesiog nebebuvo. Sovietų okupacijos metais Adolfas mokytojavo, dalyvavo Birželio sukilime, po to kurį laiką dėstė mokytojų seminarijoje, kur jautėsi atradęs save. Ne tik save – ten sutiko ir savo gyvenimo meilę Birutę, vieną iš studenčių. Džiaugėsi su ja galėdamas atvirai, be baimės būti šnipinėjamu pasikalbėti apie Lietuvą. Galiausiai 1945 m. pavasarį Adolfas įstojo į partizanų gretas.

Bronislovas Liesis turėjo brolį dvynį, į kurį visai nebuvo panašus, tad mokykloje apgaudinėjant mokytojus pasilinksminti neteko. Reikėjo mokytis, o tai Bronislovui sekėsi neblogai – gavo  net trijų užsienio kalbų – vokiečių, prancūzų ir lotynų pagrindus. Jis puikiai atsiminė dieną, kai Lietuvą okupavo sovietai – tai buvo išleistuvių diena, kuomet gavo gimnazijos baigimo atestatą. Tų metų rudenį įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, Technologijos fakultetą, Mechanikos skyrių.

Po metų, 1941 m. birželio 14 d. tėvus ir seseris ištrėmė. Bronislovą su broliu nuo tokio likimo išgelbėjo tai, jog tuo metu abiejų nebuvo namie. Atėjus vokiečiams kartu su broliu Antanu Lietuvos laisvės armijos nurodymu išvyko į Vokietijos karinės žvalgybos mokyklą, kur baigė radistų kursus. Prieš pat Kalėdas parašiutais nusileido Kėdainių apskrityje. Šventėms dar grįžo į pažįstamą Jurbarką, o 1945 m. pradžioje abu broliai tapo partizanais.

Mokykloje Vytautą Gužą įtraukė skaitymas. Jis žavėjosi Lietuvos istorijos iškiliomis asmenybėmis Dariumi ir Girėnu, jų žygdarbiu, nepriklausomybės kovomis, signatarų gyvenimu. Tad turbūt nenuostabu, kad šeimoje jį vadino Vytautu Didžiuoju. Ir dėl tvirto charakterio, ir stropumo. Jis pravertė vėliau mokantis pienininkų mokykloje. Rašydamas laiškus į namus kartais pasirašydavau Kariūno pseudonimu. Vytautą traukė karo sritis, bet patiko ir pienininko profesija.

Jau dirbdamas buvo pasiųstas į buhalterių kursus Kaune. O ten gyvenimas virte virė. Taip nejučia jaunas vyras įsitraukė į antisovietinį judėjimą, dalyvavo Birželio sukilime, jam pasibaigus, grįžo į darbą pieninėje. Ramus gyvenimas tęsėsi neilgai. 1944 m. pradžioje įstojo į generolo Plechavičiaus formuojamą vietinę rinktinę. Ją išardžius, pateko į Vokietiją, kur mokėsi karinės žvalgybos mokykloje, o 1944 m. pabaigoje atsidūręs Lietuvoje nedelsdamas prisijungė prie partizanų būdamas 24-erių.

Aleksandras – vienas tų, kurių visur pilna. Jei vienu žodžiu – dalyvis. Ir krepšinį su draugais paloš, baletą pašoks, maratoną nubėgs, lengvojoje atletikoje šuolius įveiks. Viską jis moka, privačioj gimnazijoj mokos.

Ne koks baltarankis, visų sportų meistras. Yra idėja, akcija, o gal atrakcija? Jis sakys – daaarom, o gal Radarom? Ir čia beveik be pabaigos, nes dar ir matematiką dėsto, teatre vaidina. Kaip jis viską spėja? Jis tiesiog labai gyvenimą ir Tėvynę myli. Todėl visą savo drąsą jai ir skiria.

Toks tas partizanų vadas – Aleksandras Grybinas-Faustas. 1949 metų Deklaracijos signataras.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. Kiek tavyje partizano?

Vytautas – rimtas kostiumuotas vyras. Gal ne visiems ir įprasta, bet jis šventai – su kaklaraiščiu kasdien. Valios ir pareigos žmogus, užduotis atliks ir nesiskųs. Svajonių kandidatas! Hobiai ir tie prie rimtesnių – istoriniai siužetai jo aistra.  Šeimos rate Vytautu Didžiuoju jį vadina.

Tik karjeros kelio ieško vis, neapsisprendžia – kariškiu, buhalteriu ar ūkininku būti? Bet nėra kada savęs ieškoti Nusprendžia eiti gint Tėvynės.

Toks tas partizanų vadas – Vytautas Gužas-Kardas. 1949 metų Deklaracijos signataras.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. Kiek tavyje partizano?

Bronius! Atrodytų pareigingas tiksliukas. Pagal diplomą mechanikas, bet širdyje tikras menininkas.  Vienas iš dvynių, tad nėra svarbesnio ryšio jam už brolį. Tik skiriasi jie kaip diena-naktis. Bronius – perspektyvus turinio kūrėjas, tris užsienio kalbas pramokęs. Dar tik studijuoja, o jo kūrybą jau publikuoja. Ne tik rašo, bet ir Partizanų herbą paišo, konkursus laimi.  
Šiandien kurtų ir rašytų, contribee rėmėjus rinktų. Bet kartu su broliu nedvejojo – svarbiausia jiems Tėvynę ginti.

Toks tas partizanų vadas – Bronius Liesis-Naktis. 1949 metų Vasario 16 d. Deklaracijos signataras.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. Kiek tavyje partizano?

Adolfas. Nors daug kam tiesiog Vanagas. Gimęs Amerikoje, Lietuvoje užaugęs.  Pozityvu pasikrovęs, tikras komunikatorius – iškalbą įvaldęs, vienus paguos, su kitais pajuokaus. Bendrauti jam nereikia pastangos.

Bet galvoj ne tik plepalai – klasės pirmūnas. Mokslai rūpėjo labai, todėl ne tik mokytoju dirba, bet ir būsimus mokytojus pamoko.

Nors vakarais su draugais „stand-up“ pasirodymus kuria, į pasaulį jis žvelgia rimtai. Svarbiausia jam buvo ginti savo šalį.

Toks tas partizanų vadas – Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1949 metų Deklaracijos signataras.

Pažink 8 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos signatarus. Tokius, kokie jie buvo iki tampant partizanais.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. Kiek tavyje partizano?

Leonardas – visuomeninkas, aktyvistas. Jei pilietinė akcija vyksta, jis ten tikrai atvyksta. Pozityvas – jo režimas, linksmas vyras. Darbo dienomis pedagogas, o savaitgalį dar ir ūkį mamai prižiūrės.

Bet gyvenimas jam ne instagramo reelsas.  Šauliams ir skautams vadovauja. Jei mokykloje kas ne taip, pats pirmas imasi iniciatyvos. Jei reikės, nelauks jis paramos, pats greičiausiai ir suremontuos.

Toks tas partizanų vadas – Leonardas Grigonis-Užpalis. 1949 metų Deklaracijos signataras. Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. O kiek tavyje partizano?

Juozas – jau nebe paauglys griežtas, principingas. Nemėgsta, kai visi užsijautrinę labai, jo tvirtesnio žodžio bijo kaip gliuteno.  Nesivaiko jis madų, apsirengęs paprastai. Įvaizdis jam kaip pareiškimas – ryškiai asmenybei nereikia aksesuarų.

Todėl prasmę mato mokydamas jaunimą. Karjera – nuo mokytojo iki mokyklos direktoriaus. Nors atrodo rimtas, širdyje tas Juozas geras, šiltas. Mėgsta ir pašokt, ir po Europą pakeliaut. O didžiausią meilę skiria Šauliams ir gimtajai Tėvynei.

Toks buvo partizanų vadas – Juozas Šibaila-Merainis. 1949 metų Vasario 16 d.  Deklaracijos signataras.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. O kiek tavyje partizano?

Petras – networkingo entuziastas, tikras ryšių mezgimo profesionalas. Toks jaunas, mokslų diplomas beveik rankoj, bet jis nesnaudžia, aukščausią pavarą spaudžia.

Jei idėją turi, be problemų ir bendraminčių suranda. O kol maratoninkai bėga, jis dėl kontaktų ir draugų kilometrus pėstute įveikia. Bet kuri pardavimų komanda tokio lyderio norėtų. Tik karjeros aukštumas reikėjo mest į šoną – svarbiau jam buvo gint Tėvynę.

Toks tas partizanų vadas – Petras Bartkus-Žadgaila. 1949 metų Deklaracijos signataras.

Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. O kiek tavyje partizano?

Jonas – Palangos inteligentiškas jaunuolis, puikiai žinantis, ko nori. Tėvas karjeros patarimus laido ir sūnui verslą perleist taiko. Bet Jonui taip nelabai –  ir mėsą jis valgo slapčia ir mokslai užsienyje jo planuose. Todėl, be pykčių, bet karjeros patarimų jis neklauso, su draugais užsienyje Karo akademijoje mokosi, po Italiją ir Angliją keliauja. Verslo idėjų čia greitai prisigaudo, galvoja automobilius vežti į Lietuvą ir parduoti.

Į Lietuvą  sugrįžta jau kitais tikslais. Taip – vestuvės! Tik be medaus kopinėjimo. Nes svarbiausia buvo gint Tėvynę!

Toks buvo partizanų vadas – Jonas Žemaitis-Vytautas. 1949 metų Vasario 16 d.  Deklaracijos signataras. Atpažįsti? Kitos kartos, savitos asmenybės. O kiek tavyje partizano?

Leonardas buvo mokytojas, bet taip pat kurį laiką padėjo mamai ūkininkauti, mat tėvas mirė per karą. Įdomu tai, kad 1930 m. Leonardą perkėlė mokytojauti į Litviniškio kaimą, kur net nebuvo mokyklos. Bet jis buvo toks motyvuotas ir aktyvus, kad ne tik pervadino kaimą lietuvišku pavadinimu „Sėlynė“, pagal kadaise čia klajojusią sėlių gentį, bet sutelkė jėgas, per ketverius metus surinko paramą ir pastatė medinę mokyklą.

Dar jis vadovavo vietos šauliams, skautams ir jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriui. Darbas darbą tiesiog vijo. Deja, mokykla sudegė, o atstatyti nebuvo kada – 1941 m. birželį ištrėmė Leonardo mamą, jam pačiam pavykus per langą pabėgti. Iš širdgėlos norėjo pats sovietams pasiduoti. Atėjus vokiečiams, Leonardas dar spėjo pastatyti mūrinę mokyklą, o grįžus sovietams jau gyveno slapstydamasis ir 1946 m. pradžioje prisijungė prie partizanų.

Juozą taip buvo įtraukusi jo pasirinkta mokytojo profesija, kad jis mokinius būrė popamokinėms veikloms – statė spektaklius, įkūrė muziejų, vadovavo liaudies šokių būreliui, su kuriuo buvo netgi į užsienį, į tuometinę Čekoslovakiją nuvykęs. Sunku apsakyti, kaip jis viską spėjo! Nes nuo 1928 m. buvo vedęs kolegę Oną, su kuria Juozą sutuokė pats Juozas Tumas-Vaižgantas, su ja augino tris sūnus, priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir organizacijai „Jaunoji Lietuva“. Tad Lietuvą okupavus sovietams, Juozui ir jo šeimai kilo didžiulis pavojus. 1941 m. birželį vyras stengėsi nenakvoti namuose, tikėdamasis, kad jo neradę, sovietai žmoną ir sūnus paliks ramybėje. Deja, visą jo šeimą ištrėmė į Altajaus kraštą. Tad 1944 m. vasaros pabaigoje J. Šibailai tapti partizanu buvo geriausia mintis.

Vegetaru auginto Jono tėvas tikėjosi, kad sūnus tęs jo pradėtą pienininkystės verslą. Tačiau jis pats turėjo visai kitokių svajonių – vietoj pienininko tapo karininku, baigė studijas Artilerijos mokykloje Prancūzijoje. J. Žemaitį vargino intensyvūs vokiečių ir prancūzų kalbos kursai, tačiau viską atpirko kvapą gniaužiantys Paryžiaus vaizdai ir radus laisvo laiko nuo mokslų – kelionės su draugais po Italiją, Didžiąją Britaniją.

Po dviejų metų Vakarų Europoje grįžo į tėvynę ir buvo paskirtas vadovauti mokomajai artileristų baterijai, jam suteiktas kapitono laipsnis. O tada ta lemtinga 1940 m. vasara – Lietuvą okupavus sovietams, J. Žemaitis tapo Raudonosios armijos 617-ojo artilerijos pulko mokyklos viršininku. Atmosfera dalinyje buvo labai slogi, kankino nežinia dėl ateities. Vienintelė paguoda – džiugios permainos asmeniniame gyvenime susituokus su mylimąja Elena Valionyte. O jau 1945 m. birželio pradžioje J. Žemaitis išėjo partizanauti.

Petras buvo Maironio giminaitis, tad nenuostabu, jog pats buvo linkęs į eilių kūrybą, o ir mūzą Aldoną iš Kauno vienu metu turėjo. Vėliau įgimtas aktyvumas ir patriotiškumas 1941 metais išsiskleidė antisovietiškoje veikloje, su keliais draugais įkūrus bendraminčių kuopelę. Nuo suėmimo išgelbėjo jaunas amžius, mat Petrui tuo metu buvo vos 16-lika. Tų pačių metų rudenį jis pradėjo studijuoti Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ir turėjau tapti diplomuotu pramonės mechaniku. Kaune tuo metu pragyventi buvo nelengva, tad po paskaitų uždarbiavo privačiai mokydamas vaikus iki 1942 m., kuomet davė Lietuvos laisvės armijos nario priesaiką.  Dar buvo užsirašęs į sklandymo mokyklą, bet į Lietuvą sugrįžus sovietams, 1944 m. vasaros pabaigoje, būdamas 19-likos tapo partizanu.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija (toliau – GI) siekdama užsibrėžtų tikslų 2023 m. inspektavo Lietuvos kariuomenės (toliau – LK)  vienetus, atliko tarnybinius patikrinimus, nagrinėjo karių skundus bei rengė susitikimus LK padaliniuose karo tarnybos klausimais.

LK vienetų inspektavimai

Per 2023 m. GI inspektoriai atliko 8 kompleksinius (tarp jų VSAT, VAT ir LŠS kompleksiniai inspektavimai), 8 netikėtus bei 1 neplaninį inspektavimą. Patikrinimų metu buvo vertinamas vienetų pasirengimas vykdyti valstybės ginkluotąją gynybą, karinio rengimo kokybė, dienos tarnybos organizavimas, vienetų aprūpinimas, reagavimas įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį bei tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros ir atitiktis galiojantiems teisės aktams. Po kiekvieno inspektavimo buvo surašomi inspektavimo aktai su konkrečiais siūlymais ne tik inspektuojamajam vienetui bet ir kitiems su identifikuotu trūkumu susijusiems subjektams. Per 2023 m. laikotarpį buvo pateikta daugiau kaip 400 tokių siūlymų iš kurių didžioji dauguma jau įgyvendinti, likusieji dar įgyvendinami.

Orlaivių incidentų ir avarijų tyrimas

GI atliko dviejų aviacinių incidentų tyrimų kontrolę, kuriuos vykdė Lietuvos karinės aviacijos administracija.

Tarnybiniai patikrinimai ir skundai

Kontroliuodama, kaip krašto apsaugos sistemoje laikomasi drausmės pažeidimų tyrimų ir nuobaudų skyrimo tvarkos, Krašto apsaugos ministerijos GI atliko net 347 krašto apsaugos sistemos padaliniuose organizuotų tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimą. Per 2023 m. parengtos 54 tarnybinio patikrinimo išvados, išnagrinėta 115 skundų (prašymų). Siekdama suvienodinti karių drausmės pažeidimų tyrimų praktiką, patobulinti korupcijos prevencijos ir pranešėjų apsaugos teisinio reguliavimo žinias, didinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, GI surengė sutikimą su LK Teisės departamento kolegomis.

Nuošalėje neliko ir karių asmeniniai interesai. 2023 m. elektroniniu paštu buvo gauti ir GI specialistų kruopščiai išnagrinėti 153 pranešimai ir paklausimai, kuriais siekta apginti išskirtinai asmeninius interesus arba pranešti apie karių galimai padarytus drausmės pažeidimus. Didžioji dalis skundų, prašymų ir pranešimų buvo susijusi su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, tarnybos vertinimu,  tarnybos metu galimai patiriamu psichologiniu smurtu ir netinkamu elgesiu, priemokų ir išmokų mokėjimu, profesinės karo tarnybos (PKT) sutarties pratęsimu, perkėlimo į kitas pareigas.

Susitikimai LK vienetuose

Vykdydama Lietuvos karių teisių pažeidimų prevenciją ir siekdama, kad kiekvienas karys galėtų pasinaudoti įstatymų nustatytomis teisėmis, GI rengė susitikimus su profesinės karo tarnybos (toliau – PKT), aktyvaus kariuomenės personalo rezervo kariais (toliau – AKPR) bei nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – NPPKT) kariais bei jų vadais, skaitė paskaitas LK vienetuose.

Susitikimų metu su kariais, nedalyvaujant jų vadams, buvo aptariami karo tarnybos klausimai, susiję su dienotvarkės organizavimu, poilsio užtikrinimu, aprūpinimu, maitinimu, socialinėmis garantijomis, santykiais su tiesioginiais ir aukštesniais vadais bei kitais, tarnybą atliekančiais, kariais.

Bendraudami su PKT kariais, GI atstovai apžvelgė santykių tarp karių ypatumus, NPPKT karių vertinimo procedūras, karių teises, socialines garantijas, taip pat aptartos dažniausiai keliamos karių problemos – PKT karių komunikavimas su NPPKT ir AKPR kariais, maitinimas bei medicininių paslaugų suteikimas.

Taip pat siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. PKT, AKPR bei NPPKT kariams buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas, iš viso apklausti net 3553 kariai.

2020-2023 metų vykdytų apklausų ir pokalbių rezultatai atskleidė, kad bendra NPPKT karių motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje sumažėjo 2 proc. Atskiruose vienetuose pokytis buvo skirtingas, tad, galima teigti, kad karių motyvacijos lygis yra pastovus, nes užfiksuoti apklausos rezultatų pokyčiai yra nežymūs.

GI prioritetinės veiklos kryptys 2024 metais

GI, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius 2024 m., planuoja atlikti ne mažiau kaip 8 LK padalinių kompleksinius inspektavimus ir 4 karinių vienetų pratybų ir budrumo lygio patikrinimus (esant poreikiui bus atliekami papildomi neplaniniai patikrinimai), kontroliuoti drausmės pažeidimų tyrimų atlikimą, nagrinėti skundus ir pranešimus bei tęsti susitikimus su PKT, AKPR ir NPPKT kariais.

Bendra informacija

Generalinė inspekcija kontroliuoja Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai, nagrinėja karo tarnybos ginčus, karių skundus dėl karių teisių pažeidimų. Šiuo metu Generalinei inspekcijai vadovauja brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja LK vienetų kovinį pasirengimą bei kovinę LK parengtį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos  ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirengimą bendriems su LK gynybos veiksmams. Generalinį inspektorių į pareigas skiria krašto apsaugos ministras.

Į GI gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių galimai padarytus teisės pažeidimus. Informaciją apie pažeidimus galima pateikti elektroniniu paštu: [email protected].

2024 m. ISC2 organizacijos atlikto kibernetinio saugumo darbo rinkos tyrimo duomenimis pasauliniu mastu kibernetinio saugumo specialistų trūkumas pasiekė 4,8 mln. ir tai yra 19% daugiau nei 2023 m.  Tuo tarpu Europoje trūksta 392 320 specialistų, o tai yra 12,8% daugiau nei 2023 m.  2024 m. atlikta Eurobarometro apklausa  atskleidė, kad nors dauguma ES įmonių pripažįsta kibernetinio saugumo svarbą (71%), tačiau net 74% įmonių nesuteikia mokymų ar informavimo apie šią sritį savo darbuotojams, o 68% įmonių teigia, kad tokių mokymų ir švietimo programų nereikia. Be to, 2024 m. Europos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) teigimu , kibernetinių įgūdžių trūkumas yra vienas svarbiausių veiksnių, didinančių kibernetines grėsmes Europoje. Visa tai rodo skubų poreikį ES investuoti į kibernetinio saugumo kompetencijų gerinimą, kibernetinio saugumo mokymus ir švietimą bei dalyvauti bendradarbiavimo platformose, tokiose kaip  Kibernetinio saugumo įgūdžių akademija,  Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras (ECCC) ir nacionalinių koordinavimo centrų tinklas.

Kalbant apie kibernetinio saugumo kompetencijas ES, ENISA jau atliko nemažai darbo apibrėždama kibernetinio saugumo specialistų vaidmenų profilius pagal Europos kibernetinio saugumo įgūdžių sistemą (angl. European Cybersecurity Skills Framework (ECSF)). ENISA planuoja toliau  peržiūrėti ECSF ir nustatyti kintančius kibernetinio saugumo darbuotojų įgūdžių poreikius ir spragas, be kita ko, taikydama pažangias priemones (pvz., dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, duomenų gavybą).

Europos Komisija, siekdama mažinti kibernetinio saugumo specialistų ir jų įgūdžių trūkumą Europoje bei plėtodama Kibernetinio saugumo įgūdžių akademijos veiklą, 2024 m. gruodžio 4 d. inicijavo naują Pramonės ir akademinės bendruomenės tinklą (angl., Industry-Academia Network) (tinklas), į kurį pakvietė prisijungti ES pramonės ir švietimo institucijas.

Tikimasi, kad pramonės ir švietimo institucijų atstovai bendradarbiaudami tinkle vykdys įvairias konkrečias veiklas, tokias, kaip pavyzdžiui, kurs ar atnaujins bendras kibernetinio saugumo mokymo programas, ieškos bendrų sprendimų dėl prieigos prie kibernetinio saugumo praktinių įgūdžių laboratorijų (angl. cyber ranges) sudarymo, vystys mikrokredencialus kibernetinio saugumo srityje ir pan. Aukštojo mokslo institucijos, Europos universitetų aljansai ir profesinio mokymo programų teikėjai gali nuolat teikti paraiškas prisijungti prie Tinklo, užpildydami paraišką, o privataus sektoriaus organizacijos – savanoriškai įsipareigodamos dalyvauti Kibernetinio saugumo įgūdžių akademijos veiklose.

2025 m. birželio 18 d. Gdanske (Lenkija) vykusio Skaitmeninio forumo (angl. Digital Summit) metu, Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją, Henna Virkkunen ir Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Krzysztof Gawkowski oficialiai pažymėjo Pramonės ir akademinės bendruomenės tinklo veiklos pradžią. Pramonės ir akademinės bendruomenės tinklas pradeda veiklą su 8 partnerystėmis:

1. CompTIA and OpenClassrooms
2. Fortinet and CodeAcademy
3. Fortinet and Scheer School of Digital Sciences at Saarland University
4. Fortinet and the University of Girona
5. ISC2 and CodeAcademy
6. ISC2 and Compendium Centrum Edukacyjne
7. ISC2 and OpenClassrooms
8. ISC2 and the University of Girona 

2024 m. rugsėjo 12 d. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) paskelbė 5-ąjį Pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą (angl., Global Cybersecurity Index (GCI)). GCI vertinimas pagrįstas šalių kibernetinio saugumo įsipareigojimų vykdymu penkiose srityse: teisinėje, techninėje, organizacinėje, gebėjimų ugdymo ir bendradarbiavimo. Nuo ankstesnių ITU paskelbtų GCI, paskutinis skiriasi tuo, kad jame šalys nebuvo reitinguojamos, o pagal surinktą balų skaičių buvo suskirstytos į 5 kategorijas.

ITU ekspertai vertino Lietuvos įsipareigojimų kibernetinio saugumo srityje vykdymą laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2023 m. I pusmečio imtinai ir Lietuvai skyrė 92,88 balus. Pagal tai Lietuva yra priskiriama prie 2 kategorijos, t.y. pažangių šalių. Šie duomenys atspindi Lietuvos nuolatinį įsipareigojimą stiprinti kibernetinį saugumą penkiose minėtose GCI srityse. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad Lietuvos pozicija pagal 2020 m. GCI indeksą buvo aukštesnė, palyginus su kitomis šalimis Europoje ir pasaulyje. Tačiau šis pokytis atspindi stiprėjančią bendrą „konkurenciją“ pasauliniame kibernetinio saugumo kontekste, kai kitos šalys, ypač Europoje, ėmėsi ambicingų kibernetinio saugumo pokyčių. Taip pat būtina pabrėžti, kad šio GCI duomenys buvo renkami tuo metu, kai Lietuva dar tik pradėjo TIS 2 direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę darbus, o 2023-2030 m. Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa dar nebuvo patvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad GCI vertinimui svarbūs rodikliai priklauso ne tik nuo KAM ir jai pavaldžių institucijų pastangų, bet taip pat yra ir kitų Lietuvos valstybės institucijų kompetencijoje, kaip pavyzdžiui, Lietuvos policijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir kitų.

NATO dar 2016 m. pripažino kibernetinę erdvę operacijų sritimi, kurioje Aljansas turi užtikrinti tinkamą gynybą. Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar labiau išryškino, kad kibernetinė veikla yra integrali šiuolaikinių konfliktų dalis. Rusija taip pat suaktyvino hibridinius veiksmus prieš NATO sąjungininkes ir partnerius, įskaitant kenkėjišką kibernetinę veiklą. Efektyvi apsauga nuo besivystančių karinių kibernetinių grėsmių ir kibernetinių incidentų valdymas yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti Aljanso ir sąjungininkių kibernetinės gynybos stiprinimą, gyvybinius ir valstybės nacionalinio saugumo interesus. Lietuva, būdama neatsiejama NATO dalimi, aktyviai prisideda prie Aljanso kibernetinės gynybos politikos formavimo, kibernetinių pajėgumų stiprinimo, dalyvauja kibernetinės gynybos pratybose ir iniciatyvose.

Atsižvelgiant į NATO sprendimą dėl kibernetinės erdvės pripažinimo penktuoju kariavimo domenu ir 2022 m. Seimo politinių partijų pasirašytą susitarimą „Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio stiprinimo“, numatoma nuosekliai stiprinti Lietuvos kibernetinio saugumo bei gynybos pajėgumus. Tuo tikslu Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos planui nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės sudėtyje įsteigti junginį, veikiantį kibernetinės gynybos srityje – Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybą.

Reaguojant į specifinius kibernetinės erdvės karinio planavimo ir operacijų vykdymo poreikius, atskirose NATO sąjungininkėse šalyse kuriamos kibernetinės pajėgos, atitinkami pokyčiai vykdomi ir NATO štabuose. 2023 m. NATO Viršūnių susitikime Vilniuje patvirtinta nauja koncepcija, kuria siekiama stiprinti kibernetinės gynybos indėlį į bendrą NATO atgrasymo ir gynybos architektūrą, didinti bendrą NATO informuotumą ir kibernetinį atsparumą. Būtent susitikimo Vilniuje metu savo veiklą pradėjo ir buvo sėkmingai išbandytas naujas NATO virtualus reagavimo į kibernetinius incidentus pajėgumas (angl. Virtual Cyber Incident Support Capability, VCISC), kuris sutelkia sąjungininkių pastangas reaguojant į didelio masto kibernetinius incidentus.

NATO lyderiai Vilniuje taip pat sutarė stiprinti kibernetinės gynybos įsipareigojimus (angl. Cyber Defence Pledge) ir siekti naujų ambicingų tikslų stiprinant nacionalinę kibernetinę gynybą ir kritinės infrastruktūros kibernetinį saugumą.

Lietuva dalyvauja ir rodo lyderystę tarptautinėje iniciatyvoje „Iniciatyva prieš išpirkos reikalaujančias atakas“ (angl. Counter Ransomware Initiative (CRI)). Tai aukšto lygmens didžiausia pasaulyje kibernetinio saugumo iniciatyva, apjungianti daugiau nei 71 valstybę ir tarptautines organizacijas pastangoms suvienyti kovojant su išpirkos reikalaujančiomis kibernetinėmis atakomis ir jų vykdytojais. Lietuvos iniciatyva 2025 m. parengtos aiškios taisyklės, kaip ir su kuo dalintis grėsmėmis apie išpirkos reikalaujančias kibernetines atakas siekiant maksimalaus informacijos apsikeitimo efektyvumo. Atlikti ir toliau tęsiami KAM ir NKSC atstovų  darbai šioje iniciatyvoje:

Organizuotos virtualios dirbtuvės, kurių metu NKSC dalijosi žiniomis apie Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimą, parengtą kartu su tarptautiniais partneriais, daugiausia iš JAV ir Ukrainos.

2023 m. sudaryta galimybė iniciatyvos šalims naudotis informacijos apsikeitimo platforma, skirta tarptautinių lygiu dalytis informacija apie išpirkos reikalaujančių veikėjų grėsmes, o 2024 m. šią platformą imta aktyviai naudoti tarp vis daugiau iniciatyvos narių;

Kartu su Belgija organizuoti informacijos dalijimosi mokymai daugiau nei 100 CRI narių;

Parengtos standartinės veiklos procedūros vieningam informacijos dalijimuisi smarkiai išaugus iniciatyvos narių skaičiui.

Kibernetinio solidarumo akto, įsigaliojusio 2025 m. vasario 4 d., tikslas –  sustiprinti bendradarbiavimą ES mastu kovojant su didelio masto kibernetinėmis atakomis, keliančiomis grėsmę valstybių narių saugumui, ir padaryti Europą atsparesne kibernetinėms krizėms.

Šiuo aktu siūloma:

1. paskirti nacionalinius kibernetinio saugumo centrus (angl. national cyber hubs), kurie taip pat galėtų jungtis į tarpvalstybinius kibernetinio saugumo centrus (angl. cross-border cyber hubs);
2. sukurti ES Kibernetinio saugumo rezervą, sudarytą iš patikimų valdomų saugumo paslaugų teikėjų.

Nacionalinių ir tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų iniciatyva siekiama gerinti kibernetinių grėsmių stebėjimą, aptikimą ir analizę, siekiant užkirsti kelią incidentams.Tokie centrai sudarytų Europos pasirengimo kibernetinėms atakoms sistemą. ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) iki 2026 m. vasario 5 d. parengs tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų sąveikos gaires dėl bendrų informacijos dalijimosi formatų ir protokolų. Lietuva kartu su  Šiaurės ir Baltijos regiono  valstybėmis, įvertinusios glaudesnio bendradarbiavimo galimybes regione, inicijavo Šiaurės-Baltijos kibernetinio konsorciumo vystymą.

Pagal Kibernetinio solidarumo aktą inicijuoti trys tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai (angl. Cross-border Cyber Hubs).

I-asis etapas:

• ENSOC yra Ispanijos (Ispanijos Nacionalinio kriptologijos centro (CCN-CERT)) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras, kurio steigimo konsorciume dalyvauja Italija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Nyderlandų Karalystė, Austrija;
• ATHENA yra Kipro (Kipro Skaitmeninio saugumo tarnybos (DSA)) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras, kurio steigimo konsorciume  dalyvauja  Bulgarija, Graikija, Malta.

II-asis etapas:

• Nordic-Baltic Cyber Consortium (NBCC) yra Danijos (Danijos Atsparumo agentūros (angl., Danish Resilience Agency) koordinuojamas tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras. Konsorciumą sudaro Šiaurės-Baltijos regiono valstybės: Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Islandija ir stebėtojo vaidmenyje – Švedija. NBCC valstybės kartu dirbs kibernetinių grėsmių analizės srityje ir dalinsis regionui aktualia kibernetinių grėsmių informacija, taip pat numatomi bendri programinės ir techninės įrangos įsigijimai. Paraiška dėl NBCC finansavimo pagal Skaitmeninės Europos programos kvietimą pateikta 2025 m. kovo mėn. – laukiama pritarimo ir sutarties pasirašymo;
• Prie ENSOC 2 papildomai jungiasi Slovėnija
• Prie ATHENA 2 papildomai jungiasi Belgija

ES kibernetinio saugumo rezervas, numatytas Kibernetinio solidarumo akto 14 straipsnyje, pirmiausiai apima reagavimo į incidentus paslaugas (pvz., informacinio saugumo incidentų analizė, artefaktų ir įrodymų analizė, reagavimas į kibernetinio saugumo incidentus, kibernetinio saugumo incidentų koordinavimas ir kt.), kurias teikia patikimi valdomų saugumo paslaugų teikėjai (angl., managed security service providers).

ENISA yra sudariusi valdomų saugumo paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame yra ir viena įmonė iš Lietuvos. Šis paramos mechanizmas bus naudojamas, jei įvyktų reikšmingi ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentai. Valdomų saugumo paslaugų teikėjų paslaugos skirtos vartotojams, atstovaujantiems ES valstybių narių kritiniams sektoriams, kaip apibrėžta TIS 2 direktyvoje, taip pat ES institucijoms, įstaigoms, biurams ir agentūroms. Šių paslaugų taip pat gali prašyti trečiosios šalys, kurios yra prisijungusios prie ES finansavimo programos „Skaitmeninė Europa“ (DEP) ir kurių asociacijos susitarimuose yra nuostatos dėl prieigos prie ES kibernetinio saugumo rezervo suteikimo. Incidentų reagavimo paslaugos pagal Kibernetinio solidarumo aktą ir atitinkamą sutartį gali būti konvertuojamos į pasirengimo paslaugas, susijusias su incidentų prevencija ir reagavimu (pvz., mokymai ir pratybos, kibernetinio saugumo būklės vertinimas, rizikos stebėjimas ir pasirengimas kibernetiniams incidentams). ES kibernetinio saugumo rezervas turėtų pradėti pilnai veikti 2025 m. pabaigoje ir baigsis 2027 m., priklausomai nuo ES finansavimo.

• Kibernetinio solidarumo akte numatyta, kad Europos Komisija visą arba dalį ES kibernetinio saugumo rezervo veiklos ir administravimo patiki ES Kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA).
• ENISA įsigyja paslaugas iš patikimų valdomų saugumo paslaugų teikėjų. Tokie teikėjai yra atrenkami viešųjų pirkimų konkursų būdu.
• ENISA taip pat vertina ES valstybių narių kibernetinių krizių valdymo institucijų ir (arba) CSIRT arba CERT-EU vardu Sąjungos subjektų pateiktus prašymus dėl paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo.
• ENISA, vadovaudamasi Kibernetinio solidarumo aktu ne rečiau kaip kas dvejus metus rengia ES kibernetinio saugumo rezervo naudotojams reikalingų paslaugų žemėlapį. Žemėlapyje nurodomas tokių paslaugų prieinamumas, įskaitant paslaugas, kurias teikia juridiniai asmenys, įsteigti arba laikomi įsteigtais valstybėse narėse ir kontroliuojami valstybių narių arba valstybių narių piliečių. Europos Komisija atsižvelgs šį sąrašą rengdama deleguotuosius aktus, kuriais papildomas Kibernetinio solidarumo aktas, nurodydama ES kibernetinio saugumo rezervui reikalingų reagavimo paslaugų rūšis ir skaičių.

Daugiau informacijos apie Kibernetinio solidarumo aktą galite rasti čia: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_2243.

Daugiau informacijos apie ES kibernetinio saugumo rezervą galite rasti čia: EU Cybersecurity Reserve | ENISA.

Valdomų saugumo paslaugų teikėjų sąrašą galite rasti čia: https://www.enisa.europa.eu/sites/default/files/2025-07/EU%20Cybersecurity%20Reserve%20companies.pdf.

Siekiant užtikrinti tinkamą (IRT) produktų, IRT paslaugų ir IRT procesų kibernetinio saugumo lygį ES, taip pat išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ES kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų srityje, 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktas) sukurta Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų nustatymo sistema.

2024 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/37, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/881, kiek tai susiję su valdomomis saugumo paslaugomis* (Kibernetinio saugumo akto pakeitimas).

Šio pakeitimo tikslas – sukurti valdomoms saugumo paslaugoms skirtas Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemas. Šiuo reglamentu taip pat buvo patikslinamos ir paaiškinamos tam tikros Kibernetinio saugumo akto nuostatos, susijusios su visų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų rengimu ir veikimu. Kibernetinio saugumo akto pakeitimu sudaromos sąlygos ES mastu sertifikuoti valdomas saugumo paslaugas. Tokios paslaugos padeda įmonėms ir organizacijoms užkirsti kelią kibernetiniams incidentams, juos aptikti, reaguoti bei sumažinti žalą incidentui įvykus.

Šis savanoriškas sertifikavimas yra reikalingas siekiant užtikrinti aukštą labai jautrių kibernetinio saugumo paslaugų kokybę ir patikimumą. Svarbu paminėti, kad pagal šį Kibernetinio saugumo akto pakeitimą sertifikuotoms paslaugoms bei produktams taip pat galios Kibernetinio atsparumo akto sertifikatai.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) atliks pagrindinį vaidmenį kuriant ir prižiūrint Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą, parengdama konkrečių sertifikavimo schemų techninį pagrindą. ENISA bus atsakinga už visuomenės informavimą apie sertifikavimo schemas ir išduotus sertifikatus specialioje interneto svetainėje.

* Valdoma saugumo paslauga – trečiajai šaliai teikiama paslauga, kurią sudaro su kibernetinio saugumo rizikos valdymu susijusios veiklos, tokios kaip incidentų valdymas, skverbimosi testavimas, saugumo auditai ir konsultacijos, įskaitant ekspertų rekomendacijas, susijusias su technine parama, vykdymas arba pagalba tokiai veiklai.

2025 m. balandžio 11 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Kibernetinio saugumo akto vertinimo ir peržiūros. Peržiūra ir vertinimu siekiama patikslinti ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) įgaliojimus ir patobulinti Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą. Taip pat siekiama supaprastinti ES teisės aktus, kad ES kibernetinio saugumo sistemos įgyvendinimas taptų patogesnis vartotojams ir verslui, ir teikti pirmenybę priemonėms, kuriančioms  saugią ir atsparią tiekimo grandinę bei kibernetinio saugumo pramonės bazę ES.

Daugiau informacijos apie Kibernetinio saugumo aktą galite rasti čia: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/cybersecurity-act.   

2024 m. gruodžio 10 d. įsigaliojo 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2847 dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų produktams su skaitmeniniais elementais, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013 bei (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2020/1828 (Kibernetinio atsparumo aktas), nustatantis horizontaliuosius kibernetinio saugumo reikalavimus visiems produktams su skaitmeniniais elementais, tiekiamiems ES rinkai.

Piliečiai ir įvairios organizacijos savo kasdienėje veikloje vis dažniau naudoja įvairius skaitmeninus produktus: išmaniuosius telefonus, laikrodžius, kameras, skaitiklius, optimizuojančius elektros energijos vartojimą ir pan. Dauguma tokių produktų, deja, vis dar yra žemo kibernetinio saugumo lygio, pvz., nustatyti silpni slaptažodžiai, nenaudojamas duomenų šifravimas ir pan., todėl jie gali lengvai tapti kibernetinių atakų  taikiniais. Kartais gali būti pasinaudota visai nežymiais saugumo trūkumais kibernetinei grėsmei sukelti, o tai gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik vienam asmeniui, bet ir visai valstybei, o gal net ir visos ES saugumui. Taip pat vartotojai įprastai negauna informacijos apie galimus produktų pažeidžiamumus, nežino su tuo susijusių rizikų, taip pat neturi pakankamai žinių didesnei apsaugai garantuoti, todėl Kibernetinio atsparumo aktu siekiama, kad gamintojai bei kiti ekonominės veiklos vykdytojai (pvz. platintojai) būtų atsakingi už produkto saugumą nuo jo projektavimo, kūrimo, gamybos ir visą jo gyvavimo ciklą.

Kibernetinio atsparumo aktas nustato:

• Skaitmeninių produktų projektavimo, kūrimo ir gamybos kibernetinio saugumo reikalavimus;
• Skaitmeninių produktų tiekimo rinkai taisykles, kitų ekonominės veiklos vykdytojų (importuotojų, platintojų) pareigas;
• pažeidžiamumo valdymo procesų reikalavimus;
• rinkos priežiūros taisykles.

Produktai, kuriems taikomi Kibernetinio atsparumo akte nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimai yra labai įvairūs: nuo nebrangių plataus vartojimo produktų iki aukštos klasės sudėtingų pramoninių sistemų, pavyzdžiui:

• Išmaniesiems buitiniams prietaisams, išmaniosioms  durų spynoms, signalizacijos sistemoms,  namų kameroms, kūdikių stebėjimo sistemoms, išmaniems žaislams, vaizdo žaidimams;
• aparatinės įrangos produktams su prijungimo funkcijomis, tokiems kaip išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai;
• modemams, ugniasienėms, išmaniesiems skaitikliams; 
• programinei įrangai, kuri nėra įdiegta į produktą ir yra parduodama atskirai, pavyzdžiui, finansinės apskaitos programinė įranga ir mobiliųjų žaidimų programos.

Produktai, kuriems negalios kibernetinio saugumo reikalavimai, nustatyti Kibernetinio atsparumo akte: 

• nekomercinės paskirties atvirojo kodo programinei įranga;
• atsarginės dalys, kuriomis siekiama pakeisti identiškus prijungtų gaminių komponentus (jei jos pagamintos pagal tas pačias specifikacijas);
• prototipai, pristatomi prekybos mugėse (su tam tikromis sąlygomis);
• nebaigta programinė įranga, kuri ribotą laikotarpį naudojama bandymo tikslams, tačiau ne ilgesniam laikui nei tai būtina ją išbandyti;
• debesijos paslaugos ir programinė įranga kaip paslauga (SaaS), kurios pagal Tinklų ir informacinių sistemų direktyvą (ES) 2022/2555 (TIS 2 direktyvą) reglamentuojamos atskirai;
• produktai, kurie buvo sukurti ar modifikuoti išimtinai tik nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais arba specialiai sukurti įslaptintai informacijai apdoroti;
• produktai, kuriems taikomi specialūs ES reglamentai, pavyzdžiui, medicinos prietaisams, motorinėms transporto priemonėms, civilinėje aviacijoje naudojamiems produktams.

Kibernetinio atsparumo aktas tiesiogiai taikomas visose ES šalyse ir bus pradėtas taikyti nuo 2027 m. gruodžio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl Reglamento (ES) 2024/2848 įgyvendinimo“, Krašto apsaugos ministerija paskirta notifikuojančiąja institucija. Ministerija priims sprendimus dėl atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo atlikti produktų su skaitmeniniais elementais atitikties vertinimo procedūras ir notifikuos paskirtas įstaigas Europos Komisijai bei kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Gamintojai nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. privalės pranešti apie aktyviai išnaudojamus pažeidžiamumus, susijusius su jų pateikiamais į rinką produktais su skaitmeniniais elementais, taip pat apie incidentus, turinčius poveikį tų produktų saugumui.

2023-2030 metų Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 746. Nacionalinei kibernetinio saugumo plėtros programai įgyvendinti numatyta 40,15 mln. Eur. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir 3,7 mln. – 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos lėšų.

Remdamasi minėta plėtros programa, Krašto apsaugos ministerija įgyvendina 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą uždavinį – stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą.

Krašto apsaugos ministro 2024 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-98 buvo patvirtintas Pažangos priemonės Nr. 06-007-10-05-07 „Stiprinti kibernetinį atsparumą“ aprašas (Pažangos priemonė), numatantis Kibernetinio saugumo plėtros programai įgyvendinti skirtas veiklas, jų vykdytojus ir siekiamus rodiklius. Pažangos priemonės veiklų vykdytojai 2024 m. rudenį pasirašė projektų vykdymo sutartis su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra” ir pradėjo vykdyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis  finansuojamus šiuos projektus:

• KAM – „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“.
• Nacionalinis kibernetinio saugumo centras:
• „Nacionalinės kibernetinio saugumo stebėsenos sistemos sukūrimas“;
• „Nacionalinės SOC / CSIRT modulinės sistemos, suteikiančios galimybę SOC / CSIRT paslaugomis naudotis TIS2 direktyvoje nurodytų sektorių kibernetinio saugumo subjektams, sukūrimas“;
• „Nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje tyrimui ir mokymams skirtos laboratorijos sukūrimas ir instruktorių darbui šioje laboratorijoje parengimas“;
• „Kibernetinio saugumo subjektuose dirbančių darbuotojų, kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų bei įgūdžių kibernetinio saugumo srityje stiprinimas bei pažeidžiamiausių visuomenės grupių kibernetinio saugumo brandos kėlimas“.
• Kertinis valstybės telekomunikacijų centras – „Saugiajame tinkle esančių informacinių išteklių auditas ir kibernetinių saugos priemonių architektūros, užtikrinančios atsparumą ir tinkle esančių informacinių išteklių pasiekiamumą, sukūrimas“.
• Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  – „Nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje prevencijai, užkardymui ir tyrimui reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir šias veiklas vykdančių specialistų kompetencijų stiprinimas“.

Daugiau informacijos apie Pažangos priemonę galite rasti čia: https://kam.lt/planavimo-dokumentai/.

Lietuva nuo 2018 m. vadovauja ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projektui „Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos ir tarpusavio pagalba kibernetinio saugumo srityje“ (toliau – PESCO CRRT projektas).

PESCO CRRT projekto tikslas – užkirsti kelią kibernetinėms atakoms ir reaguoti į kibernetinius incidentus ES valstybėse narėse, ES bendros saugumo ir gynybos politikos karinėse misijose ir operacijose, teikti paramą partneriams ir ES institucijoms.

PESCO CRRT projekte dalyvauja jau 12 ES valstybių: Austrija, Belgija, Danija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Italija, Rumunija, Slovėnija.

Stebėtojo teisėmis PESCO CRRT projekte šiuo metu taip pat dalyvauja Graikija, Prancūzija, Ispanija ir Suomija.

PESCO CRRT pajėgos jau buvo aktyvuotos daugiau nei 6 kartus. PESCO CRRT atliko pažeidžiamumo vertinimą Moldovos tinkluose (2022 m. lapkričio, 2024 m. gegužės ir spalio mėn.), ES mokymo misijoje Mozambike irSomalyje (2023 m. kovo, 2025 m. kovo mėn.), CRRT komanda stebėjo Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje, remdama nacionalinį saugumo operacijų centrą (SOC) (2024 m. birželio mėn.). 2025 m. PESCO CRRT pajėgos buvo aktyvuotos Moldovos parlamentinių rinkimų metu padėti užtikrinti rinkimų sistemų kibernetinį atsparumą, o 2026 m. sausio-vasario mėn. pajėgos buvo aktyvuotos ES karinėje mokymo misijoje Mozambike.

PESCO CRRT projekto ekspertų komandos, o tam tikrais atvejais ir PESCO CRRT projekto taryba (kuri susidaro iš kiekvienos valstybės narės atstovų), reguliariai dalyvauja įvairiose tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose, tokiose kaip Lietuvos organizuojama „Gintarinė Migla“, Nyderlandų „CyberNet“. Be to, PESCO CRRT projekto ekspertai periodiškai dalyvauja valstybių narių rotaciniu principu organizuojamuose mokymuose, kuriuose gilina savo žinias ir keičiasi patirtimi bei aktualijomis kibernetinio saugumo srityje. Esant poreikiui ir oficialiam kreipimuisi, CRRT komanda vyksta vykdyti užduočių į konkrečia šalį ir jos nurodytą instituciją/organizaciją.

Daugiau aktualios informacijos apie PESCO CRRT projektą galite rasti čia: https://crrts.eu/index.html.

Regioninis kibernetinės gynybos centras (RKGC) – tai NKSC inicijuotas tarptautinio bendradarbiavimo projektas. Centre rotacijos principu dirba kibernetinio saugumo ekspertai iš Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Ukrainos ir Sakartvelo, kurie dalijasi patirtimi ir žiniomis, siekdami padidinti regiono atsparumą kibernetinėms grėsmėms.

RKGC pagrindiniai veiklos tikslai:

• kartu su partneriais, vykdyti kibernetinių grėsmių analizę;
• organizuoti kibernetinio saugumo ekspertų mokymus;
• vykdyti tarptautinius mokslinius tyrimus kibernetinio saugumo srityje.

Vienas naujausių RKGC parengtų produktų – lyginamoji Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų studija 2022–2025 m. (angl., A Comparative Study of Russian Offensive Cyber Capabilities from 2022 to 2025). Šis tyrimas parengtas kartu su tarptautiniais partneriais, daugiausia iš JAV ir Ukrainos, ir atskleidžia, kaip per šį laikotarpį išsiplėtė ir patobulėjo Rusijos kibernetinė ekosistema ir pajėgumai.

Daugiau informacijos apie RKGC veiklą galite rasti čia: https://www.nksc.lt/rkgc/.

Nacionalinio koordinavimo centro (Lietuvos NKC) užduotis Lietuvoje vykdo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Lietuvos NKC yra vienas iš 27 ES nacionalinių koordinavimo centrų, kuris:

• yra viešojo sektoriaus subjektas, apie kurį pranešta Europos Komisijai ir Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrui (ECCC);
• turi mokslinių tyrimų ir technologinių žinių kibernetinio saugumo srityje arba turi galimybę jomis naudotis;
• vienija Lietuvos kibernetinio saugumo bendruomenę ir veikia kaip bendruomenei skirtas informacinis centras nacionaliniu lygmeniu;
• gali gauti tiesiogines ES dotacijas savo veiklai;
• gali teikti finansinę paramą trečiosioms šalims;
• teikia techninę pagalbą suinteresuotiesiems subjektams – remia juos teikiant paraiškas projektams, kuriuos valdo ECCC (pvz., pagal „Skaitmeninės Europos Programos (DIGITAL) darbo programas kibernetinio saugumo srityje);
• Skatina kibernetinio saugumo ekosistemos bendradarbiavimą, aktyviai organizuodami renginius, seminarus, siekdami žinių ir patirties mainų;
• Koordinuoja Kibernetinio saugumo kompetencijos bendruomenės registraciją Europos kibernetinio saugumo kompetencijų tinklo sistemoje (ATLAS), siekdami užtikrinti sklandų nacionalinių dalyvių įsitraukimą į bendrą Europos kibernetinio saugumo ekosistemą. Daugiau informacijos ir registracijos forma galite rasti čia: https://www.nksc.lt/bendruomene/.

Lietuvos NKC veikia vadovaudamasis 2021 m. gegužę priimtu Reglamentu (ES) 2021/887, kuriuo siekiama sustiprinti ES lyderystę kibernetinio saugumo srityje.

ECCC yra pagrindinė ES institucija, valdanti finansinę paramą kibernetinio saugumo sričiai iš ES finansavimo programų „Europos horizontas“ (HEP) ir „Skaitmeninės Europos Programa (DIGITAL). ECCC, veikdamas kartu su nacionaliniais koordinavimo centrais, ypatingą dėmesį skirs mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir startuolių kibernetinio saugumo stiprinimui ir veiklos plėtojimui.

Apie Lietuvos NKC daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.nksc.lt/nkc/.

Projektai

NKSC vykdo Skaitmeninės Europos programos kibernetinio saugumo srities projektą „Kibernetinio saugumo kompetencijų bendruomenės atnaujinimo projektas“ (toliau – CyberUP)

Projekto tikslas – per 2 metų laikotarpį sukurti ir įgyvendinti Nacionalinio koordinavimo centro (toliau - NKC) veiklos procesus, suburti kibernetinio saugumo bendruomenę koordinuojant žinias ir inovacijas ES iš Lietuvos perspektyvos.

Projekto uždaviniai:

• Pradinės NKC funkcijos turi būti pradėtos vykdyti 2023 m., o 2025 m. NKC turi pilnai veikti ir įgyvendinti projekto veiklas;
• Sukurta dinamiška ir aktyvi Lietuvos kibernetinio saugumo bendruomenė, apimanti aktyvius dalyvius iš akademinės bendruomenės, pramonės, mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) ir viešųjų subjektų, remianti naujausių žinių ir inovacijų gebėjimų sklaidą ir atnaujinimą;
• Trečiųjų šalių finansinė parama kuria siekiama remti ir stiprinti naujausių kibernetinio saugumo sprendimų įsidiegimą ir sklaidą MVĮ.

Tikslinė grupė – MVĮ, viešasis ir privatus sektorius.

Projektas įgyvendinamas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Projekto vykdytojas – NKC yra sudarytas iš konsorciumo. Konsorciumo koordinatorius – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, konsorciumo partneriai – Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ir Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

Skaityti daugiau apie projektą

1.  Lietuvos karininkų ramovė, A. Mickevičiaus g. 19, 44310 Kaunas
2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Šilo g. 5, 10322 Vilnius

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS 2023–2025 METŲ KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS

• Pažangos priemonės aprašas.
• Pažangos priemonės pagrindimas.
• Pažangos priemonės skaičiuoklė.

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba gegužės 25 d. nuotoliniu būdu platformoje „Microsoft Teams“ KAS darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema.

Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kukelka.

Paskaitą išklausė 406 klausytojai.

NKSC kibernetinio saugumo subjektų patikrinimo metu nustatęs Kibernetinio saugumo įstatymo pažeidimą, gali taikyti vieną ar kelias įstatyme numatytas vykdymo užtikrinimo priemones.

Pažeidimai įstatyme skirstomi į pavojingus, vidutinio pavojingumo ir nedidelio pavojingumo. NKSC vykdymo užtikrinimo priemonę ar jų grupę parinks vadovaudamasis Vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo kibernetinio saugumo subjektams tvarkos aprašu  kartu su kitomis tvarkomis ir metodikomis. Taip pat bus atsižvelgiama į kiekvieną atvejį individualiai.

Numatyta, kad NKSC vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatymu galėtų skirti baudas kibernetinio saugumo subjektams, kurių dydis skiriasi:

NKSC, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatyme suteiktais įgaliojimais, atlieka kibernetinio saugumo subjektų atitikties šio įstatymo reikalavimams (išskyrus nustatytus įstatymo VI ir VII skyriuose), patikrinimus.

Esminiams ir svarbiems subjektams taikomi patikrinimo režimai diferencijuojami siekiant nedidinti administracinės naštos. Esminiams subjektams taikoma išsami ex ante ir ex post priežiūros tvarka, o svarbiems subjektams taikoma negriežta, tik ex post, priežiūros tvarka. NKSC turi teisę pradėti esminio subjekto patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su įstatyme nustatytais reikalavimais, kurių nevykdymas laikomas pažeidimu. Svarbių subjektų patikrinimas pradedamas tik gavus duomenų ar informacijos, kad svarbus subjektas, kaip įtariama, padarė įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytą bendrą tvarką, NKSC patikrinimą turi atlikti per kuo trumpesnį terminą, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo skundo gavimo dienos arba NKSC direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimo atlikti patikrinimą savo iniciatyva arba kitų šaltinių pagrindu priėmimo dienos. Įstatyme apibrėžtos NKSC teisės atliekant patikrinimus, tarp kurių yra teisė duoti nurodymus kibernetinio saugumo subjektams savo lėšomis atlikti nepriklausomą tinklų ir informacinių sistemų arba jomis vykdomos veiklos ar teikiamų paslaugų tikslinį saugumo auditą, pateikti visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir išrašus, įeiti į kibernetinio saugumo subjektų patalpas, užfiksuoti faktines aplinkybes, naudoti technines priemones, tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus. NKSC, baigęs patikrinimą, gali konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta arba, nustatęs įstatymo pažeidimą, turi teisę taikyti įstatyme nurodytas vykdymo užtikrinimo priemones.

Kibernetinių incidentų valdymas yra vienas iš kibernetinio saugumo reikalavimų, nustatytų Kibernetinio saugumo įstatyme. Įstatyme nustatyta pareiga esminiams ir svarbiems subjektams pranešti NKSC ne tik apie didelį kibernetinį incidentą, bet ir apie kitus kibernetinius incidentus, taip pat nustatyta, koks turi būti pranešimo apie incidentą turinys.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas, NKSC  stebi, renka ir analizuoja informaciją apie kibernetinius incidentus ir vos neįvykusius kibernetinius incidentus, valdo kibernetinius incidentus, keičiasi informacija apie kibernetinius incidentus ir vos neįvykusius kibernetinius incidentus ir vykdo kitus įstatyme numatytus veiksmus kibernetinių incidentų valdymo srityje.

Kibernetinio saugumo subjektai turi skirti prioritetinį dėmesį pranešimų apie didelius incidentus įgyvendinimui. Apie didelį kibernetinį incidentą organizacijos privalo pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. Be to, ne vėliau kaip per 72 val. nuo incidento sužinojimo organizacija privalės NKSC pateikti incidento sunkumo ir poveikio vertinimą ir įsilaužimo įrodymus, jeigu tokių yra.

Šiuo metu yra kuriama centralizuota kibernetinių incidentų pranešimo ir valdymo platforma. Vadovaujantis „vieno langelio“ principu, organizacijos galės pateikti informaciją apie incidentą, o platformoje šią informaciją galės pamatyti ir efektyviai koordinuoti NKSC, Lietuvos policija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kitos kompetentingos institucijos, kibernetinio saugumo subjektų saugumo operacijų centrai.

Subjektai, kuriems įstatyme nėra nustatytos pareigos pranešti apie kibernetinius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir (ar) taikytas kibernetinių incidentų valdymo priemones, turi teisę savanoriškai apie juos pranešti NKSC.

Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad kibernetinio saugumo subjektai imtųsi tinkamų kibernetinio saugumo priemonių, siekdami valdyti savo informacijos saugumo riziką.

Kibernetinio saugumo subjektai privalo užtikrinti savo tinklų ir informacinių sistemų atitiktį kibernetinio saugumo reikalavimams, kurie nustatyti:

1) Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, tvirtinamame Vyriausybės;

2) Europos Komisijos priimtuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Šie teisės aktai  aktualūs Kibernetinio saugumo įstatyme išskirtiems specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, DNS paslaugų teikėjams, aukščiausio lygio domenų vardų registro paslaugas teikiantiems subjektams, debesijos paslaugų teikėjams, duomenų centrų paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, nurodytiems Kibernetinio saugumo įstatymo 13 str. 3 d. 1 p.

Aktualia redakcija išdėstytas Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“.  Už šiame apraše nustatytų reikalavimų įgyvendinimą yra tiesiogiai atsakingas organizacijos vadovas, kuris taip pat turi pasirūpinti už kibernetinį saugumą atsakingų asmenų pareigybių paskyrimu.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatyti konkretūs kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie apima kibernetinio saugumo politiką, gaires ir procedūras, skirtas užtikrinti organizacijos tinklų ir informacinių sistemų saugumą bei duomenų apsaugą. Tai apima tokias sritis kaip darbuotojų mokymai, veiklos tęstinumo ir incidentų valdymo planai, trečiųjų šalių valdymas ir kt. 

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše atitinkamose srityse taip pat nustatyti techniniai reikalavimai, taikomi kibernetinio saugumo subjektams. Šie reikalavimai apima tokias sritis kaip tinklo saugumą, duomenų šifravimą, pažeidžiamumų valdymą ir kt.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatytiems kibernetinio saugumo reikalavimams atitikti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kibernetinio saugumo subjektas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento kibernetinio saugumo reikalavimus turi įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.)

Lietuvoje tinklų ir informacinės sistemos spragų (toliau – spraga) atskleidimo modelis Kibernetinio saugumo įstatyme buvo įteisintas dar 2021 m. Nors TIS 2 direktyvoje nustatomi papildomi reikalavimai ir sąlygos, susijusios su spragų atskleidimo procesu, tačiau tai nesukūrė pagrindo iš esmės keisti jau nustatytą spragų paieškos ir atskleidimo procesą. Atkreipiame dėmesį, į kelias naujoves:

• Subjektai  gali anonimiškai pateikti savo surinktą informaciją apie spragą NKSC. Anonimiškai spragą atskleidžiantis asmuo turi saugoti informaciją apie spragų paieškos rezultatų pateikimą 12 metų nuo pranešimo NKSC pateikimo dienos;
• Subjektai gali dalintis informacija apie aptiktą spragą, kai ji yra registruojama Europos pažeidžiamumų duomenų bazėje (angl., European Vulnerability Database).

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas, NKSC stebi, renka ir analizuoja informaciją apie spragas, keičiasi informacija apie jas su kibernetinio saugumo subjektais ir kitais suinteresuotais asmenimis, tikrina kibernetinio saugumo subjektų valdomas ir (ar) tvarkomas tinklų ir informacines sistemas, siekdamas nustatyti spragas, koordinuoja spragų atskleidimą. Savo ruožtu, kibernetinio saugumo subjektai privalo turėti patvirtintą ir veikiančią spragų valdymo ir atskleidimo tvarką, o sutartyse su tiekėjais turi nusimatyti tiekėjų pareigą užtikrinti spragų, keliančių riziką kibernetinio saugumo subjekto tinklams ir informacinėms sistemoms, valdymą.

TIS 2 direktyvos straipsniai: 9, 16.

TIS 2 direktyva apibrėžia nacionalinę kibernetinių krizių valdymo sistemą, apimančią kompetentingos institucijos paskyrimą, jos atsakomybes, įpareigojamus nacionalinei valstybei, dalyvavimą Europos ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinio tinklo veikloje.

Kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje formuoja Krašto apsaugos ministerija.

Užsienio reikalų ministerija formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek reikia nustatyti diplomatinių priemonių taikymo reaguojant į kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus teisinį reguliavimą.

NKSC formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek įstatyme jam nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti kibernetinio saugumo subjektų veiklos ir priežiūros teisinį reguliavimą.

Perkeliant  TIS 2 direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, NKSC suteikti įgaliojimai veikti kaip:

• nacionalinei tinklų ir informacinių sistemų saugumo kompetentingai institucijai,
• bendrajam informaciniam centrui ir
• reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybai.

NKSC (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 7 str.), Lietuvos policija (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 10 str.) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (žr. Kibernetinio saugumo įstatymo 9 str.)  įgyvendina kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje. 

Be to, NKSC, koordinuojant Nacionaliniam krizių valdymo centrui, praneša Europos Sąjungos institucijoms apie krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, kurių viena Lietuvos Respublika nepajėgia suvaldyti. Ministerijos dalyvauja kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo procese.

TIS 2 direktyvos straipsniai: 7, 12, 18, 19.

Iš esmės pasikeitęs požiūris į Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, ją suvokiant ne kaip vieną dokumentą, bet kaip nuoseklią valstybės sistemą, reikalauja esminės nacionalinio reglamentavimo peržiūros ir daugelio valstybės institucijų įsitraukimo.

Nauji Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai taikomi reikalavimai indikuoja ES intenciją plėsti kibernetinio saugumo sritį į įvairius sektorius, laikyti kibernetinį saugumą integralia informacinių technologijų valdymo, švietimo, pažangių technologijų ir mokslinių tyrimų dalimi. Kibernetinis saugumas, tapdamas sudėtine daugelio procesų komponente, reikalauja papildomo esamos situacijos įvertinimo, naujų siekių nustatymo ir vykdymo priežiūros kasdienėje veikloje, visa tai glaudžiai susiejant su teisėkūros iniciatyvomis.  

TIS 2 direktyva taip pat numato ES šalių tarpusavio vertinimą bei periodinį kibernetinio saugumo būklės ES ataskaitos rengimą.

Atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas taikomas skirtinguose sektoriuose (įstatymo 1 ir 2 priedai) veikiančioms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir fiziniams asmenims.

Kibernetinio saugumo įstatyme yra nustatyti bendrieji ir specialieji kriterijai, pagal kuriuos bus nustatyta, kokios konkrečios organizacijos Lietuvoje laikomos kibernetinio saugumo subjektais (esminiais arba svarbiais) ir turi atitikti atnaujintus kibernetinio saugumo reikalavimus.

Esminiai ir svarbūs kibernetinio saugumo subjektai skiriasi pagal NKSC atliekamą priežiūrą ir taikomas vykdymo užtikrinimo priemones (tik esminio subjekto veikla gali būti laikinai stabdoma ir tik esminio subjekto vadovas laikinai gali būti nušalintas nuo pareigų). Esminiams ir svarbiems subjektams taikomi patikrinimo režimai diferencijuojami siekiant nedidinti administracinės naštos. Esminiams subjektams taikoma išsami ex anteirex post priežiūros tvarka, o svarbiems subjektams taikoma negriežta, tik ex post, priežiūros tvarka. NKSC turi teisę pradėti esminio subjekto patikrinimą bet kokiu klausimu, susijusiu su įstatyme nustatytais reikalavimais, kurių nevykdymas laikomas pažeidimu. Svarbių subjektų patikrinimas pradedamas tik gavus duomenų ar informacijos, kad svarbus subjektas, kaip įtariama, padarė įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Kriterijai, kuriuose sektoriuose veikiančios organizacijos yra svarbios šalies kibernetiniam saugumui yra tam tikrą pajamų ir darbuotojų skaičių turinčios privataus ir viešojo sektoriaus organizacijos, veikiančios Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytuose sektoriuose. Išskyrus tam tikras išimtis, įstatymas netaikomas mažoms ir labai mažoms įmonėms. Išimtys susijusios su tokių  įmonių teikiamomis paslaugomis ar produktais, kurie yra kritiškai svarbūs valstybės gyvenimui, pavyzdžiui, kai tokios įmonės yra vieninteliai paslaugų teikėjai arba kai paslaugų teikimo sutrikimas gali turėti reikšmingų pasekmių visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai ir pan. Tai detalizuoja Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodika.

Kai kuriuose sektoriuose veikiantys subjektai, neatsižvelgiant į jų dydį, priskiriami esminių subjektų kategorijai, pavyzdžiui, kvalifikuoti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjai ir aukščiausio lygio domenų vardų registrų teikėjai, taip pat DNS paslaugų teikėjai, centrinės valdžios viešojo administravimo subjektai, regioninio lygmens viešojo administravimo subjektai.

NKSC, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir remdamasis valstybės registrų  bei  kitais valstybės informacinėse sistemose esančiais duomenimis, kasmet atrinks potencialius kibernetinio saugumo subjektus. Tokie subjektai bus tiesiogiai pranešimu informuojami apie jų pirminį identifikavimą, o vėliau – ir apie įtraukimą į Kibernetinio saugumo subjektų registrą.

Šiuo metu į Kibernetinio saugumo subjektų registrą  įtrauktos 1443 organizacijos iš 11 ypatingos svarbos ir 7 kitų itin svarbių sektorių.Pagal Kibernetinio saugumo informacinės sistemos nuostatus, kibernetinio saugumo subjektų sąrašas bus atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus. Kibernetinio saugumo informacinės sistemos (Kibernetinio saugumo subjektų registras yra šios sistemos dalis) duomenys yra konfidencialūs ir teikiami tik įstatyme nurodytais atvejais.

Kibernetinio saugumo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus, nes padeda užtikrinti koordinuotą sprendimų priėmimą, nuoseklų kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir vieningą reagavimą į kibernetines grėsmes.

Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, NKSC, Lietuvos policija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja tarpusavyje bei su kitomis valstybės institucijomis, įskaitant Ryšių reguliavimo tarnybą, kitas kompetentingas institucijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo ir Reglamentą (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, taip pat su taip pat Nacionaliniu krizių valdymo centru, įskaitant keitimąsi informacija apie incidentus, kibernetines grėsmes ir vos neįvykusius incidentus.ES valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos  padėti viena kitai valdyti kibernetinio saugumo rizikas, incidentus, dalintis patirtimi ir informacija. Siekdamas šio tikslo, NKSC, gavęs kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pagrįstą savitarpio pagalbos prašymą, turi pareigą ir teisę vykdyti kibernetinio saugumo subjektų patikrinimo ir (ar) vykdymo užtikrinimo priemonių veiksmus, numatytus įstatyme.

  Subjektas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažintas pagal jo įsteigimo vietos nacionalinę teisę, kurie, veikdami savo vardu, naudojasi teisėmis ir kuriems gali būti taikomos pareigos.

 Kibernetinio saugumo subjektas – subjektas, registruotas Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje.

 Kibernetinis incidentas – įvykis, dėl kurio kyla pavojus saugomų, perduodamų arba tvarkomų duomenų arba paslaugų, teikiamų arba prieinamų per tinklų ir informacines sistemas, prieinamumui, autentiškumui, vientisumui arba konfidencialumui.

Vos neįvykęs kibernetinis incidentas – įvykis, dėl kurio galėjo būti sukeltas pavojus saugomų, perduodamų arba tvarkomų duomenų arba paslaugų, teikiamų arba prieinamų per tinklų ir informacines sistemas, prieinamumui, autentiškumui, vientisumui arba konfidencialumui, bet kuriam įvykti buvo sėkmingai užkirstas kelias arba kuris neįvyko

 Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija – nuosekli sistema, apimanti nustatytus Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo srities strateginius tikslus ir prioritetus ir jų įgyvendinimo valdymą.

Tinklų ir informacinė sistema – elektroninių ryšių tinklas, bet koks prietaisas arba tarpusavyje sujungtų arba susijusių prietaisų, iš kurių vienas ar daugiau pagal programą automatiškai apdoroja skaitmeninius duomenis, grupė arba skaitmeniniai duomenys, saugomi, tvarkomi, atkuriami arba perduodami nurodytomis priemonėmis jų valdymo, naudojimo, apsaugos ir priežiūros tikslais.

Tinklų ir informacinės sistemos spraga – tinklų ir informacinės sistemos trūkumas, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų produktų arba informacinių ir ryšių technologijų paslaugų trūkumus, dėl kurio gali įvykti kibernetinis incidentas ar kuriuo gali būti pasinaudota kibernetinei grėsmei kelti.

Šios ir kitos kibernetinio saugumo srities sąvokos nurodytos atnaujinto Kibernetinio saugumo įstatymo 2 straipsnyje. Kitos šiame įstatyme naudojamos sąvokos apibrėžtos įstatyme nurodytuose kituose Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos įstatymuose.

prisijungi prie nevyriausybinių organizacijų (Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltiečiai, Maisto bankas ir t. t.), nes reikės papildomos pagalbos labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Taip pat, gavus nurodymus gali tekti prisidėti prie būtinųjų darbų (pvz., siuvimas, pakavimas, maisto gamyba, kt.).

ir nesi nei karo prievolininkas, nei asmuo, įtrauktas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą, nei šaulys, tavo paslaugų ir pagalbos prireiks savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui.

ir esi komendantinio ginkluoto pasipriešinimo vieneto narys, būsi priskirtas Ginkluotosioms pajėgoms, vis dėlto pirmenybę teikiant karo prievolės atlikimui. Šauliai, įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą ir esantys statutinės organizacijos nariai, atlieka valstybės mobilizacines užduotis ar pareigas, vykdytas taikos metu. Šauliai taip pat gali organizuoti ir vykdyti pilietinį pasipriešinimą, remti Ginkluotąsias pajėgas, teikti pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui.

gavęs šaukimą į karo tarnybą, turėtum prisijungti prie nurodyto karinio dalinio.

1. Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą ar į atsargą išleisti profesinės karo tarnybos kariai bus kviečiami anksčiausiai – klausyk informacijos per oficialias visuomenės informavimo priemones. Tau bus pranešta, ar ir kur būsi kviečiamas atlikti karo tarnybą.
2. Karo prievolininkai, įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą (CMPR), privalo veikti pagal savo darbovietės mobilizacijos planą. Tai reiškia, kad, jei priklausai CMPR, tau tarnyba bus atidėta, prioritetas – valstybės mobilizacinių užduočių vykdymas.

Reikia turėti omenyje, kad karo prievolininkai yra visi 18–60 m. vyrai, išskyrus turinčius sveikatos iššūkių, ir moterys, kurios pareikštų norą ir (ar) būtų baigusios medicinos slaugos ar akušerijos studijų programas. Tai reiškia, kad būtų šaukiami ir neparengtojo rezervo karo prievolininkai, ne tik atlikę kurią nors karinės tarnybos formą, įtraukti į parengtąjį rezervą ar pan.

pirmiausia, pagal iš anksto pasirengtą šeimos planą, rūpiniesi vaikų saugumu. Tai atlikus turi vadovautis kitomis savo pareigomis ar statusu visuomenėje (žr. į kitus punktus).

Vykdai paskirtus būtinuosius darbus arba prisijungi prie nevyriausybinių organizacijų (Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltiečiai, Maisto bankas ir t. t.), nes reikės papildomos pagalbos labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Esi labai svarbus ir galintis daug nuveikti: pranešti bei priminti kitų valstybių visuomenėms apie pavojų Lietuvai, rengti taikius protestus užsienio šalyse, daryti įtaką įvairioms tarptautinėms organizacijoms, skleisti tikrovišką ir dėmesį pritraukiančią informaciją tenykštėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose (nepamiršk – vietinės kalbos mokėjimas ir tinkamas panaudojimas yra labai svarbus įnašas bendram reikalui), skleidžiamos dezinformacijos paneigimas bei užkardymas. Taip pat turimų verslo, švietimo, humanitarinių ryšių pasitelkimas yra svarbi parama, kaip ir humanitarinės pagalbos sutelkimas bei pagalbos pabėgėliams organizavimas.

organizuoji įmonės veiklą taip, kad užtikrintum ūkinės veiklos tęstinumą. Taip pat, kiek leidžia galimybės ir sukaupti resursai, teiki paramą bei pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Prioritetas – teikti pagalbą gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimui.

rūpiniesi ir užtikrini nenutrūkstamą informacijos skleidimą ir dezinformacijos paneigimą, žinios apie padėtį valstybėje transliavimą tarptautinei bendruomenei, paramos telkimą.

Privalai vykdyti savo tiesiogines pareigas, jeigu nebuvo kitokių nurodymų.

jeigu nebuvo kitokių nurodymų, vykdai savo tiesiogines pareigas. Taip pat gali prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų veiklos, teikdamas pagalbą kitiems visuomenės nariams, visų pirma, tiems, kuriems sudėtinga pasirūpinti savimi ar savo artimaisiais, gavus nurodymus prisidėti prie būtinųjų darbų (pvz., siuvimas, pakavimas, maisto gamyba, kt.).

ir esi įtrauktas į civilinį mobilizacinio personalo rezervą (CMPR), privalai veikti pagal savo darbovietės mobilizacijos planą, kad būtų užtikrintas gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymas.

Jei nesi įtrauktas į CMPR, vykdai savo tiesiogines pareigas. Situacijai pasikeitus, vykdai paskirtus būtinuosius darbus arba prisijungi prie nevyriausybinių organizacijų (Raudonasis Kryžius, Maltiečiai, Caritas, Maisto bankas ir t. t.).

Dauguma šių sričių darbuotojų yra įtraukti į civilinį mobilizacinio personalo rezervą (CMPR) ir privalo veikti pagal savo darbovietės mobilizacijos planą. Jei nesi įtrauktas į CMPR, pvz., dirbi privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nepaisant kilusio pavojaus, toliau vykdai savo tiesiogines pareigas.

Žinių ir praktinių įgūdžių įgijimas užtikrina, kad piliečių dalyvavimas pilietiniame pasipriešinime taptų realia gynybine galia. Tam reikalingos dvejopos žinios ir įgūdžiai: neginkluoto pilietinio pasipriešinimo žinios ir įgūdžiai ir karinis pasirengimas, sudarantis galimybę įsitraukti į ginkluotą pasipriešinimą.

Bazines žinias pilietinio pasipriešinimo, mobilizacijos ir kitomis temomis galite įgyti ir pasitikrinti informacinėje-edukacinėje platformoje „Mobilizacijos mokykla“.

Tai visų piliečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pažiūrų, apsisprendimas ir pasiryžimas kovoti už šalies nepriklausomybę ir priešintis agresoriui visais įmanomais tarptautinės teisės normų pripažįstamais būdais.

Tai – tarsi „piliečio stuburas“, kurį stiprina domėjimasis valstybės gyvenimu, istorija, jos vertybių puoselėjimas, įsitraukimas į nevyriausybinių organizacijų veiklą. Pilietinė valia yra svarbus atgrasymo veiksnys: ji skatina piliečius aktyviai dalyvauti rengiantis valstybės gynybai, o potencialus agresorius, matydamas visuomenės pasiryžimą priešintis, gali būti labiau linkęs atsisakyti ketinimų įsiveržti.

Tai piliečių gebėjimas be didelių pasekmių atlaikyti bet kokį valstybės ar visuomenės sutrikdymą, jam pasibaigus kuo greičiau sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžes arba greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių. Atsparumas sumažina priešiškų jėgų galimybes daryti neigiamą poveikį valstybei ir visuomenei – tam ypač svarbios piliečių žinios apie šiuolaikines saugumo grėsmes, kritinis mąstymas ir skaitmeninis raštingumas. Atsparumas yra reikšmingas ir kaip atgrasymo veiksnys, ir kaip tvirtos pilietinės valios kūrimo prielaida.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga pradeda rengti jau penktą Pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą, kurio tikslas – įvertinti šalių pastangas kibernetinio saugumo srityje ir nustatyti geriausias kibernetinio saugumo praktikas.

Kibernetinio saugumo indeksas yra viena iš patikimiausių priemonių, padedančių įvertinti ITU priklausiančių pasaulio šalių (193) kibernetinio saugumo lygį. Pagal 2020 m. kibernetinio saugumo indeksą Lietuva buvo šešta pasaulyje ir ketvirta Europoje.

Matuojant šių metų kibernetinio saugumo indeksą, informacija turi būti pateikta atsakant (taip, ne, iš dalies) į 83 klausimyno klausimus. ITU ekspertai tikisi gauti pasirinktą atsakymą pagrindžiančią trumpą ir tikslią informaciją, kartu taip pat pateikiant atitinkamus dokumentus ir / ar nuorodas į juos (tinkamos nuorodos ir dokumentai taip pat ir lietuvių kalba).

Maloniai prašome Jūsų pagal savo institucijos veiklos sritį įvertinti kibernetinio saugumo indekso klausimyno (toliau – klausimynas) klausimus ir pateikti prašomą informaciją Krašto apsaugos ministerijai. Pagal institucijų ir (ar) organizacijų kompetenciją bei turimą informaciją užpildytų klausimynų lauksime ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 16 d. el. paštu [email protected]  ir [email protected] . Jeigu manote, kad į klausimus galėtų atsakyti Jūsų institucijai pavaldžios institucijos ir įstaigos ar kitos organizacijos, maloniai prašome su jomis pasidalinti klausimynu.

• 5 -ojo Pasaulinio kibernetinio saugumo indekso klausimynas: čia.
• Lietuvos atsakymai į paskutinį (4-ąjį) Pasaulinio kibernetinio saugumo indekso klausimyną: čia.

Daugiau informacijos apie kibernetinio saugumo indekso klausimyno pildymą rasite metodikoje www.itu.int/gci.

Šiuolaikiniam žmogui, dažnai gyvenančiam ir paraleliniame „skaitmeniniame“ gyvenime, išmanyti pagrindines kibernetinės higienos taisykles yra taip pat svarbu, kaip ir realiame gyvenime rūpintis savo sveikata. Kibernetinio saugumo įgūdžiai yra vieni iš šiuolaikiniam Europos piliečiui reikalingų pilietinio gebėjimo įgūdžių, užtikrinančių, kad jis galėtų kartu su kitais aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. ES šalių dėmesys šiai sričiai matuojamas įvairiuose tyrimuose, pavyzdžiui, ITU (Global Cybersecurity Index), National Cyber Security Index (NCSI), Digital Economy and Society Index (DESI).

Suomijos Aalto Universitetas ir Suomijos Trasporto ir Komunikacijos ministerija įgyvendina „Kibernetinio pasaulio pilietis“ iniciatyvą-projektą (projekto aprašymas: https://cyber-citizen.eu/wp-content/uploads/2023/03/CC_Raportti_2023_LT.pdf ). Jo tikslas – sukurti kibernetinio saugumo įgūdžių mokymo modelį, kuris būtų bendrai naudojamas visose ES šalyse narėse ir visiems europiečiams skirtą mokymosi portalą. Portale bus siekiama talpinti tokį mokymosi turinį, kuris apimtų visas visuomenės grupes. Portale taip pat bus galima žaisti ir pilietiškumo žaidimą, kuriame bus kibernetinio saugumo įgūdžių mokymo elementų.

2023 m. vasario 17 d. Suomijos Aalto Universitetas paskelbė pirmą šio projekto etapo rezultatą – išsamų tyrimą apie kibernetinio saugumo įgūdžių mokymų situaciją visoje ES. Tyrime taip pat aprašyta situacija Lietuvoje – vertinimas atliktas po tyrimo vykdytojų pokalbių su atsakingomis institucijomis Lietuvoje ir viešai prieinamos informacijos apžvalgos.

Svarbiausi šio tyrimo rezultatai parodė, kad visos ES šalys siekia plėtoti ir stiprinti savo piliečių kibernetinio saugumo įgūdžius ir remti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas. Pavyzdžiui, Lietuvoje rengiamos Kibernetinio saugumo plėtros programos viena iš krypčių yra skirta gerinti kompetencijas bei edukaciją kibernetinio saugumo srityje.

Kitos tyrimo išvados parodė, kad nors kibernetinio saugumo švietimo politika ES šalyse yra pakankamai naujas reiškinys, joje kol kas nėra aiškiai išskiriami skirtingi tikslinių grupių poreikiai. Taip pat išryškėjo, kad be dar kartą patvirtinto fakto, jog visoje ES trūksta kibernetinio saugumo specialistų, trūksta ir kibernetinio saugumo instruktorių (mokytojų).

Šios tyrimo išvados stipriai koreliuoja su 2022 m. Lietuvoje mokslininkų atliktu kibernetinio saugumo kompetencijų tyrimu, kuris parodė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ir neformaliojo švietimo kursai nerengia kibernetinio augumo specialistų, kurie būtų specializuoti vykdyti kibernetinio saugumo švietimo veiklas. Tačiau organizacijose poreikis tokiems mokymams yra, tai atsispindi ir kibernetinio saugumo specialistų darbo paieškos skelbimuose.

Svarbi tyrimo išvada ir apie žaidimų įtaka mokymo procesui: žaidimai tapo socialinio bendravimo forma, todėl yra labai natūraliai tampa pagrindine mokymo forma. Tačiau, deja, dar šalys dar nėra pakankamai pasistūmėjusios mokydamos kibernetinio saugumo įgūdžių per edukacinius žaidimus, kurie, kad būtų efektyvūs, turėtų būti skirti siaurai tikslinei grupei (ataskaitoje pateikta ir apibendrinta informacija su nuorodomis apie įvairius ES šalyse sukurtus kibernetinio saugumo švietimo žaidimus).    

Šio projekto trukmė 3 metai (2022-2024 m.) biudžetas – 5 mln. EUR, finansuojamas RRF (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis.

ES skiria kibernetinio saugumo įgūdžių lavinimui daug dėmesio. Kibernetinio saugumo įgūdžiams, kaip prioritetinei sričiai, skiriamas dėmesys ir finansai tokiuose strateginiuose ES dokumentuose, kaip:

• Skaitmeninės Europos programa (angl., The Digital Europe Programme (DIGITAL)),
• EU’s Digital Education Action Plan (European Commission, The Digital Education Action Plan (Brussels: European Commission, 2018), will raise citizens’ cybersecurity awareness, the primary target group being children, young people and organisations (especially SMEs),
• EU’s 2030 Digital Compass (European Commission, 2030 Digital Compass: the European way for the Digital Decade (Brussels: European Commission, 2021), is important for the future of Europe and for collective resilience that citizens are digitally skilled and have the necessary basic digital skills. The aim is for 80 per cent of Europe's adult citizens to have at least basic digital skills by 2030),
• The Digital Competence Framework for Citizens (the latest version of the framework, released in 2022, aims to provide a common understanding of  the meaning of digital competence).
• Nauja ES Komisijos iniciatyva  - Kibernetinio saugumo įgūdžių akademija (angl., Cybersecurity Skills Academy) (Citizens interested in pursuing a career in cybersecurity will be able to find training and certifications from across the EU in a single place online. Stakeholders will also be able to pledge their support to improve cybersecurity skills in the EU by initiating specific actions, such as to offering cybersecurity trainings and certifications).   

Europos ekonomikos ir visuomenės skaitmenizavimas bei vis didėjantis kibernetinių incidentų skaičius kibernetinėje erdvėje lemia tai, kad Europos Sąjungoje skiriama vis daugiau dėmesio ne tik pačiai skaitmenizacijai ir jos plėtrai, bet ir kibernetiniam saugumui. Nebeužtenka kibernetinį saugumą stiprinti atskirose ES valstybėse – tą reikia daryti ir sutelktomis ES valstybių bei atitinkamų ES agentūrų pastangomis.

Kadangi tiek skaitmeninės technologijos, tiek kibernetinės atakos greitai kinta, būtina šiuos procesus ir tendencijas atspindėti kibernetinio saugumo politikoje, kuri ES taip pat pasireiškia naujomis teisėkūros iniciatyvomis.

Europos Komisija 2023 m. balandžio 18 d. oficialiai pateikė teisėkūros pasiūlymus dėl:

1. Naujo reglamento – ES Kibernetinio solidarumo akto (angl., EU Cyber Solidarity Act);
2. Papildymus dėl šiuo metu galiojančio reglamento – ES Kibernetinio saugumo akto (angl., Cybersecurity Act);
3. Naujo komunikato – ES kibernetinių įgūdžių akademija (angl., Cybersecurity Skills Academy)

Daugiau apie ES iniciatyvas kibernetinio saugumo srityje:

1. ES Kibernetinio solidarumo aktas (angl. EU Cyber Solidarity Act) – visiškai naujas Europos Komisijos pasiūlymas, kuris būtų tiesiogiai taikomas ES šalyse narėse. Šio naujo teisės akto tikslas – aptikti, užkardyti ir reaguoti į didelio masto kibernetinius incidentus. Šio tikslo bus siekiama sukuriant taip vadinamą Europos kibernetinio saugumo skydą ir išsamų Kibernetinių krizių mechanizmą.

• Europos kibernetinio saugumo skydas – tarpeuropinė infrastruktūra, kurią sudarytų organizacijos, aptinkančios ir valdančios kibernetinio saugumo grėsmes -  nacionaliniai ir tarptautiniai Saugumo operacijų centrai (angl., Security Operations Centres (SOCs)). Siekiama, kad toks skydas pradėtų veikti 2024 m. pradžioje.
• Kibernetinių krizių mechanizmas būtų skirtas palengvinti pasiruošimo ir atsako į kibernetines grėsmes reagavimo gebėjimus. Šis mechanizmas paremtų: organizacijų, ypač veikiančių kritiniuose sektoriuose (sveikatos, tarnsporto, energetikos, etc.), pažeidžiamumų testavimą; bus sukurtas ES Kibernetinio saugumo pajėgumas(EU Cybersecurity Reserve) – reagavimo į incidentus paslaugos, teikiamos iš anksto pasamdytų patikimų paslaugų tiekėjų ES šalims narėms arba ES institucijoms; ES šalių narių pagalbą viena kitai, esant poreikiui.

Šiam naujam teisės aktui numatoma skirti 1.1 mlrd. EUR, kurio 2/3 bus finansuojami per Skaitmeninės Europos programą.

2. ES Kibernetinio saugumo akto (Cybersecurity Act) pataisos skirtos valdomų saugumo paslaugų tiekėjų (MSSPs) sertifikavimui. Valdomos saugumo paslaugos apimtų reagavimo į incidentus, įsiskverbimo (angl., penetration testing) testavimo, saugumo audito ir konsultavimo paslaugas. Tokių paslaugų sertifikavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad organizacijoms ir institucijoms būtų teikiamos tik aukščiausios kokybės ir patikimumo paslaugos.
3. ES kibernetinių įgūdžių akademija (Cybersecurity Skills Academy) apimtų privačias, mokslo ir viešojo sektoriaus iniciatyvas, kurios būtų skirtos surasti ir įgyti reikalingų kibernetinio saugumo įgūdžių ir taip būtų prisidedama prie kibernetinio saugumo specialistų stokos problemos sprendimo ES ir valstybėse narėse.  Pačioje pradžioje numatoma, kad Akademija veiktų internete, Europos Komisijos Skaitmeninių įgūdžių ir darbo platformoje. ES piliečiai, kurie norėtų siekti karjeros kibernetinio saugumo srityje galėtų surasti juos dominančius mokymus ir sertifikavimo paslaugas iš visos ES vienoje vietoje. Savo ruožtu, tokių mokymo ir sertifikavimo pasaugų tiekėjai galėtų pasiūlyti kibernetinio saugumo mokymus ir sertifikavimo paslaugas.

Kas toliau?

• Reglamento projektus vertina Europos Parlamentas ir Europos Taryba;
• Europos kibernetinio saugumo kompetencijų centras organizuos bendrus pirkimus atrinktoms tarptautinėms SOC platformoms dėl įrankių ir infrastruktūros pirkimo;
• ES Kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europos kibernetinio saugumo kompetencijų centras, bendradarbiaudami su Komsija ir ES valstybėmis narėmis toliau tęs darbus, susijusius su ES kibernetinių įgūdžių akademijos steigimu. Komisija siūlo, kad Akademija taptų Europos skaitmeninės infrastruktūros koncorciumu (angl., European digital infrastructure consortium (EDIC)), kuris įgyvendintų tarpvalstybinius projektus. Apie šį pasiūlymą Komisija pradės diskusijas su ES šalimis narėmis. Savo ruožtu, ENISA, vykdys bandomąjį projektą, kuris bus skirtas išnagrinėti galimybes sukurti Europos kibernetinių įgūdžių atestavimo schema.

Daugiau apie šiuos teisės aktų pasiūlymus ir jų santraukas EK puslapyje: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_23_2243.

Kas gintų Lietuvą? Kas yra visuotinė gynyba?

Šiuos klausimus kartu su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi penktadienį aiškinosi Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 7B klasės mokiniai pamokoje „Visuotinė ir besąlyginė gynyba“. Savo įprastą mokyklos klasę moksleiviai iškeitė į erdvę Krašto apsaugos ministerijoje.

• Kodėl reikia pertvarkyti šaukimo sistemą?

Pirmiausia, matome, kokioje dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje esame, vertiname grėsmes ir rizikas kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, todėl keliame sau klausimus – ar esame pasirengę, ar viską padarę, kad būtume saugūs? Taip pat akivaizdu, kad Karo prievolės įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka krašto saugumo ir Lietuvos kariuomenės poreikius. Todėl, įvertinę bendrą situaciją, matome, jog būtina daryti pokyčius – visų pirma, galvojant apie krašto saugumą, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai. Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai, mūsų visų saugumo labui. Turime nepadarytų namų darbų, būtent dėl to šie pokyčiai ir numatyti.

• Kokių tikslų siekiama?

Norime stiprinti kariuomenės ir visuomenės, t.y. dviejų pagrindinių elementų sąlytį, kad pasirengimas krašto gynybai būtų efektyvus. Būtina, kad pilietiškumo ugdymui būtų skiriamas deramas dėmesys mokykloje, universitete, kariuomenėje ir pan. Siekiame stiprinti ginkluotąsias pajėgas auginant profesinės karo tarnybos, savanorių, šauktinių ir aktyviojo rezervo karių skaičių, nes prireikus ar siekiant suvaldyti galimas grėsmes, kariuomenės karo meto struktūra ir visuomenė turi būti tam pasirengę. Remiantis mūsų vertinimais, matome, kad yra būtinybė auginti paruošto personalo skaičių – specialistų, jaunesniųjų vadų, karininkų. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai yra ir išliks kariuomenės branduolys – tiek karinės kompetencijos, tiek patirties, tiek vadovavimo prasme, tačiau vien jų neužtenka, reikia kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir pasirengimo, kad atėjus metui, visi kartu būtume pasirengę veikti mūsų visų saugumo labui.

• Kokia turėtų būti jauno žmogaus motyvacija, kad norėtų atlikti karo tarnybą?

Man pirmiausia norisi kalbėti ne apie motyvaciją, o apie pareigą, nes būtent pareiga yra įrašyta mūsų konstitucijoje. Kai esame jauni, turime poreikių, planuojame gyvenimą, karjeras, pareigas dažniausiai užmirštame, nes norim gyventi šiandien, čia ir dabar. Bet viso to, kas yra mūsų planuose ir svajonėse mes neturėtume, jei nebūtume laisvi ir nepriklausomi. Todėl turime atlikti savo pareigą, privalome apie ją galvoti, jeigu norime būti laisvi, laimingi, kūrybingi ir toliau gyventi taip, kaip gyvena demokratinių šalių piliečiai.

Kita vertus, karo tarnybą galima sieti ir su asmeniniu tobulėjimu, savo asmenybės, tam tikrų savybių, būdo, charakterio vystymu. Žmogus, priimdamas iššūkius, pakeisdamas aplinką, tobulėja, išmoksta būti komandoje, joje veikti, bendradarbiauti, siekti rezultato – visa tai žmogaus gyvenime niekur nepradings, nauja patirtis atvers naujas galimybes.

• Koks visuomenės procentas būtų parengtas aktyviam rezervui įvykdžius siūlomus pakeitimus?

Istoriškai žinome, kad į aktyvius veiksmus įsitraukia apie 5 procentai visuomenės. Tačiau tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, kad atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norime didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių iki 15 500, o šauktinių skaičių – nuo 3 800 iki 5 000, pradedant pertvarkytą šaukimą vykdyti nuo 2025 metų. Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius.

• Ar keisis ir aktyviojo rezervo mokymų sistema?

Tie jaunuoliai, kurie būtų pakviesti 9 mėnesių tarnybai, bet po 6 mėnesių. išleidžiami į atsargą, likusius 3 mėnesius papildomo kolektyvinio rengimo gautų per pirmus 5 metus. Jau dabar yra įsigaliojusi tvarka, kad  jaunuoliai, kurie tarnavo tam tikram dalinyje, pavyzdžiui Algirdo batalione, pirmus 5 metus yra priskirti tam pačiam Algirdo batalionui, prie tų pačių vadų, su tais pačiais tarnybos draugais, kurie kartu tarnavo nuo šaukimo pradžios. Praėjus 5 metams, šie aktyviojo rezervo kariai būtų priskirti Mokymo ir doktrinos valdybos padaliniams ir ten 10 metų tęstų kartotinius mokymus, atnaujintų žinias ir įgūdžius pagal poreikį.

• Šiuo metu vyksta viešos konsultacijos su įvairiais visuomenės atstovais. Ko iš jų tikitės?

Manome, kad pasitarti su visuomene, su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis – jaunimu, darbdaviais, aukštųjų mokyklų atstovais ir kitais yra būtina. Norime išgirsti įvairių grupių nuomones, konstruktyvius siūlymus, išklausyti kritikos, diskutuoti, išsakyti savo viziją ir poreikius bei ieškoti bendrų išeičių. Siekiame, kad rengiant karo prievolės įstatymo pakeitimus, jie atitiktų visų mūsų lūkesčius. Galbūt nesigaus 100 procentų prisitaikyti prie visų nuomonių, tačiau mes esame pasiruošę išgirsti visuomenės balsą, nes norime, kad rezultatas būtų visiems maksimaliai priimtinas.

• Kaip vienu sakiniu pasakytumėte jaunam žmogui, kodėl verta atlikti karo tarnybą?

Esu įsitikinęs, kad verta vien dėl to, kad būtume laisvi, kad gyventume nepriklausomoje Lietuvoje, kad galėtume kurti, džiaugtis, tobulėti. Nes mūsų kaimynai yra pavyzdys ko tikrai vieni kitiems nelinkėtume.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) šiemet sukūrė ir pristatė naują kibernetinio saugumo švietimo įrankį, kuris skirtas padėti organizacijoms kurti ir įgyvendinti komunikacines kampanijas kibernetinio saugumo srityje. Pasak Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovo Antano Aleknavičiaus, toks įrankis buvo itin reikalingas, nes siekiant visuotinių elgesio pokyčių, komunikacija yra esminis strategijos elementas.

Anot A. Aleknavičiaus, itin svarbu, kad kiekviena kibernetinio saugumo srityje dirbanti organizacija gebėtų aiškiai transliuoti savo žinutes. Todėl ENISA sukūrė viešojo sektoriaus, esminių paslaugų teikėjų bei privataus sektoriaus įmonių poreikiams pritaikytą komunikacijos „įrankių dėžutę“ (angl. Awareness-Raising-in-a-box).

Ši „įrankių dėžutė“ suteikia teorinių ir praktinių žinių, kaip kurti ir įgyvendinti efektyvias kibernetinio saugumo informavimo kampanijas. Pakete galima rasti daugybę teorinio ir praktinio pobūdžio pagalbinių priemonių – nuo instrukcijų kaip nustatyti organizacijos pagrindinius veiklos rodiklius (angl. Key Performance Indicators, KPIs) kampanijos efektyvumui įvertinti iki kibernetinės atakos simuliacinių žaidimų bei viktorinų, padedančių organizacijos darbuotojams lengviau įsisavinti kibernetinio saugumo principus ir sąvokas.

ENISA teigimu, ne tik efektyvaus švietimo stoka, bet ir kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje yra problema tiek ekonomikos vystymuisi, tiek nacionaliniam saugumui, ypač vykstant sparčiai pasaulio ekonomikos skaitmenizacijai.

ENISA yra sukūrusi ir Europos kibernetinio saugumo įgūdžių sistemą(angl. European Cybersecurity Skills Framework (ECSF)), kuri apibrėžia 12 pagrindinių kibernetinio saugumo specialistų rolių. Pagrindinis sistemos tikslas – sukurti bendrą piliečių, darbdavių ir mokymosi programų teikėjų supratimą apie kibernetinio saugumo įgūdžius tam, kad taptų lengviau identifikuoti rinkos poreikius bei įsteigti trūkstamas kibernetinio saugumo kompetencijas įgyvendinant įvairias mokymo programas visose ES valstybėse narėse.

2022 m. sukurtas nacionalinis kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapis, kurį parengė Vilniaus Universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkai, atskleidžia Lietuvos kibernetinio saugumo kompetencijų pasiskirstymą. Nors darbe atsižvelgiama į žymiausius kibernetinio saugumo kompetencijų modelius (NIST NICE, ENISA), Lietuvos atveju buvo išgrynintas unikalus modelis, geriausiai atliepiantis nacionalinę situaciją. Jame identifikuotas Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų poreikis, paruoštas nacionalinis kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapis bei pateiktos rekomendacijos kompetencijų ugdymui ir naujų darbuotojų pritraukimui į kibernetinio saugumo sritį, sprendžiant specialistų trūkumo problemą.

2004 m. Atėnuose įkurtos Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros misija – pasiekti aukštą bendrą ES kibernetinio saugumo lygį. Prisidėdama prie organizacijų bei įmonių kibernetinio saugumo užtikrinimo ir taip stiprindama pasitikėjimą skaitmenine ekonomika, ENISA taip pat siekia didesnės kiekvieno iš ES piliečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje.

Kur kreiptis atsitikus neeiliniam įvykiui

Atsitikus neeiliniam įvykiui, karių, tarnaujančių tarptautinėse operacijose ar atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą, artimieji gali skambinti telefonu 8 800 08082 (visą parą) ir pateikti jiems rūpimus klausimus.

Svarbu: pirmiausia rūpimais klausimais siūlytina kreiptis į dalinį, kuriame tarnauja tarptautinėje operacijoje dalyvaujantis ar atliekantis tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą, karys.

Asmeninių siuntų siuntimas

Lietuvos karių, tarnaujančių tarptautinėse operacijose, artimieji gali siųsti asmeninius siuntinius į tarnybos vietas. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl siuntinių siuntimo kariams artimieji yra informuojami asmeniškai, likus 1,5-2 mėn. iki išsiuntimo. Jiems pateikiama visa reikalinga informacija (reikalavimai, apribojimai, rekomendacijos, kontaktinė informacija). Asmeninių siuntinių kariams, tarnaujantiems tarptautinėse operacijose, surinkimą iš artimųjų ir pristatymą į surinkimo vietą Lietuvoje organizuoja  karinis vienetas, iš kurio išvykęs karys į tarptautinę operaciją.

Vaizdo konferencijos 

Lietuvos karių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, šeimos bei artimieji gali inicijuoti vaizdo konferencijas („TV tiltus") su tarptautinėse operacijose tarnaujančiais kariais. Esant abipusiam karių ir jų šeimų ar artimųjų susitarimui Lietuvos kariuomenė suteikia techninę pagalbą bei padeda spręsti organizacinius klausimus organizuojant tokią konferenciją.

Vaikų vasaros stovyklos

Iš tarptautinių operacijų ar tarnybos – ilgalaikio plaukiojimo grįžusių karių vaikams yra teikiamas prioritetas dalyvauti vasaros vaikų stovyklose, kurias organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga.

Detalesnę informaciją apie stovyklas ir kontaktinę informaciją pasiteiravimui galima rasti čia.

Vilniaus įgulos karininkų ramovės pasiūlymai

Vilniaus įgulos karininkų ramovė yra susitikimų ir kultūrinio laisvalaikio vieta visiems Lietuvos kariuomenės kariams, darbuotojams bei jų artimiesiems, kariuomenės rėmėjams ir organizacijoms.

Ramovė siūlo šias paslaugas:

• Laikino apgyvendinimo paslauga. Esant galimybei už simbolinį mokestį suteikiamos patalpas nakvynei, bei  laikinam apsistojimui;
• Įvairaus dydžio salės. Salėmis galima naudotis rengiant įvairius susitikimus, pristatymus ar renginius;
• Laisvalaikio centras. Centre yra stalo žaidimai, žaidimų konsolės, biliardo stalas, stalo tenisas, stalo futbolas, smiginis. Taip pat siūlomi lauko žaidimai (Diskogolfas, Cornhole žaidimas ir kt.). Laisvalaikio centru galima pasinaudoti organizuojant susitikimus, švenčiant gimtadienius ar minint kitas progas;
• Taikliojo sporto paslauga. Siūloma: šaudymas iš arbaletų, lankų, kirvių mėtymas. Paslauga teikiama su profesionalia sporto trenere įrengtoje stacionarioje šaudykloje Vilniaus įgulos karininkų ramovės kiemelyje.

Daugiau informacijos apie Vilniaus įgulos karininkų ramovės veiklą, siūlomas paslaugas ir renginius bei kontaktinę informaciją galite rasti čia.

 „Birutiečių“ parama

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos narės (Birutietės) – neatsiejama Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos dalis, karių šeimų ambasadorės.  

Visuose Lietuvos miestuose, kuriuose įkurtos draugijos - Alytus, Šiauliai, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Vilnius, Birutietės skuba į pagalbą kariams ir jų šeimų nariams nutikus nelaimei, užklupus ligai ar kitai bėdai. Jos taip pat padeda tarptautinėse operacijose dalyvaujantiems ar atliekantiems tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą kariams ir jų šeimoms.

Draugijose organizuojami susitikimai, literatūrinės vakaronės, paskaitos aktualiomis temomis, įvairūs užsiėmimai pagal sezoniškumą. Maloniai kviečiame susisiekti su organizacijos narėmis: https://www.birutietes.lt/kontaktai/

Kiti renginiai ir pasiūlymai

Krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) Lietuvos kariuomenės daliniuose organizuojami įvairūs sociokultūriniai, dvasiniai ir aktyvaus laisvalaikio renginiai, susitikimai su karinių vienetų vadais, karo kapelionais ir kt.  dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ar atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą karių artimiesiems.

Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į padalinį, kuriame tarnauja artimasis karys.

Psichologų pagalba

Karo psichologų pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti psichologinės pagalbos ir psichologinių paslaugų teikimą kariams ir kitiems asmenims, jų psichikos sveikatos priežiūrą, psichologiškai paruošti karius tarptautinėms operacijoms, palaikyti jų metu ir padėti grįžus prisitaikyti prie namų aplinkos.

Kariams esant tarptautinėse operacijose ar atliekantiems tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar prieš išvykstant ar grįžus iš jų bei jų šeimos nariams Lietuvos kariuomenės psichologo konsultacijos teikiamos nemokamai:

• psichologinės pagalbos telefonu: 8-800-70123 (bet kuriuo paros metu);
• elektroniniu paštu: [email protected];
• akivaizdžiai (susitarus iš anksto telefonu arba per šeimų susitikimus).

Teikiamos psichologinės paslaugos gali būti:

• individualios psichologinės konsultacijos;
• grupinės psichologinės konsultacijos;
• edukacinės priemonės (paskaitos, seminarai ir kiti užsiėmimai psichologinėmistemomis).

Pagalbos besikreipiančių karių duomenys nėra perduodami nei jų vadams ar viršininkams, nei kitiems asmenims (išskyrus grėsmės gyvybei atvejus arba gavus informaciją apie planuojamą nusikaltimą). Psichologinės konsultacijos metu vykstantys pokalbiai lieka tik tarp specialisto ir besikreipiančiojo (konfidencialumo principas). Karo psichologai atviri, pasiruošę padėti, palaikyti, patarti.

Socialinio darbo vadybininkų pagalba

Kariai ar jų artimieji, patiriantys įvairių sunkumų karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose metu ar atliekant tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar po jų, prireikus daugiau pagalbos daugiau informacijos ar konsultacijų socialinės paramos klausimais, gali kreiptis į Lietuvos kariuomenėje dirbančius socialinio darbo vadybininkus.

Kontaktinė informacija:

Rosana Eismantė: mob. tel. +370 698 51 713. tel. nr. +370 706 80 574, el. p.: [email protected]

Žydrūnė Liobikaitė: mob. tel. +370 610 15 384. tel. nr. +370 706 81 223, el. p.: [email protected]

Kauno įgulai:
Elika Žiaunienė: mob. tel +370 619 54 261, tel. nr. +370 706 75 890, el.p.: [email protected]

Ruklos įgulai:
Aleksandra Baltokienė: mob. tel. +370 699 18097, tel. nr. +370 706 71 398, el. p.: [email protected]

Klaipėdos ir Tauragės įguloms:
Reda Kasperavičienė: mob. tel. +370 612 15 546, tel. nr. +370 706 70 059, el.p.: [email protected]

Šiaulių ir Panevėžio įguloms:
Romena Skrickaitė: mob. tel. +370 660 36 285, tel. nr. +370 706 83 352, el.p.: [email protected]

Kariams*, grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, skiriama 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos.

Sveikatos patikrinimo metu, atsižvelgiant į kario sveikatos patikrinimo duomenis, buvimo tarptautinėje operacijoje ar atliekant tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą trukmę, pobūdį, kario psichologinę būklę ir pageidavimus, priimamas vienas iš šių sprendimų:

• - turintis sveikatos sutrikimų karys siunčiamas gydytis, taikant medicininę reabilitaciją ir reintegraciją. Gydymas atliekamas Karių reabilitacijos centre (toliau - KRC) ar kitoje poilsio, sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugas teikiančioje įstaigoje;
• - jei karys neturi sveikatos sutrikimų, jam taikoma reintegracija: pirmą savaitę – KRC ar kitoje poilsio ir sveikatingumo paslaugas teikiančioje įstaigoje, antrą savaitę – namų (šeimos) aplinkoje.

Pasirinkus reintegracijos programą KRC ar kitose sveikatingumo įstaigose (jeigu nėra vietų KRC), taip pat jų šeimos nariams, taikomos tokios reintegracijos priemonės, kurios yra finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų:

• Psichologinės: individualios, grupinės psichologinės konsultacijos, relaksacijos terapija, paskaitos, seminarai ir kiti užsiėmimai psichologinėmis priemonėmis;
• Socialinės: poilsis (apgyvendinimas ir maitinimas), sveikatingumo paslaugos (pirčių, baseinų, vandens procedūrų ir kt.), kūno kultūros paslaugos (fiziniai pratimai sporto salėje),išvykos, ekskursijos (kultūrinių, istorinių, pramoginių ir kitų objektų lankymas), vaikų užimtumo paslaugos stalo ir (ar) kiti žaidimai, informaciniai leidiniai, vaikams skirtos atminimo dovanėlės.

Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į padalinį, kuriame tarnauja karys.

*Reabilitacijos ir reintegracijos programa priklauso ir tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, žvalgybos pareigūnams.

Aktualūs teisės aktai:

• KASOKTĮ.
• Sveikatos grąžinamojo, antirecidyvinio gydymo ir prevencinės reabilitacijos paslaugų organizavimo ir teikimo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centre tvarkos aprašas.
• Reintegracijos krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas.

Tarptautinėje operacijoje dalyvaujantiems kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus ir gavus tarptautinės operacijos vadovybės pritarimą, gali būti suteikiamos atostogos tarptautinės operacijos metu, tėvystės, vaiko priežiūros ir persikėlimo ir reabilitacijos ir (ar) reintegracijos (jau grįžusiems iš  tarptautinės operacijos) atostogos.

Atostogos tarptautinės operacijos metu profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams paprastai gali būti:

• suteikiamos vieną kartą per misijos laikotarpį, jei operacijos trukmė 5–7 mėn.;
• suteikiamos du kartus per misijos laikotarpį, jei operacijos trukmė nuo 8 mėnesių ir daugiau.

Tėvystės atostogos (30 dienų) profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki jam sukanka vieni metai. Atostogos gali būti skaidomos ne daugiau kaip į dvi dalis. Jeigu, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, kariams išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka.

Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Kiekvienas iš tėvų, imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai negali imti tuo pačiu metu. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.

Atostogos dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių (iki 15 kalendorinių dienų) profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams suteikiamos, atliekantiems tarnybą tarptautinėje operacijoje ar atliekant tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą.

Persikėlimo atostogos suteikiamos (iki 5 kalendorinių dienų)profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo.  Persikėlimo atostogų pradžia profesinės karo tarnybos kariams – kita kalendorinė diena, o kariams savanoriams – kita darbo diena po grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo.

Reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo, skiriama 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos, kurių metu karys su šeima gali pasinaudoti reintegracijos programa arba atsisakyti ir pasirinkti atostogas namų (šeimos) aplinkoje. Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Detalesnė informacija – čia.

Detalesnę informaciją galite rasti: Darbo kodekse ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.

Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje:

• mokamas tarnybinis atlyginimas;
• kas mėnesį mokama 1,5 - 3,13 bazinių dydžių* kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką. Tikslų kompensacijos dydį nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į vietovę, operacijos pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas;
• kas mėnesį mokama 0,02 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti (asmeniniams tikslams skirtas telefoninis ryšis, pašto paslaugos);
• tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, kariai aprūpinami maistu,  neaprūpintiems maistu kariams išmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtinto dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

* Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2024 m. dydis – 1785,4 eurai.

Detalesnę informacija galite rasti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja apie parengtą valstybės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – Pabradės atkuriamojo sklypo ribų plano korektūrą.

Planavimo pagrindas: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. V-152 „Dėl Pabradės atkuriamojo sklypo ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“, korektūros planavimo darbų programos patvirtinimo“.

Pabradės atkuriamojo sklypo ribų plano korektūros planavimo tikslai: išimti karinio poligono, esančio Pabradės seniūnijoje, I-ojo karinio miestelio teritoriją iš Pabradės atkuriamojo sklypo (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. V-140 „Dėl Pabradės atkuriamojo sklypo ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“, korektūros rengimo pradžios ir planavimo tikslų“ 2.1 punktas); prijungti prie Pabradės atkuriamojo sklypo teritoriją, besiribojančią su Pabradės atkuriamuoju sklypu šiaurinėje jos dalyje, ne mažesnę, nei išimama 2.1 punkte nurodyta teritorija.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) – neatliekamas.

Planavimo organizatorius: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Antakalnio g. 25, LT -10312 Vilnius, tel. +370 5 272 32 84, el. paštas [email protected], interneto svetainės adresas https://vstt.lrv.lt/.

Plano rengėjas – UAB “Kraštotvarka ir teritorijų planavimas” Užutėkio g. 26-13 Vilnius, tel. +370 65208297, +370 68657191, el. paštas [email protected].

Su Pabradės atkuriamojo sklypo ribų korektūros tekstiniais ir grafiniais sprendiniais galima susipažinti nuo 2023 m. vasario 9 d. iki vasario 23 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (http://tpdris.lt), TPD Nr. S-NC-86-21-449.

Pabradės atkuriamojo sklypo esamų ir siūlomų ribų palyginimą galima peržiūrėti interaktyviame žemėlapyje, žr. nuorodą bit.ly/3vxn6Do.

Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti raštu planavimo organizatoriui ir (ar) LR Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešinimo procedūrų pabaigos (2023 m. vasario 23 d.).

Teikiant pasiūlymus, privalu nurodyti vardą, pavardę, adresą ir motyvus, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – GI) 2022 m. inspektavo Lietuvos kariuomenės (LK)  vienetus, atliko tarnybinius patikrinimus, nagrinėjo karių skundus, rengė susitikimus LK padaliniuose karo tarnybos klausimais.

LK vienetų inspektavimai

Per 2022 m. GI inspektoriai atliko 8 kompleksinius ir 4 netikėtus LK vienetų bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos inspektavimus. Patikrinimų metu buvo vertinama vienetų karinio rengimo kokybė, pasirengimas vykdyti valstybės ginkluotąją gynybą, dienos tarnybos organizavimas, reagavimas įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį bei tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros ir atitiktis galiojantiems teisės aktams. Po kiekvieno inspektavimo pateikti konkretūs siūlymai kiekvienam vykdytojui, išnagrinėti besikartojantys trūkumai.

Tarnybiniai patikrinimai ir skundai

Kontroliuodama, kaip krašto apsaugos sistemoje laikomasi drausmės pažeidimų tyrimų ir nuobaudų skyrimo tvarkos, Krašto apsaugos ministerijos GI atliko 367 krašto apsaugos sistemos padaliniuose organizuotų tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimą. Per 2022 m. parengtos 41 tarnybinio patikrinimo išvados, išnagrinėti visi (55) pateikti karių skundai ir prašymai.

2022 m. elektroniniu paštu buvo gauti ir išnagrinėti 93 pranešimai ir paklausimai, kuriais siekta apginti išskirtinai asmeninius interesus arba pranešti apie karių galimai padarytus drausmės pažeidimus. Didžioji dalis skundų, prašymų ir pranešimų buvo susijusi su tarnybos vertinimu,  profesinės karo tarnybos (PKT) sutarties pratęsimu, galimu psichologiniu smurtu, PKT elgesiu ne tarnybos metu bei priedų, priemokų ir išmokų mokėjimu.

Vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu 2022 m. pranešimų gauta nebuvo.

Susitikimai LK vienetuose

Vykdydami Lietuvos karių teisių pažeidimų prevenciją, GI atstovai rengė susitikimus su profesinės karo PKT ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – NPPKT) kariais bei jų vadais, skaitė paskaitas LK vienetuose.

Susitikimų metu su kariais, nedalyvaujant jų vadams, buvo aptariami karo tarnybos klausimai, susiję su dienotvarkės organizavimu, poilsio užtikrinimu, aprūpinimu, maitinimu, socialinėmis garantijomis, santykiais su tiesioginiais ir aukštesniais vadais bei kitais tarnybą atliekančiais kariais.

Bendraudami su PKT kariais GI specialistai apžvelgė NPPKT vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat aptartos šauktinių karių dažniausiai keliamos problemos – maitinimas, medicininės paslaugos bei PKT ir NPPKT karių tarpusavio komunikacijos klausimai.

Taip pat siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. NPPKT kariams buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas, iš viso taip apklausta 2317 karių.

2019-2022 metų vykdytų apklausų ir pokalbių rezultatai atskleidė, kad bendra NPPKT karių motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje sumažėjo beveik 3 proc. Atskiruose vienetuose pokytis buvo skirtingas – pavyzdžiui, 2022 gruodį LDK Butigeidžio Dragūnų bataliono NPPKT karių motyvacija buvo 6 proc. didesnė nei kituose vienetuose tų pačių metų kovo mėnesį. Galima teigti, kad karių motyvacija iš dalies yra kintanti, bet neblogėjanti, nes užfiksuoti apklausos pokyčiai nedideli.

Korupcijos prevencija krašto apsaugos sistemoje

GI iki 2022 m. birželio mėn. vykdė korupcijos prevencijos krašto apsaugos sistemoje funkcijas (nuo birželio mėn. šią funkciją vykdo KAM Korupcijos ir prevencijos tyrimų skyrius). Per šį laikotarpį buvo atliekama Krašto apsaugos sistemos 2017–2021 metų antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo kontrolė, apibendrinti rezultatai, pateiktos pažymos krašto apsaugos ministrui apie šių priemonių įgyvendinimą. Buvo parengtas ir 2022 m. gegužės mėn. patvirtintas 2022-2025 m. krašto apsaugos sistemos korupcijos prevencijos veiksmų planas, kuriame didelis dėmesys skiriamas personalo bei tarptautinių operacijų skaidrumui.

GI prioritetinės veiklos kryptys 2023 metais

GI, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius 2023 m., planuoja atlikti ne mažiau kaip 8 LK padalinių kompleksinius inspektavimus ir 4 karinių vienetų pratybų ir budrumo lygio patikrinimus, kontroliuoti drausmės pažeidimų tyrimų atlikimą, nagrinėti skundus ir pranešimus bei tęsti susitikimus su PKT ir NPPKT kariais.

Bendra informacija

Generalinė inspekcija kontroliuoja Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai, nagrinėja skundus dėl karių teisių pažeidimų. Šiuo metu Generalinei inspekcijai vadovauja brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja LK vienetų kovinį pasirengimą bei kovinę LK parengtį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos  ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirengimą bendriems su LK gynybos veiksmams. Generalinį inspektorių į pareigas skiria krašto apsaugos ministras.

Į GI gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių galimai padarytus ne korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus. Informaciją apie ne korupcinio pobūdžio pažeidimus galima pranešti elektroniniu paštu: [email protected].

Informaciją apie korupcinio pobūdžio pažeidimus galima pateikti el. paštu [email protected] arba užpildant elektroninę formą Krašto apsaugos ministerijos svetainėje. Informaciją taip pat galima pateikti ir atvykus į KAM Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrių, Totorių g. 25, Vilnius.

Papildomą informaciją, kaip pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat rasite Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos svetainėje.

Prašymas yra teikiamas Krašto apsaugos ministerijos karių sveikatinimo priemonių išlaidų apmokėjimo ir (arba) kompensavimo komisijai (Komisija).

Prašymas Komisijai turi būti teikiamas el. paštu [email protected]. Kartu pateikiamos reikiamų dokumentų kopijos (vėliau Komisijai pateikiami dokumentų originalai).

Prašymo formą ir reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti čia (priedų dalyje).

Vilniaus Universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos Karo Akademija atliko mokslinį tyrimą, pavadinimu Lietuvos kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapis, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos kibernetinio saugumo (KS) specialistų kompetencijų poreikį, paruošti nacionalinį KS kompetencijų žemėlapį bei pateikti rekomendacijas kompetencijų ugdymui ir naujų darbuotojų pritraukimui į sritį sprendžiant specialistų trūkumą.

Kviečiame susipažinti su tyrimo ataskaita: https://cs.vu.lt/projects/P-REP-21-2/ataskaita.pdf .

Europos Komisija, atsižvelgdama į kibernetinių incidentų statistiką ir kibernetinio saugumo raidos tendencijas Europoje, pateikė naujo ES teisės akto pasiūlymą – Kibernetinio atsparumo aktą (angl. Cyber resilience act). Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Antanas Aleknavičius paaiškina, kad šiuo aktu siekiama nustatyti privalomus kibernetinio saugumo reikalavimus techninės ir programinės įrangos produktams visam jų gyvavimo ciklui.

„Lietuvoje 2021 metais buvo užfiksuota 1890 kibernetinio saugumo incidentų, įvykdytų pasitelkiant kenkimo programinę įrangą, bei 1187 duomenų viliojimo (angl. phishing) atvejai. Kibernetinio atsparumo aktu siekiama ne tik užtikrinti, kad į ES rinką nebepatektų produktai su žinomais kibernetinio saugumo pažeidžiamumais, bet ir įpareigoti tiekėjus suteikti naudotojams išsamią informaciją apie įsigyjamus produktus ir jų kibernetinį saugumą“, – sako A. Aleknavičius.

Skaičiuojama, jog ES kas 11 sekundžių įvykdoma išpirkos reikalavimo programinės įrangos (angl. ransomware) ataka, o per 2021 m. įvykdytų kibernetinių nusikaltimų žala visame pasaulyje siekė 5,5 trln. EUR. 2022 metais paskelbta ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) grėsmių ataskaita patvirtina, jog pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vis labiau tobulėja kibernetinės atakos, kurioms vykdyti pasitelkiami mobilieji tinklai ir daiktų interneto aparatinė bei programinė įranga.

Kibernetinio atsparumo aktas papildys kitų ES kibernetinio saugumo teisės aktų sąrašą, sukurdamas aiškius įpareigojamus skaitmeninių elementų turinčių produktų gamintojams. Naujuoju aktu siekiama:

1. užtikrinti, kad gamintojai padidintų produktų su skaitmeniniais elementais saugumą nuo projektavimo ir kūrimo etapo ir per visą gyvavimo ciklą;
2. užtikrinti nuoseklią kibernetinio saugumo sistemą, palengvinančią aparatinės ir programinės įrangos gamintojų reikalavimų laikymąsi;
3. padidinti produktų su skaitmeniniais elementais saugumo savybių skaidrumą ir
4. sudaryti sąlygas įmonėms ir vartotojams saugiai naudoti produktus su skaitmeniniais elementais.

Kibernetinio atsparumo aktas ENISA ir Komisijos atstovų buvo pristatytas Kibernetinio saugumo tarybos nariams Lietuvoje 2022 m. lapkričio 8 d.

ES Taryba palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, tačiau išreiškė poreikį patikslinti pasiūlymo turinį bei išaiškinti naujojo akto sąveiką su kitais ES teisės aktais, tokiais kaip neseniai įsigaliojusi Tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2) ir 2019 m. įsigaliojęs Kibernetinio saugumo aktas (CSA). Europos Kibernetinio saugumo organizacija (ECSO) savo ruožtu skatina ES pateikti gaires, kuriomis turėtų vadovautis įmonės, laikanti šio reglamento sąveikoje su kitais teisės aktais, pavyzdžiui, ES finansinių subjektų kibernetinio saugumo reikalavimus reglamentuojančiu skaitmeninės veiklos atsparumo aktu (DORA) ar Dirbtinio intelekto aktu.

Priėmus Kibernetinio atsparumo aktą, gamintojai ES bei valstybės narės prie naujų reikalavimų turės prisitaikyti per dvejus metus. Apie saugumo spragas ir incidentus gamintojai privalės pranešti po vienerių metų nuo kibernetinio atsparumo akto įsigaliojimo.

Nacionalinis koordinavimo centras, kurio funkcijas atlieka Krašto apsaugos ministerija, dalinasi naudinga informacija apie kibernetinio saugumo tendencijas pasaulyje. Neseniai pasirodžiusi „Microsoft“ Skaitmeninių grėsmių analizės centro ataskaita atkreipia dėmesį į Rusijos karo Ukrainoje poveikį kibernetinio saugumo situacijai regione.

Nepavykus šį rudenį pasiekti proveržio mūšio lauke prieš Ukrainą, Rusija intensyvina puolimą hibridinio karo fronte. Ataskaita atskleidžia, jog vykdydama raketų smūgius kartu su kibernetinėmis atakomis prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą bei tiekimo grandines, Rusija viliasi palaužti pasipriešinimą ir padidinti spaudimą Ukrainai paramą teikiančioms JAV bei ES ir NATO valstybėms.

Tyrimo autorių teigimu, pastaraisiais mėnesiais su Rusijos karine žvalgyba siejami kibernetinių nusikaltimų veikėjai vykdė destruktyvias „wiper“ tipo (failus naikinančias) atakas prieš energetikos, vandens ir kitų svarbių infrastruktūros objektų tinklus Ukrainoje. Į tuos pačius taikinius vos kelių dienų skirtumu buvo taikytasi ir raketų smūgiais, kurių pasekoje be elektros liko apie 10 milijonų ukrainiečių, o be vandens – apie 80 proc. Ukrainos populiacijos.

Rusijos destruktyvios kibernetinės atakos vykdytos ir už Ukrainos teritorijos ribų, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje 2022 m. spalio mėnesį naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą vykdyta „Prestige“ ataka, kurios metu pažeistas svarbus logistikos centras, kaip manoma, siekiant sutrikdyti ginklų ir atsargų tiekimą į Ukrainą.

Kibernetinės atakos prieš Ukrainą, pasak tyrimo autorių, vykdytos IRIDIUM grupės (dar žinomos kaip „SandWorm“), kuri išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą vykdo jau kone dešimtmetį. Po to, kai 2014-aisiais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, manoma, kad būtent IRIDIUM įvykdė eilę kibernetinių atakų prieš Ukrainos elektros energijos tiekėjus, kurios lėmė, kad be elektros liko šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių. Manoma, kad ta pati grupė atsakinga ir už 2017 m. visame pasaulyje išplitusios „NotPetya“ atakos, kuri atnešė milžiniškus nuostolius. „Microsoft“ Skaitmeninių grėsmių analizės centro teigimu, šią žiemą ne tik Ukrainos, bet ir kitų Europos šalių gyventojai gali tapti Rusijos kibernetinių atakų taikiniu. Siekiant kelti nepasitenkinimą energijos kainomis bei kvestionuoti humanitarinės ir karinės paramos Ukrainai tiekimą, manoma, kad bus bandoma daryti įtaką europiečių nuomonei skaitmeninėje erdvėje pasitelkiant kibernetinius įrankius. Taip pat prognozuojama, kad tęsis Rusijos kibernetinis puolimas prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir tiekimo grandines už šalies ribų.

2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-354 skirtas dalinis finansavimas trisdešimčiai veiklos programų (sąrašas čia). Informacija apie 2022 m. įgyvendintas veiklos programas yra čia.

2022 metų bendradarbiavimo su asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis prioritetinės temos:

1. Visuomenės įgalinimo pilietiniam pasipriešinimui, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir ateities iššūkiams stiprinimas.
2. Reikšmingiausi valstybiniai ir Lietuvos kariuomenės įvykiai, asmenybės, sukaktys ir jų paminėjimas 2022 m.
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracija; paramos mirusių karių šeimoms ir bendruomeniškumo skatinimas.

Paraiškos buvo priimamos iki 2022 m. sausio 20 d.

2022 m. gauta 80 paraiškų (sąrašas) dėl organizacijų veiklos programų dalinio finansavimo.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos tęsia Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksiniai kibernetinės saugos mokymai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbantiesiems“ bei kviečia valstybės ir savivaldybių darbuotojus registruotis į dvi programas.

Mokymuose gali dalyvauti viešojo sektoriaus organizacijų valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojai, jau turintys informacinių sistemų ir technologijų pagrindų žinių. Jie kompetenciją gali kelti pagal vieną iš dviejų programų: 

1. Mažos, vidutinės ir didelės apimties elektroninių sistemų ir tinklų saugaus eksploatavimo organizavimas.
2. Sistemų kontrolė ir valdymas, esant kritinėms, aukšto neapibrėžtumo situacijoms.

Dalyvių registracija yra vykdoma iki 2022 m. gruodžio pabaigos, o patys mokymai vyks 2023 m. sausio – balandžio mėnesiais.

Mokymų trukmė yra trys dienos, jie gyvai vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Iš viso planuojama apmokyta 800 asmenų. Tas pats mokymų dalyvis galės dalyvauti tik vienoje iš dviejų mokymų programų.

Šie mokymai yra antroji NKSC vykdomo projekto dalis. 2022 m. pradžioje kompleksinius kibernetinio saugumo mokymus baigė daugiau kaip 1200 viešojo sektoriaus darbuotojų.

Projektas „Kompleksiniai kibernetinės saugos mokymai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbantiesiems“ yra vykdomas ir finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10-ojo prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“.

Detalesnę informaciją apie mokymus rasite čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „ES kibernetinio saugumo atsparumo, koordinavimo ir kibernetinio saugumo poligonai (angl. EU cybersecurity resilience, coordination and cybersecurity ranges).

Šia kvietimo tema siekiama kurti stiprius valstybių narių gebėjimus koordinuotai reaguoti į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus, taip pat steigti aukščiausio lygio kibernetinio saugumo poligonus, galinčius suteikti pažangius įgūdžius, žinias ir testavimo platformas.

Paraiškos teikiamos pagal du šios temos tikslus:

• visos ES organizacijos, turinčios kibernetinio saugumo poreikių (žr. pirmąjį kvietimo tikslą).
• ES kibernetinio saugumo paslaugų kūrėjai ir teikėjai (žr. antrąjį kvietimo tikslą).

Daugiau: čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „Saugumo operacijų centrų (SOC) pajėgumų stiprinimas“ (angl. Capacity building of Security Operation Centres (SOCs)).

Šia kvietimo tema siekiama didinti atsparumą kibernetinio saugumo grėsmėms sparčiau jas identifikuojant bei į jas reaguojant nacionaliniu ir ES lygmeniu.

Kvietimu tikimasi pasiekti šių rezultatų:  

• Pasaulinio lygio kibernetinių grėsmių aptikimo pajėgumų visoje ES, sustiprintų naujausiomis technologijomis tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas.
• Dalijimosi grėsmių žvalgybos informacija tarp subjektų, užsiimančių kibernetinių grėsmių sekimu ir analize.
• Padidintų grėsmių žvalgybos ir situacijos suvokimo pajėgumų, padedančių sustiprinti bendradarbiavimą pagal Blueprint/CyCLONE, taip pat su teisėsauga ir gynybos institucijomis.
• Prisidėti prie tarpvalstybinės platformos, skirtos duomenims apie grėsmes kibernetiniam saugumui kaupti tarp kelių valstybių narių, kūrimo.

Paraiškas šioje kvietimo temoje gali teikti viešieji ir privatūs subjektai, taip pat konsorciumai, galintys prisidėti prie kibernetinių grėsmių aptikimo ir informacija apie jas dalinimosi. 

Daugiau: čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „5G strateginės skaitmeninės infrastruktūros ir technologijų saugumo užtikrinimas“ (angl. „Securing 5G Strategic Digital Infrastructures and Technologies“).

Šios kvietimo temos tikslas – remti atitinkamus subjektus valstybėse narėse įgyvendinant nacionalines kibernetinio saugumo strategijas ir teisės aktus, laikantis Europos 5G kibernetinio saugumo politikos.

Kvietimu tikimasi pasiekti šių rezultatų:

• Saugios ir patikimos 5G ryšio paslaugos;
• Remiamas atitinkamų nacionalinių institucijų ir privačių paslaugų ar įrangos tiekėjų bendradarbiavimas išbandant, testuojant ir integruojant saugumo ir suderinamumo aspektus 5 G ryšio sprendimuose.

Paraiškas šioje kvietimo temoje gali teikti visos suinteresuotosios šalys (kaip pavyzdžiui, elektroninių ryšių reguliavimo institucijos arba saugumo agentūros).

Daugiau: čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „Inovatyvių kibernetinio saugumo sprendimų pritaikymas“ (angl. „Uptake of innovative cybersecurity solutions“).

Šios kvietimo temos tikslas – inovatyvių kibernetinio saugumo sprendimų įsisavinimas ir sklaida, turimų kibernetinio saugumo žinių tobulinimas bei kibernetinio saugumo audito gerinimas.

Kvietimu tikimasi pasiekti šių rezultatų:

• Remti rinkai pritaikytų naujoviškų kibernetinio saugumo sprendimų, įskaitant sprendimus, sukurtus pagal ES remiamus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, pritaikymą.
• Teikti ir diegti naujausias priemones ir paslaugas organizacijoms (ypač MVĮ), kad jos pasirengtų kibernetinio saugumo grėsmėms, apsisaugotų nuo jų ir tinkamai į jas reaguotų.
• Pagerinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sprendimų, įskaitant atvirojo kodo, saugumą (pvz., „Bug bounty“ programų įkūrimas).

Prioritetas paraiškoms šioje kvietimo temoje teikiamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau pretenduoti gali ir kiti pareiškėjai.

Daugiau: čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „Testavimo ir sertifikavimo galimybės“ (angl. „Testing and Certification Capabilities“).

Šia kvietimo tema siekiama padidinti ir pagerinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemų saugumo ir sąveikumo testavimo bei sertifikavimo gebėjimus. Ši kvietimo tema skirta pagerinti kibernetinio saugumo sertifikavimo srityje veikiančių suinteresuotų asmenų gebėjimus ir bendradarbiavimą, kaip tai numatyta Reglamente (ES) 2019/881 („Kibernetinio saugumo akte“).

Paraiškas šioje kvietimo temoje gali teikti: nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos, atitikties vertinimo įstaigos, akreditavimo įstaigos, universitetai ir kitos susijusios suinteresuotosios šalys.

Paraiškas teikti galima Europos Komisijos „Funding & Tenders“ portale iki 2023 m. vasario 15 d.

Daugiau informacijos: čia.

Kviečiame teikti paraiškas „Skaitmeninės Europos“ programos kvietimo temoje „TIS direktyvos įgyvendinimo ir nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų rėmimas“ (angl. „Supporting the NIS Directive implementation and national cybersecurity strategies“). 

Šia kvietimo tema siekiama sustiprinti ES valstybių narių gebėjimus kibernetinio saugumo srityje, pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą techniniame, operaciniame ir strateginiame lygiuose bei paremti subjektus, jiems įgyvendinant pirmosios ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS) ir antrosios (TIS 2) nuostatas.

Paraiškas šioje kvietimo temoje gali teikti: valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant TIS direktyvą, reagavimo į kompiuterinio saugumo incidentus grupės (CSIRT), sektoriniai CSIRT, Saugumo operacijų centrai (SOC), ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, skaitmeninių paslaugų tiekėjai ir kiti subjektai, kuriems taikoma TIS direktyva.

Paraiškas teikti galima Europos Komisijos „Funding & Tenders“ portale iki 2023 m. vasario 15 d.

Daugiau informacijos: čia.

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba spalio 20 d. nuotoliniu būdu platformoje „Microsoft Teams“ KAS darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema. Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kukelka. Paskaitą išklausė 182 klausytojai.

Krašto apsaugos ministerijoje veikiantis Nacionalinis koordinavimo centras (NKC) informuoja, kad nuo lapkričio 15 d., 17:00 val. (Briuselio laiku), galima teikti paraiškas finansavimui pagal „Skaitmeninės Europos“  (angl. Digital Europe Programme (DIGITAL)) Kibernetinio saugumo darbo programą.

Paraiškas teikti galima Europos Komisijos „Funding & Tenders“ portale pagal šias kvietimų temas

• ES kibernetinio saugumo atsparumo, koordinavimo ir kibernetinio saugumo poligonai.
• Saugumo operacinių centrų (SOC) pajėgumų stiprinimas.
• 5G strateginės skaitmeninės infrastruktūros ir technologijų saugumo užtikrinimas.
• Inovatyvių kibernetinio saugumo sprendimų pritaikymas.
• TIS direktyvos įgyvendinimo ir nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų rėmimas.
• Testavimo ir sertifikavimo galimybės.
• Nacionalinių koordinavimo centrų tinklo su valstybėmis narėmis diegimas.

Kvietimai atviri paraiškoms iki 2023 m. vasario 15 d., 17 val. (Briuselio laiku). Apie detalesnes dalyvavimo kiekviename iš kvietimų sąlygas skaitykite Kvietimo teikti pasiūlymus dokumente. Taip pat daugiau informacijos lietuviškai galite rasti čia - https://kam.lt/skaitmenine-europa/.

„Skaitmeninės Europos“ programa siekiama didinti ES strateginę nepriklausomybę sutelkiant finansavimą kritinėse pajėgumų srityse, tokiose kaip superkompiuteriai, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai ir platus skaitmeninių technologijų pritaikymas ekonomikoje ir visuomenėje.

„Skaitmeninės Europos“ Kibernetinio saugumo programą administruoja Europos Komisija, laikinai perimanti šią funkciją iš Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir tyrimų kompetencijų centro (ECCC), veikiančio kartu su Nacionalinių koordinavimo centrų tinklu. Darbo programoje numatytiems veiksmams iš viso planuojama skirti 269 mln. eurų.

Detalią informaciją apie „Skaitmeninės Europos“ Kibernetinio saugumo programos kvietimus skaitykite čia: https://ec.europa.eu/newsroom/repository/document/2021-45/C_2021_7913_1_EN_annexe_acte_autonome_cp_part1_v3_zCcOBWbBRKve4LP5Q1N6CHOVU_80908.pdf

Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudamas su Europos kibernetinio saugumo organizacija (ECSO), ES pramonės atstovais ir investuotojais, parengė ES kibernetinio saugumo rinkos studiją bei pristatė Europos Kibernetinio saugumo investavimo platformos (angl., European Cybersecurity Investment Platform) modelį. Nauja priemone būtų siekiama pašalinti finansavimo trūkumą ES kibernetinio saugumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant verslo lėšoms verslo vystymui ne pirminiuose verslo vystymo etapuose.

Kibernetinio saugumo sektorius pasaulyje pastaraisiais metais reikšmingai augo, tačiau pastebima, kad ES rinkos verslai susiduria su sunkumais ir auga gerokai lėčiau, nei tokie patys verslai, pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ar JAV. ES kibernetinio saugumo sektoriaus įmonių augimo atotrūkį galima paaiškinti investicijų į šią sritį trūkumu (ypač vėlesnėse verslo plėtojimo fazėse, tokiose kaip Series A, B, C, D+), ES kibernetinio saugumo rinkos fragmentiškumu bei žemomis ES valstybių narių išlaidomis kibernetinio saugumo sričiai, lyginant su kitais regionais.

EIB ir partnerių atliktame tyrime teigiama, kad nors dėka kokybiško ir prieinamo aukštojo mokslo, ES švietimo įstaigos subrandina itin daug sėkmingų kibernetinio saugumo srities startuolių, nepakanka investicijų jiems išsilaikyti vėlesnėse vystymosi stadijose. Tai lemia, kad ES kibernetinio saugumo įmonės demonstruoja prastesnius rezultatus, lyginant su atitinkamomis įmonėmis kituose regionuose: ES tokių įmonių yra mažiau, jos mažiau kreipiasi dėl finansavimo galimybių ir įsisavina mažiau lėšų, jų produktų vystymo galimybės silpnesnės, o šansai patekti į tarptautines rinkas – riboti.

Šie veiksniai lemia, jog Europa praranda savo technologinę nepriklausomybę, o atotrūkis tarp investicijų į kibernetinio saugumo technologijas ES ir kituose regionuose nuolatos didėja. Šiuo metu Vokietija ir Prancūzija skiria daugiausiai investicijų kibernetinio saugumo sričiai ES, po jų seka Italija, Ispanija, Lenkija ir Nyderlandai. Vis dėto, atliktu tyrimu nustatyta, kad norint pasiekti, pavyzdžiui, JAV investicijų į kibernetinio saugumo įmones lygį, kasmet ES reikėtų papildomai išleisti 1,75 mlrd.

EIB ir partnerių atliktame tyrime atskleista, kad ES kibernetinio saugumo verslo augimo stagnavimą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, skirtingi investuotojų požiūriai ES ir kituose regionuose. Štai JAV rinkos žaidėjai linkę labiau rizikuoti ir investuoja į kibernetinio saugumo įmones ar produktus neturėdami visų žinių apie šį sektorių, tuo tarpu europiečiai nelinkę rizikuoti ir neinvestuoja į sąlyginai nepažįstamą ir technišką kibernetinio saugumo sritį. Tai lemia, kad daugeliui ES įsikūrusių įmonių tampa sunkiau konkuruoti, vystyti produktus bei plėstis į didesnes rinkas. Galiausiai, ES įsikūrusios įmonės yra mažesnės ir jas dažnai superka didesni užsienio (ne ES) kapitalo konkurentai.

Tinkamai subalansavus finansavimą ES kibernetinio saugumo sričiai, ES galėtų efektyviau išnaudoti kibernetinio saugumo verslo augimo potencialą. Europos Kibernetinio saugumo investavimo platforma būtų subalansuota mažinti investicijų atotrūkį specifiškai kibernetinio saugumo inovacijoms ES bei įgalintų verslus gauti specializuotą augimo finansavimą reikiamais plėtros etapais. Europos Kibernetinio saugumo investavimo platforma taip pat teiktų techninę pagalbą kibernetinio saugumo įmonėms ir startuoliams, siekiant skatinti jų efektyvų dalyvavimą konkursuose finansavimui bei veiktų kaip platforma, sujungianti suinteresuotus verslus ir investuotojus ES lygiu.

Numatoma, kad potencialūs Europos Kibernetinio saugumo investavimo platformos šaltiniai būtų InvestEU, „Skaitmeninės Europos“ ir „Europos Horizonto“ programų lėšos, Europos inovacijų tarybos iniciatyva „Scale up“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bei Europos struktūriniai ir investicijų fondai.

Plačiau apie studiją: https://www.eib.org/attachments/lucalli/20220206-european-cybersecurity-investment-platform-en.pdf

Baigiantis spaliui, Europos kibernetinio saugumo mėnesiui, primename visuomet pagalvoti prieš paspaudžiant nuorodas internete. Žvejyba, maisto gaminimas, mezgimas, sportas ar kompiuteriniai žaidimai – galite turėti įdomiausių hobių, tačiau ieškodami informacijos internete venkite spausti ant įtartinų nuorodų ar suvedinėti savo asmeninius duomenis. Kibernetinėje erdvėje būkime saugūs!

Primename, kad kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi aktualijomis. Prisidengdami nevyriausybinių organizacijų vardu sukčiai imituoja renkamą paramą ar vadindami save investuotojais vilioja žmones lengvai uždirbamais pinigais.

Lengvų pinigų ir laimėjimų nebūna, ypač, skaitmeninėje erdvėje. Nesilankykite įtartinuose puslapiuose ir venkite spausti ant jų nuorodų, ypač tuomet, jei iš jūsų prašoma suvedinėti savo asmeninius duomenis.

Portalas 15min drauge su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru (NKSC) ir Krašto apsaugos ministerija kviečia pasitikrinti jėgas teste, kiek žinote apie kibernetinį saugumą.

Testas: čia.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės atstovai kaip Lietuvos Nacionalinio koordinavimo centro (NKC) nariai atstovavo Lietuvai praėjusią savaitę vykusiame Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro (ECCC) Valdančiosios tarybos susitikime.

Liuksemburge kibernetinio saugumo savaitės metu vykusiame susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama Nacionalinių koordinavimo centrų tinklo Europoje įveiklinimo progresui, ECCC strategijos ir prioritetų nustatymui.

Juose esanti informacija (pvz. bakalauro rašomas darbas, šeimos nuotraukos ir pan.) taip pat yra turtas. Tai, kas jums brangiausia, laikykite ir atsarginėje kopijoje (debesyje, išoriniame diske, DVD, pan.). Tuomet nebus baisūs jokie ransomware virusai ar fizinės nelaimės (užliejo, pavogė, sudaužė).

Vytauto Didžiojo universitetas ir Mykolas Romeris University mokslininkai ministerijai pristatė 2020-2022 metais vykdytą projektą „Dvikalbis automatinis terminų atpažinimas“. Šis tyrimas itin aktualus, nes sprendžiant kibernetinio saugumo srities terminijos problemas būtų didinamas kibernetinio saugumo specialistų darbo efektyvumas.

Formuojant valstybės kibernetinio saugumo ir bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje politiką, Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad kibernetinio saugumo bendruomenės nariai pasigenda oficialiai patvirtintų dažniau vartojamų terminų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą. Be to, pasitaiko atvejų, kai ta pati kibernetinio saugumo sąvoka skirtingų vartotojų apibrėžiama ir traktuojama nevienodai. Tai turi įtakos kibernetinio saugumo srities duomenų rinkimo ir analizės kokybei rengiant teisės aktus, nagrinėjant kibernetinius incidentus, rengiant mokymus ir pratybas, vykdant mokslinius tyrimus, užtikrinant tinkamą visuomenės informavimą.

VDU ir MRU mokslininkų sukurta metodika, įgalinanti automatiniu būdu dvikalbiuose (anglų ir lietuvių kalbų) tekstynuose atpažinti kibernetinio saugumo terminus bei susieti angliškus ir lietuviškus atitikmenis. Tai prisidės prie kibernetinio saugumo terminijos tvarkybos darbų ir padės reguliariai atnaujinti duomenis daugiakalbėse terminų bazėse, kurios reikalingos tiek teisės bei administracinių aktų rengėjams ir jų vertėjams, tiek informacinių technologijų specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Kuriant šią metodiką, buvo ištirti ir išbandyti naujausi besimokančių sistemų algoritmai ir neuroniniai tinklai, efektyviausiai identifikuojantys lietuvių ir anglų kalbų terminologinius duomenis. Projekto metu taip pat sukurta anglų-lietuvių kalbų kibernetinio saugumo terminų bazė, kurią planuojama tobulinti ir plėsti ateityje.  

Daugiau informacijos apie projektą: https://lnkd.in/ednWThj9.

Kovai su kibernetinėmis grėsmėmis, ypač su žaibiškomis kibernetinėmis sukčiavimo atakomis, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centru DOMREG sukūrė naują nemokamą įrankį gyventojams ir organizacijoms – DNS užkardą.

DNS užkarda – tai vieša DNS paslauga su papildoma saugos funkcija. Nuo įprastos domenų vardų sistemos (angl. Domain Name System, DNS) ji skiriasi tuo, kad joje yra įdiegta papildoma apsauga nuo kibernetinių grėsmių, tokių kaip netikros bankų svetainės, nesąžiningos prekybos platformos, kenkimo kodą platinančios svetainės ir kitos NKSC patvirtintos žalingos svetainės.

Internete, pilname kibernetinių apgavikų, nebegalima pasitikėti niekuo – LOGIN. LT laidoje NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas papasakojo, kad Lietuvoje šiuo metu vyrauja keli pagrindiniai kibernetinių atakų tipai Lietuvoje: DDoS (paslaugų trikdymo atakos), fišingas (angl., phishing), žalingos programinės įrangos platinimas. Tačiau tarp gyventojų dažniausiai nukenčia tie, kurie patiki sukčių sukurtu scenarijumi.

NKSC laikino vadovo Jono Skardinsko nuomone šiandieniame pasaulyje labai trūksta sveiko skepticizmo. Jo teigimu, dešimtys tūkstančių piktavalių kiekvieną dieną dirba vien tam, kad išviliotų jūsų pinigus ir tam turi daug įvairių būdų, bet vienas esminių įgūdžių – net nesusijęs su kompiuteriu.

„Kaip jis tą daro, yra labai aiškūs metodai – pirmoje eilėje yra sukelti jums stresą, arba priversti jus veikti impulsyviai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, arba jūs gaunat kažkokią žinutę, kurioje pasakyta, kad kažkas baisaus vyksta: galbūt kažkokios pikantiškos jūsų nuotraukos feisbuke – spausk čia ir pažiūrėk, arba jūs laimėjot „iPhone“, arba uždarė jūsų sąskaitą ir turit per 10 minučių turite kažką būtinai padaryt. Na tai mano patarimas labai aiškus – pasiimk pauzę. Aš suprantu tą impulso norą, bet supraskite, net jeigu, teoriškai, iš tiesų tai vyktų, valanda čia nieko neišspręs. Jei jūsų sąskaita tikrai uždaryta – tai, kad jūs reaguosite per 2 minutes, patys pagalvokite, kokioje situacijoje bankas galėtų jums sureagavus per 2 minutes atidaryti sąskaitą, o nereagavus – jau ji bus prarasta visiems amžiams. Tai aišku, kad čia yra nesąmonė su vienu tikslu – sukelti jums stresą ir priversti veikti nemąstant. Todėl visada reikia paimti pauzę, pagalvoti, pasiklausti, kitais kanalais sukontaktuoti su siuntėju, ar tai būtų bankas, ar telekomunikacijų bendrovė“, – dėstė J. Skardinskas.

Kibernetinis karas dar neseniai atrodė kaip paprastas terminas iš mokslinės fantastikos. Tačiau paskutiniai įvykiai parodė, kaip rimtai galima naudoti kibernetiką ne tik politiniams, bet ir taktiniams tikslams. Rusijos kare prieš Ukraina jau nuo 2014-ųjų atakuojami šalies finansų, žiniasklaidos ar energetikos sektoriai. Atakų susilaukia ir Ukrainą remiančios šalys, ar net privačios įmonės, reiškiančios paramą.

Kibernetinės atakos jau dabar koordinuojamos kariniais tikslais, tačiau tinkamai nepasiruošus, tokios atakos gali kainuoti gyvybes.

Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N' Loaded“ laidoje „Patrulio bazė“ nagrinėjama būtent ši tema.

Jos pašnekovai - Regioninės kibernetinės gynybos centro direktorius plk. Romualdas Petkevičius ir kibernetinio saugumo specialistas, įvardijamas kaip Tomas.

Laidą galite pamatyti LRT mediatekoje.

Svarbiausias Lietuvos kibernetinio saugumo politikos gaires nubrėžia Vyriausybė, pavyzdžiui, tvirtindama ilgalaikius planus ar programas.

Kibernetinio saugumo sritį reguliuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Kibernetinio saugumo įstatymą, rengia Krašto apsaugos ministerija.

Ministerijai savo rekomendacijomis ir pasiūlymais padeda Kibernetinio saugumo taryba, sudaryta iš mokslo, viešojo ir privataus sektorių atstovų.

Krašto apsaugos ministerijos parengtų teisės aktų įgyvendinimą užtikrina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (atsakingas už kibernetinių incidentų valdymą visoje Lietuvoje), Lietuvos policija (atsakinga už kibernetinių nusikaltimų užkardymą, tyrimą ir prevenciją) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (tirianti kibernetinius incidentus, susijusius su asmens duomenų pažeidimais). Šios institucijos bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie kibernetinių incidentų tendencijas ir grėsmes.

Kibernetinio saugumo subjektai yra Lietuvoje veikiančios valstybės institucijos ir privačios organizacijos. Jos privalo įgyvendinti kibernetinio saugumo teisės aktų reikalavimus, pavyzdžiui, periodiškai atlikti savo tvarkomų informacinių sistemų rizikos vertinimą, pasitvirtinti kibernetinio saugumo politikos ir jos įgyvendinimo dokumentus, įgyvendinti atitinkamas technines saugumo priemones. Administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtintos baudos už nustatytų kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, nevykdymą.

Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. 2022 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) fiksavo 488 tokius atvejus ir tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.

• acting as points of contact at the national level for the Community to support the Competence Centre in fulfilling its mission and objectives, in particular in coordinating the Community through the coordination of Community members in their Member States;
• promoting and disseminating the relevant outcomes of the work of the Network, the Community and the Competence Centre at the national, regional or local levels;
• assessing requests by entities established in the same Member State as the national coordination centre to become part of the Community;

• skatina, ragina ir sudaro palankias sąlygas pilietinės visuomenės, pramonės, visų pirma startuolių ir MVĮ, akademinės ir mokslinių tyrimų bendruomenės ir kitų suinteresuotų subjektų nacionaliniu lygmeniu dalyvavimui tarpvalstybiniuose projektuose ir kibernetinio saugumo srities veiksmuose, kurie finansuojami pagal atitinkamas Sąjungos programas;
• teikia techninę pagalbą suinteresuotiesiems subjektams – remia juos teikiant paraiškas projektams, kuriuos valdo Kompetencijos centras, susijusiems su jo misija ir tikslais, visapusiškai laikantis patikimo finansų valdymo taisyklių, visų pirma interesų konflikto srityje;
• įgyvendina konkrečius veiksmus, kuriems Kompetencijos centras skyrė dotacijas, be kita ko, teikdamas finansinę paramą trečiosioms šalims pagal Finansinio reglamento 204 straipsnį, laikantis atitinkamuose susitarimuose dėl dotacijų nurodytų sąlygų.

• siekia kurti sinergiją su atitinkama nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens veikla, pavyzdžiui, įtraukiant nacionalines politikos priemones, susijusias su moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis kibernetinio saugumo srityje, visų pirma tas politikos priemones, kurios nurodytos nacionalinėse kibernetinio saugumo strategijose;
• teikia ekspertinių žinių ir aktyviai prisideda vykdant Reglamento (ES) 2021/887 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas strategines užduotis, atsižvelgdamas į atitinkamus įvairiuose sektoriuose kylančius nacionalinius ir regioninius kibernetinio saugumo iššūkius;
• remia ir skatina atitinkamų subjektų dalyvavimą veikloje, susijusioje su Kompetencijos centro, Tinklo ir Bendruomenės veikla, ir atitinkamai stebi dalyvavimo kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų, plėtros ir diegimo veikloje lygį bei skiriamos viešosios finansinės paramos dydį;
• nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei kompetencijai švietimo srityje ir atsižvelgdamas į atitinkamas ENISA užduotis, bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis galimo indėlio kibernetinio saugumo švietimo programų propagavimo ir sklaidos srityje.

• veikia kaip Bendruomenei skirtas informacinis centras nacionaliniu lygmeniu, kad remtų Kompetencijos centrą šiam įgyvendinant savo misiją ir tikslus, visų pirma koordinuojant Bendruomenės veiklą tuo tikslu derinant Bendruomenės veiksmus jų valstybėse narėse;
• propaguoja ir skleidžia atitinkamus Tinklo, Bendruomenės ir Kompetencijos centro darbo rezultatus nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu;
• vertina subjektų, įsteigtų toje pačioje valstybėje narėje kaip nacionalinis koordinavimo centras prašymus prisijungti prie Bendruomenės.

        1. analizuoja individualius karių sužeidimo atvejus (turimą informaciją apie sužeistų karių sveikatos būklę, sužeidimo pasekmes kario sveikatai ir gydymo eigą) ir dėl to kylančius jų gydymo, sveikatos priežiūros, karių ir jų šeimos narių socialinius, psichologinius ir finansinius poreikius;

        2. aptaria, kokiomis socialinėmis garantijomis (psichologine pagalba, socialinio draudimo išmokomis, vienkartinėmis kompensacijomis, materialine pašalpa, gydymosi užsienyje galimybe, protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidų apmokėjimo, neįgaliesiems skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidų kompensavimo galimybe, reintegracija krašto apsaugos sistemoje, socialinio darbo vadybininkų paslaugomis ir kituose teisės aktuose nustatytomis garantijomis) sužeistas karys ar jo artimieji turėtų teisę pasinaudoti, ir koordinuoja jų informavimą apie tai;

         3. koordinuoja gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą krašto apsaugos sistemos institucijose, kitose valstybės ir užsienio šalių gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigose;

         4. koordinuoja 2 punkte nurodytų socialinių garantijų teikimo organizavimą krašto apsaugos sistemos institucijose ir jų padaliniuose ir sprendžia su tuo susijusius probleminius klausimus;

         5. vertina asmens sveikatos priežiūros, socialinių garantijų teikimo organizavimo veiksmingumą ir teikia siūlymus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybei dėl jų tobulinimo;

         6. vykdo kitas funkcijas, susijusias su sužeistų karių asmens sveikatos priežiūros, socialinių garantijų teikimo organizavimo koordinavimu ir socialinės, psichologinės ir finansinės paramos teikimo organizavimo koordinavimu sužeistų karių šeimoms.

Prašymas turi būti pateikiamas krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio, kuriame karys priimtas (paskirtas) į pareigas, vadovui.

Prašyme turi būti nurodyta:

• asmens, kuris kreipiasi vardas, pavardė;
• kontaktiniai duomenys (gyvenamosios vietos adresas, el.pašto adresas, telefono numeris);
• kreipimosi pagrindas;
• banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti materialinę pašalpą.

Kartu su prašymu turi būti pateiktos šių dokumentų kopijos:

• patvirtinančių mirties faktą (mirties liudijimas);
• patvirtinančių giminystės ryšį su mirusiuoju (paso ar asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, įvaikinimo ir kitų dokumentų).

Prašymas turi būti pateikiamas krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio, kuriame karys priimtas (paskirtas) į pareigas, vadovui.

Prašyme turi būti nurodyta:

• asmens, kuris kreipiasi, vardas, pavardė;
• kontaktiniai duomenys (gyvenamosios vietos adresas, el. pašto adresas, telefono numeris);    
• kreipimosi pagrindas;
• banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti materialinę pašalpą.

Kartu su prašymu turi būti pateikti šie dokumentai:

• patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (t.y. ligą, turto netekimą);
• pagrindžiantys dėl ligos patirtas išlaidas;
• pagrindžiantys nuostolio dėl turto netekimo ar sugadinimo sumą (pinigus);
• pagrindžiantys sunkią materialinę padėtį;
• patvirtinantys šeimos sudėtį, šeimos pajamas ir turimą turtą.

1. kariams, kurių materialinė būklė sunki dėl:

• jų pačių ligos;
• sutuoktinio, sugyventinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju yra paskirtas karys, ligos ar mirties;
• stichinės nelaimės;
• turto netekimo. 

2. karių šeimos nariui, kurio materialinė būklė sunki dėl kario mirties**.

*Minimali mėnesinė alga (MMA) = 642 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d.).

**Mirus kariui, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

Jeigu NPPKT karys susirgo ar buvo sužeistas tarnybos laikotarpiu, net ir baigus tarnybą KAM lėšomis jam gali būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Atsargos ar dimisijos kario sveikatos sutrikimas yra laikomas susijusiu su kario tarnyba arba kario statusu, kai:

• yra priimtas KAM tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas, kad kario sužeidimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;
• yra priimtas KAS institucijos nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sprendimas (Nelaimingo atsitikimo aktas ir Tarnybinio patikrinimo išvada dėl traumos), kad kario sužeidimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Tvarka:

• Karys kreipiasi į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikia reikalingus dokumentus.
• Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba siunčia karį į artimiausią kario gyvenamajai vietai kariuomenės padalinį, vykdantį sveikatos priežiūros veiklą. Detaliau žiūrėti čia.

Karys karinio vieneto, kuriame tarnauja ar tarnavo, vadui, turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą (prašymo formą galite rasti čia).

2. Laikinojo nedarbingumo pažymą (forma KAM 40-094/a).

3. Pažymą iš Sodros, nurodančią, kad nedarbingumo laikotarpiu iš Sodros išmokų nėra gavęs.

Atsargos ar dimisijos kario sveikatos sutrikimas yra laikomas susijusiu su kario tarnyba arba kario statusu, kai:

• yra priimtas KAM tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas, kad kario sužeidimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu;
• yra priimtas KAS institucijos nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sprendimas (Nelaimingo atsitikimo aktas ir Tarnybinio patikrinimo išvada dėl traumos), kad kario sužeidimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Atsargos ir dimisijos karys (kai dėl sveikatos būklės jis negali – jo atstovas) dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokant iš KAM skirtų asignavimų ir sužeidimo dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių nustatymo kreipiasi į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikia:

1.  asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2. atstovas turi pateikti įgaliojimą atstovauti karį arba šeimos ryšį patvirtinantį dokumentą, arba dokumentą, patvirtinantį, kad yra kario atstovas pagal įstatymą.

3.  KAM tarnybinio tyrimo komisijos sprendimą dėl sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba, jei toks tyrimas buvo atliktas;

4.  KAS institucijos nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos sprendimą, jei nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo atliktas.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, surinkusi reikalingus dokumentus, siunčia juos artimiausiam kario gyvenamosios vietos kariuomenės padaliniui, vykdančiam sveikatos priežiūros veiklą ir informuoja karį apie tolimesnius veiksmus.

Kariai, tarnaujantys ar paskutiniu metu tarnavę Lietuvos kariuomenės padaliniuose:

• Prašymą pateikti turi Lietuvos kariuomenės karių sveikatinimo priemonių išlaidų apmokėjimo ir (arba) kompensavimo komisijai
• Prašymas turi būti teikiamas el. paštu [email protected]. Kartu pateikiamos reikiamų dokumentų kopijos (vėliau komisijai pateikiami dokumentų originalai).

Kariai, tarnaujantys ar paskutiniu metu tarnavę Krašto apsaugos ministerijoje, įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje, taip pat gynybos atašė ir jų pavaduotojai:

• Prašymą pateikti turi Krašto apsaugos ministerijos karių sveikatinimo priemonių išlaidų apmokėjimo ir (arba) kompensavimo komisijai.
• Prašymas turi būti teikiamas el. paštu [email protected]. Kartu pateikiamos reikiamų dokumentų kopijos (vėliau komisijai pateikiami dokumentų originalai).

Prašymo formą ir reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti čia (priedų dalyje).

Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo ir atitinkantys nustatytus reikalavimus (turi teisę gauti socialinio draudimo negalios pensiją). Ši pensija mokama kartu su pareigūnų ir karių valstybine netekto darbingumo pensija arba pensija už tarnybą.

Socialinio draudimo negalios pensija skiriama, jei:

• Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu;
• asmuo turi minimalų stažą.

Detalią informaciją apie tai, kokių veiksmų imtis gauti socialinio draudimo negalios pensiją, galite rasti čia.

Socialinio draudimo negalios pensija asmeniui skiriama ir mokama iki šiam asmeniui nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Kreipianti dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, atitinkami dokumentai pateikiami pensiją skiriančiai institucijai („Sodrai“).

Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją turi:

1. profesinės karo tarnybos kariai:

• darbingumo netekę dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu (pensija skiriama nepaisant netekto darbingumo pripažinimo laiko);
• darbingumo netekę dėl kitų priežasčių, nesusijusių su tarnyba (pensija skiriama tik tuo atveju, jei darbingumo netekta tarnybos metu, ištarnavusiems 5 ir daugiau metų).

2. privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iš dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu.

Darbingumo netekimas pripažįstamas atsiradusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jei susirgimas, sužeidimas ar trauma, sukėlę darbingumo netekimą, įvyko tarnyboje. Priežastinį ryšį kariams turi patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija.

Pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos ir kitų pensijos rūšių santykis

Kariams, tuo pat metu įgijusiems teisę į pensiją už tarnybą ir netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, o našlių ar našlaičių pensija gali būti mokama kartu su pasirinkta pensija.

Pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos dydis

Profesinės karo tarnybos kariams pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija skiriama už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti:

• 1,2 procento – netekusiems 75–100 procentų darbingumo,
• 1 procentą – netekusiems 60–70 procentų darbingumo,
• 0,5 procento – netekusiems 45–55 procentų darbingumo darbo užmokesčio (kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį).

Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu asmuo neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 25 metai, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 25 metams.

Jeigu neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti.

Privalomosios karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams mokama pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, kai:

1. neteko 75–100 procentų darbingumo, – 2 socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio;

2. neteko 60–70 procentų darbingumo, – 1,5 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio;

3. neteko 45–55 procentų darbingumo, – 0,75 socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

Prašymus dėl pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skyrimo mokėjimo galima pildyti atitinkamoje tarnyboje, įstaigoje, institucijoje, kurioje pareigūnas ar karys tarnavo paskiausiai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) priemonėmis, interneto svetainėje www.sodra.lt, taip pat galima pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bet kuriame teritoriniame skyriuje. Kontaktai pasiteiravimui: tel. Nr. (+370) 5 250 0883 arba bendruoju Nr. 1883 (gali būti taikomi kiti tarifai), [email protected].

Pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija asmeniui skiriama ir mokama iki šiam asmeniui nustatyto netekto darbingumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Kreipiantis dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, atitinkami dokumentai pateikiami pensiją skiriančiai institucijai („Sodrai“).

Asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams, kurie susirgo tarnybos metu (ne dėl nelaimingo atsitikimo), po tarnybos, pratybų, mokymų ar kitų užduočių vykdymo laikino nedarbingometu iš KAM lėšų mokama ligos išmoka (ne ilgiau kaip 4 mėnesius), jeigu jie neįgijo teisės ir negavo ligos išmokos iš „Sodros“. KAM mokamos ligos išmokos dydis atitinka ligos išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, dydį. Asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Kompensacija, kai liko liekamųjų reiškinių sveikatai

Kariui, atitinkančiam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. 6-11 d. sąlygas, t.y. dėl patirto sveikatos sutrikimo, susieto su tarnybinių pareigų vykdymu, liko liekamųjų reiškinių sveikatai ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, gali būti paskirta KAM vienkartinė kompensacija - iki 46,55 atitinkamo kario laipsnio PKT kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų (iš jos išskaičiuojama „Sodros“ iki tol išmokėta netekto dalyvumo kompensacija). Kompensacija gali būti išmokėta dalimis per 12 mėnesių nuo KAM įsakymo išmokėti kompensaciją pasirašymo dienos.

Sąlygos kompensacijai gauti:

Kario prašymas (laisvos formos) KAM Tarnybinio tyrimo komisijai (TTK) dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo.

Prašyme reikia nurodyti patirtą sveikatos sutrikimą (diagnozę) ir įvykio, kurio metu patirtas sveikatos sutrikimas, vietą, laiką, kitas aplinkybes, kurioms esant sutriko kario sveikata. Kartu su prašymu reikia pateikti sveikatos sutrikimo faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus (ligos istorijos išrašus, nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.). Prašymas siunčiamas komisijai adresu: Totorių g. 25, Vilnius.

Kario prašymas karinio vieneto vadovui. TTK susiejus sveikatos sutrikimą su tarnybinių pareigų vykdymu, karys pateikia rašytinį prašymą karinio vieneto vadovui dėl kompensacijos skyrimo. Prašymo formą galite rasti čia.

Kario siuntimas į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (KMEK).  KAS padalinys (administruojančio personalo atstovas) siunčia karį į KMEK nustatyti, ar po sužeidimo liko liekamųjų reiškinių (karys siunčiamas į KMEK po 3, 6 arba 12 mėn. po laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, priklausomai nuo sveikatos sutrikimo sunkumo (lengvas, apysunkis ar sunkus)).

Atitikus sąlygas ir kriterijus, ir krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, kariui išmokama kompensacija.

Kompensacija, kai neliko liekamųjų reiškinių sveikatai

Kariui, atitinkančiam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. 12 d. sąlygas, t.y. dėl patirto sveikatos sutrikimo, susieto su tarnyba, neliko liekamųjų reiškinių sveikatai arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau dėl to nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, arba liko liekamųjų reiškinių ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, tačiau karys neįgijo teisės į 67 straipsnyje nustatytą vienkartinę kompensaciją, gali būti paskirta KAM vienkartinė kompensacija - nuo 0,32, 1,09 arba 1,87 atitinkamo kario laipsnio PKT kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų (jeigu negavo tos pačios paskirties išmokos iš „Sodros“).

Sąlygos kompensacijai gauti:

Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, kad įvykis, kurio metu karys patyrė sveikatos sutrikimą, yra pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

Karys teikia prašymą savo karinio vieneto vadovui dėl kompensacijos skyrimo. Prašymo formą galite rasti čia.

Kario siuntimas į KMEK. KAS padalinys (administruojančio personalo atstovas) siunčia karį į KMEK nustatyti sveikatos sutrikimo sunkumo ir ar po sužeidimo liko liekamųjų reiškinių sveikatai (karys siunčiamas į KMEK po 3, 6 arba 12 mėn. po laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, priklausomai nuo sveikatos sutrikimo sunkumo (lengvas, apysunkis ar sunkus)).

Atitikus sąlygas ir kriterijus, ir padalinio vadovui priėmus sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, kariui išmokama kompensacija.

Ligos išmoka

Ligos išmoka mokama kariui, jei jis dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, taip pat pakeliui į/iš tarnybos, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, tampa laikinai nedarbingas.

Ligos išmokos gavimo eiga:

1. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Įvykus nelaimingam atsitikimui ir kariui tapus nedarbingu, gydytojas užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.

2. Prašymo pildymas. Kai gaunamas nedarbingumo pažymėjimas, karys pildo prašymą  internetu „Sodrai“, dėl ligos išmokos („Prašymas skirti ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos“).

3. “Sodros” ligos išmoka. „Sodra“ moka 77,58 proc. (100 proc. pagal seną skaičiavimo tvarką) kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį*. Nedarbingumas dėl to paties sveikatos sutrikdymo gali būti nutrūkstamas ir kartotis – visus kartus „Sodra“ mokės pilną išmoką.

Asmenims, kurių sveikatos sutrikimas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, bet iki 2017 m. sausio 1 d. (iki to laiko karių socialinė draudimo sistema dalinai buvo finansuojama iš KAM asignavimų),  „Sodra“ moka 62,06 proc. (80 proc. pagal seną skaičiavimo tvarką) kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoką iki 90 k.d. arba visą nedarbingumo laikotarpį, priklausomai nuo to ar asmuo gauna netekto darbingumo pensiją (jeigu gauna – iki 90 k. d., jeigu negauna – visą nedarbingumo laikotarpį).

Daugiau informacijos galite rasti „Sodros“ internetinio puslapio skiltyje „Patyriau traumą darbe„.

Vienkartinė arba periodinė netekto dalyvumo kompensacija

Kompensacijos tipas – vienkartinė ar periodinė – priklauso nuo netekto dalyvumo lygio.Vienkartinė kompensacija išmokama, kai netekto lygis iki 30 proc. Periodinė kompensacija (išmokama kiekvieną mėnesį) išmokama, kai netekto dalyvumo lygis yra nuo 30 proc.

Siuntimas netekto dalyvumo lygio nustatymui. Jei po gydymo ir reabilitacijos, liko liekamųjų reiškinių sveikatai, gydytojas gali siųsti asmenį nusistatyti netekto dalyvumo lygį. Netekto dalyvumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Agentūra).

Prašymas „Sodrai“. Jeigu Agentūra nustato asmeniui netekto dalyvumo lygį, asmuo pildo prašymą „Sodrai“ dėl netekto dalyvumo kompensacijos čia („Prašymas skirti kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos“).

Balandžio 28 d. KAS darbuotojams ir kariams nuotoliniu būdu vyko paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaitą „Korupciniai nusikaltimai ir atsakomybė. Interesų konfliktai“ skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas. Paskaitą išklausė 295 klausytojai.

Estijos Respublikos gynybos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpusavio susitarimo memorandumas dėl bendro medalio NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos teritorijoje steigimo (anglų k.)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Baltijos jūrų eskadros įkūrimo

Estijos Respublikos gynybos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpusavio supratimo memorandumo dėl Baltijos gynybos koledžo veiklos, valdymo ir finansavimo pakeitimas (liet. k.)

Austrijos Respublikos federalinio gynybos ir sporto ministro, Belgijos Karalystės gynybos ministro, Bulgarijos Respublikos gynybos ministerijos, Čekijos Respublikos gynybos ministerijos, Graikijos Respublikos nacionalinės gynybos ministerijos, Suomijos Respublikos gynybos ministerijos, Prancūzijos Respublikos gynybos ir veteranų ministro, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės gynybos ministerijos, Italijos Respublikos gynybos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės gynybos ministro, Nyderlandų Karalystės gynybos ministro, Lenkijos Respublikos nacionalinės gynybos ministerijos, Portugalijos Respublikos nacionalinės gynybos ministerijos, Rumunijos nacionalinės gynybos ministerijos, Ispanijos Karalystės gynybos ministerijos, Slovakijos Respublikos gynybos ministerijos ir Švedijos Karalystės Vyriausybės programinis susitarimas dėl Europos oro transporto laivyno (anglų k.)

Susitarimo memorandumas dėl bendros daugianacionalinės geoerdvininės programos kūrimo.

1992 m. Atviros oro erdvės sutartis (Open Skies Treaty)

Suomijos Respublikos gynybos ministerijos, Švedijos kariuomenės, Karališkųjų Danijos karinių jūrų pajėgų, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės gynybos ministerijos, Estijos karinių jūrų pajėgų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos ir Lenkijos karinių jūrų pajėgų techninis susitarimas dėl jūros stebėjimo ir bendradarbiavimo Baltijos jūroje operacinės fazės (anglų kalba, 2012 m.)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Estijos Respublikos ūkio ir susisiekimo ministerijos, Prancūzijos Respublikos gynybos ministro, Italijos Respublikos gynybos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos ir Turkijos Respublikos krašto apsaugos ministerijos susitarimo memorandumas dėl NATO energetinio saugumo kompetencijų centro steigimo, administravimo ir veiklos (anglų kalba, 2012 m.)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Estijos Respublikos ūkio ir susisiekimo ministerijos, Prancūzijos Respublikos gynybos ministro, Italijos Respublikos gynybos ministerijos, Latvijos Respublikos gynybos ministerijos, Turkijos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado susitarimo memorandumą dėl praktinių ryšių, susijusių su NATO energetinio saugumo kompetencijų centro veikla (anglų kalba, 2012 m.)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Vengrijos Respublikos gynybos ministerijos tarpusavio susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo karinės geografijos srityje EN

Lietuvos Respublikos ir  Vengrijos Respublikos sutartis dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais (lietuvių, vengrų, anglų k.)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Ukrainos Respublikos gynybos ministerijos susitarimas dėl bendradarbaivimo gynybos srityje; EN; UKR

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Tarybos susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl kontaktų ir bendradarbiavimo karinėse mokymo, technikos ir mokslo srityse

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo karinio mokymo srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Švedijos kariuomenės tarpusavio susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo karinės geografijos srityje (anglų k.)

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Švedijos karalystės Vyriausybės susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (anglų k.)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės bendroji saugumo sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovakijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Rumunijos krašto apsaugos ministerijos sutartis dėl bendradarbiavimo karinėje srityje (lietuvių, anglų k.)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės sutartis dėl įslaptintos karinės informacijos apsaugos

LR krašto apsaugos ministerijos ir Rumunijos krašto apsaugos ministerijos tarpusavio susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (lietuvių,  rumunų, anglų k.)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės bendras saugumo susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Moldovos Respublikos gynybos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (lietuvių, moldavų, anglų k.,)

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos Respublikos Krašto apsaugos ministro susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos įvykus katastrofoms, gaivalinėms nelaimėms bei kitiems ypatingiems atsitikimams

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės gynybos ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo geoerdvinės informacijos ir paslaugų srityje

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir karinių santykių; EN

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamento memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos ir karinių santykių srityse

Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo; Protokolas dėl pratęsimo ir pakeitimo

Sutartis tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento nacionalinės vaizdų ir kartografijos agentūros dėl bendradarbiavimo globalinės geoerdvinės informacijos ir paslaugų srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Čekijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos

Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtino atnaujintą Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje tvarkos aprašą. Juo yra nustatoma informacijos apie krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų galimai padarytus pažeidimus pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir pranešėjo asmens duomenų ir pateiktos informacijos apsaugą.

„Siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, joje tarnaujančių karių teises, būtina skatinti karius ir visuomenę informuoti mus apie atvejus, kurie galimai pažeidžia sistemoje tarnaujančiųjų teises. Todėl ir nusprendėme parengti tokią tvarką, kuri paskatintų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius pranešti apie padarytus pažeidimus ir taip siekti dar didesnio veiklos krašto apsaugos sistemoje skaidrumo,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Šis dokumentas praplečia anksčiau galiojančią informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo tvarką ir aiškiau aprašo asmenų, pranešančių apie korupcinio pobūdžio ir kitus pažeidimus, apsaugą,“ – atkreipia dėmesį Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos sistemos institucijos, atsakingos ir už korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prevenciją, vadovas. Šis dokumentas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

2016 m. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija gavo ir išnagrinėjo 21 kario skundą dėl karo tarnybos ginčų. 12 skundų buvo pateikta dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų, 7 skundai – dėl priedų nemokėjimo, po vieną – dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir kario tarnybos vertinimo. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pateiktus duomenis 2016 m. kariai dėl karo tarnybos ginčų vadams (viršininkams) pateikė 2 skundus.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje išnagrinėjus karių skundus, apie 30 proc. karių prašymų buvo patenkinta. Dauguma besikreipusiųjų į krašto apsaugos generalinį inspektorių dėl savo teisių gynimo profesinės karo tarnybos kariai ir tik 10 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Pranešėjai informaciją apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją visą parą gali pateikti Generalinės inspekcijos „Karštąja linija“ telefonu (8-5) 261 24 29 (informacija automatiškai įrašoma į telefono atsakiklį), elektroniniu paštu [email protected], darbo metu atvykę į KAM Generalinę inspekciją (Totorių g. 25, Vilnius) arba paštu nurodytu adresu. Visa informacija apie pranešimų teikimo tvarką yra skelbiama ir internete. Pranešimus asmenys gali teikti ir anonimiškai.

Pranešėjų apsaugos tvarkos aprašą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į 2015 m. „Transparency International UK“ pateiktą 2015 m. pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.

Siekiant aptarti tyrimo rezultatus ir rekomendacijos ir rasti galimus problemų sprendimo būdus šių metų pradžioje buvo surengti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus darbuotojų, krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus susitikimai. Jų metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams buvo pateikta informacija apie tyrimo medžiagoje pastebėtus neatitikimus ir klaidas, dėl kurių vertinimo rezultatai tapo blogesni nei yra iš tikro.

2015 m. „Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerės korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C. Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.

2016 m. rugsėjo 30 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje buvo suorganizuota paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaita buvo skirta Lietuvos kariuomenės atstovams, organizuojantiems ir vedantiems pratybas bei paskaitas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, paskaitos tema - "Korupcijos reiškinys ir galimybės jam pasipriešinti. Pavyzdinė mokymo programa šauktiniams“.
Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Daina Paštuolienė.
Paskaitoje dalyvavo Karinių oro pajėgų, Mokymo ir doktrinų valdybos, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Artilerijos bataliono ir kitų padalinių atstovai.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių. Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių. Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.

Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.

Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu [email protected]. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis 2017 m.balandžio 7 d. patvirtino atnaujintą Krašto apsaugos sistemos kovos su korupcija programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
„Krašto gynybos finansavimas didėja, tad skaidrumo užtikrinimas yra būtinas, siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo, taip pat didinant visuomenės pasitikėjimą kariuomene ir visa krašto apsaugos sistema“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Naujoji kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje programa numato naujus tikslus ir jų įgyvendinimo uždavinius, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir visuomenėje susiformavusią nuomonę apie krašto apsaugą.
Atnaujintos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano priemonės apima išsamesnį visuomenės informavimą apie KAS vykstančius procesus, visuomenės įtraukimą į diskusijas krašto gynybos klausimais, joje numatyta krašto apsaugos sistemos įsigijimų struktūros pertvarka.
Programos uždaviniai ir priemonių plane numatytos jų įgyvendinimo priemonės numato nuolatinę ir kryptingą korupcijos prevencijos politiką, kuri užtikrins veiksmingą numatytų kovos su korupcija KAS priemonių įgyvendinimą ir KAS dirbančių asmenų antikorupcinio sąmoningumo ir principingumo didinimą. Suplanuotos priemonės, leisiančios gerinti viešųjų pirkimų priežiūrą, įsteigus KAS įsigijimų ir aprūpinimo agentūrą, bus sukurta skaidresnė ir efektyvesnė KAS įsigijimų proceso reglamentavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo sistema. Didelis dėmesys bus skiriamas visuomenės informavimui apie KAS veiklą, skatinamas nepakantumas korupcijos apraiškoms, planuojama įtraukti visuomenę į korupcijos prevencijos veiklą. Taip pat bus didinamas sprendimų ir procedūrų skaidrumas, viešumas, numatytos priemonėms, keliančios pasitikėjimą KAS institucijomis.
Generalinės inspekcijos inspektoriai lankėsi Lietuvos kariuomenės daliniuose, atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas. Buvo atliekami budrumo lygių patikrinimai. Jų metu buvo vertinta Lietuvos kariuomenės vienetų vykdoma veikla ir pasirengimas veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Taip pat buvo organizuojami Generalinės inspekcijos pareigūnų susitikimai su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais, atliekami tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai.
KAM Generalinė inspekcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus parengė atsižvelgdama į LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas rekomendacijas ir atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenis ir vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimą. Projektai buvo suderinti su visomis krašto apsaugos sistemos institucijomis ir jų padaliniais.

2017 m. rugsėjo 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko paskaita korupcijos prevencijos tema „Korupcijos rizikos valdymo sistema Lietuvoje“. Paskaita buvo skirta krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių vadams. Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Mečkauskas.
Pranešėjas pristatė korupcijos situaciją Lietuvoje, pateikė sociologinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad šalyje didėja nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui, mažėja žmonių, pasirengusių duoti kyšį, auga visuomenės dalyvavimo antikorupcinėse iniciatyvose potencialas. Buvo pabrėžta, kad kovojant su korupcija yra svarbus visuomenės antikorupcinis švietimas ir korupcijos prevencija.
Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Teisės departamento, Sausumos ir Karinių jūrų pajėgų, Lietuvos karo akademijos, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai.

2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabe vyko paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaitoje dalyvavo Sausumos, Savanorių, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų, kitų Lietuvos kariuomenės padalinių bei įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Lietuvos kariuomenės Teisės departamento atstovas supažindino paskaitos dalyvius su aktualiais teisės aktais, labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis Lietuvoje, atsakomybe numatyta už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, korupcijos priežastimis ir rizikos veiksniais.

2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Jungtinis pajėgų apsaugos skyrius organizavo karių ir darbuotojų švietimą korupcijos prevencijos klausimais, kuriame dalyvavo per 100 atstovų iš visos krašto apsaugos sistemos padalinių ir karinių vienetų.
Paskaitą „Korupcijos rizika viešuosiuose pirkimuose“ skaitė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus viršininkė p. Jurgita Razmytė.
Paskaitos korupcijos prevencijos tema krašto apsaugos sistemos kariams ir darbuotojams yra organizuojamos nuolat, norint krašto apsaugos sistemos personalą edukuoti korupcijos prevencijos temomis.

2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba suorganizavo paskaitą krašto apsaugos sistemos darbuotojams korupcijos prevencijos tema „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Antikorupcinės aplinkos kūrimas viešajame sekoriuje“.
Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Aira Gecevičiūtė. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir jos padalinių bei įstaigų prie Krašta apsaugos ministerijos tarnautojai ir kariai.

2019.11.19. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltu vienos įmonės vadovą R. M. dėl aukštas pareigas užimančio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininko papirkimo. Baudžiamuoju įsakymu bendrovės vadovui R. M. skirta 90 000 Eur (1800 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu (kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu), bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė 60 000 Eur (1200 MGL) dydžio bauda.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, duomenimis, bendrovės vadovas pasiūlė ir susitarė duoti 90 000 Eur kyšį aukštas pareigas užimančiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkui už tai, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą dėl lėktuvų nuomos.
Kaltinamasis R. M. visiškai pripažino savo kaltę.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją.
Tyrimo duomenimis, nuteistasis neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Institucijų aktyvumas, patiems pranešant apie konkrečius korupcijos atvejus, yra sveikintinas. Asmenys turi pranešti apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tik aktyviai veikdami kartu galime kurti korupcijai atsparią aplinką, atgrasyti asmenis nuo korupcinių nusikaltimų“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
STT informacija

2019 m. gruodžio 3 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje buvo surengta korupcijos prevencijos paskaita krašto apsaugos institucijų vadams. Paskaitos metu pristatytos korupcijos rizikos bei kalbėta apie antikorupcinės aplinkos kūrimą krašto apsaugos sistemoje.
Paskaitą skaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Aira Gecevičiūtė ir Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Mečkauskas. Renginyje dalyvavo daugiau nei 60 krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų iš Lietuvos kariuomenės Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Specialijųjų operacijų, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų, Lietuvos karo akademijos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos.
Antikorupcinio pobūdžio paskaitos Krašto apsaugos sistemoje yra organizuojamos nuolat, vykdant Kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje programos įgyvendinimo 2017-2021 m. priemonių planą.

2019 m. gruodžio 17 d. krašto apsaugos generalinis inspektorius brg. gen. Vilmantas Tamošaitis ir Generalinės inspekcijos vyr. inspektorius mjr. Rimantas Raudeliūnas dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotame susitikime, kurio metu buvo keičiamasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi korupcijos prevencijos srityje.
Renginio metu Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovai pristatė teorinius ir praktinius Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo aspektus, susijusius su vidaus pranešimų kanalų institucijose veikimu ir pranešimų nagrinėjimu.
Taip pat buvo aptartos korupcijos prevencijos organizavimo aktualijos, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant minėtą įstatymą, kalbėta apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant efektyvaus korupcijos prevencijos ir pranešėjų apsaugos organizavimo.

2021 m. kovo 1 d. krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvyko Krašto apsaugos ministerijos vadovybės susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Žydrūnu Bartkumi. Susitikimo metu buvo aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos.

„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas Krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – pokalbį pradėjo krašto apsaugos ministras.

Susitikimo metu kalbėta, jog kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.

Kontaktinis asmuo: krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Liepa Rimkevičienė, tel. +370 620 51 779.

2021 m. sausio mėnesį atliktas Krašto apsaugos sistemos (KAS) darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimas. Juo siekta nustatyti, koks yra KAS darbuotojų bendras požiūris į korupciją, kiek plačiai paplitęs šis reiškinys ir koks KAS darbuotojų santykis su korupcinio pobūdžio apraiškomis.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 78 proc. respondentų, susidūrę su korupcijos apraiškomis jų netoleruotų ir apie tai praneštų, 22 proc. teigė, kad jų sprendimas priklausytų nuo aplinkybių. Apie korupcijos apraiškas 39 proc. praneštų tiesioginiam vadovui, 27 proc. – Generalinei inspekcijai, 11 proc. – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui.

„Apibendrinę tyrimų rezultatus priėjome prie išvados, kad reikšminga krašto apsaugos sistemos bendruomenės dalis vis dar išlieka abejinga korupcijos apraiškoms sistemoje. Tai riboja jos įsitraukimo mastą į korupcijos prevenciją KAS, todėl būtina ir toliau tęsti jau vykdomas korupcijos prevencijos priemones, didesnį dėmesį skiriant informacijos apie KAS vykdomą korupcijos prevenciją skleidimui. Būtina kelti darbuotojų ir karių sąmoningumą dėl korupcijos prevencijos svarbos valstybės ir visuomenės gerovei, šviesti korupcijos prevencijos temomis”, – sako Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Vertinant darbuotojų nuomonę apie korupcijos paplitimą KAS, nustatyta, jog 8 proc. respondentų mano, kad situacija, kai KAS darbuotojams siūlomas papildomas atlygis, yra paplitusi, tačiau 41 proc. neturi nuomonės ir jų atsakymas buvo „Nežinau".

Vertindami savo asmeninę patirtį, 91 proc. respondentų nurodė, kad kyšis nei jiems, nei jų kolegoms siūlomas nebuvo. 9 proc. įvardijo, kad teko susidurti su tokia situacija, 68 proc. iš jų niekam apie tai nepranešė. Paprašyti įvardinti priežastis, kodėl nepranešė, kas trečias teigė, kad nesijautė saugūs, todėl niekur nesikreipė. Dar 26 proc. manė, kad atvejis buvo pakankamai nereikšmingas, kad apie jį reikėtų pranešti, 5 proc. nurodė, kad nenorėjo nieko išduoti arba, kad atvejai yra visiems žinomi, bet niekas apie juos nepraneša.

Tyrimas buvo vykdomas anonimiškai, tyrimo anketa buvo paskelbta Krašto apsaugos ministerijos vidinėje interneto svetainėje. Anketą užpildė ir tyrime dalyvavo 209 KAS kariai ir darbuotojai. Tai sudaro 1,5 proc. visų, prieigą prie anketos turėjusių asmenų. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus ir įvairių KAS institucijų darbuotojai, todėl galima daryti prielaidą, kad tyrimo rezultatai objektyviai atspindi esamą korupcijos tolerancijos situaciją KAS.

Gauti tyrimo rezultatai bus panaudoti rengiant naują 2022–2025 m. KAS antikorupcinę programą ir formuojant 2022–2025 m. antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Krašto apsaugos sistemoje už korupcijos prevenciją yra atsakinga Generalinė inspekcija, kuri kontroliuoja, kaip vykdoma ir įgyvendinama Kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje 2017-2021 m. programa ir kitos antikorupcinės priemonės. Taip siekiama užtikrinti korupcijos prevenciją KAS, kompleksiškai šalinti sąlygas, skatinančias korupcijos atsiradimą, skatinti nesitaikstymą su korupcija, teikti visokeriopą paramą vykdant korupcijos prevenciją ir kt.

Įgyvendinant programą krašto apsaugos sistemoje yra organizuojamos antikorupcinio pobūdžio paskaitos, bendradarbiaujama su LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, Teisingumo ministerija, Generaline prokuratūra, kt. institucijomis. Taip pat yra nuolat stebima ir analizuojama situacija KAS ir prireikus taikomos įvairios, korupcijos riziką mažinančios, priemonės.

Likti neabejingais ir pranešti apie korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemos institucijose raginami ne tik KAS darbuotojai, kariai ar kiti sutartiniais santykiais susiję asmenys, bet taip pat tikimasi visos visuomenės supratimo ir aktyvaus įsitraukimo.

Apie korupcijos apraiškas KAS pranešti galima krašto apsaugos sistemos interneto svetainėje nurodytais kanalais – el. paštu [email protected] arba [email protected]. Apie įtariamus korupcijos atvejus taip pat galima pranešti LR Specialiųjų tyrimų tarnybai visą parą veikiančiu „Karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis) arba palikti pranešimą interneto svetainėje https://www.stt.lt/ .

2021.03.19 Krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija, siekdama stiprinti korupcijos prevenciją krašto apsaugos sistemoje, dalyvaus „Skaidrumo akademijos“ organizuojamame projekte.

„Skaidrumo akademijos“ metu pasitelkiant kompetentingus specialistus bus siekiama maksimalių rezultatų korupcijos prevencijos srityje.

Specialiųjų žinių ir kompetencijų turintys subjektai atliks projekto dalyvių antikorupcinės būklės vertinimą, su jais suderins reikalingas veiklas ir priemones antikorupcinei būklei gerinti, pagal poreikį padės parengti tam skirtus veiklos planus, teiks metodinę pagalbą dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo.

Už korupcijos prevenciją Krašto apsaugos ministerijoje atsakinga Generalinė inspekcija šio projekto dėka galės dalintis savo gerąja praktika su kitais „Skaidrumo akademijos“ dalyviais“, o tuo pačiu pasisemti ir gerosios praktikos iš jų.

Keičiantis gerąja patirtimi su valstybės ir savivaldybių įstaigomis bei įmonėmis bus kuriama korupcijai atspari aplinka.

Projekto įgyvendinimo stebėtojai – nacionaliniai ekspertai ir skaidrumą puoselėjančių organizacijų atstovai. Jie stebės projekto įgyvendinimo eigą, pristatys rezultatus visuomenei, tarptautinėms organizacijoms.

„Skaidrumo akademiją“ organizuoja LRS specialiųjų tyrimų tarnyba.

Plačiau apie projektą: https://skaidrumoakademija.lt/

2021 m. kovo 23 d. vyko iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ renginys „Skaidrūs viešieji pirkimai: misija (ne)įmanoma?“. Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 350 atstovų iš įvairių institucijų. Įvertinus viešųjų pirkimų reformą ir pažangą vykdant viešuosius pirkimus, krašto apsaugos sistemai (KAS) taip pat buvo leista dalintis gerąja praktika. Pranešimus renginyje taip pat skaitė VPT, EPSO-G, LTSA bei Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai. Sveikinimo žodžius tarė Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.

KAS renginyje profesionaliai ir užtikrintai atstovavo krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimų politikos skyriaus vedėja Jurgita Valeikienė, kuri dalijosi gerąja KAS viešųjų pirkimų praktika.

Jurgita Valeikienė skaitė pranešimą pavadinimu „Ar įmanoma atsikratyti etiketės arba penkeri metai po „auksinių šaukštų“.

Pranešimo pradžioje klausytojams buvo priminta „Auksinių šaukštų“ istorija, kurios etiketė, nežinant reformų ir tikrosios pažangos vykdant viešuosius pirkimus, KAS klijuojama dar ir dabar. Pasak pranešėjos, nors KAS skiriamas ypatingas dėmesys viešųjų pirkimų skaidrumui, tačiau visuomenės nuomonė apie sistemoje vykdomus pirkimus nesikeičia.

Toliau pristatyme buvo struktūrizuotai pateiktos priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išvengti panašių atvejų pasikartojimo:

KAS buvo pradėti vidaus bei nepriklausomų ekspertų tyrimai, o įvertinus situaciją pateiktos rekomendacijos bei priemonės, kurių laikantis turėjo būti užkirstas kelias panašiems atvejams. Prasidėjo ilgas reformų kelias, visiškai pakeitęs KAS įsigijimų procesą.

Didžioji dalis KAS vykdomų pirkimų buvo centralizuota, sustiprinta pirkimų prevencinė kontrolė, didelis dėmesys skirtas viešinimui bei viešųjų ir privačių interesų derinimui. Po reformos net 95 proc. (pagal vertę) visų KAS pirkimų įvykdoma centralizuotai per reformos metu įkurtą Gynybos resursų agentūrą, o decentralizuotai vykdomi tik mažos vertės pirkimai. Reformos metu taip pat pradėta diegti pirkimų valdymo informacinė sistema, kuria jau naudojasi Gynybos resursų agentūra. Projektui pasiteisinus, pirkimų valdymo informacinė sistema palaipsniui įdiegiama ir kitose, pirkimus vykdančiose organizacijose.

Nors visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad KAS neskelbia informacijos susijusios su viešaisiais pirkimais, realybė yra kitokia. Vykdant viešuosius pirkimus skelbiamos techninės specifikacijos, organizuojamos konsultacijos su rinka, o pirkimo procedūros pradedamos tik gavus atlikto rinkos tyrimo duomenis.

Vykdant pirkimus KAS taip pat taiko įvairias kitas prevencines priemones. Kiekvienoje KAS pirkimų organizacijoje yra paskirti asmenys atliekantys prevencinę kontrolę. Šie asmenys vertina pirkimo komisijos sprendimą atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, komisijos sprendimą atmesti galimo laimėtojo pasiūlymą dėl nepateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių ar pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Kasmet vertina pirkimų organizacijos įvykdytus pirkimus ir teikia siūlymus pirkimų organizacijos vadovui dėl pirkimo procedūrų tobulinimo.

KAS viešųjų pirkimų pažanga buvo įvertinta ir 2021 m. kovo 19 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdyje. NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas KAS pirkimų centralizavimą paminėjo kaip gerą sprendimą, kurio turėtų būti laikomasi ir toliau.

Nors KAS didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai, o šiandienos viešųjų pirkimų realybė yra visiškai kitokia nei prieš penkmetį, tačiau „Auksinių šaukštų“ mitas vis dar gyvuoja žmonių pasąmonėje, kurį išsklaidyti gali tik suvokimas, kokia didžiulė pažanga buvo padaryta KAS vykdant viešųjų pirkimų reformą.

Papildomą informaciją apie vykusį renginį rasite čia

2021.04.28. Krašto apsaugos sistemoje (KAS) dedamos didelės pastangos korupcijos prevencijos srityje ne tik vykdant įstatymų nustatytas priemones, bet taip pat imantis iniciatyvos ir keliant papildomus uždavinius, užtikrinančius korupcijos prevencijos veiksmingumą. Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti korupcijos paplitimo lygį KAS, nuolatos atliekami nepriklausomų ekspertų vertinimai.

Atsižvelgiant į naujausią Transparency International tyrimą, labiausiai problemine sritimi išskiriama korupcijos prevencija tarptautinėse operacijose (TO), kuri neleidžia KAS pasiekti „B“ (žemo) korupcijos vertinimo lygio. Bendrame 2020 m. vertinime Krašto apsaugos sistemai suteikiamas „C“ rizikos lygis, kuris rodo vidutinę korupcijos riziką.

Nors dėl informacijos jautrumo Krašto apsaugos sistema negali pasidalinti visa turima medžiaga viešai, kas gali užkirsti kelią objektyviam vertinimui, KAS, reaguodama į nepriklausomų ekspertų išvadas ir toliau tobulina korupcijos prevencijos priemones tarptautinėse operacijose.

Nuo 2021 metų Krašto apsaugos sistema siekia, kad kiekvienas į tarptautines operacijas vykstantis karys būtų susipažinęs su korupcijos prevencija. Šiam tikslui pasiekti 2021 m. pradžioje įsigaliojo nauja „Karių rengimo tarptautinėms operacijoms (individualių įgūdžių atnaujinimo) kurso“ mokymo programa. Naujoje programoje šalia TO vykdymui reikalingų žinių ir įgūdžių atnaujinimo įtraukti ir korupcijos prevencijos užsiėmimai, kuriuos turi išklausyti kiekvienas kurse dalyvaujantis karys. Korupcijos prevencijos užsiėmimams vesti kviečiami kompetentingi lektoriai, suteikiantys žinių apie galimas korupcijos apraiškas ir kovą su jomis Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose.

Kurso pabaigoje visi kariai yra vertinami – turi mokėti paaiškinti su korupcija susijusias nusikalstamas veikas, tokias kaip kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas ir tarnybinių pareigų neatlikimas. Kariams privalu žinoti, kur ir kaip informuoti apie pastebėtą korupciją (tiek vidiniais, tiek išoriniais kanalais), mokėti apibūdinti tarptautinio papirkimo riziką, pinigų plovimo bei apgaulingos apskaitos požymius.

Vykdydama korupcijos prevenciją TO krašto apsaugos sistema taip pat laikosi principo nustatyto KAS antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane ir į tarptautines operacijas kuriose dalyvauja ne mažesnis kaip būrio dydžio vienetas, skiria parengtą karį, atsakingą už antikorupcinę veiklą. Išimtys daromos tik tuo atveju, jei tarptautinės operacijos nėra tiesiogiai susijusios su plataus masto pirkimais ar kitokių logistinių operacijų ruošimu bei jų vykdymu.

2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams suorganizavo paskaitą "Korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose. Pranešėjų apsauga". Paskaitoje kalbėta apie viešųjų pirkimų rizikas, korupcijos prevenciją vykdant viešuosius pirkimus, įvardinti sėkmingų viešųjų pirkimų pirkimų vykdymo žingsiai. Taip pat pristatytos asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės. Pasidalinta geraisiais pavyzdžiais.

Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Paštuolienė. Paskaitoje dalyvavo 121 klausytojas.

2021.09.21. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), bendradarbiaudama su Lenkijos Centriniu kovos su korupcija biuru (CBA), sukūrė antikorupcinio švietimo e. mokymo platformą. https://emokymai.stt.lt/

Platforma gali naudotis visi norintys, o asmenys, sėkmingai užbaigę mokymo temas, gaus sertifikatus.

Kviečiame visus išbandyti šį įrankį bei gilinti žinias korupcijos prevencijos srityse, kaip korupcijos samprata, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, interesų konfliktai, dovanų politika, pranešėjų apsauga ir kt. Temų sąrašas ir turinys bus nuolat papildomas.

Stiprinkime atsparumą žiniomis!

2021.09.27. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba dalinasi informacija apie esminius LR Korupcijos prevencijos įstatymo pokyčius, įsigaliosiančius 2022 m. sausio 1 d.

2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba nuotoliniu būdu Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema. Paskaitą skaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šikšnienė. Paskaitą „Interesų konfliktai. Dovanų politika“ išklausė 276 klausytojai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis vienetas – Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigada (LITPOLUKRBRIG) – įsteigta 2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje. Steigdamos ir vystydamos bendrą brigadą šalys siekė trijų pagrindinių tikslų: 1. stiprinti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos strateginę partnerystę, didinti ir įtvirtinti tarpusavio pasitikėjimą; 2. padėti Ukrainos kariuomenei integruotis ir vykdyti reformas pagal vakarietiškus principus, taikyti NATO standartus ir procedūras, dirbti kartu ir formuoti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karių bendrą darbo kultūrą; 3. stiprinti karinį bendradarbiavimą, sukurti ir parengti bendrus pajėgumus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Brigados štabas įkurtas Liubline. Aukščiausia karinio vieneto vadovybė – vadas, vado pavaduotojas ir štabo viršininkas – yra rotuojama tarp trijų šalių.

Iki karo projekto tikslas buvo Ukrainos batalionų štabo karininkų rengimas apmokant Ukrainos karius vykdyti vadavietės veiklą, vadovavimo ir valdymo (C2) procedūras, ir kitas funkcijas pagal NATO standartus. Vienas esminių elementų Brigados štabo rengime – pratybų ciklas ir integracija į divizijos lygmens pratybas. Ukrainos karių patirtis ir žinios perduodamos Ukrainos gynybos sektoriui siekiant sisteminio poveikio.

2022 02 24  prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, Ukrainos gynybos ministerijos prašymu, LITPOLUKRBRIG štabe buvo įkurta operacija „Susivieniję dėl taikos“ (angl. „United for Peace“), kurios tikslas padėti kariaujančiai Ukrainos kariuomenei. Vykdomos 5-ios pagrindinės užduotys: 1) taktinis-operacinis situacijos Ukrainoje stebėjimas, 2) užsienio partnerių paramos Ukrainai logistikos koordinavimas Žešovo oro uoste 3) sienos kirtimo koordinavimas, 4) pagalba Ukrainos konsulate Lenkijoje susijusi su savanorių registravimu, 5) paramos pabėgėliams koordinavimas Liublino vaivadijoje. Taip pat, be operacijos „Susivieniję dėl taikos“, brigada vykdo ir Ukrainos batalionų štabo karininkų rengimą Lenkijoje (EUMAM rėmuose) bei Vokietijoje (JAV mokymai) ir Latvijoje (Kanados mokymai).

Estijos mieste Tartu veikiantis Baltijos gynybos koledžas yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų, užtikrinantis aukštesniųjų karininkų parengimą. Jis buvo įkurtas 1998 metų birželio 12 d. Pirmieji 32 studentai iš aštuonių šalių Vyresniųjų karininių kurso studijas pradėjo 1999 m. rugpjūtį.

Kartu tai yra vienintelė NATO šalių Europoje karinė mokymo įstaiga, organizuojanti operacinio lygmens vadų parengimą anglų kalba. Šis koledžas yra aukštai vertinamas daugelyje NATO šalių. Baltijos gynybos koledže mokosi karininkai iš NATO, ES šalių, o taip pat ir iš valstybių dalyvaujančių NATO partnerystės taikos labui programoje. Skatindama glaudesnį NATO bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis, Lietuva remia Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos kariškių studijas Baltijos gynybos koledže.

Koledže yra rengiami Baltijos ir kitų valstybių štabų karininkai ir civiliai pagal penkias mokymo programas: aukštųjų štabo karininkų, jungtinį vadovavimo ir štabo karininkų, civilių tarnautojų, vyriausiųjų puskarininkių ir vyresniųjų vadovų. Didžioji dalis Lietuvos karinių dalinių vadų yra baigę įvairius Baltijos gynybos koledžo kursus.

Baltic Defence College (baltdefcol.org)

Baltic Defence College | Facebook

BalticDefenceCollege (@BALTDEFCOL) | Twitter

NORDEFCO (angl. Nordic Defence Cooperation) yra 5 Šiaurės šalių praktinio karinio bendradarbiavimo formatas, įkurtas 2009 m. NORDEFCO yra svarbi platforma saugumo politikos dialogui ir kariniam bendradarbiavimui regione. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis siekia giliau įsilieti į šį formatą. Tai yra bendradarbiavimas pagal poreikius šiose srityse: pajėgumų ir ginkluotės vystymas, žmogiškieji ištekliai ir mokymas, pratybos ir mokymai, operacijos.                

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetukas (angl. Nordic-Baltic Eight, NB8) – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatas. Su Šiaurės šalimis turime reguliarų bendradarbiavimo formatą: kasmet vyksta NB8 gynybos ministrų, kariuomenės vadų, gynybos politikos direktorių, bei ekspertų susitikimai, kurių metu aptariamos Baltijos jūros regiono saugumo aktualijos, praktiniai daugiašaliai kariniai projektai, parama Ukrainai ir Sakartvelui, kt. klausimai.

Šiaurės grupė (angl. Northern Group) yra Jungtinės Karalystės vadovaujamas formatas, įkurtas 2012 m. Dalyvauja 12 šalių – 3 Baltijos šalys, 5 Šiaurės šalys, Lenkija, Nyderlandai ir Vokietija. Ši grupė veikia kaip konsultacinis forumas Europos saugumo klausimais, NATO-ES santykių, paramos Ukrainai tematika, kitomis regionui aktualiomis. Susitikimai vyksta gynybos ministrų ir gynybos politikos direktorių formatuose dukart per metus.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) yra Jungtinės Karalystės vadovaujamos aukštos parengties ir greitai dislokuojamos pajėgos, sukurtos 2014 m., skirtos reaguoti į netikėtas krizines situacijas, atremti ir atgrasyti hibridines grėsmes ir paremti tarptautinį stabilumą. JEF pajėgos yra skirtos greito reagavimo operacijoms iki NATO 5 str. aktyvavimo ir yra pilnai suderintos su NATO planais.

2021 m. prisijungus Islandijai, JEF sudaro 10 šalių – Jungtinė Karalystė, Estija, Danija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Lietuva dalyvauja bendrose JEF šalių pratybose ir operacijose, JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas.

Bendradarbiavimas su Latvija ir Estija yra vienas pagrindinių Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų. Per Baltijos šalių bendradarbiavimo formatus ir darbo grupių susitikimus užtikrinamas glaudus Baltijos šalių bendradarbiavimas, siekiant ilgalaikių NATO bei sąjungininkų sprendimų dėl atgrasymo priemonių regione išlaikymo, Baltijos šalių saugumo interesų atstovavimo tiek NATO, tiek ES formatuose.

2013 m. sausio 29 d. pasirašytas naujas trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo susitarimas gynybos srityje (angl. Memorandum of Understanding), kuris įtvirtina Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje struktūras. Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei kariuomenių vadų ir gynybos štabų viršininkų susitikimai. Taip pat reguliariai susitinka gynybos politikos direktoriai, atskirų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai. 2025 m. Baltijos šalių bendradarbiavimui pirmininkauja Estija.

Aktyviausiai Baltijos valstybės bendradarbiauja NATO oro policijos, regioninės oro erdvės stebėjimo, regioninės jūrinės aplinkos suvokimo pajėgumo vystymo, karininkų rengimo ir mokymo, bendrų pratybų srityse. Siekiama užtikrinti kuo didesnę Baltijos šalių pajėgų tarpusavio sąveiką ir jų sąveiką su sąjungininkų pajėgomis. Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – Baltijos karinė jūrų eskadra (angl. BALTRON), Baltijos gynybos koledžas (angl. BALDEFCOL), regioninio jūrinės situacijos suvokimo pajėgumo vystymas (angl. Maritime Situation Awareness, MSA), derinami veiksmai stiprinant regioninę oro gynybą,

2024 m. sausį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo, siekiant sukurti efektyvias kontrmobilumo priemones pasieniuose su priešiškomis valstybėmis. „Baltijos gynybos linija“ – tai Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendras projektas, skirtas sustiprinti kontrmobilumo pajėgumus ir užtikrinti efektyvų atsparumą galimoms grėsmėms iš rytų. Ši iniciatyva apima tiek fizinę infrastruktūrą, tiek bendrą karinį bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti regiono saugumą ir išorinių ES ir NATO sienų apsaugą.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse siekiame užtikrinti saugią Aljanso oro erdvę. Ši misija yra kolektyvinė ir apima nuolatinį – 24 valandų per parą, 365 dienų per metus – naikintuvų ir įgulų reagavimą į galimus pažeidimus.

• NATO oro policija yra kolektyvinė užduotis ir visiškai gynybinio pobūdžio misija, apimanti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, naikintuvus, pasiruošusius greitai reaguoti į galimus oro erdvės pažeidimus.
• NATO narės padeda toms sąjungininkėms, kurios neturi reikiamų priemonių užtikrinti oro policijos veiklą savo teritorijoje.
• NATO vyriausiasis sąjungininkų vadas Europoje (SACEUR) yra atsakingas už NATO oro policijos misijos vykdymą.
• NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimas yra viena iš NATO integruotos oro ir raketinės gynybos misijų.
• NATO oro policija yra viena iš nuolatinių NATO taikos meto misijų.

NATO Baltijos šalių oro erdvę saugo nuo 2004 m., kai į Aljansą įstojo Lietuva, Latvija ir Estija. NATO valstybės narės, turinčios oro policijos pajėgumus, savanoriškai prisideda prie NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse, kontingentų rotacijos vyksta kas keturis mėnesius. Pajėgumai misijai Baltijos šalyse buvo įtvirtinti NATO naikintuvų dislokavimu Šiaulių aviacijos bazėje Lietuvoje. Nuo 2014 m. NATO taip pat naudoja Ämari oro bazę Estijoje, kad galėtų dislokuoti papildomus oro policijos išteklius. NATO oro policijos misijai iš Šiaulių šiuo metu vadovauja Ispanijos kontingentas, jį sustiprina Čekija. Iš Amario misiją stiprina Prancūzija ir Belgija.

Susijusi informacija:

• NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse „Facebook“ puslapis

NATO kompetencijų centrai yra tarptautinės karinės organizacijos, kurios moko ir šviečia lyderius bei specialistus iš NATO valstybių narių bei valstybių partnerių. Šie centrai padeda vystyti karines doktrinas, identifikuoti išmoktas pamokas, tobulinti ir testuoti galimybes bandymų metu. NATO kompetencijų centrai rengia Aljansui naudingą ekspertizę, kuri leidžia kelti kompetencijas ir tobulinti išteklių panaudojimo efektyvumą. Kompetencijų centrų veikla apima platų sričių spektrą. Iš viso yra įkurti 27 tokie centrai.

Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras (NATO ENSEC COE), įkurtas 2012 m. liepos 10 d., analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. NATO ENSEC COE darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose dalyvauja. Centras kasmet organizuoja ir įvairius kursus, kurių vienas svarbiausių – energetinio efektyvumo karinėse operacijose kursas. Juose dalyvauja įvairių NATO ir partnerių šalių atstovai.

Susijusi informacija:

• NATO ENSEC COE interneto svetainė
• NATO ENSEC COE „Facebook“ puslapis

NATO pajėgų integravimo vienetai (angl. NATO Force Integration Units, NFIU) yra mažo dydžio valdymo štabai, kurių pagrindinis tikslas – pasiruošti galimam NATO greito reagavimo pajėgų dislokavimui tam tikruose regionuose. Jie yra jungtis tarp NATO tarptautinių ir tam tikros šalies nacionalinių karinių pajėgų.

Šiuo metu iš viso veikia aštuoni NFIU. Pirmieji šeši buvo įkurti ir aktyvuoti 2015 metų rugsėjį, o šiuo metu yra dislokuoti aštuoniose NATO šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.

Lietuvoje veikiantis NFIU buvo įsteigtas 2015 m. rugsėjo 3 dieną. Pačio vieneto pagrindinė funkcija Lietuvoje yra užtikrinti sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir Lietuvoje dislokuotų tarptautinių NATO pajėgumų (pvz., su NATO priešakinių pajėgų batalionu). Be to, jis prisideda prie pratybų NATO sąjungininkams organizavimo ir užtikrina sąveiką su NATO vadavietėmis. Taip pat NFIU Lietuvoje bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene logistikos klausimais, siekiant užtikrinti kuo greitesnį NATO greito reagavimo pajėgų atvykimą.

NFIU štabą Vilniuje sudaro apie 40 žmonių, iš kurių maždaug pusė yra iš kitų 14 NATO valstybių sąjungininkių. Šiuo metu NFIU Lietuvoje vadovauja Danijos kariuomenės plk. Peter Nielsen, jo pavaduotojas – plk. ltn. Marius Dabkevičius.

Susijusi informacija:

• NFIU „Facebook“ puslapis
• NFIU „Twitter“ paskyra
• NATO pateikiama informacija

NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje priimtas bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Tokį sprendimą NATO valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė yra dislokuota Rukloje (Jonavos r.) ir yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Sąjungininkų kariai kartu su brigados kariais dalyvauja karinio rengimo programoje. Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, trys–keturios kovinės kuopos. Be to, priskiriami ir įvairūs kovinės paramos vienetai.

Susijusi informacija:

• NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje „Facebook" puslapis
• NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje „Twitter“ paskyra
• NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje „Instagram“ paskyra
• NATO pateikiama informacija

„Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – dalyvauja formuojant kibernetinio saugumo politiką, kiek reikia nustatyti diplomatinių priemonių taikymo reaguojant į kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus teisinį reguliavimą,

Nacionalinis krizių valdymo centras – vadovauja kibernetinio saugumo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms valdant krizes, susijusias su kibernetiniais incidentais, kurių viena Lietuvos Respublika nepajėgia suvaldyti,

Lietuvos žvalgybos tarnybos (Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) – stebi ir vertina Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčias kilti grėsmes ir rizikos veiksnius, įskaitant priešiškų valstybių remiamų grupuočių (angl. Advanced Persistent Threat (APT)) veiklą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – tiria asmens duomenų saugumo pažeidimo atvejus,

Lietuvos policija – vykdo kibernetinių nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir tyrimą,

Ryšių reguliavimo tarnyba – užtikrina švaresnę kibernetinę erdvę ir saugo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisę į nepertraukiamą paslaugų teikimą,

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas – vykdo priešiškų informacinių operacijų aptikimą ir neutralizavimą.“

Krašto apsaugos ministerija (Totorių g. 25, Vilnius) yra įsikūrusi 17 a. viduryje statytame pastate. Tai buvusio jėzuitų vienuolyno noviciato pastatų ansamblio, pradėto formuoti 1602 m., dalis. 1991 m. perduotas tuometiniam Krašto apsaugos departamentui, pastatas buvo labai apleistas ir suniokotas. 1992 m. pradėti atstatymo ir restauravimo darbai vyko iki pat 2002 m.

Besidomintiems Vilniaus miesto ir jo pastatų istoriniu paveldu sudarome galimybę apsilankyti Krašto apsaugos ministerijoje. Jūs galėsite pamatyti istorinę Baltąją ir Juodąją sales, jose esančias hipokaustinę krosnį, Vilniaus gynybinės sienos liekanas, trumpai pristatysime šio pastato istoriją. Taip pat pasiūlysime susipažinti su šalia esančia Lietuvos kariuomenės šv. Ignoto bažnyčia, pastatyta 17 a. pirmoje pusėje ir įdomia savo istorija ir veikla. Apie Krašto apsaugos ministerijos pastatų ansamblio istoriją daugiau sužinoti galite čia.

Pagal poreikį ir galimybes mūsų specialistai gali surengti pristatymus pasirinktinai temomis „Narystė sėkmingiausiame pasaulio istorijoje Aljanse - ką mums tai reiškia?“, „Informacinio saugumo situacija Lietuvoje“ apie grėsmių informacinėje erdvėje atpažinimą, arba „Tarnyba ir karjeros galimybės Lietuvos kariuomenėje“.

Apsilankyti kviečiame vyresnio amžiaus (nuo 16 m.) mokinių ir suaugusių grupes. Grupės dydis – 5-30 žmonių. Grupės yra laukiamos antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę, ketvirtadieniais nuo 13 val. ir tik tuomet, kai ministerijoje tuo metu nenumatyti kiti svarbūs renginiai. Tartis reikia iš anksto.

Apsilankymo užsakymas:

• Kreipkitės el. paštu [email protected]
• Elektroniniame laiške nurodykite pageidaujamą apsilankymo datą, laiką, grupės dydį ir kontaktinio asmens duomenis.
• Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki užsakytos apsilankymo datos el. p. adresu [email protected] būtina atsiųsti dalyvių sąrašą, kuriame būtų nurodyti dalyvių vardai, pavardės ir gimimo datos. Asmens duomenys bus perduodami Lietuvos kariuomenės Karo policijai, kuri atlieka lankytojų, įeinančių į saugomą objektą, asmens duomenų patikrą.
• Atvykus į Krašto apsaugos ministeriją su savimi būtina turėti asmens dokumentą.

2021 metų bendradarbiavimo su asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis prioritetinės temos (2021 m. sausio 20 d. ministro įsakymas Nr. V-37):

1. Pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms stiprinimas.
2. Reikšmingiausi Lietuvos kariuomenės įvykiai, asmenybės, sukaktys ir jų paminėjimas 2021 m.
3. Tarnybos metu sužeistų karių reintegracijos skatinimas.

Pagal sudarytas dvišales sutartis 2021 m. įvykdytos 25 programos. Informaciją apie tai, kas buvo nuveikta, rasite čia.

Ministerijai 2021 m. iki nustatyto termino – vasario 25 d. buvo pateiktos 78 veiklos programų paraiškos

Krašto apsaugos ministro 2021 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-289 skiriamas dalinis finansavimas KAM lėšomis 31 programai, pasirašytos sutartys vykdyti 27 programas.

Pateiktų 2021 m. veiklos programų turinį, jų galimą efektyvumą prisidėti prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai vertina komisija (2021 m. vasario 15 d. ministro įsakymas Nr. V-118), vadovaudamasi Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos programų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto asignavimų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-511. Nuostatus , paraiškų, sutarčių ir atsiskaitymo formas rasite paspaudę nuorodas.

2021 metais krašto apsaugai svarbu nuosekliai ugdyti pilietines vertybes, gebėjimą priešintis įtakoms, pažinti šiuolaikines grėsmes. Karybos ir laisvės kovų istorija 2021 m. gausi jubiliejų, iškilių asmenybių ir įvykių minėjimų – Juozo Lukšos-Daumanto šimtmetis, Jono Karolio Chodkevičiaus, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai, prieškariu atkurtos Lietuvos karinės diplomatijos pradžia, pagrindinių Lietuvos kariuomenės padalinių kūrimasis, lemtingi 1991-ųjų metų įvykiai. Ypač aktualus šių dienų kariuomenės poreikis – visuomenės pagalba integruotis tarnybos metu sužeistiems kariams.

Informaciją teikia Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė kpt. Asta Žalalytė (Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. (8 5) 278 5213), [email protected].

Lietuvos gynybos politikos Baltoji knyga visuomenei išsamiai pristato pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, prioritetus bei numatomas raidos kryptis. Baltojoje knygoje pristatomi pagrindiniai iššūkiai Lietuvos saugumui ir kintančios saugumo aplinkos įtaka Lietuvos gynybos politikai.

Lietuvos Respublikos karinė strategija numato Lietuvos kariuomenės naudojimo būdus, kad būtų įgyvendinti valstybės saugumo ir gynybos politikos tikslai ir pasirengta atsakyti į grėsmes nacionaliniam saugumui. Karinėje strategijoje nustatomi Lietuvos kariniai tikslai, jų įgyvendinimo būdai ir reikalavimai Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, kurių pagrindą sudaro Lietuvos kariuomenė. Karinės strategijos nuostatos yra krašto apsaugos sistemos plėtros ir nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimo karinės gynybos srityje pamatas.

Nacionalinio saugumo strategija yra svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis, Nacionalinio saugumo strategijoje yra nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti.

Šiuo metu visos karinio bendradarbiavimo veiklos ir dvišalės saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės yra sustabdytos.

Šiuo metu visos karinio bendradarbiavimo veiklos ir dvišalės saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės yra sustabdytos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2022 m. sausio 24 d. Singapūre pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvą regione atstovauja gynybos patarėjas reziduojantis Japonijoje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Pirmieji kontaktai, kuriuose sutarta stiprinti dvišalį dialogą, su Singapūru užmegzti 2019 m., vyksta aukšto lygio susitikimai

Siekiama plėsti bendradarbiavimą visuotinės gynybos, strateginės komunikacijos, akademinio karinio bendradarbiavimo, kibernetinio saugumo, gynybos pramonės srityse.

Nuo 2019 m. KAM atstovai reguliariai kviečiami dalyvauti Singapūre vykstančioje „Shangri-La Dialogue“ saugumo konferencijoje. Šiame kasmetiniame aukščiausio lygmens Azijos, Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių gynybos ministrų susitikime nuodugniai aptariami Indijos – Ramiojo vandenyno regione kylantys ir viso pasaulio saugumo architektūrą galintys paveikti klausimai.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui.  2023 m. spalio 19 d. Tokijuje pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2022 m. spalio mėn. akredituotas pirmasis Japonijos gynybos atašė Lietuvai.

2023 m. sausio mėn. paskirtas gynybos patarėjas Lietuvos ambasadoje Japonijoje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Aktyvus Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo klausimais vyko Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje 2009–2013 m. Japonija per visą paramos laikotarpį Goro provincijoje finansavo projektų už 50 mln. dolerių.

Nuo 2021 m. vyksta aukšto lygio susitikimai, parengtas pirmas metinis dvišalio bendradarbiavimo planas 2026 m., bendradarbiavimo sritys – politinis dialogas, kibernetinis saugumas, karinės pratybos, karinis švietimas, akademiniai mainai, gynybos pramonė, strateginė komunikacija, parama Ukrainai.

2024 m. Japonija prisijungė prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Ukrainos Išminavimo koalicijos, instruktoriai Lietuvoje prisideda prie išminavimo mokymų, skirtų Ukrainos kariams.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2010 m. vasario 17 d. Seule pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2024 m. gruodžio 26 d. pasirašytas susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvą regione atstovauja gynybos patarėjas reziduojantis Japonijoje. 

Korėjos Respublikos gynybos atašė Lietuvai paskirtas 2010 m., reziduoja Varšuvoje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 

Korėjos Respublikos atstovai rodo interesą dalyvauti Lietuvos kariuomenės vykdomuose technikos įsigijimuose. Vyksta aukšto lygio pareigūnų susitikimai renginių paraštėse. Stiprinamas bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje.

Šiuo metu visos karinio bendradarbiavimo veiklos yra sustabdytos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2012 m. Pekine pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas.

Lietuvos gynybos atašė rezidavo Pekine nuo 2016 m. iki 2021 m.

Kinija savo karinį atstovą Lietuvai paskyrė 1993 m., kuris rezidavo Varšuvoje, o nuo 2001 m. iki 2022 m. sausio mėn. rezidavo Vilniuje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2000 m., 2006 m., 2011 m., 2012 m., 2016 m. Lietuvoje lankėsi aukšto rango Kinijos kariuomenės delegacijos. Lietuvos krašto apsaugos ministrai 2004 m. ir 2012 m. su oficialiais vizitais viešėjo Kinijoje.

Dvišalio bendradarbiavimo plano nėra. Dvišalis bendradarbiavimas nėra aktyvus ir nėra vykdomi bendri projektai. Nuo 2019 m. prasidėjusios Covid-19 pandemijos praktiniai dvišaliai kontaktai yra nutrūkę.

Teisinis pagrindas bendradarbiavimui gynybos srityje. 2004 m. Vilniuje pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos, karinės pramonės, tyrimų ir plėtros srityse. 2011 m. Izraelyje pasirašyta dvišalė sutartis dėl įslaptintos karinės informacijos apsaugos. 2019 m. pasirašytas ketinimų protokolas tarp Izraelio Nacionalinio kibernetinio direktorato ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas: 2025 m. vasario mėn. Izraelis paskyrė gynybos atašė Lietuvai, reziduoja Prahoje. Lietuvos gynybos atašė Izraelyje pareigas vykdo nuo 2026 m. vasaros, reziduoja Tel Avive.

Dvišalis bendradarbiavimas vykdomas plėtojant politinį dialogą saugumo ir gynybos klausimais, keičiamasi patirtimi kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos kariuomenę domina Izraelio visuotinio šaukimo sistema, visuomenės atsparumo, visuomenės parengimo gynybai ir pasipriešinimo organizavimas.

Izraelio gynybos pramonės kompanijos dalyvauja modernizuojant Lietuvos kariuomenės prieštankines sistemas, stiprinant Lietuvos oro erdvės apsaugą.

Teisinis pagrindas bendradarbiavimui gynybos srityje. 2012 m. atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2002 m. pasirašytą susitarimą. 2004 m. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2008 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Azerbaidžanui, kuris reziduoja Tbilisyje.

Azerbaidžanas nėra paskyręs karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis bendradarbiavimas pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus vyksta tokiose srityse kaip karinė aplinkosauga, informacijos apsauga, gynybos vadyba, karinio mokymo sistemos kūrimas, teisinės sistemos kūrimas, pagrindinių gynybos dokumentų rengimas, kibernetinis saugumas, viešieji ryšiai, išminavimas, karo medicina, anglų kalbos testavimas. Azerbaidžano karininkai buvo kviečiami stebėti pratybų.

Gynybos ministrai ir kiti ministerijų ir kariuomenės pareigūnai dvišalių susitikimų ir konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Azerbaidžano karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir karininkų karjeros kursuose Lietuvos karo akademijoje, kurį laiką finansavome studijas Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus.

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas kurį laiką dalyvavo NATO Karinio rengimo tobulinimo programos (angl. DEEP – Defence Education Enhancement Programme) vadovaujamoje ekspertų grupės, kurios tikslas – padėti Azerbaidžanui reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus, veikloje. Lietuva konsultavo Azerbaidžaną dėl puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

Teisinis pagrindas bendradarbiavimui gynybos srityje. 2012 m. birželio mėn. Jerevane atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2002 m. pasirašytą susitarimą. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Armėnijai, kuris reziduoja Tbilisyje.

Armėnija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Gynybos ministrai ir ministerijų ir kariuomenės atstovai dvišalių susitikimų ar konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Armėnijos atstovai kviesti stebėti pratybų Lietuvoje. Lietuva dalijasi patirtimi teisiniais, viešųjų ryšių, puskarininkių rengimo, karinės aplinkosaugos, išminavimo, kibernetinio saugumo klausimais, konsultuoja Armėnijos gynybos ministeriją tobulinat demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, reformuojant teisinę sistemą. Armėnijos atstovai kviečiami mokytis Lietuvos karinio švietimo institucijose (anglų kalbos, medikų, instruktorių, karininkų karjeros kursai).

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas dalyvauja NATO Karinio rengimo tobulinimo programos (angl. DEEP – Defence Education Enhancement Programme) vadovaujamoje ekspertų grupės, kurios tikslas – padėti Armėnijai reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus, veikloje. Lietuva konsultuoja Armėniją dėl puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų rengimo sistemos pertvarkos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2013 m. liepos 1 d. Vilniuje pasirašytas atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2001 m. susitarimą. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje. 2007 m. pasirašytas dvišalis techninis susitarimas dėl Sakartvelo pajėgų dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje. 2009 m. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2005 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Sakartvele, kuris reziduoja Tbilisyje. Nuo 2025 m. vasaros paskirtas ir gynybos atašė pavaduotojas. Šiuo metu Lietuvos gynybos atašė Sakartvele pareigybė nėra užimta.

Sakartvelo karinis atstovas Lietuvai paskirtas nuo 2007 m., reziduoja Vilniuje. 2019 m. paskirtas ir Sakartvelo gynybos atašė pavaduotojas.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas šiuo metu nėra intensyvus ir yra ribojamas dėl 2024 m. Sakartvelo priimto prieštaringai vertinamo užsienio agentų įstatymo, naudotos neproporcingos jėgos prieš taikius demonstrantus ir de facto integracijos į ES atsisakymo.

Vykdomas taktinio lygmens bendradarbiavimas gynybos srityje. Sakartvelo atstovai kviečiami mokytis Lietuvos karinio švietimo institucijose (anglų kalbos, medikų, instruktorių kursuose). Lietuvos instruktoriai padeda vesti pratybų vertintojų kursus bendrame NATO ir Sakartvelo mokymų ir vertinimo centre.

Iki 2024 m. vasaros gynybos ministrai, kariuomenių vadai ir kiti aukšto lygmens krašto apsaugos sistemos atstovai nuolatos susitikdavo aptarti aktualiausių bendradarbiavimo klausimų. Vykdavo ekspertų susitikimai strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių, strateginio planavimo, hibridinių grėsmių, kibernetinio saugumo ir kitais klausimais. Bendradarbiavo abiejų valstybių sausumos bei specialiųjų operacijų pajėgos, karo akademijos, Krašto apsaugos savanorių pajėgos  su Sakartvelo nacionaline gvardija. Sakartvelo ir Lietuvos kariai dalyvavo bendrose pratybose abiejose šalyse.

Nuo 2025 m. pradžios sustabdytas Sakartvelo atstovo studijų Baltijos gynybos koledže finansavimas. Nuo 2026 m. intensyviai vykęs bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje sustabdytas, Sakartvelo ekspertai nebekviečiami darbui Regioniniame kibernetinės gynybos centre Kaune.

Daugiašalės iniciatyvos. 2009 m. Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyvai priklausančios valstybės kartu su JK įsteigė NATO ir Sakartvelo profesinio rengimo programą, skirtą mokyti saugumo ir gynybos sektoriuje dirbančius valstybės tarnautojus. 2009–2014 m. Lietuva kartu su Latvija vadovavo viešųjų ryšių darbo grupei, įgyvendino įvairius specialistų rengimo projektus. Lietuvos specialistai dalyvavo Norvegijos vadovaujamoje darbo grupėje, kuri konsultavo Sakartvelo Gynybos ministeriją žmoniškųjų išteklių vadybos klausimais. Lietuva finansiškai rėmė Profesinio rengimo programą, veikiančią Patikos fondo principu.

2015 m. Šiaurės ir Baltijos šalys ėmėsi kuruoti pagal NATO ir Sakarvelo gynybos gebėjimų stiprinimo iniciatyvą įsteigtą bendrą NATO ir Sakartvelo mokymo ir vertinimo centrą. Lietuva  2015–2025 m. skyrė patarėjus į centrą,  2017 m. skyrė finansinę paramą centrui reikalingai įrangai įsigyti. 2023–2026 m. Sakartvele reziduojantis patarėjas vadovavo Standartizacijos ir kodifikacijos iniciatyvai.

Bendradarbiavimas tarptautinėse operacijose. 2007 m. birželio– 2013 m. rugpjūčio mėn. Sakartvelo karo medikai dirbo Lietuvos vadovaujamoje PAG Afganistane.

Teisinis pagrindas bendradarbiavimui gynybos srityje. 2011 m. gegužės 18 d. pasirašytas atnaujintas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Moldovos gynybos ministerijų dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Pirmasis toks susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. Susitarimas dėl Moldovos karininkų mokymo Lietuvos karo akademijoje pasirašytas 2005 m.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2008–2011 m.Lietuvos Respublikos gynybos atašė Moldovai rezidavo Kišiniove, 2011–2019 m. – Kyjive, nuo 2019 m. vėl Kišiniove.

Moldova nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Vyksta politinės ir karinės konsultacijos su Moldovos gynybos ministerijos atstovais gynybos reformų, strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija, kibernetinio saugumo klausimais. Rengiami dvišaliai ministrų ir kariuomenių vadų vizitai.

Karinis rengimas ir mokymas. Nuo 2004 m. kviečiame Moldovos karininkus į anglų kalbos ir karininkų karjeros kursus Lietuvos karo akademijoje, finansuojame studijas Baltijos gynybos koledžo Strateginio lygmens  ir karininkų karjeros kursuose. Moldovos kariai dalyvauja medikų kursuose ir tarptautiniame instruktorių kurse Lietuvos kariuomenės mokykloje.

Daugiašalis bendradarbiavimas. Lietuva aktyviai dalyvauja NATO Karinio rengimo tobulinimo programos (angl. DEEP – Defence Education Enhancement Programme) vykdomoje veikloje reformuojant Moldovos puskarininkių rengimo sistemą. Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir vesti įvairių pakopų kursus, rengia instruktorius, padeda vertinti kursų kokybę.

Parama Moldovos kariuomenei. Priimtas sprendimas 2026–2028 m. remti Moldovos kariuomenę skiriant 2 mln. eurų kasmet. Suplanuota įgyti vadovavimo ir valdymo informacines sistemas, individualaus rengimo priemones, mobiliąsias vadavietes, bepiločių treniruočių centrą, pajėgų apsaugos priemones. Ši parama skirta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono bendradarbiavimui su Moldovos kariuomenės III brigados I batalionu plėtoti ir štabų lygmens pratyboms įgyvendinti. Lietuva Moldovos kariuomenei yra perdavusi termovizinių taikiklių, FPV dronų, antidronų šautuvų.

Kita parama Moldovai. 2019-2022 m. LR ambasada vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas Moldovoje.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui.

2024 m. birželio 27 d. pasirašyta dvišalė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, kuri įtvirtino Lietuvos įsipareigojimą, kasmet suteikti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP dydžio paramą Ukrainai saugumo ir gynybos srityje.

2011 m. balandžio 13 d. Krašto apsaugos ministerijos ir Ukrainos gynybos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 

Ukrainos gynybos atašė Lietuvoje akredituojami nuo 1997 m., reziduoja Vilniuje. 2017 m. rugsėjo mėn. įsteigta Sausumos pajėgų atašė pozicija.

Lietuvos Respublikos gynybos atašė Ukrainoje akredituojami nuo 2004 m., LR gynybos atašė Ukrainai turi tris pavaduotojus. Nuo 2017 m. liepos mėn. LR ambasadoje Kijeve buvo įsteigta Gynybos patarėjo pozicija.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Kiekvienais metais pasirašomas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas, rengiamos konsultacijos politiniais ir kariniais klausimais. Bendradarbiavimas apima susitikimus aukščiausiu politiniu ir kariniu lygiu bei ekspertų konsultacijas tarp gynybos ministerijų ir karinių pajėgų padalinių, dalyvavimą bendruose renginiuose ir pratybose.

KAM teikiama parama. Dar iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuva teikė įvairiapusę paramą Ukrainos gynybos ministerijai ir kariuomenei (konsultacijos gynybos reformų klausimais, materialinė parama, įvairūs mokymai, anglų k. kursai, kt. ).

Nuo 2022 m. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuvos suteikta karinė parama viršija 1 mlrd. eurų. Karinė parama teikiama atsižvelgiant į kritinius ir svarbiausius Ukrainos kariuomenės poreikius, daugiausia dėmesio skiriant oro gynybai, amunicijai, pirkimams iš Ukrainos gynybos pramonės.

2026 m. pagrindinės KAS karinės paramos kryptys:

1. Pirkimai Ukrainos kariuomenei iš Lietuvos gamintojų.
2. Pirkimai iš Ukrainos gynybos pramonės Ukrainos kariuomenei pagal principą „Iš Ukrainos- Ukrainai“.
3. Finansiniai įnašai į tarptautinius fondus, tarptautines iniciatyvas ir pajėgumų koalicijas.
4. Ukrainos karių mokymai. Per įvairias programas ir iniciatyvas rengiami Ukrainos kariai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje (EUMAM, Interflex, NLETI, kt.).
5. Sužeistų Ukrainos karių reabilitacija. Karių reabilitacijos centras Druskininkuose kasmet reabilitacijai priima iki 90 sužeistų Ukrainos karių. Taip pat, finansuojama Žitomiro reabilitacijos centro Ukrainoje rekonstrukcija.

6.  Siekiama Ukrainos gynybos pramonės lokalizavimo Lietuvoje.

Kartu su Islandija, Lietuva vadovauja Išminavimo pajėgumų koalicijai, kurią sudaro 23 šalys. iki 2035 m. koalicija planuoja sukurti 32 NATO standartus atitinkančius išminavimo vienetus. Iki 2026 m. – pradinių pajėgumų sukūrimas, iki 2029 m. – pagrindinių vienetų sukūrimas, mokymo infrastruktūros/logistikos plėtra, iki 2035 m. – savarankiškų rezervinių vienetų sukūrimas.

2024-2026 m. finansiniais įnašais Koalicijos fondas yra užtikrinęs 151,11 mln. Eur (LTU – 76,94 mln. Eur, SWE – 21,71 mln. Eur, IRL – 12,5 mln. Eur, ISL – 13 mln. Eur, DEU – 18 mln. Eur, DNK – 6,97 mln. Eur, BE – 2 mln. Eur).

Taip pat, Lietuva teikia paramą Ukrainos kariuomenei ir per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (angl. UDCG) Pajėgumų paramos koalicijas (IT, oro gynybos, artilerijos, dronų ir elektroninės kovos srityse).

Nepaisant karo, Ukrainos prašymu, Lietuvos kariniai patarėjai tęsia strateginio lygmens konsultacijas Ukrainos gynybos ministerijai ir generaliniam štabui vadovavimo ir valdymo, karininkų ir puskarininkių karinio rengimo ir švietimo, personalo politikos, pajėgumų planavimo klausimais.

Bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada – LITPOLUKRBRIG.

2014 m. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gynybos ministrų susitarimu buvo įsteigta trišalė brigada. Brigados štabas yra Liubline.

Iki karo. Projektas pirmiausia buvo nukreiptas parengti ir apmokyti Ukrainos karius vykdyti vadavietės veiklą, vadovavimo ir valdymo procedūras, ir kitas funkcijas pagal NATO standartus. Vienas esminių elementų Brigados štabo rengime – pratybų ciklas ir integracija į divizijos lygmens pratybas. Ukrainos karių patirtis ir žinios buvo perduodamos Ukrainos kariuomenei siekiant sisteminio poveikio.

  Prasidėjus karui. Ukrainos gynybos ministerijos prašymu, LITPOLUKRBRIG štabe buvo įkurta operacija „United for Peace“, kurios tikslas padėti kariaujančiai Ukrainos kariuomenei. Vykdomos 5-ios pagrindinės užduotys: 1) taktinis-operacinis situacijos Ukrainoje stebėjimas, 2) užsienio partnerių paramos Ukrainai logistikos koordinavimas Žešovo oro uoste 3) sienos kirtimo koordinavimas, 4) pagalba Ukrainos konsulate Lenkijoje susijusi su savanorių registravimu, 5) paramos pabėgėliams koordinavimas Liublino vaivadijoje.

Karo metu. Vykdomas Ukrainos karių rengimas organizuojant bataliono lygmens štabo operacinį planavimo kursą (angl. Battalion Staff Officer Course – BnSOC). Per metus brigada vykdo 5 kursus ir apmoka iki 150 Ukrainos karių.

Gerosios praktikos iš karo Ukrainoje integruojamos į brigados planavimo procesą rengiantis pratyboms ir karinio rengimo užsiėmimų metu. LITPOLUKRBRIG štabo mokymai planuojami ir vykdomi atsižvelgiant į Ukrainos karių karo patirtis ir išmoktas pamokas (PVZ. Brigados vadavietės įrengimas, vadovavimas ir valdymas, naudojant dronų tinklą operacijos rajone).

Bendradarbiavimas tarptautinėse karinėse operacijose

• 2011-2021 m. Ukrainos ir Lietuvos kariai kartu tarnavo Nacionaliniame paramos elemente Kabule.
• 2011-2014 m. Ukraina siuntė karinius specialistus į Lietuvos vadovaujamą Afganistano oro pajėgų mokymo grupę Kandahare.
• 2007-2013 m. Ukrainos kariai (štabo karininkai, karo medikai, išminuotojai, logistikos, civilių ir karių bendradarbiavimo specialistai) dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje.

Informacija apie patvirtintas Jonavos savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) bendrojo plano ir Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies (karinio mokymo teritorijos) bendrojo plano sprendinių alternatyvas (koncepcija) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitas.

Informuojame, kad 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. 12-01-231 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pritarė Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies (karinio mokymo teritorijos) bendrųjų planų koncepcijų racionalios plėtros variantui (plėtra integruojant besiribojančias teritorijas) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoms.

Planavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 1153 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Pabradės seniūnijoje) bendrųjų planų rengimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1153 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Pabradės seniūnijoje) bendrųjų planų rengimo" pakeitimo“.

Plano organizatorius – LR Krašto apsaugos ministerija, Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas: [email protected].

Įgaliota institucija: Infrastruktūros plėtros departamento prie KAM, Mindaugo g. 24, LT-03215 Vilnius, tel.: (85) 210 3784, el. paštas: [email protected].

Bendrųjų planų rengėjas - Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, Konstitucijos pr. 23A korpusas, 08105 Vilnius, tel. 8 626 10064, faks. (8 5) 262 16 72, el. paštas: [email protected].

Supažindinimo su patvirtintais dokumentais tvarka: su Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies (karinio mokymo teritorijos) bendrųjų planų koncepcijomis ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitomis, kurioms buvo pritarta, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektų išvadomis bei šių išvadų įvertinimo pažyma ir kitais dokumentais galima susipažinti organizatoriaus interneto svetainėje www.kam.lt bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt/TPD Nr. K-NC-46-17-123ir TPD Nr. K-NC-49-17-64).

Pasiūlymų teikimo tvarka: Pasiūlymai planavimo organizatoriui ir plano rengėjui teikiami raštu aukščiau nurodytais adresais arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt) visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaigos.

Koncepcija

• Jonava Gaižiūnų koncepcija
• Kaišadorys Gaižiūnų koncepcija
• Koncepcija ribų
• Koncepcija zonavimas

SPAV

• SPAV ataskaita_Jonava
• SPAV ataskaita_Kaisiadorys

12-01-231 pritarimas koncepcijai ir SPAV

12-01-269 SPAV verinimo išvadų pažyma

SPAV išvados

Informacija apie parengtus Jonavos savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) bendrojo plano ir Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies (karinio mokymo teritorijos) bendrojo plano sprendinius.

Informuojame, kad yra parengti Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) ir Kaišiadorių rajono savivaldybės dalies (karinio mokymo teritorijos) bendrųjų planų sprendiniai.

Planavimo pagrindas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 1153 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Pabradės seniūnijoje) bendrųjų planų rengimo" ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 747 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1153 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Ruklos seniūnijoje) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos Pabradės seniūnijoje) bendrųjų planų rengimo" pakeitimo“.

Plano organizatorius:

LR Krašto apsaugos ministerija, Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas: [email protected].

Įgaliota institucija:

Infrastruktūros valdymo agentūra (buvęs Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM), Mindaugo g. 24, LT-03215 Vilnius, tel.: (85) 210 3784, el. paštas: [email protected].

Bendrųjų planų rengėjas - Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, Konstitucijos pr. 23A korpusas, 08105 Vilnius, tel. 8 620 25 782, faks. (8 5) 262 16 72, el. paštas: [email protected].

Supažindinimo tvarka:

Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir kita informacija galima nuo 2021-04-01 iki 2021-06-02.

Jonavos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.jonava.lt;

• Kaišiadorių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.kaisiadorys.lt

• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. K-NC-46-17-123 ir TPD Nr. K-NC-49-17-64).

• LR Krašto apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje [email protected].

Vieša ekspozicija vyks Jonavos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skelbimų lentoje nuo 2021-04-30 iki 2021-06-02, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuostatomis vieši svarstymai (susirinkimai) dėl parengto teritorijų planavimo dokumento, kurio metu bus viešai supažindinta su Bendrojo plano keitimo sprendiniais įvyks 2021-06-02, 10 val. dėl Kaišiadorių savivaldybės dalies ir 2021-06-02, 14 val. dėl Jonavos savivaldybės dalies nuotoliniu būdu MS TEAMS platformoje. Prisijungimo nuorodos:

Dėl Kaišiadorių savivaldybės dalies:

https://bit.ly/34fEYoQ

Jeigu dėl techninių kliūčių prisijungti nepavyktų, naudokite šią nuorodą:

https://bit.ly/2ROdPXr

Dėl Jonavos savivaldybės dalies:

https://bit.ly/3fHl3El

Jeigu dėl techninių kliūčių prisijungti nepavyktų, naudokite šią nuorodą:

https://bit.ly/3fyENLu

Prisijungiant prie viešojo svarstymo būtina nurodyti vardą, pavardę ir/ar juridinio asmens pavadinimą.

Viešo svarstymo (susirinkimo) metu pasiūlymus bus galima teikti telefonu Nr.: 861137620

Pasiūlymai el. paštu [email protected]. bus priimami iki 2021-06-02 23.59 val.

Pasiūlymų pateikimo tvarka: Pasiūlymai pateikiami planavimo organizatoriui raštu (skelbime nurodytu adresu) ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt, TPD Nr. K-NC-49-17-64) per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo supažindinimo su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais skirto termino pabaigos (2021-06-02).

Visuomenė, teikdama pasiūlymus, privalo nurodyti: vardą, pavardę ir/ar juridinį asmenį, adresą, pasiūlymo teikimo datą ir motyvus, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas, pateikti privalomus priedus. Pasiūlymus dėl bendrojo plano teikusiems fiziniams ir juridiniams asmenims po viešo susirinkimo bus atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka.

1. Jonavos r. pagrindinis brėžinys 1 lapas
2. Jonavos r. pagrindinis brėžinys 2 lapas
3. Kaišiadorių r. pagrindinis brėžinys
4. Inžinerinės infrastruktūros brėžinys
5. Gamtinio karkaso brėžinys
6. Susisiekimo brėžinys
7. Jonavos r. aiškinamasis raštas
8. Kaišiadorių r. aiškinamasis raštas

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) įvykdė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Įrankiai ir gebėjimų stiprinimas kibernetinės erdvės stebėsenai, analizei ir grėsmių aptikimui Lietuvoje ir ES gerinti“.

Projekto tikslas – stiprinti NKSC pajėgumus efektyviai koordinuoti ir valdyti kibernetinius incidentus, grėsmes, užtikrinti glaudesnį tarptautinį ir nacionalinį bendradarbiavimą, informacijos apie grėsmes apsikeitimą.

Projekto uždavinys – sukurti naujus ir atnaujinti turimus NKSC kibernetinių incidentų aptikimo ir valdymo įrankius, bendravimo ir informacijos apsikeitimo su užsienio partneriais platformas, organizuoti kibernetinio saugumo mokymus darbuotojams.

Projekto rezultatai – buvo atnaujinta NKSC naudojama incidentų valdymo infrastruktūra, įgyti nauji įrankiai grėsmėms aptikti, analizuoti ir dalintis informacija su partneriais. NKSC darbuotojams suteiktos naujos žinios ir pagerinti turėti įgūdžiai, dalyvaujant aukšto lygio tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Projekto veiklos padidino Lietuvos pasirengimo kibernetiniams incidentams lygį, inicijavo naujų saugumo priemonių atsiradimą, leido teikti platesnes ir veiksmingesnes kibernetinio saugumo paslaugas nacionaliniu lygmeniu bei suteikė galimybę dalyvauti bendrose europinėse bendradarbiavimo programose ir informacijos mainų platformose.

Projektas įgyvendintas nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 spalio 31 d.

Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. Conneting Europe Facility, CEF) telekomunikacijų sektoriaus fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas - Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, 2019 m. perėmęs projekto vykdymą iš LR ryšių reguliavimo tarnybos.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „Kompleksiniai kibernetinės saugos mokymai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbantiesiems”.

Projektas buvo vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-924 priemonę „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“.

Projekto tikslas – sustiprinti informacinės visuomenės saugumą, suteikiant valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojams žinių kibernetinio saugumo srityje, kad jie gebėtų įvertinti kibernetinio saugumo rizikas ir taikyti efektyvias kibernetinio saugumo priemones savo informacinių sistemų apsaugai ir tokiu būdu prisidėti prie saugios informacinės visuomenės kūrimo proceso Lietuvos valstybiniame sektoriuje.

Projekto uždavinys – apmokyti 2000 dalyvių stiprinant jų specialiuosius ir bendruosius kibernetinio saugumo gebėjimus pagal 5 viena kitą papildančias programas:

1. Lietuvos ir Europos Sąjungos elektroninių sistemų, ryšių ir kibernetinio saugumo įstatymų bazės, praktinis jų taikymas
2. Nacionalinių ir tarptautinių kibernetinės saugos rekomendacijų taikymas ir efektyvus jų vykdymas įstaigos viduje
3. Rizikų valdymas įstaigos valdomuose elektroniniuose ištekliuose programos sudarymo organizavimas
4. Mažos, vidutinės ir didelės apimties elektroninių sistemų ir tinklų saugaus eksploatavimo organizavimas
5. Sistemų kontrolė ir valdymas esant kritinėms, aukšto neapibrėžtumo situacijoms

Tikslinė grupė – viešojo sektoriaus organizacijų valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojai (valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (ne įstaigų vadovai)):

• dirbantys su elektroninio turinio informacija (1-3 programos);
• dirbantys su informacinėmis sistemomis, kompiuteriniais tinklais ir turintys informacinių sistemų ir technologijų pagrindų žinias (4-5 programos).

Projekto rezultatai – bendras mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius – 1946 ir tai sudaro 97,3 proc. nuo planuoto šio projekto metu mokyti dalyvių skaičiaus (2000). Mokymai gyvai vyko 5 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Mokymų dalyviai turėjo galimybę pasirinkti vieną mokymų programą.

Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Projektas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Projektas vykdytas kartu su VšĮ Kauno technologijos universitetas, UAB „OVC mokymai“, UAB „Tilfortis“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ (partneris - UAB „Programavimo mokykla“).

Pranešimai apie projekto vykdymą eigą:

• Kviečiame dalyvauti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų kompleksiniuose kibernetinio saugumo mokymuose
• Darbuotojai išlieka silpniausia kibernetinio saugumo vieta
• Daugiau kaip 1200 viešojo sektoriaus darbuotojų sustiprino savo kibernetinio saugumo žinias
• Vykdoma registracija į kompleksiniu kibernetinio saugumo mokymus valstybės ir savivaldybių darbuotojams (4-5 programos)
• Beveik 2000 valstybės ir savivaldybės darbuotojų sustiprino savo žinias NKSC organizuotuose kompleksiniuose kibernetinio saugumo mokymuose https://www.nksc.lt/naujienos/beveik_2000_valstybes_ir_savivaldybes_darbuotoju_s.html
• https://www.nksc.lt/es_projektai.html

Biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“.

Projekto tikslas - užtikrinti saugios, patikimos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių plėtrą bei jų kibernetinį saugumą.

Projekto uždavinys - atsižvelgiant į esamą kibernetinės saugos ir Saugiojo tinklo situaciją bei keliamus reikalavimus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugai, suprojektuoti ir sukurti atitinkamus reikalavimus užtikrinantį Saugųjį tinklą bei didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemą.

Projekto rezultatai - įgyvendinus projektą bus įsigyta ir įdiegta įranga, skirta Saugiojo tinklo (skirto naudoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, įtrauktoms į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą) modernizavimui ir didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemos (DEKAPS) sukūrimui.

Projektas įgyvendinamas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ J06-CPVA-V priemonę „IRT infrastruktūros optimizavimas ir sauga“.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Projekto vykdytojas - Krašto apsaugos ministerija, projekto partneriai - biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Lietuvos kariuomenė įgyvendina projektą „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“, skirtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatytai remiamai veiklai įgyvendinti.

Projektu realizuojama Lietuvos karinėje doktrinoje bei LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas vienas iš Lietuvos kariuomenės uždavinių – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti teršimo incidentų likvidavimo bei žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, jiems vadovauti ir vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris organizuoja, koordinuoja nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos incidentų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja, 2019 metais užfiksavo 68 įvykius – buvo išgelbėti 28 asmenys, gauti 8 pranešimai apie teršimo incidentus, koordinuota 14 paieškos ir gelbėjimo operacijų.

Projekto įgyvendinimo metu bus įsigyjama Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonė (daugiafunkcis laivas) su visa teršalų incidentų likvidavimui, paieškai ir gelbėjimui, avariniam vilkimui ir buksyravimui, paramos narams teikimui ir avariniam gaisrų gesinimui reikalinga įranga. Esminė problema kurią sprendžia Projektas - priemonių nepakankamumas užtikrinti sklandų teršimo incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos veikimą, žmonių, gamtos ar turto gelbėjimo operacijų įgyvendinimą.

Nauja taršos incidentų likvidavimo priemonė, aprūpinta moderniomis navigacijos ir stebėjimo sistemomis bei modernia ryšio įranga nėra skirta pakeisti vieną ar kelis kitų LR institucijų eksploatuojamus laivus, tad savo funkcionalumu papildys ir sustiprins LR galimybes reaguoti į teršimo bei kitus incidentus Baltijos jūroje ir didesne apimtimi prisidės prie LR įsipareigojimų (laikantis tarptautinių konvencijų, dvišalių, daugiašalių savitarpio pagalbos planų nuostatų, kuriose nustatyta šalių, vyriausybių atsakomybė ir pareigos, reaguojant į incidentus jūroje) užtikrinimo.

Projekto naudą taip pat pajus Projekto įgyvendinimo metu patobulintos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos vartotojai – Baltijos jūroje plaukiojančių laivų ir keltų įgulos, keleiviai bei Baltijos jūros pakrantės gyventojai, nes bus laiku ir tinkamai užtikrintas teršalų incidentų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo paslaugų Baltijos jūroje prieinamumas ir kokybė.

„Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės – daugiafunkcio laivo“ įsigijimo procedūras vykdo Gynybos resursų agentūra (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos. Preliminari projekto vertė 39 000 000 eurų. Sutartį su pirkimą laimėjusia laivų statybos kompanija planuojama pasirašyti 2020 m. lapkritį, o projektą užbaigti numatoma 2022 metais. Laivas bus pristatytas su visa jo funkcijoms vykdyti reikalinga įranga, visapusiškai sukomplektuotas ir paruoštas operacijoms vykdyti.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, pagal projekto finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusių metų rudenį pradėjo įgyvendinti 2020–2023 m. užterštos teritorijos išvalymo projektą „Buvusių naftos bazių su aplinkinėmis teritorijomis ir buvusios karinės teritorijos Šiaulių m., Aviacijos g., sutvarkymas“. Į valomą teritoriją patenka dalis Šiaulių miesto savivaldybės laisvosios ekonominės zonos sklypų ir dalis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypo. Įgyvendinant šį projektą, per trejus metus planuojama nuo naftos produktų išvalyti gruntą 13 ha plote ir gruntinį vandenį 22 ha plote.

Per pastaruosius daugiau kaip dvidešimt metų atskirose Zoknių kariniame aerodrome dalyse Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pastangomis buvo atlikta nemažai taršos tyrimų, įgyvendintos taršos izoliavimo priemonės, vykdyti ir tebevykdomi valymo ir tvarkymo darbai, vykdomas požeminio vandens monitoringas. Užterštoje dalyje, kurią Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija tvarkys 2020–2023 m., valymo darbai iki šiol nebuvo vykdyti.

Bendra projekto vertė – 2 088 133 Eur, iš jų 1 909 009 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“.

Teritoriją naftos produktais užteršė sovietinė kariuomenė, kuri Aviacijos gatvėje iki 1993 m. buvo įsteigusi Zoknių karinį aerodromą. Tvarkomoje teritorijoje sovietmečiu buvo eksploatuojamos dvi naftos bazės (daugiau kaip 400 vnt. antžeminių ir požeminių aviacinio žibalo talpyklų, kurių bendras tūris siekė 16 000 m3), raketinio kuro saugykla, automobilių degalinė. Kelis dešimtmečius trukusi nekontroliuojama, aplaidi naftos produktų saugyklų eksploatacija Zoknių kariniame aerodrome lėmė tai, grunto ir požeminiai vandenys buvo užteršti naftos produktais.

Finansinė parama neįgaliajam asmeniui skiriama, kai jis:

1. turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;

2. aukštojoje mokykloje pirmą kartą (išskyrus atvejus, kai neįgalusis, prieš tai nutraukęs studijas arba pašalintas iš aukštosios mokyklos, vėl pradeda studijuoti) studijuoja profesinio bakalauro arba bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijose arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą.

3. neturi akademinių skolų pagal studijuojamą studijų programą ir (arba) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skirtų nuobaudų.

Tikslinės išmokos gavimo eiga

1. Dokumentų pateikimas. Asmuo per 10 dienų nuo studijų metų pradžios aukštajai mokyklai pateikia:

• prašymą finansinei pagalbai gauti;
• neįgaliojo pažymėjimą arba kitą neįgalumo faktą patvirtinantį kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, ar šio dokumento kopiją, jeigu prašymas teikiamas registruotu paštu arba elektroniniu paštu, arba elektroniniu būdu per aukštosios mokyklos studijų informacinę sistemą.

2. Sprendimo priėmimas. Sprendimądėl finansinės pagalbos skyrimo priima aukštoji mokykla, kurioje studijuoja asmuo.

3. Išmokų mokėjimas. Išmokas aukštoji mokykla asmeniui moka kartą per mėnesį.

1. Prašymo ir dokumentų pateikimas. Asmuo savivaldybės administracijai (pagal savo gyvenamąją vietą) turi pateikti laisvos formos prašymą. Prašymas gali būti teikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu būdu. Kartu su prašymu reikia pateikti šiuos dokumentus*:

• neįgaliojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• išrašą iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a);                     
• laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (jeigu teikiant Prašymą toks sutikimas jau yra).

*Galima pateikti originalus tiesiogiai įstaigai, kurios specialistai pasitvirtins dokumentų kopijas arba išsiųsti kopijas registruotu paštu, prieš tai patvirtintas notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.

Tais atvejais, kai dokumentus galima pateikti valstybės elektroninės valdžios sistemoje ir dėl atitinkamos priemonės ar jos įsigijimo išlaidų kompensavimo asmuo kreipiasi elektroniniu būdu dokumentų originalų pateikti nereikia.

2. Asmens informavimas. Savivaldybės administracija raštu informuoja asmenį apie komisijos priimtą sprendimą.

Būsto pritaikymo poreikio vertinimas ir nustatymas:

• Būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį nustato savivaldybės administracijos sudaryta komisija.
• Vertindama būsto pritaikymo poreikį, komisija apžiūri prašomą pritaikyti būstą bei nustato ar neįgalusis asmuo gali laisvai ir saugiai bei nenaudodamas didesnės, nei įprasta, fizinės jėgos funkcionuoti, pvz.: prieiti arba privažiuoti prie įėjimo į būstą, patekti į būstą, būsto balkoną ar būste esančias skirtingas patalpas, naudotis būste esančiais įrenginiais ir prietaisais, skirtais būstui apšviesti ir šildyti, maistui gaminti ir maitintis, asmens higienai, ilsėtis, miegoti ir kt.
• Komisija gali rekomenduoti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo, jei šis poreikis nėra nustatytas.

Į būsto pritaikymo poreikio nustatymą gali pretenduoti asmuo, kuriam nustatytas darbingumo lygis (mažesnis nei 56 proc.) (darbingo amžiaus asmenims) arba specialiųjų poreikių lygis (pensinio amžiaus asmenims).

Ortopedijos techninėmis priemonėmis apdraustuosius aprūpina ortopedijos įmonės, pasirašiusios sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK). Šių įmonių sąrašas, veiklos adresai, kontaktiniai telefono numeriai ir elektroninio pašto adresai skelbiami VLK interneto svetainėje www.vlk.lt.

Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo sąlygos ir bazinės kainos nurodomos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir jų bazinių kainų sąraše (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bec6c4a0e19e11e89acab3ff12d77081).

Priemonėmis aprūpina Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.tpnc.lt) teritoriniai padaliniai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje ir Tauragėje) ar savivaldybių paskirtos įstaigos (visos savivaldybės, išskyrus Kauno miesto). Savivaldybės asmenis aprūpina tik judėjimo techninės pagalbos priemonėmis. Prašymus dėl kompensacijų skyrimo priima Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Techninės pagalbos priemonių poreikį nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų šeimos gydytojai ar kiti atitinkamos srities gydytojai specialistai.

Tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1. Tikslines kompensacijas skiria ir moka savivaldybės, kurioje gyvena asmuo administracija, iki specialiojo poreikio nustatymo galiojimo termino pabaigos.

2. Teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo diena laikoma diena, nuo kurios asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės slaugos arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl jeigu kompensacija yra paskirta vėliau, tikslinė kompensacija bus išmokėta ir už praėjusį laikotarpį (ne daugiau kaip 6 mėn., jeigu tikslinė kompensacija skiriama pirmą kartą, ne daugiau kaip 12 mėn., jeigu tikslinė kompensacija skiriama pakartotinai).

3. Asmens prašymas ir dokumentų pateikimas. Asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų paskirta ir išmokėta tikslinė kompensacija, savivaldybės, kurioje jis gyvena ir turi teisę gauti tikslinę kompensaciją, administracijai turi pateikti prašymą* skirti tikslinę kompensaciją ir šiuos dokumentus**:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• pažymą apie asmens, kuriam prašoma skirti tikslinę kompensaciją, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą arba šio dokumento kopiją;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išduotą specialiųjų poreikių nustatymo pažymą arba jos kopiją.

* Prašymo formą galite užpildyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje, prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) ar tiesiogiai nuvykus į savivaldybę.

**Galima pateikti originalus tiesiogiai įstaigai, kurios specialistai pasitvirtins dokumentų kopijas arba išsiųsti kopijas registruotu paštu, prieš tai patvirtintas notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.

Tais atvejais, kai dokumentus galima pateikti valstybės elektroninės valdžios sistemoje ir dėl atitinkamos priemonės ar jos įsigijimo išlaidų kompensavimo asmuo kreipiasi elektroniniu būdu, dokumentų originalų pateikti nereikia.

4. Asmens informavimas dėl prašymo registravimo. Savivaldybės administracija prašymą skirti tikslinę kompensaciją arba paskirtą tikslinę kompensaciją mokėti slaugančiam asmeniui jo gavimo dieną registruoja ir įteikia informacinį lapelį (išskyrus kai dokumentai teikiami valstybės elektroninės valdžios sistemoje), kuriame nurodo jo gavimo datą.

Asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 BSI*, t.y. 9,75 Eur. dydžio transporto išlaidų kompensaciją iki nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.

*šiuo metu bazinės socialinės išmokos dydis yra 39 Eur. 

Kokia yra tolimesnė eiga gauti nustatyto specialiojo transporto išlaidų poreikio kompensaciją?

1. Asmens prašymo ir dokumentų pateikimas „Sodrai“. Pagal patvirtintą formą, prašymą galima pateikti „Sodros“ skyriuje arba per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS). Prašymų formas galite rasti čia.  Kartu turi būti pateikti šie dokumentai*:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• specialiųjų poreikių nustatymo

*Galima pateikti originalus tiesiogiai įstaigai, kurios specialistai pasitvirtins dokumentų kopijas arba išsiųsti kopijas registruotu paštu, prieš tai patvirtintas notaro, seniūno arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.

Tais atvejais, kai dokumentus galima pateikti valstybės elektroninės valdžios sistemoje ir dėl atitinkamos priemonės ar jos įsigijimo išlaidų kompensavimo asmuo kreipiasi elektroniniu būdu dokumentų originalų pateikti nereikia.

2. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo. Kompensacijas mokanti įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti (atsisakymo ją skirti) kompensaciją priėmimo dienos asmenims išsiunčia (įteikia) šio sprendimo nuorašą.

3. Kompensacija skiriama nuo dienos, kai buvo užregistruotas asmens prašymas (kartu ir visi reikalingi dokumentai), bet ne daugiau kaip už 12 mėn.

1. Asmens prašymo ir dokumentų pateikimas „Sodrai“. Pagal patvirtintą formą, prašymą galima pateikti „Sodros“ skyriuje arba per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS). Prašymų formas galite rasti čia. Kartu turi būti pateikti šie dokumentai*:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
• specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažyma, išduota NDNT ((jeigu šių duomenų nėra elektroniniame NDNT ir Gyventojų registruose); 
• vairuotojo pažymėjimas;
• dokumentai, patvirtinantys lengvojo automobilio įsigijimo išlaidas (pvz. pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas);
•  transporto priemonės registravimo liudijimas;
• nepriklausomo turto vertintojo išduota automobilio rinkos vertės nustatymo ataskaita (jei asmuo pageidauja gauti automobilio įsigijimo išlaidų kompensaciją). Tokios ataskaitos pateikti nereikia, jei perkamas naujas automobilis (neeksploatuotas);
• tuatveju, kai automobilis buvo techniškai pritaikomas ir (ar) remontuojamas – automobilio techninį pritaikymą ir (ar) remontą atlikusios įmonės išduotas dokumentas, patvirtinantis techninio pritaikymo ir/ar remonto išlaidas.  

2. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo ir informavimas. „Sodra“ sprendimą suteikti kompensaciją priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti (atsisakymo ją skirti) kompensaciją priėmimo dienos „Sodra“ asmenims išsiunčia (įteikia) šio sprendimo nuorašą.

3. Kompensacija skiriama 1 kartą per 6 metus. Po 6 metų asmuo turi teisę kreiptis dėl pakartotinės kompensacijos gavimo, jeigu prieš tai buvusios kompensacijos poreikis buvo nustatytas neterminuotai.

Šio specialiojo poreikio nustatymo procesas nurodytas čia.

Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas 6 metams arba neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.

1.    Prašymo pateikimas. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmuo arba jo atstovas turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikti laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) specialiesiems poreikiams nustatyti.

2.    Siuntimas į NDNT. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui užpildytą siuntimą ir medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę bei kitus dokumentus.

3.    NDNT sprendimas. NDNT, gavusi asmens prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo bei kitus reikalingus dokumentus specialiesiems poreikiams nustatyti, kurių galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų, atliks vertinimą ir priims sprendimą dėl pirmojo arba antrojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, arba pirmojo arba antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio.

4.    Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma. Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, asmeniui išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl specialiosios pagalbos poreikio.

Detaliau žiūrėti čia.

Specialieji nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti nustatomi 6 mėnesiams, 1 metams, 2 metams arba neterminuotai.

Iš viso yra 4 nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialieji poreikiai.

Specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių:

1.    pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;

2.    antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:

3.    pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;

4.    antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

Į šias parengtojo rezervo karių žinių atnaujinimo pratybas privalomąja tvarka arba pareiškus norą, kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartotinėse pratybose rezervistai treniruojasi kariuomenės padaliniuose, kuriems yra priskirti ir kuriuos jie papildytų ekstremalios situacijos atveju.

Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos.

Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles.

Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens pagrindinėje darbovietėje gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba, arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją.

Karo prievolininkai pareiškę norą ar patekę į šaukiamųjų sąrašus, šaukiami atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės vienetuose.

Sėkmingai baigusieji tarnybą įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, kad 2018 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama 4000 reikalavimus atitinkančių vaikinų ir merginų (merginos šaukiamos tik savanorės).

Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus.

Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose šiuo metu dalyvauja apie 500 studentų.

Informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.

Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.

Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.

Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis.

Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.

Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, jūrų, oro uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje RKPKS (adresai nurodyti interneto svetainėje http://karys.lt/kontaktai.html).

Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.

Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.

Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.

Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.