Kibernetinės grėsmės šiandien yra kitokios, nei tos, su kuriomis susidūrėme prieš dešimt metų ar net šiek tiek vėliau. Viešasis ir privatus sektorius turi būti nuolat pasiruošęs atremti kibernetinę ataką ir tam pasitelkti visas įmanomas priemones: nuo technologinių ir organizacinių iki mąstymą keičiančio suvokimo, jog kibernetinis incidentas anksčiau ar vėliau įvyks.
ES ir NATO pripažįsta, kad kibernetinė erdvė yra naudojama kaip atskira karo erdvė, kurioje pastaruoju metu vyksta itin daug konfliktų. Keičiantis geopolitinei situacijai ir vykstant tarptautiniams ginkluotiems konfliktams, šalys siekia sustiprinti savo civilinę infrastruktūrą, kuriai grėsmę kelia tiek kinetinės, tiek kibernetinės atakos.
Todėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą ir vykstant hibridiniam karui ne tik Ukrainos teritorijoje, bet ir kituose regionuose, naujai išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo svarba tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Todėl šiuolaikinius kibernetinius iššūkius atremti galime tik bendradarbiaudami, investuodami į inovacijas, gebėjimų stiprinimą ir švietimą bei taikydami holistinį požiūrį į kibernetinį saugumą.
Krašto apsaugos ministerija kibernetinio saugumo srityje siekia:
- stiprinti kibernetinio saugumo kompetencijas ir pajėgumus, koordinuojant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Kertinio valstybės telekomunikacijų centro veiklą, nustatant reikalavimus kibernetinių incidentų valdymui bei kibernetinio saugumo priemonėms, įgyvendinant Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą, užtikrinant Saugiojo tinklo infrastruktūros modernizavimą;
- stiprinti kibernetinę gynybą, įgyvendinant kibernetinės gynybos pajėgumų plėtros planą krašto apsaugos sistemoje, įtraukiant kibernetinio saugumo elementus į operacinį planavimą, didinant sąveikumą su NATO sąjungininkais;
- prižiūrėti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga;
- rūpintis įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga valstybėje;
- atstovauti Lietuvą ES kibernetinio saugumo politikos formavime ir palaikyti Bendrijos interesus;
- koordinuoti veiklas ES ir NATO lygiu, siekiant užkardyti kibernetines atakas ir reaguoti į kibernetinius incidentus ES ir NATO valstybėse narėse, karinėse misijose ir operacijose bei teikiant paramą partneriams;
- palaikyti ir plėtoti dvišalius ir daugiašalius tarptautinius bendradarbiavimo formatus su bendramintėmis ES, NATO, Rytų partnerystės, Azijos–Ramiojo vandenyno šalimis, dalyvauti bei lyderiauti tarptautinėse projektinėse veiklose;
- dalyvauti NATO kibernetinės gynybos politikos sprendimų priėmimo procese ir susijusiose Aljanso iniciatyvose;
- skatinti kibernetinio saugumo inovacijų ir tiriamąją veiklą.
