Lietuvos gynybos politikos tikslas – užtikrinti atgrasymą nuo ginkluoto Lietuvos užpuolimo, o ginkluotos agresijos atveju – apsaugoti Lietuvos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šio tikslo siekiama bendromis Lietuvos kariuomenės, NATO sąjungininkų, visų valstybės institucijų ir visuomenės pastangomis.. Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinio stabilumo ir taikos, siekdama formuoti Lietuvai ir jos sąjungininkams palankią tarptautinę saugumo aplinką.
Esminis Lietuvos gynybos principas – visuotinė gynyba, kuris reiškia, kad Lietuvos gynybai sutelkiami visi ištekliai ir panaudojamos visos – karinės ir nekarinės – priemonės:
- Lietuvą ginklu gina kariuomenė ir kitos ginkluotąsias pajėgas sudarančios institucijos;
- savarankiškas Lietuvos gynybos pastangas papildo kolektyvinė gynyba – nacionalinės ginkluotosios pajėgos gina Lietuvą kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis;
- prie gynybos prisideda visos civilinės institucijos, teikdamos paramą ginkluotosioms pajėgoms ir užtikrindamos gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą;
- piliečiai valstybę gina ginklu bei dalyvauja neginkluotame pilietiniame pasipriešinime.
Gynybos politikos prioritetai
Stipri kariuomenė
Lietuvos kariuomenė pirmiausia turi būti pasirengusi savarankiškai karinei gynybai ir veiksmams kartu su sąjungininkais. Šiandieninėje saugumo aplinkoje ji taip pat turi gebėti veikti nenuspėjamose hibridinio pobūdžio situacijose ir esant poreikiui remti civilines institucijas vykdant taikos meto užduotis. Todėl Lietuvos kariuomenė turi būti sukomplektuota, aprūpinta ir parengta pagal aukščiausius standartus.
Kariuomenės pajėgumų plėtroje pagrindinis dėmesys skiriamas:
- gebėjimų kovoti sausumoje vystymui;
- personalo komplektavimui, karių tarnybos sąlygų ir socialinių garantijų gerinimui;
- aprūpinimui modernia įranga, ginkluote ir atsargomis;
- infrastruktūros plėtrai nacionaliniams ir sąjungininkų poreikiams užtikrinti.
Esminė sąlyga kariuomenės stiprinimui – nuoseklus ir užtikrintas gynybos finansavimo didinimas, kuris leidžia tolygiai ir subalansuotai planuoti karinių pajėgumų plėtrą.
Patikimi kolektyvinės gynybos įsipareigojimai
NATO narių saugumas yra nedalomas – grėsmė vienos Aljanso narės saugumui yra grėsmė viso Aljanso saugumui. Sąjungininkai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo, o Lietuva yra pasirengusi solidariai vykdyti įsipareigojimus sąjungininkams. Stiprus ir vieningas Aljansas, pasirengęs užtikrinti savo narių saugumą ir gynybą, yra svarbus Lietuvos gynybos politikos interesas. Lietuva skatina ir remia NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtrą.
Kritinę reikšmę atgrasymui ir gynybai turi strateginės Lietuvos sąjungininkės JAV, taip pat Vokietijos karinis buvimas regione, todėl Lietuva deda visapusiškas pastangas, siekdama tęstinio ir ilgalaikio šių valstybių karinių pajėgumų dislokavimo, stiprina politinius, karinius, gynybos pramonės saitus.
Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose siekdama prisidėti prie bendrų sąjungininkams kylančių iššūkių sprendimo, tarptautinės taikos ir stabilumo užtikrinimo. Prioritetas teikiamas NATO ir JAV vadovaujamoms tarptautinėms operacijoms, tačiau yra išlaikomas indėlis į ES ir Jungtinių Tautų operacijas ir misijas. Itin svarbi Lietuvos nacionalinė karinė mokymo operacija Ukrainoje, kuri prisideda prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo ir rodo mūsų solidarumą su euroatlantinę kryptį pasirinkusia Ukraina.
Atspari valstybė ir visuomenė
Visuotinės gynybos principui užtikrinti labai svarbus valstybės institucijų ir piliečių pasirengimas bei dalyvavimas valstybės gynyboje. Tai ne tik ženkliai stiprina Lietuvos gynybinę galią, bet ir demonstruoja tvirtą pasiryžimą: Lietuvos sąjungininkams rodo, kad patys atsakingai ir rimtai žiūrime į savo valstybės gynybą, o potencialiam agresoriui – kad jis susidurs su visuotiniu ir besąlyginiu valstybės pasipriešinimu.
- Pasirengimas mobilizacijai. Plėtojama mobilizacijos sistema siekiama užtikrinti, kad valstybė gebės veikti karinės grėsmės sąlygomis – greitai pertvarkyti veiklą, sutelkti gynybai ir kitų gyvybiškai svarbių sričių tęstinumui užtikrinti reikiamus išteklius lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Todėl jau taikos metu institucijos planuoja reikalingus veiksmus ir priemones, o jų pasirengimas nuolat testuojamas pratybose.
- Kibernetinio saugumo stipinimas. Atsižvelgiant į Lietuvai kylančias kibernetines grėsmes, augantį kibernetinių incidentų skaičių ir sudėtingumą, tęsiamas visapusiškas valstybės kibernetinio atsparumo stiprinimas,. Ypač didelis dėmesys skiriamas kritinės infrastruktūros apsaugai nuo nepatikimų technologijų ir gamintojų. Toliau tobulinamas teisinis reguliavimas, stiprinami institucijų gebėjimai, plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas.
- Piliečių valia, atsparumas ir pasirengimas. Lietuvos gynyba neįmanoma be piliečių, pasiryžusių visais įmanomais būdais priešintis agresoriui. Piliečių pasirengimas prasideda nuo valios ugdymo, pilietinių ir patriotinių vertybių diegimo. Taip pat stiprinamas atsparumas įvairaus pobūdžio šiuolaikinėms grėsmėms – dezinformacijai ir propagandai, hibridinėms atakoms. Piliečiams, norintiems prisidėti prie ginkluotos valstybės gynybos, sudarytos plačios karinio rengimo galimybės. Kartu plečiamos bendrosios žinios, kaip elgtis mobilizacijos ir karo atvejais, supažindinama su neginkluoto pilietinio pasipriešinimo būdais ir galimybėmis. Stiprinamas Lietuvos šaulių sąjungos bei nevyriausybinių organizacijų vaidmuo pasirengime pilietiniam pasipriešinimui.
