Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, sutrumpintai NATO, buvo įkurta 1949 m. Šią tarptautinę organizaciją sudaro Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės, susivienijusios tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. Nors NATO buvo kuriamas visų pirma siekiant apsiginti nuo Sovietų sąjungos, per daugiau nei 70 savo gyvavimo metų, kintant saugumo aplinkai ir atsirandant naujoms grėsmėms ir iššūkiams, Aljansas nuolat adaptavosi ir į pasaulinę istoriją įėjo, kaip stipriausia ir tvariausia visų laikų gynybinė kolektyvinė organizacija.
Po Lietuvos apsisprendimo dėl NATO narystės, Lietuva vykdydama reformas ir kitus narystei būtinus veiksmus kryptingai siekė tapti Aljanso nare daugiau kaip 10 metų. 2004 metų kovo 29 dieną, Lietuvai tapus pilnateise NATO nare, Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę ir šiandien.
Nuo 2004 metų Lietuva drauge su Aljanso Sąjungininkais nuėjo pakankamai ilgą bendradarbiavimo kelią. Atsirandant naujiems iššūkiams ir galimybėms Aljansas, o kartu ir Lietuvos Krašto apsaugos sistema laikui bėgant kito, prisitaikė.
2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir karine agresija destabilizuojant Rytų Ukrainą, sąjungininkės suvokė, kad išnykusiomis laikytos karinės tradicinės grėsmės niekur nedingo. NATO pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, suspendavo praktinį bendradarbiavimą su Rusija bei ėmėsi žingsnių stiprinti atgrasymą ir gynybą.
2022 m. birželio 29 d. Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė 2022 m. NATO strategine koncepciją, kurioje nustatomi pagrindiniai Aljanso uždaviniai ir principai, vertybės, besikeičianti saugumo aplinka bei strateginiai Aljanso tikslai ateinančiam dešimtmečiui.
Vakarai ilgą laiką matė Rusiją, kokią ją būtų norėję matyti – besilaikančią tarptautinės teisės, demokratišką, bendradarbiaujančią. Tačiau Rusijos kariniai veiksmai Sakartvele, Ukrainoje ir kitur sąjungininkus paskatino keisti suvokimą ir vėl grįžti prie ištakų – kolektyvinės gynybos.
Nors NATO kertiniai tikslai ir toliau išlieka trys – kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimo saugumas, Lietuvai kolektyvinė gynyba yra ypač svarbi. Visų pirma dėl augančių Rusijos pajėgumų ir grėsmės, nes turime sieną su Rusija (Kaliningradu) ir Baltarusija, kuri tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos. Geografija ir karinis pajėgų disbalansas regione implikuoja, kad turime stiprinti savo nacionalinius ir regioninius gynybos pajėgumus, o taip pat siekti gerinti viso Aljanso atgrasymą ir gynybą, kad Rusijai nekiltų pagunda pasinaudoti pajėgų regione pranašumu ar greitesniu sprendimų priėmimu.
NATO pajėgos Lietuvoje
Po 2014 metų Rusijos agresijos NATO šalių vadovai priėmė eilę svarbių sprendimų. Buvo sustiprintos NATO greito reagavimo pajėgos, jų sudėtyje sukurtos ypač greito reagavimo pajėgos – VJTF (Very High Readiness Joint Task Force). Atgrasymo rytinėje Aljanso dalyje pagerinimui buvo suintensyvintos pratybos; dvejais papildomais kontingentais sustiprinta NATO oro policija Baltijos šalyse, po vieną oro policijos kontingentą siunčiama į Rumuniją ir Bulgariją; buvo įsteigtos nedidelės keliasdešimties karių vadavietės – NATO pajėgų integravimo vienetai (NFIU) NATO rytinio flango valstybėse; Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje įsteigti keturi priešakinių pajėgų batalionai. NATO priešakiniai batalionai yra pasiruošę kartu su nacionalinėmis pajėgomis iš karto reaguoti į kylančias grėsmes.
Nors NATO rytinio flango sustiprinimas neatsveria Rusijos sukurto pajėgų disbalanso, NATO sustiprintas buvimas rytinio flango sąjungininkių demonstruoja Aljanso ryžtą, vienybę ir besąlyginius įsipareigojimus kolektyvinei gynybai.
Lietuvos prioritetai NATO
- Stiprus transatlantinis ryšys tarp Europos ir Šiaurės Amerikos sąjungininkų yra esminis užtikrinant Euro-Atlantinio regiono saugumą ir stabilumą. JAV pajėgų buvimas Europoje ir saugumo garantijos yra labai svarbios Aljansui. Lietuva siekia, kad JAV išlaikytų karinį buvimą Europoje ir ypač, kad JAV karių kontingentas būtų nuolat dislokuotas Lietuvoje.
- Senosios grėsmės mūsų regiono saugumui neišnyko. Nors Aljansas stiprina savo gebėjimus greitai reaguoti, Rusija gali priimti greitesnius oportunistinius sprendimus ir greičiau perdislokuoti pajėgas savo kontroliuojamoje teritorijoje. Tai buvo ne kartą demonstruojama ZAPAD ir kitų pratybų metu, o taip pat sutelkiant pajėgas potencialiai agresijai prieš kaimynines valstybes. Atsižvelgiant į esamas ir besikeičiančias karines grėsmes, drauge su NATO sąjungininkais siekiame ir toliau stiprinti kolektyvinį atgrasymą ir gynybą.
- Daug dėmesio skirdami NATO atgrasymo ir gynybos pastangoms siekiame, kad drauge su sąjungininkais sugebėtume efektyviau atgrasyti ir esant reikalui apsiginti su visomis tam reikalingomis priemonėmis ir pajėgumais. Mums svarbu užsitikrinti pratybose patikrintą ir demonstruojamą greitą NATO reagavimą bręstančios krizės atveju, savalaikį NATO pastiprinimą ir sustiprintą oro gynybą.
Lietuvos įnašas į NATO
Lietuvai yra svarbus stiprus, vieningas ir gebantis atsakyti į kylančias grėsmes Aljansas. Dedame visas pastangas jį stiprindami. Lietuva skiria ir skirs ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tai matome kaip svarbų mūsų šalies įsipareigojimą sąjungininkams, iš kurių tikimės to paties.
Nuo 2004 m., kai tapome Aljanso nariais aktyviai dalyvavome tarptautinėse NATO vadovaujamose misijose ir operacijose: Balkanuose, Afganistane, kur vadovavome Provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje, Irake ir kituose regionuose. Ir toliau pagal savo galimybes prisidėsime prie NATO misijų ir operacijų.
Lietuvos sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų pajėgų vienetai nuolatos skiriami budėjimui ir pagal poreikį dalyvavimui NATO Greitojo reagavimo pajėgose bei VJTF, tuo iš esmės prisidedant prie kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ar tarptautinių operacijų vykdymo.
Lietuva investuoja ir vysto savo karinius pajėgumus, tuo stiprindama nacionalinius gebėjumus reaguoti į grėsmes, o kartu ir stiprindama kolektyvinį atgrasymo ir gynybos efektyvumą geografiškai pažeidžiamame NATO rytiniame flange ir ypač – Baltijos valstybėse. Vystome oro gynybos pajėgumus, kad galėtume efektyviau gintis, o taip pat integruoti ir apsaugoti atvykstančius sąjungininkų pastiprinimus. Geresni ir pagal NATO standartus išvystyti Lietuvos pajėgumai gali būti panaudoti Aljanso kolektyvinėms reikmėms, jei to prireiktų.
Nuo 2012 m. Lietuvoje veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras, Lietuva prisideda prie energetinio efektyvumo ir kovos su nekonvenciniais iššūkiais stiprinimo.
Prisidėdami prie NATO poreikių, žinome, kad sąjungininkų pajėgos prisidės prie Lietuvos ir regiono apginamumo. Todėl Lietuvos prioritetais išlieka pajėgumų stiprinimas ir jų parengties gerinimas, gebėjimas greitai ir efektyviai sureaguoti bręstančios krizės ar konflikto atveju, o taip pat savalaikis pastiprinimo ir oro gynybos regione užtikrinimas.