Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) – vienas svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių gynybos srityje. 2017 m. sausio 17 d. Lietuva su JAV pasirašė Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą, kuriuo įtvirtinama stipresnė JAV-Lietuvos partnerystė ir bendradarbiavimas gynybos ir saugumo klausimais. Šis susitarimas apibrėžia JAV ginkluotųjų pajėgų statusą Lietuvoje. JAV ir Lietuva, būdamos NATO aljanso narės ir partnerės, išlaiko tvirtą įsipareigojimą abipusei gynybai, taip pat ir nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimui, vadovaujantis visų aljanso narių išreikštais įsipareigojimais.
2014 m. pavasarį pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. Lietuva siekia užsitikrinti nuolatinį JAV pajėgų buvimą šalyje. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvos Respublikoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones.
Vokietijos Federacinė Respublika (toliau – Vokietija) vadovauja 2017 m. Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Šiuos dvišalius santykius gynybos srityje reglamentuoja 1994 m. sudarytas ir 2010 m. atnaujintas LR Krašto apsaugos ministerijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Jame įtvirtinti bendradarbiavimo principai, sritys, formos, finansiniai bendradarbiavimo aspektai, personalo statusas,ginčų sprendimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad dvišalis bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje pastaruosius 5 metus labai intensyvėjo. Bendradarbiavimas ypatingai suaktyvėjo 2016 m. Varšuvoje vykusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Vokietijai paskelbus savo sprendimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei (eFP BG) Lietuvoje ir 2017 m. pradžioje Lietuvoje fiziškai dislokavus savo karius. Vokietija aktyviai dalyvauja Baltijos šalių oro policijos misijoje. Nuo 2012 m. Vokietija penkis kartus vykdė oro policijos misiją iš Zoknių (Lietuva) oro pajėgų bazės ir šešis kartus oro policijos misijos sustiprinimą (angl. enhanced Air Policing) iš Amari (Estija) oro pajėgų bazės.
2019 m.vasario 21 d. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai paskelbė Lietuvos ir Lenkijos partnerystės saugumo srityje stiprinimo deklaraciją, kurioje tarp kitų iniciatyvų buvo sutarta įsteigti Lietuvos-Lenkijos gynybos ministrų Tarybą. Pirmasis Tarybos susitikimas įvyko Vilniuje 2020 m sausio mėn. Susitikimo metu identifikuotos keturios prioritetinės dvišalio karinio bendradarbiavimo sritys, atitinkamai įsteigtos darbo grupės planavimo, oro gynybos, jūrų stebėjimo, įsigijimų ir techninės priežiūros koordinavimo srityse. 2021 m. gegužės mėn. Varšuvoje įvyko antrasis Lietuvos-Lenkijos gynybos ministrų tarybos susitikimas. Jo metu be jau turimų bendradarbiavimo sričių buvo nutarta plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo.
Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vienetų pasireiškia reguliariu bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų ir specialiųjų operacijų pajėgų. Siekiant stiprinti NATO gebėjimą veikti regione krizių ir konfliktų metu bei plėtoti strateginį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje, Lietuvos mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ ir Lenkijos 15-oji mechanizuotoji brigada, mokymų ir pratybų tikslais, priskirtos NATO Daugianacionaliniam šiaurės rytų divizijai (MND NE), kartu išlaikant priskyrimą Vokietijos divizijai. Šie priskyrimai leidžia maksimaliai sustiprinti brigados „Geležinis vilkas“ gebėjimus veikti aukštesniojo vieneto sudėtyje.
Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityse tiek NATO šiauriniame flange, tiek ir Baltijos jūros regione. Šalis aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo Baltijos šalių regione. Jungtinės Karalystės Karinių oro pajėgų kontingentas jau 6 kartus yra dalyvavęs NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Sausumos pajėgos tęsia vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje bei yra dislokavę karius NATO priešakinių pajėgų batalione Lenkijoje. Taip pat šį valstybė skiria karininką į NATO Pajėgų integravimo vienetą Vilniuje, yra NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro nariai. Jungtinė Karalystė yra viena iš pagrindinių partnerių teikiant paramą Ukrainai. Kartu esame daugiašalių formatų QUINT, Daugianacionalinės jungtinės komisijos ir Gynybos reformų patarėjų tarybos nariai. Bendradarbiaujame daugiašaliuose Jungtinės Karalystės vadovaujamuose Jungtinių ekspedicinių pajėgų ir Šiaurės grupės formatuose.
Dvišalis bendradarbiavimas vykdomas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos visų rūšių pajėgų, vystomas bendradarbiavimas karinio rengimo srityje suteikiant galimybę Lietuvos karininkams mokytis Britanijos karinio rengimo institucijose. Vyksta konsultacijos kibernetinio saugumo klausimais. Įsigijimų srityje pastarasis pirkinys – minų medžiojimo ir paieškos bei gelbėjimo laivas, kuris bus perduotas Karinėms jūrų pajėgoms 2023 m.
