Visuomenės informavimas apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą

Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija (toliau – GI) siekdama užsibrėžtų tikslų 2023 m. inspektavo Lietuvos kariuomenės (toliau – LK)  vienetus, atliko tarnybinius patikrinimus, nagrinėjo karių skundus bei rengė susitikimus LK padaliniuose karo tarnybos klausimais.

LK vienetų inspektavimai

Per 2023 m. GI inspektoriai atliko 8 kompleksinius (tarp jų VSAT, VAT ir LŠS kompleksiniai inspektavimai), 8 netikėtus bei 1 neplaninį inspektavimą. Patikrinimų metu buvo vertinamas vienetų pasirengimas vykdyti valstybės ginkluotąją gynybą, karinio rengimo kokybė, dienos tarnybos organizavimas, vienetų aprūpinimas, reagavimas įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį bei tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros ir atitiktis galiojantiems teisės aktams. Po kiekvieno inspektavimo buvo surašomi inspektavimo aktai su konkrečiais siūlymais ne tik inspektuojamajam vienetui bet ir kitiems su identifikuotu trūkumu susijusiems subjektams. Per 2023 m. laikotarpį buvo pateikta daugiau kaip 400 tokių siūlymų iš kurių didžioji dauguma jau įgyvendinti, likusieji dar įgyvendinami.

Orlaivių incidentų ir avarijų tyrimas

GI atliko dviejų aviacinių incidentų tyrimų kontrolę, kuriuos vykdė Lietuvos karinės aviacijos administracija.

Tarnybiniai patikrinimai ir skundai

Kontroliuodama, kaip krašto apsaugos sistemoje laikomasi drausmės pažeidimų tyrimų ir nuobaudų skyrimo tvarkos, Krašto apsaugos ministerijos GI atliko net 347 krašto apsaugos sistemos padaliniuose organizuotų tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimą. Per 2023 m. parengtos 54 tarnybinio patikrinimo išvados, išnagrinėta 115 skundų (prašymų). Siekdama suvienodinti karių drausmės pažeidimų tyrimų praktiką, patobulinti korupcijos prevencijos ir pranešėjų apsaugos teisinio reguliavimo žinias, didinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, GI surengė sutikimą su LK Teisės departamento kolegomis.

Nuošalėje neliko ir karių asmeniniai interesai. 2023 m. elektroniniu paštu buvo gauti ir GI specialistų kruopščiai išnagrinėti 153 pranešimai ir paklausimai, kuriais siekta apginti išskirtinai asmeninius interesus arba pranešti apie karių galimai padarytus drausmės pažeidimus. Didžioji dalis skundų, prašymų ir pranešimų buvo susijusi su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, tarnybos vertinimu,  tarnybos metu galimai patiriamu psichologiniu smurtu ir netinkamu elgesiu, priemokų ir išmokų mokėjimu, profesinės karo tarnybos (PKT) sutarties pratęsimu, perkėlimo į kitas pareigas.

Susitikimai LK vienetuose

Vykdydama Lietuvos karių teisių pažeidimų prevenciją ir siekdama, kad kiekvienas karys galėtų pasinaudoti įstatymų nustatytomis teisėmis, GI rengė susitikimus su profesinės karo tarnybos (toliau – PKT), aktyvaus kariuomenės personalo rezervo kariais (toliau – AKPR) bei nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – NPPKT) kariais bei jų vadais, skaitė paskaitas LK vienetuose.

Susitikimų metu su kariais, nedalyvaujant jų vadams, buvo aptariami karo tarnybos klausimai, susiję su dienotvarkės organizavimu, poilsio užtikrinimu, aprūpinimu, maitinimu, socialinėmis garantijomis, santykiais su tiesioginiais ir aukštesniais vadais bei kitais, tarnybą atliekančiais, kariais.

Bendraudami su PKT kariais, GI atstovai apžvelgė santykių tarp karių ypatumus, NPPKT karių vertinimo procedūras, karių teises, socialines garantijas, taip pat aptartos dažniausiai keliamos karių problemos – PKT karių komunikavimas su NPPKT ir AKPR kariais, maitinimas bei medicininių paslaugų suteikimas.

Taip pat siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. PKT, AKPR bei NPPKT kariams buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas, iš viso apklausti net 3553 kariai.

2020-2023 metų vykdytų apklausų ir pokalbių rezultatai atskleidė, kad bendra NPPKT karių motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje sumažėjo 2 proc. Atskiruose vienetuose pokytis buvo skirtingas, tad, galima teigti, kad karių motyvacijos lygis yra pastovus, nes užfiksuoti apklausos rezultatų pokyčiai yra nežymūs.

GI prioritetinės veiklos kryptys 2024 metais

GI, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius 2024 m., planuoja atlikti ne mažiau kaip 8 LK padalinių kompleksinius inspektavimus ir 4 karinių vienetų pratybų ir budrumo lygio patikrinimus (esant poreikiui bus atliekami papildomi neplaniniai patikrinimai), kontroliuoti drausmės pažeidimų tyrimų atlikimą, nagrinėti skundus ir pranešimus bei tęsti susitikimus su PKT, AKPR ir NPPKT kariais.

Bendra informacija

Generalinė inspekcija kontroliuoja Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai, nagrinėja karo tarnybos ginčus, karių skundus dėl karių teisių pažeidimų. Šiuo metu Generalinei inspekcijai vadovauja brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja LK vienetų kovinį pasirengimą bei kovinę LK parengtį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos  ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirengimą bendriems su LK gynybos veiksmams. Generalinį inspektorių į pareigas skiria krašto apsaugos ministras.

Į GI gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių galimai padarytus teisės pažeidimus. Informaciją apie pažeidimus galima pateikti elektroniniu paštu: [email protected].

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba gegužės 25 d. nuotoliniu būdu platformoje „Microsoft Teams“ KAS darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema.

Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kukelka.

Paskaitą išklausė 406 klausytojai.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – GI) 2022 m. inspektavo Lietuvos kariuomenės (LK)  vienetus, atliko tarnybinius patikrinimus, nagrinėjo karių skundus, rengė susitikimus LK padaliniuose karo tarnybos klausimais.

LK vienetų inspektavimai

Per 2022 m. GI inspektoriai atliko 8 kompleksinius ir 4 netikėtus LK vienetų bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos inspektavimus. Patikrinimų metu buvo vertinama vienetų karinio rengimo kokybė, pasirengimas vykdyti valstybės ginkluotąją gynybą, dienos tarnybos organizavimas, reagavimas įvedus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį bei tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūros ir atitiktis galiojantiems teisės aktams. Po kiekvieno inspektavimo pateikti konkretūs siūlymai kiekvienam vykdytojui, išnagrinėti besikartojantys trūkumai.

Tarnybiniai patikrinimai ir skundai

Kontroliuodama, kaip krašto apsaugos sistemoje laikomasi drausmės pažeidimų tyrimų ir nuobaudų skyrimo tvarkos, Krašto apsaugos ministerijos GI atliko 367 krašto apsaugos sistemos padaliniuose organizuotų tarnybinių patikrinimų išvadų vertinimą. Per 2022 m. parengtos 41 tarnybinio patikrinimo išvados, išnagrinėti visi (55) pateikti karių skundai ir prašymai.

2022 m. elektroniniu paštu buvo gauti ir išnagrinėti 93 pranešimai ir paklausimai, kuriais siekta apginti išskirtinai asmeninius interesus arba pranešti apie karių galimai padarytus drausmės pažeidimus. Didžioji dalis skundų, prašymų ir pranešimų buvo susijusi su tarnybos vertinimu,  profesinės karo tarnybos (PKT) sutarties pratęsimu, galimu psichologiniu smurtu, PKT elgesiu ne tarnybos metu bei priedų, priemokų ir išmokų mokėjimu.

Vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu 2022 m. pranešimų gauta nebuvo.

Susitikimai LK vienetuose

Vykdydami Lietuvos karių teisių pažeidimų prevenciją, GI atstovai rengė susitikimus su profesinės karo PKT ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – NPPKT) kariais bei jų vadais, skaitė paskaitas LK vienetuose.

Susitikimų metu su kariais, nedalyvaujant jų vadams, buvo aptariami karo tarnybos klausimai, susiję su dienotvarkės organizavimu, poilsio užtikrinimu, aprūpinimu, maitinimu, socialinėmis garantijomis, santykiais su tiesioginiais ir aukštesniais vadais bei kitais tarnybą atliekančiais kariais.

Bendraudami su PKT kariais GI specialistai apžvelgė NPPKT vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat aptartos šauktinių karių dažniausiai keliamos problemos – maitinimas, medicininės paslaugos bei PKT ir NPPKT karių tarpusavio komunikacijos klausimai.

Taip pat siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. NPPKT kariams buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas, iš viso taip apklausta 2317 karių.

2019-2022 metų vykdytų apklausų ir pokalbių rezultatai atskleidė, kad bendra NPPKT karių motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje sumažėjo beveik 3 proc. Atskiruose vienetuose pokytis buvo skirtingas – pavyzdžiui, 2022 gruodį LDK Butigeidžio Dragūnų bataliono NPPKT karių motyvacija buvo 6 proc. didesnė nei kituose vienetuose tų pačių metų kovo mėnesį. Galima teigti, kad karių motyvacija iš dalies yra kintanti, bet neblogėjanti, nes užfiksuoti apklausos pokyčiai nedideli.

Korupcijos prevencija krašto apsaugos sistemoje

GI iki 2022 m. birželio mėn. vykdė korupcijos prevencijos krašto apsaugos sistemoje funkcijas (nuo birželio mėn. šią funkciją vykdo KAM Korupcijos ir prevencijos tyrimų skyrius). Per šį laikotarpį buvo atliekama Krašto apsaugos sistemos 2017–2021 metų antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo kontrolė, apibendrinti rezultatai, pateiktos pažymos krašto apsaugos ministrui apie šių priemonių įgyvendinimą. Buvo parengtas ir 2022 m. gegužės mėn. patvirtintas 2022-2025 m. krašto apsaugos sistemos korupcijos prevencijos veiksmų planas, kuriame didelis dėmesys skiriamas personalo bei tarptautinių operacijų skaidrumui.

GI prioritetinės veiklos kryptys 2023 metais

GI, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius 2023 m., planuoja atlikti ne mažiau kaip 8 LK padalinių kompleksinius inspektavimus ir 4 karinių vienetų pratybų ir budrumo lygio patikrinimus, kontroliuoti drausmės pažeidimų tyrimų atlikimą, nagrinėti skundus ir pranešimus bei tęsti susitikimus su PKT ir NPPKT kariais.

Bendra informacija

Generalinė inspekcija kontroliuoja Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai, nagrinėja skundus dėl karių teisių pažeidimų. Šiuo metu Generalinei inspekcijai vadovauja brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja LK vienetų kovinį pasirengimą bei kovinę LK parengtį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos  ir Lietuvos šaulių sąjungos pasirengimą bendriems su LK gynybos veiksmams. Generalinį inspektorių į pareigas skiria krašto apsaugos ministras.

Į GI gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių galimai padarytus ne korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus. Informaciją apie ne korupcinio pobūdžio pažeidimus galima pranešti elektroniniu paštu: [email protected].

Informaciją apie korupcinio pobūdžio pažeidimus galima pateikti el. paštu [email protected] arba užpildant elektroninę formą Krašto apsaugos ministerijos svetainėje. Informaciją taip pat galima pateikti ir atvykus į KAM Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrių, Totorių g. 25, Vilnius.

Papildomą informaciją, kaip pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat rasite Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos svetainėje.

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba spalio 20 d. nuotoliniu būdu platformoje „Microsoft Teams“ KAS darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema. Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kukelka. Paskaitą išklausė 182 klausytojai.

Balandžio 28 d. KAS darbuotojams ir kariams nuotoliniu būdu vyko paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaitą „Korupciniai nusikaltimai ir atsakomybė. Interesų konfliktai“ skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas. Paskaitą išklausė 295 klausytojai.

2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba nuotoliniu būdu Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams organizavo paskaitą korupcijos prevencijos tema. Paskaitą skaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Šikšnienė. Paskaitą „Interesų konfliktai. Dovanų politika“ išklausė 276 klausytojai.

2021.09.27. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba dalinasi informacija apie esminius LR Korupcijos prevencijos įstatymo pokyčius, įsigaliosiančius 2022 m. sausio 1 d.

2021.09.21. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), bendradarbiaudama su Lenkijos Centriniu kovos su korupcija biuru (CBA), sukūrė antikorupcinio švietimo e. mokymo platformą. https://emokymai.stt.lt/

Platforma gali naudotis visi norintys, o asmenys, sėkmingai užbaigę mokymo temas, gaus sertifikatus.

Kviečiame visus išbandyti šį įrankį bei gilinti žinias korupcijos prevencijos srityse, kaip korupcijos samprata, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, interesų konfliktai, dovanų politika, pranešėjų apsauga ir kt. Temų sąrašas ir turinys bus nuolat papildomas.

Stiprinkime atsparumą žiniomis!

2021 m. gegužės 4 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kariams suorganizavo paskaitą "Korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose. Pranešėjų apsauga". Paskaitoje kalbėta apie viešųjų pirkimų rizikas, korupcijos prevenciją vykdant viešuosius pirkimus, įvardinti sėkmingų viešųjų pirkimų pirkimų vykdymo žingsiai. Taip pat pristatytos asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės. Pasidalinta geraisiais pavyzdžiais.

Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Paštuolienė. Paskaitoje dalyvavo 121 klausytojas.

2021.04.28. Krašto apsaugos sistemoje (KAS) dedamos didelės pastangos korupcijos prevencijos srityje ne tik vykdant įstatymų nustatytas priemones, bet taip pat imantis iniciatyvos ir keliant papildomus uždavinius, užtikrinančius korupcijos prevencijos veiksmingumą. Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti korupcijos paplitimo lygį KAS, nuolatos atliekami nepriklausomų ekspertų vertinimai.

Atsižvelgiant į naujausią Transparency International tyrimą, labiausiai problemine sritimi išskiriama korupcijos prevencija tarptautinėse operacijose (TO), kuri neleidžia KAS pasiekti „B“ (žemo) korupcijos vertinimo lygio. Bendrame 2020 m. vertinime Krašto apsaugos sistemai suteikiamas „C“ rizikos lygis, kuris rodo vidutinę korupcijos riziką.

Nors dėl informacijos jautrumo Krašto apsaugos sistema negali pasidalinti visa turima medžiaga viešai, kas gali užkirsti kelią objektyviam vertinimui, KAS, reaguodama į nepriklausomų ekspertų išvadas ir toliau tobulina korupcijos prevencijos priemones tarptautinėse operacijose.

Nuo 2021 metų Krašto apsaugos sistema siekia, kad kiekvienas į tarptautines operacijas vykstantis karys būtų susipažinęs su korupcijos prevencija. Šiam tikslui pasiekti 2021 m. pradžioje įsigaliojo nauja „Karių rengimo tarptautinėms operacijoms (individualių įgūdžių atnaujinimo) kurso“ mokymo programa. Naujoje programoje šalia TO vykdymui reikalingų žinių ir įgūdžių atnaujinimo įtraukti ir korupcijos prevencijos užsiėmimai, kuriuos turi išklausyti kiekvienas kurse dalyvaujantis karys. Korupcijos prevencijos užsiėmimams vesti kviečiami kompetentingi lektoriai, suteikiantys žinių apie galimas korupcijos apraiškas ir kovą su jomis Lietuvoje ir tarptautinėse operacijose.

Kurso pabaigoje visi kariai yra vertinami – turi mokėti paaiškinti su korupcija susijusias nusikalstamas veikas, tokias kaip kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas ir tarnybinių pareigų neatlikimas. Kariams privalu žinoti, kur ir kaip informuoti apie pastebėtą korupciją (tiek vidiniais, tiek išoriniais kanalais), mokėti apibūdinti tarptautinio papirkimo riziką, pinigų plovimo bei apgaulingos apskaitos požymius.

Vykdydama korupcijos prevenciją TO krašto apsaugos sistema taip pat laikosi principo nustatyto KAS antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane ir į tarptautines operacijas kuriose dalyvauja ne mažesnis kaip būrio dydžio vienetas, skiria parengtą karį, atsakingą už antikorupcinę veiklą. Išimtys daromos tik tuo atveju, jei tarptautinės operacijos nėra tiesiogiai susijusios su plataus masto pirkimais ar kitokių logistinių operacijų ruošimu bei jų vykdymu.

2021 m. kovo 23 d. vyko iniciatyvos „Skaidrumo akademija“ renginys „Skaidrūs viešieji pirkimai: misija (ne)įmanoma?“. Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 350 atstovų iš įvairių institucijų. Įvertinus viešųjų pirkimų reformą ir pažangą vykdant viešuosius pirkimus, krašto apsaugos sistemai (KAS) taip pat buvo leista dalintis gerąja praktika. Pranešimus renginyje taip pat skaitė VPT, EPSO-G, LTSA bei Kazlų Rūdos savivaldybės atstovai. Sveikinimo žodžius tarė Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.

KAS renginyje profesionaliai ir užtikrintai atstovavo krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimų politikos skyriaus vedėja Jurgita Valeikienė, kuri dalijosi gerąja KAS viešųjų pirkimų praktika.

Jurgita Valeikienė skaitė pranešimą pavadinimu „Ar įmanoma atsikratyti etiketės arba penkeri metai po „auksinių šaukštų“.

Pranešimo pradžioje klausytojams buvo priminta „Auksinių šaukštų“ istorija, kurios etiketė, nežinant reformų ir tikrosios pažangos vykdant viešuosius pirkimus, KAS klijuojama dar ir dabar. Pasak pranešėjos, nors KAS skiriamas ypatingas dėmesys viešųjų pirkimų skaidrumui, tačiau visuomenės nuomonė apie sistemoje vykdomus pirkimus nesikeičia.

Toliau pristatyme buvo struktūrizuotai pateiktos priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išvengti panašių atvejų pasikartojimo:

KAS buvo pradėti vidaus bei nepriklausomų ekspertų tyrimai, o įvertinus situaciją pateiktos rekomendacijos bei priemonės, kurių laikantis turėjo būti užkirstas kelias panašiems atvejams. Prasidėjo ilgas reformų kelias, visiškai pakeitęs KAS įsigijimų procesą.

Didžioji dalis KAS vykdomų pirkimų buvo centralizuota, sustiprinta pirkimų prevencinė kontrolė, didelis dėmesys skirtas viešinimui bei viešųjų ir privačių interesų derinimui. Po reformos net 95 proc. (pagal vertę) visų KAS pirkimų įvykdoma centralizuotai per reformos metu įkurtą Gynybos resursų agentūrą, o decentralizuotai vykdomi tik mažos vertės pirkimai. Reformos metu taip pat pradėta diegti pirkimų valdymo informacinė sistema, kuria jau naudojasi Gynybos resursų agentūra. Projektui pasiteisinus, pirkimų valdymo informacinė sistema palaipsniui įdiegiama ir kitose, pirkimus vykdančiose organizacijose.

Nors visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad KAS neskelbia informacijos susijusios su viešaisiais pirkimais, realybė yra kitokia. Vykdant viešuosius pirkimus skelbiamos techninės specifikacijos, organizuojamos konsultacijos su rinka, o pirkimo procedūros pradedamos tik gavus atlikto rinkos tyrimo duomenis.

Vykdant pirkimus KAS taip pat taiko įvairias kitas prevencines priemones. Kiekvienoje KAS pirkimų organizacijoje yra paskirti asmenys atliekantys prevencinę kontrolę. Šie asmenys vertina pirkimo komisijos sprendimą atmesti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, komisijos sprendimą atmesti galimo laimėtojo pasiūlymą dėl nepateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių ar pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Kasmet vertina pirkimų organizacijos įvykdytus pirkimus ir teikia siūlymus pirkimų organizacijos vadovui dėl pirkimo procedūrų tobulinimo.

KAS viešųjų pirkimų pažanga buvo įvertinta ir 2021 m. kovo 19 d. vykusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdyje. NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas KAS pirkimų centralizavimą paminėjo kaip gerą sprendimą, kurio turėtų būti laikomasi ir toliau.

Nors KAS didelis dėmesys skiriamas korupcijos prevencijai, o šiandienos viešųjų pirkimų realybė yra visiškai kitokia nei prieš penkmetį, tačiau „Auksinių šaukštų“ mitas vis dar gyvuoja žmonių pasąmonėje, kurį išsklaidyti gali tik suvokimas, kokia didžiulė pažanga buvo padaryta KAS vykdant viešųjų pirkimų reformą.

Papildomą informaciją apie vykusį renginį rasite čia

2021.03.19 Krašto apsaugos ministerijos generalinė inspekcija, siekdama stiprinti korupcijos prevenciją krašto apsaugos sistemoje, dalyvaus „Skaidrumo akademijos“ organizuojamame projekte.

„Skaidrumo akademijos“ metu pasitelkiant kompetentingus specialistus bus siekiama maksimalių rezultatų korupcijos prevencijos srityje.

Specialiųjų žinių ir kompetencijų turintys subjektai atliks projekto dalyvių antikorupcinės būklės vertinimą, su jais suderins reikalingas veiklas ir priemones antikorupcinei būklei gerinti, pagal poreikį padės parengti tam skirtus veiklos planus, teiks metodinę pagalbą dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo.

Už korupcijos prevenciją Krašto apsaugos ministerijoje atsakinga Generalinė inspekcija šio projekto dėka galės dalintis savo gerąja praktika su kitais „Skaidrumo akademijos“ dalyviais“, o tuo pačiu pasisemti ir gerosios praktikos iš jų.

Keičiantis gerąja patirtimi su valstybės ir savivaldybių įstaigomis bei įmonėmis bus kuriama korupcijai atspari aplinka.

Projekto įgyvendinimo stebėtojai – nacionaliniai ekspertai ir skaidrumą puoselėjančių organizacijų atstovai. Jie stebės projekto įgyvendinimo eigą, pristatys rezultatus visuomenei, tarptautinėms organizacijoms.

„Skaidrumo akademiją“ organizuoja LRS specialiųjų tyrimų tarnyba.

Plačiau apie projektą: https://skaidrumoakademija.lt/

2021 m. sausio mėnesį atliktas Krašto apsaugos sistemos (KAS) darbuotojų tolerancijos korupcijai tyrimas. Juo siekta nustatyti, koks yra KAS darbuotojų bendras požiūris į korupciją, kiek plačiai paplitęs šis reiškinys ir koks KAS darbuotojų santykis su korupcinio pobūdžio apraiškomis.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 78 proc. respondentų, susidūrę su korupcijos apraiškomis jų netoleruotų ir apie tai praneštų, 22 proc. teigė, kad jų sprendimas priklausytų nuo aplinkybių. Apie korupcijos apraiškas 39 proc. praneštų tiesioginiam vadovui, 27 proc. – Generalinei inspekcijai, 11 proc. – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui.

„Apibendrinę tyrimų rezultatus priėjome prie išvados, kad reikšminga krašto apsaugos sistemos bendruomenės dalis vis dar išlieka abejinga korupcijos apraiškoms sistemoje. Tai riboja jos įsitraukimo mastą į korupcijos prevenciją KAS, todėl būtina ir toliau tęsti jau vykdomas korupcijos prevencijos priemones, didesnį dėmesį skiriant informacijos apie KAS vykdomą korupcijos prevenciją skleidimui. Būtina kelti darbuotojų ir karių sąmoningumą dėl korupcijos prevencijos svarbos valstybės ir visuomenės gerovei, šviesti korupcijos prevencijos temomis”, – sako Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Vertinant darbuotojų nuomonę apie korupcijos paplitimą KAS, nustatyta, jog 8 proc. respondentų mano, kad situacija, kai KAS darbuotojams siūlomas papildomas atlygis, yra paplitusi, tačiau 41 proc. neturi nuomonės ir jų atsakymas buvo „Nežinau".

Vertindami savo asmeninę patirtį, 91 proc. respondentų nurodė, kad kyšis nei jiems, nei jų kolegoms siūlomas nebuvo. 9 proc. įvardijo, kad teko susidurti su tokia situacija, 68 proc. iš jų niekam apie tai nepranešė. Paprašyti įvardinti priežastis, kodėl nepranešė, kas trečias teigė, kad nesijautė saugūs, todėl niekur nesikreipė. Dar 26 proc. manė, kad atvejis buvo pakankamai nereikšmingas, kad apie jį reikėtų pranešti, 5 proc. nurodė, kad nenorėjo nieko išduoti arba, kad atvejai yra visiems žinomi, bet niekas apie juos nepraneša.

Tyrimas buvo vykdomas anonimiškai, tyrimo anketa buvo paskelbta Krašto apsaugos ministerijos vidinėje interneto svetainėje. Anketą užpildė ir tyrime dalyvavo 209 KAS kariai ir darbuotojai. Tai sudaro 1,5 proc. visų, prieigą prie anketos turėjusių asmenų. Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus ir įvairių KAS institucijų darbuotojai, todėl galima daryti prielaidą, kad tyrimo rezultatai objektyviai atspindi esamą korupcijos tolerancijos situaciją KAS.

Gauti tyrimo rezultatai bus panaudoti rengiant naują 2022–2025 m. KAS antikorupcinę programą ir formuojant 2022–2025 m. antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Krašto apsaugos sistemoje už korupcijos prevenciją yra atsakinga Generalinė inspekcija, kuri kontroliuoja, kaip vykdoma ir įgyvendinama Kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje 2017-2021 m. programa ir kitos antikorupcinės priemonės. Taip siekiama užtikrinti korupcijos prevenciją KAS, kompleksiškai šalinti sąlygas, skatinančias korupcijos atsiradimą, skatinti nesitaikstymą su korupcija, teikti visokeriopą paramą vykdant korupcijos prevenciją ir kt.

Įgyvendinant programą krašto apsaugos sistemoje yra organizuojamos antikorupcinio pobūdžio paskaitos, bendradarbiaujama su LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, Teisingumo ministerija, Generaline prokuratūra, kt. institucijomis. Taip pat yra nuolat stebima ir analizuojama situacija KAS ir prireikus taikomos įvairios, korupcijos riziką mažinančios, priemonės.

Likti neabejingais ir pranešti apie korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemos institucijose raginami ne tik KAS darbuotojai, kariai ar kiti sutartiniais santykiais susiję asmenys, bet taip pat tikimasi visos visuomenės supratimo ir aktyvaus įsitraukimo.

Apie korupcijos apraiškas KAS pranešti galima krašto apsaugos sistemos interneto svetainėje nurodytais kanalais – el. paštu [email protected] arba [email protected]. Apie įtariamus korupcijos atvejus taip pat galima pranešti LR Specialiųjų tyrimų tarnybai visą parą veikiančiu „Karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis) arba palikti pranešimą interneto svetainėje https://www.stt.lt/ .

2021 m. kovo 1 d. krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu įvyko Krašto apsaugos ministerijos vadovybės susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi Žydrūnu Bartkumi. Susitikimo metu buvo aptartos korupcijos prevencijos ir skaidrumo aplinkos gerinimo krašto apsaugos sistemoje temos.

„Siekiant nustatyti darbuotojų požiūrį į korupcijos apraiškas Krašto apsaugos sistemoje, 2020 m. pabaigoje KAM Generalinė inspekcija atliko tyrimą, kuris parodė, kad 78 proc. respondentų, susidūrę korupcijos apraiškomis, jų netoleruotų ir apie tai praneštų“, – pokalbį pradėjo krašto apsaugos ministras.

Susitikimo metu kalbėta, jog kad ir kokios korupcijos rizikos egzistuoja, paprastai tai geriausiai matoma organizacijos viduje. Aptarta krašto apsaugos sistemos specifika. Nors skaidrumo kultūra ir jos standartas visuomet remiasi į žmogiškąjį faktorių, buvo aptarti skaidrios aplinkos stiprinimo, antikorupcinių nuostatų įsisąmoninimo, pačios korupcijos prevencijos gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip kitos institucijos rūpinasi ir tvarkosi korupcijos prevencijos srityje.

Kontaktinis asmuo: krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Liepa Rimkevičienė, tel. +370 620 51 779.

2019 m. gruodžio 17 d. krašto apsaugos generalinis inspektorius brg. gen. Vilmantas Tamošaitis ir Generalinės inspekcijos vyr. inspektorius mjr. Rimantas Raudeliūnas dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuotame susitikime, kurio metu buvo keičiamasi gerosios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi korupcijos prevencijos srityje.
Renginio metu Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovai pristatė teorinius ir praktinius Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo aspektus, susijusius su vidaus pranešimų kanalų institucijose veikimu ir pranešimų nagrinėjimu.
Taip pat buvo aptartos korupcijos prevencijos organizavimo aktualijos, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant minėtą įstatymą, kalbėta apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, siekiant efektyvaus korupcijos prevencijos ir pranešėjų apsaugos organizavimo.

2019 m. gruodžio 3 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje buvo surengta korupcijos prevencijos paskaita krašto apsaugos institucijų vadams. Paskaitos metu pristatytos korupcijos rizikos bei kalbėta apie antikorupcinės aplinkos kūrimą krašto apsaugos sistemoje.
Paskaitą skaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Aira Gecevičiūtė ir Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Mečkauskas. Renginyje dalyvavo daugiau nei 60 krašto apsaugos sistemos institucijų atstovų iš Lietuvos kariuomenės Sausumos, Krašto apsaugos savanorių, Specialijųjų operacijų, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų, Lietuvos karo akademijos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos.
Antikorupcinio pobūdžio paskaitos Krašto apsaugos sistemoje yra organizuojamos nuolat, vykdant Kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje programos įgyvendinimo 2017-2021 m. priemonių planą.

2019.11.19. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltu vienos įmonės vadovą R. M. dėl aukštas pareigas užimančio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininko papirkimo. Baudžiamuoju įsakymu bendrovės vadovui R. M. skirta 90 000 Eur (1800 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu (kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu), bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirta galutinė 60 000 Eur (1200 MGL) dydžio bauda.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, duomenimis, bendrovės vadovas pasiūlė ir susitarė duoti 90 000 Eur kyšį aukštas pareigas užimančiam Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkui už tai, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą dėl lėktuvų nuomos.
Kaltinamasis R. M. visiškai pripažino savo kaltę.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją.
Tyrimo duomenimis, nuteistasis neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Institucijų aktyvumas, patiems pranešant apie konkrečius korupcijos atvejus, yra sveikintinas. Asmenys turi pranešti apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tik aktyviai veikdami kartu galime kurti korupcijai atsparią aplinką, atgrasyti asmenis nuo korupcinių nusikaltimų“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
STT informacija

2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba suorganizavo paskaitą krašto apsaugos sistemos darbuotojams korupcijos prevencijos tema „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Antikorupcinės aplinkos kūrimas viešajame sekoriuje“.
Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Aira Gecevičiūtė. Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir jos padalinių bei įstaigų prie Krašta apsaugos ministerijos tarnautojai ir kariai.

2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Jungtinis pajėgų apsaugos skyrius organizavo karių ir darbuotojų švietimą korupcijos prevencijos klausimais, kuriame dalyvavo per 100 atstovų iš visos krašto apsaugos sistemos padalinių ir karinių vienetų.
Paskaitą „Korupcijos rizika viešuosiuose pirkimuose“ skaitė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus viršininkė p. Jurgita Razmytė.
Paskaitos korupcijos prevencijos tema krašto apsaugos sistemos kariams ir darbuotojams yra organizuojamos nuolat, norint krašto apsaugos sistemos personalą edukuoti korupcijos prevencijos temomis.

2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabe vyko paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaitoje dalyvavo Sausumos, Savanorių, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų, kitų Lietuvos kariuomenės padalinių bei įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Lietuvos kariuomenės Teisės departamento atstovas supažindino paskaitos dalyvius su aktualiais teisės aktais, labiausiai paplitusiomis korupcijos formomis Lietuvoje, atsakomybe numatyta už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, korupcijos priežastimis ir rizikos veiksniais.

2017 m. rugsėjo 26 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko paskaita korupcijos prevencijos tema „Korupcijos rizikos valdymo sistema Lietuvoje“. Paskaita buvo skirta krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių vadams. Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas Mečkauskas.
Pranešėjas pristatė korupcijos situaciją Lietuvoje, pateikė sociologinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad šalyje didėja nepakantumas korupcijai ir kyšininkavimui, mažėja žmonių, pasirengusių duoti kyšį, auga visuomenės dalyvavimo antikorupcinėse iniciatyvose potencialas. Buvo pabrėžta, kad kovojant su korupcija yra svarbus visuomenės antikorupcinis švietimas ir korupcijos prevencija.
Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Teisės departamento, Sausumos ir Karinių jūrų pajėgų, Lietuvos karo akademijos, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis 2017 m.balandžio 7 d. patvirtino atnaujintą Krašto apsaugos sistemos kovos su korupcija programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
„Krašto gynybos finansavimas didėja, tad skaidrumo užtikrinimas yra būtinas, siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo, taip pat didinant visuomenės pasitikėjimą kariuomene ir visa krašto apsaugos sistema“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Naujoji kovos su korupcija krašto apsaugos sistemoje programa numato naujus tikslus ir jų įgyvendinimo uždavinius, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir visuomenėje susiformavusią nuomonę apie krašto apsaugą.
Atnaujintos kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano priemonės apima išsamesnį visuomenės informavimą apie KAS vykstančius procesus, visuomenės įtraukimą į diskusijas krašto gynybos klausimais, joje numatyta krašto apsaugos sistemos įsigijimų struktūros pertvarka.
Programos uždaviniai ir priemonių plane numatytos jų įgyvendinimo priemonės numato nuolatinę ir kryptingą korupcijos prevencijos politiką, kuri užtikrins veiksmingą numatytų kovos su korupcija KAS priemonių įgyvendinimą ir KAS dirbančių asmenų antikorupcinio sąmoningumo ir principingumo didinimą. Suplanuotos priemonės, leisiančios gerinti viešųjų pirkimų priežiūrą, įsteigus KAS įsigijimų ir aprūpinimo agentūrą, bus sukurta skaidresnė ir efektyvesnė KAS įsigijimų proceso reglamentavimo, kontrolės ir sprendimų priėmimo sistema. Didelis dėmesys bus skiriamas visuomenės informavimui apie KAS veiklą, skatinamas nepakantumas korupcijos apraiškoms, planuojama įtraukti visuomenę į korupcijos prevencijos veiklą. Taip pat bus didinamas sprendimų ir procedūrų skaidrumas, viešumas, numatytos priemonėms, keliančios pasitikėjimą KAS institucijomis.
Generalinės inspekcijos inspektoriai lankėsi Lietuvos kariuomenės daliniuose, atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas. Buvo atliekami budrumo lygių patikrinimai. Jų metu buvo vertinta Lietuvos kariuomenės vienetų vykdoma veikla ir pasirengimas veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Taip pat buvo organizuojami Generalinės inspekcijos pareigūnų susitikimai su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais, atliekami tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai.
KAM Generalinė inspekcija programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektus parengė atsižvelgdama į LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas rekomendacijas ir atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenis ir vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimą. Projektai buvo suderinti su visomis krašto apsaugos sistemos institucijomis ir jų padaliniais.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių. Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių. Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.

Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.

Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu [email protected]. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.

2016 m. rugsėjo 30 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje buvo suorganizuota paskaita korupcijos prevencijos tema. Paskaita buvo skirta Lietuvos kariuomenės atstovams, organizuojantiems ir vedantiems pratybas bei paskaitas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, paskaitos tema - "Korupcijos reiškinys ir galimybės jam pasipriešinti. Pavyzdinė mokymo programa šauktiniams“.
Paskaitą skaitė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Daina Paštuolienė.
Paskaitoje dalyvavo Karinių oro pajėgų, Mokymo ir doktrinų valdybos, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Artilerijos bataliono ir kitų padalinių atstovai.

Krašto apsaugos ministras 2016 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtino atnaujintą Informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje tvarkos aprašą. Juo yra nustatoma informacijos apie krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų galimai padarytus pažeidimus pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir pranešėjo asmens duomenų ir pateiktos informacijos apsaugą.

„Siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos skaidrumą, joje tarnaujančių karių teises, būtina skatinti karius ir visuomenę informuoti mus apie atvejus, kurie galimai pažeidžia sistemoje tarnaujančiųjų teises. Todėl ir nusprendėme parengti tokią tvarką, kuri paskatintų krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius pranešti apie padarytus pažeidimus ir taip siekti dar didesnio veiklos krašto apsaugos sistemoje skaidrumo,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Šis dokumentas praplečia anksčiau galiojančią informacijos apie galimus pažeidimus pateikimo tvarką ir aiškiau aprašo asmenų, pranešančių apie korupcinio pobūdžio ir kitus pažeidimus, apsaugą,“ – atkreipia dėmesį Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius brigados generolas Algis Vaičeliūnas, krašto apsaugos sistemos institucijos, atsakingos ir už korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prevenciją, vadovas. Šis dokumentas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

2016 m. Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija gavo ir išnagrinėjo 21 kario skundą dėl karo tarnybos ginčų. 12 skundų buvo pateikta dėl kariams paskirtų drausminių nuobaudų, 7 skundai – dėl priedų nemokėjimo, po vieną – dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir kario tarnybos vertinimo. Pagal Krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pateiktus duomenis 2016 m. kariai dėl karo tarnybos ginčų vadams (viršininkams) pateikė 2 skundus.

Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje išnagrinėjus karių skundus, apie 30 proc. karių prašymų buvo patenkinta. Dauguma besikreipusiųjų į krašto apsaugos generalinį inspektorių dėl savo teisių gynimo profesinės karo tarnybos kariai ir tik 10 proc. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Pranešėjai informaciją apie pastebėtus pažeidimus ar galimą korupciją visą parą gali pateikti Generalinės inspekcijos „Karštąja linija“ telefonu (8-5) 261 24 29 (informacija automatiškai įrašoma į telefono atsakiklį), elektroniniu paštu [email protected], darbo metu atvykę į KAM Generalinę inspekciją (Totorių g. 25, Vilnius) arba paštu nurodytu adresu. Visa informacija apie pranešimų teikimo tvarką yra skelbiama ir internete. Pranešimus asmenys gali teikti ir anonimiškai.

Pranešėjų apsaugos tvarkos aprašą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į 2015 m. „Transparency International UK“ pateiktą 2015 m. pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.

Siekiant aptarti tyrimo rezultatus ir rekomendacijos ir rasti galimus problemų sprendimo būdus šių metų pradžioje buvo surengti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus darbuotojų, krašto apsaugos ministro ir Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus susitikimai. Jų metu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams buvo pateikta informacija apie tyrimo medžiagoje pastebėtus neatitikimus ir klaidas, dėl kurių vertinimo rezultatai tapo blogesni nei yra iš tikro.

2015 m. „Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerės korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C. Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.