EEuropos Sąjungos (toliau – ES) bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP, angl. Common Security and Defence Policy) yra ES bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, kuri apibrėžia ES vaidmenį gynybos ir krizių valdymo srityse per valstybių narių bendradarbiavimą ir politikos koordinavimą ES Tarybos darbo grupėse ir kitose ES institucijose. BSGP sudaro sąlygas ES didinti savo karinius pajėgumus, vykdyti karines ir civilines misijas bei operacijas užsienyje, plėtoti ES politines, karines ir reagavimo į krizes struktūras. BSGP yra įgyvendinama vadovaujantis Europos Sąjungos sutartimi.
Teisinis pagrindas
2009 m. įsigaliojusios ES sutarties (dar vadinama Lisabonos sutartimi) 42-46 straipsniai apibrėžia pagrindinius BSGP sistemos principus. Vadovaujantis Lisabonos sutartimi, pagrindinį institucinį vaidmenį atlieka Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra Europos Komisijos (toliau – EK) viceprezidentas, vadovauja Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau – EIVT) ir Europos gynybos agentūrai (EGA), bei pirmininkauja užsienio ir gynybos ministrų sudėčių ES Tarybos formacijoms. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis savo pasiūlymais prisideda formuojant ir keičiant BSGP bei užtikrina Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Vykdyti įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui padeda EIVT, į kurią įeina ir ES karinis štabas (angl. EU Military Staff). ES karinio štabo pagrindinis uždavinys – teikti karinę ekspertizę, vykdyti situacijos vertinimą ir strateginį planavimą. ES Taryba sprendimus BSGP srityje įprastai priima remdamasi vienbalsiškumo principu. Vienbalsiškumo principas gali būti netaikomas tik atskirais atvejais, pavyzdžiui, susijusiais su EGA veikla (ES sutarties 45 str.) ar įgyvendinant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO, ES sutarties 46 str.), kuomet sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.
BSGP raida
2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, BSGP tapo viena sparčiausiai besiplėtojančių ES politikos sričių.
2016 m. birželio mėn. buvo pristatyta Visuotinė ES užsienio ir saugumo politikos strategija (angl. EU Global Strategy on Foreign and Security Policy), kurios tikslas – suteikti postūmį ES išorės veiksmams ir padidinti saugumo ir gynybos politikos efektyvumą.
Tų pačių metų rudenį pateikti dar du dokumentai:
- Saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas (angl. Implementation Plan on Security and Defence) pateikė pasiūlymus, kaip turėtų būti plėtojama ES saugumo ir gynybos politika, įskaitant PESCO vystymą, ES valstybėms įsipareigojant didinti gynybos srities bendradarbiavimą ir stiprinti ES greitojo reagavimo pajėgas.
- Europos gynybos veiksmų planas (angl. European Defence Action Plan) pasiūlė priemones stiprinti ES gynybos rinką ir įsteigti Europos gynybos fondą (angl. European Defence Fund), kuris finansuoja gynybos srities mokslinius tyrimus ir pajėgumų plėtrą.
Remiantis Lisabonos sutartimi, 2017 m. buvo pradėtas bendradarbiavimas PESCO rėmuose, skirtas gilinti ES valstybių narių ryšius saugumo ir gynybos srityje ir siekti glaudesnės valstybių integracijos. PESCO įgyvendinamas per konkrečias gynybos iniciatyvas ir daugiašalius pajėgumų projektus.
2017 m. Lietuva prisijungė prie PESCO ir įsipareigojo nuosekliai įgyvendinti jo tikslus: reguliariai didinti gynybos biudžetą; plėsti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis įgyvendinant strateginius gynybos pajėgumų projektus; prisidėti pajėgomis ir didinti sąveiką su kitomis valstybėmis narėmis per ES greito reagavimo į krizes sistemą; dalyvauti ES karinėse operacijose ir misijose.
Nuo pat PESCO įsteigimo pradžios, Lietuva vadovauja vienam iš sėkmingiausių PESCO projektų, kurio pagrindu yra įkurtos greito reagavimo į kibernetinius incidentus komandos (angl. Cyber Rapid Response Teams, CRRT). CRRT projekto tikslas – sujungti ir panaudoti valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumus, žinias ir kompetencijas. Prie šio Lietuvos vadovaujamo PESCO projekto prisijungiant vis daugiau valstybių narių bei vis didinant šio pajėgumo gebėjimus ir parengtį, greito reagavimo į kibernetinius incidentus komandos yra kviečiamos ES institucijų tiesiogiai prisidėti prie BSGP tikslų įgyvendinimo trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, CRRT tarptautinės komandos 2025 m. buvo aktyvuotos ES mokymo misijoje Somalyje vertinti ES misijos tinklų pažeidžiamumą, o taip pat Moldovoje, kur taip pat atliko šios šalies institucijų tinklų pažeidžiamumo vertinimą bei prisidėjo prie rinkimų į Moldovos parlamentą kibernetinio saugumo užtikrinimo.
Iš viso Lietuva dalyvauja 20 PESCO pajėgumų vystymo projektų: karinio mobilumo, logistikos, kibernetinės gynybos, elektroninės kovos, karo medicinos, kovos su dronais, vidutinio dydžio laivų, taktinio transportavimo lėktuvų ir kt. srityse.
Pastarųjų metų svarbiausios BSGP iniciatyvos
Per pastaruosius 10 metų dėl saugumo aplinkos ES kaimynystėje ryškaus pablogėjimo, išaugo BSGP iniciatyvų svarba ir joms skiriamas valstybių narių ir ES dėmesys bei finansavimas. Tai savo ruožtu paspartino gynybos srities bendradarbiavimą ES: šiuo metu įgyvendinami 74 PESCO projektai, teikiama ženkli finansinė ir karinė parama Ukrainos kariuomenei, Europos gynybos fondas, kurio 2021-2027 m. biudžetas 7,9 mlrd. Eur, teikia finansavimą gynybos srities moksliniams tyrimams ir pajėgumų plėtojimui, imtasi veiksmų pagerinti karinį mobilumą, plėtojama kibernetinio saugumo politika, toliau stiprinamas ES ir NATO bendradarbiavimas.
2022 m., siekdamos suteikti naują postūmį BSGP, ES valstybės narės patvirtino Strateginį kompasą saugumui ir gynybai, kuriuo apibrėžė ES saugumo ir gynybos viziją iki 2032 m.
2024 m. darbą pradėjo naujos sudėties Europos Komisija ir buvo įsteigta Europos komisaro, atsakingo už gynybą ir kosmosą, pareigybė. EK ėmėsi įgyvendinti naujas gynybos iniciatyvas, kurių tikslas – paskatinti investicijas į gynybą, kuo skubiau atgaivinti ES gynybos pramonę ir inicijuoti europinės svarbos gynybos projektų įgyvendinimą, bei spartinti ir didinti karinės paramos Ukrainai teikimą.
2025 m. EK paskelbė keletą svarbių dokumentų, kurie apibrėžia ilgalaikius ES gynybos srities stiprinimo planus ir būsimas iniciatyvas: ES Baltąją knygą dėl Europos gynybos parengties iki 2030 m., Europos atsako planą ReARM Europe bei „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės”.
2025 m. įsteigtas naujas laikinas (iki 2030 m.) 150 mlrd. Eur ES paskolų instrumentas Europos saugumo užtikrinimo priemonių finansavimui (Security Action for Europe, SAFE). Paskolos numatomos bendriems valstybių narių gynybos įsigijimams bei Ukrainos karinių poreikių finansavimui. 2026-2030 m. Lietuva per SAFE mechanizmą savo gynybos poreikiams ir Ukrainos kariuomenės rėmimui numato pasiskolinti 6,375 mlrd. Eur.
ES šalių gynybos parengties stiprinimas taip pat bus vykdomas per suburtas valstybių narių ir Ukrainos pajėgumų koalicijas, kurios turės siekti kaip galima skubiau užpildyti kritinių karinių pajėgumų trūkumus oro ir priešraketinės gynybos, artilerijos sistemų, amunicijos ir raketų, dronų ir anti-dronų, karinio mobilumo, sausumos kovos ir kt. srityse. Lietuva dalyvauja daugumoje pajėgumų koalicijų, tuo pačiu siekia užtikrinti, kad ES vystomi pajėgumai atitiktų NATO kolektyvinės gynybos poreikius ir NATO standartus.
Lietuvai gyvybiškai svarbu pagerinti sienos su rusija ir baltarusija gynybą, todėl Lietuva aktyviai remia ES „Rytų sienos sargybos“ (Eastern Flank Watch) iniciatyvą, kurios tikslas – sustiprinti valstybių narių, esančių prie ES rytinės sienos, gebėjimą atremti įvairias grėsmes ir sukurti visaapimantį ES sienos gynybos pajėgumą.
2025 m. EK parengė Karinio mobilumo gerinimo paketą, siekiant užtikrinti sklandų ir greitą karinių pajėgų judėjimą visoje ES teritorijoje. Bus spartinamas dvejopos (civilinės ir karinės) paskirties transporto infrastruktūros pritaikymas karinių krovinių pervežimui, taip pat supaprastintos ir standartizuotos karinio tranzito procedūros visoje Europos Sąjungoje.
NATO gynybos planų įgyvendinimui strategiškai svarbu užsitikrinti sklandų ir greitą sąjungininkų pajėgų atvykimą į mūsų regioną. Lietuva aktyviai bendradarbiauja su regiono valstybėmis ir ES institucijomis siekiant pagreitinti sprendimus dėl ES ir NATO karinio tranzito procedūrų supaprastinimo ir papildomų investicijų į svarbiausius dvigubos paskirties karinio mobilumo infrastruktūros projektus.
Lietuva aktyviai dalyvauja ES karinėse misijose ir operacijose, tokiu būdu tiesiogiai prisideda prie BSGP tikslų įgyvendinimo. Sprendimą dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m.
ES Taryba vienija visas 27 ES valstybes nares, ją sudaro nacionalinių vyriausybių ministrai. Tarybai rotacijos principu kas šešis mėnesius pirmininkauja viena iš ES valstybių narių. Pirmininkaujanti valstybė yra atsakinga už ES darbotvarkės tęstinumą ir formavimą, pirmininkavimą Tarybos darbo grupėms ir komitetams, kokybišką darbą ES teisėkūros srityse, atstovavimą Tarybai kitose ES institucijose bei tarptautinėse organizacijose.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Europos Sąjungos ir euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos stiprinimas, užtikrinant visapusę paramą Ukrainai, tvarų ES gynybos pramonės augimą ir tinkamą gynybos finansavimą, įskaitant naujų Europos Sąjungos finansinių instrumentų, kuriais būtų remiamas gynybos pajėgumų stiprinimas, kūrimą yra prioritetinė Lietuvos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai sritis (2025 m. birželio 30 d. LR Seimo nutarimas Nr. XV-399).
