ES bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP, angl. Common Security and Defence Policy) yra ES bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, kuri apibrėžia ES vaidmenį gynybos ir krizių valdymo, įskaitant valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, srityse. BSGP sudaro sąlygas ES didinti savo karinius pajėgumus, vykdyti karines ir civilines misijas bei operacijas užsienyje, plėtoti ES politines, karines ir reagavimo į krizes struktūras. BSGP yra įgyvendinama vadovaujantis Europos Sąjungos sutartimi.
Teisinis pagrindas
Europos Sąjungos sutarties (dar vadinama Lisabonos sutartimi), kuri įsigaliojo 2009 m., 42-46 straipsniai apibrėžia pagrindinius BSGP sistemos principus. Vadovaujantis ES sutartimi, pagrindinį institucinį vaidmenį atlieka Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris vadovauja Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir Europos gynybos agentūrai (EGA) bei pirmininkauja gynybos ministrų sudėties ES užsienio reikalų tarybai. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis savo pasiūlymais prisideda formuojant ir keičiant BSGP bei užtikrina Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Vykdyti įgaliojimus vyriausiajam įgaliotiniui padeda Europos išorės veiksmų tarnyba, įskaitant ES karinį štabą (angl. EU Military Staff), kurio pagrindinis uždavinys – teikti ES karinę ekspertizę tokiose srityse kaip išankstinis įspėjimas, situacijos vertinimas ir strateginis planavimas. ES Taryba sprendimus BSGP srityje priima remdamasi vienbalsiškumo principu, išskyrus kai kuriuos atvejus, susijusius su EGA (ES sutarties 45 str.) ir nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (angl. PESCO, ES sutarties 46 str.), kai sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma.
BSGP raida
Lisabonos sutartyje yra įtraukta daug svarbių naujų BSGP elementų, įskaitant tarpusavio pagalbos ir solidarumo nuostatas, PESCO sukūrimą, vadinamųjų Petersbergo užduočių išplėtimą, EIVT sukūrimą. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai BSGP tapo viena sparčiausiai besiplėtojančių ES politikos sričių.
2016 m. birželio mėn. buvo pristatyta Visuotinė ES užsienio ir saugumo politikos strategija (angl. EU Global Strategy on Foreign and Security Policy), kurios tikslas – suteikti naują postūmį ES išorės veiksmams ir padidinti saugumo ir gynybos efektyvumą. Tų pačių metų rudenį pateikti dar du dokumentai:
- „Saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas“ (angl. Implementation plan on security and defence), kuriame pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip turėtų būti plėtojama ES saugumo ir gynybos politika, įskaitant vieningo ir įtraukaus PESCO vystymą, pagrįstą valstybių narių sutikimu stiprinti BSGP prisiimant konkrečius įsipareigojimus; suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (angl. CARD); ES greitojo reagavimo priemonių rinkinio stiprinimą ir kt.
- „Europos gynybos veiksmų planas“ (angl. European Defence Action Plan), kurio pagrindiniai trys ramsčiai – Europos gynybos fondo (angl. European Defence Fund), skirto finansuoti gynybos mokslinius tyrimus ir pajėgumų plėtrą, sukūrimas; investicijų į gynybos tiekimo grandinę skatinimas ir bendrosios ES gynybos rinkos stiprinimas.
Šie dokumentai prisidėjo prie naujo BSGP vaidmens įtvirtinimo, valstybių narių bendradarbiavimo gynybos srityje didinimo ir harmonizavimo. Šiuo metu Europos Sąjunga aktyviai veikia siekdama padidinti europinius gebėjimus saugumo ir gynybos srityje – nuo 2017 m. įgyvendinama 60 PESCO projektų, skatinančių valstybes investuoti ir plėtoti bendrus gynybinius pajėgumus ir taip didinti savo ginkluotųjų pajėgų operacinį pasirengimą, pradėtas Europos gynybos fondo įgyvendinimas, imtasi veiksmų pagerinti karinį mobilumą, plėtojama kibernetinio saugumo politika, toliau stiprinamas ES ir NATO bendradarbiavimas.
2021 m., siekdama suteikti naują postūmį BSGP, ES paskelbė „Strateginį kompasą saugumui ir gynybai“, kurio tikslas – apibrėžti bendrą ES saugumo ir gynybos viziją ateinantiems 5–10 metų.
Lietuvos dalyvavimas ES saugumo ir gynybos politikos iniciatyvose
Lietuva aktyviai ir konstruktyviai prisideda prie ES gynybos iniciatyvų ir veiksmų, dalyvaudama ES vykdomose ES misijose ir operacijose, aktyviai dirbdama su ES partneriais karinio mobilumo srityje, kuri turi strateginę reikšmę, nes tiesiogiai susijusi su būtinybe užsitikrinti greitą ir netrikdomą sąjungininkų atvykimą į mūsų regioną. Lietuva pirmininkauja Europos gynybos agentūros darbo grupei, kurios uždavinys – harmonizuoti, supaprastinti procedūras, taikomas kariniam judėjimui ir parengti optimalius sprendimus nedidinant administracinės naštos.
Lietuva dalyvauja penkiose iš septynių ESkarinių operacijų ir mokymo misijų: Centrinėje Afrikos Respublikoje, Malyje, Mozambike, jūrų operacijose IRINI ir ATALANTA. Dalyvavimas tokiose misijose ir operacijose yra svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė prisidėti prie ES BSGP įgyvendinimo. Sprendimą dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu priima Lietuvos Respublikos Seimas.
PESCO kontekste Lietuva vadovauja vienam iš sėkmingiausių projektų, kurio pagrindu yra kuriamos greito reagavimo į kibernetinius incidentus komandos (angl. Cyber Rapid Response Teams). Iš viso Lietuva dalyvauja 13 PESCO bendrų karinių pajėgumų ir gebėjimų vystymo projektų įvairiose srityse, tarp jų – karinio mobilumo, logistikos, kibernetikos, taikinių aptikimo, palydovinės žvalgybos, elektroninės kovos, karo medicinos paramos, nepilotuojamų orlaivių, vidutinio dydžio laivų, taktinio transportavimo lėktuvų ir taktinės ginkluotės kūrimo projektai.
