Pilietinis pasipriešinimas
Pilietinio pasipriešinimo teisinio reglamentavimo nuostatos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslas – ugdyti visuomenės atsparumą, piliečių valią, žinias bei įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai bei okupacijai.
Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių:
- neginkluotas pilietinis pasipriešinimas yra piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant nekarines, nesmurtines priemones;
- ginkluotas pasipriešinimas yra piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant karines priemones.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui uždaviniai ir svarbiausios uždavinių įgyvendinimo kryptys:
- stiprinti visuomenės atsparumą – taikos metu suteikti žinių ir gebėjimų, kurie leistų piliečiams apsisaugoti nuo šiuolaikinių saugumo grėsmių ir efektyviai susidoroti su jų padariniais;
- stiprinti visuomenės pilietinę valią – taikos metu diegti vertybines nuostatas, kurios skatintų piliečių tapatinimąsi su valstybe ir pasitikėjimą ja, pilietiškumą ir patriotizmą, bendruomeniškumą, savanorišką rengimąsi valstybės gynybai ir pasiryžimą iškilus poreikiui prie jos prisidėti;
- ugdyti žinias ir įgūdžius neginkluotam pasipriešinimui – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, leisiančius piliečiams prisidėti prie gynybos užduočių atlikimo ir ginkluotųjų pajėgų poreikių užtikrinimo neginkluotais veiksmais;
- ugdyti žinias ir įgūdžius ginkluotam pasipriešinimui – taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui.
Rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetai:
- atsparumo stiprinimas;
- pilietinės valios stiprinimas;
- švietimo sistemos visapusiškas įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą;
- tarpinstitucinis bendradarbiavimas;
- bendradarbiavimo su NVO stiprinimas ir jų potencialo naudojimas.
Šiuolaikinius karinius konfliktus darosi vis sunkiau apibrėžti kaip įprastą „konvencinį“ karą. Ne tik kinetiniai veiksmai, bet ir kibernetinės atakos ar informacinės operacijos yra kiekvieno dabar vykstančio karo dalys. Taip pat hibridiniai elementai vis labiau pasireiškia per kultūrą, ekonomiką, teisėtvarką, diplomatiją, infrastruktūros projektus ir net kosminę erdvę – visos šios sritys priešiškų jėgų yra išnaudojamos dar taikos metu. Pagrindinė problema, susijusi su hibridiniais veiksmais, yra tai, kad piliečiai, neturintys pakankamai žinių, dažniausiai jų neatpažįsta – taip jie yra išnaudojami priešo hibridinių veiksmų schemose. Norint duoti tinkamą atkirtį priešo paruoštiems hibridiniams veiksmams yra būtina didinti visų Lietuvos piliečių žinias, kaip atpažinti hibridines grėsme ir taip didinti visos šalies atsparumą.
Lietuvos Respublikos piliečiai turi galimybę neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui reikalingų žinių įgyti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM (toliau – MPPD) organizuojamuose mokymuose:
- Baziniai pilietinio pasipriešinimo kursai – skirti pagrindinėms žinioms apie Lietuvos Respublikos piliečių vaidmenis ir pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, pilietinio pasipriešinimo rūšis, pagrindinius pilietinio pasipriešinimo būdus ir veiksmus suteikti;
- Pilietinio pasipriešinimo modulis Nr. 1 – skirtas atsparumui hibridinėms grėsmėms stiprinti, hibridinėms grėsmėms atpažinti, prevencijai, atsparumui hibridinėms grėsmėms didinti ir atsakui į jas valdyti;
- Pilietinio pasipriešinimo modulis Nr. 2 – skirtas praktiniams neginkluoto pilietinio pasipriešinimo įgūdžiams suteikti;
- Civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo kursas – skirtas teoriškai ir praktiškai supažindinti su bepiločių orlaivių sistemomis bei pasiruošti Transporto kompetencijų agentūros sistemoje organizuojamam ir vykdomam internetiniam teorijos žinių egzaminui, skirtam civiliams asmenims.
Registracija į mokymus ir sąrašai su konkrečiomis mokymų datomis ir vykdymo vietomis skelbiami https://mppd.lrv.lt/lt/
Baziniai pilietinio pasipriešinimo kursai prieinami visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nuotolinėje mokymų platformoje https://mobilizacijosmokykla.lt/
Mobilizacija
Mobilizacija pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą yra:
- valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas (pasirengimą šiam pertvarkymui administruoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – MPPD));
- karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų (už karo prievolininkų šaukimą, taip pat ir mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu, atsakinga Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnyba).
Pagrindiniai mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždaviniai:
- pasirengti vykdyti mobilizaciją;
- paskelbus mobilizaciją, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, ūkio subjektų ir piliečių paramą ginkluotosioms pajėgoms;
- paskelbus mobilizaciją, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
- pasirengti ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Yra trys Mobilizacijos proceso etapai:
- Pasirengimas mobilizacijai – vyksta taikos metu;
- Mobilizacija skelbiama ne vėliau, kaip kartu su karo padėtimi;
- Demobilizacija skelbiama pasibaigus karui arba išnykus priežastims, dėl kurių buvo paskelbta mobilizacija.
Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių – pasirengti ir paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą.
Siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, Vyriausybė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra paskyrusi valstybines mobilizacines užduotis. Šioms užduotims užtikrinti rengiami mobilizacijos planai, juose numatant užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (suplanuojamas personalas, reikalingi materialiniai ir finansiniai ištekliai, numatomas reikalingų ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ar pan. pasitelkimas).
Rengiami šie mobilizacijos planai:
- Valstybės mobilizacijos planas (už šio plano rengimą atsako MPPD);
- Ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planas (atsakinga Lietuvos kariuomenė);
- civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planai (už šių planų rengimą atsakingos ministerijos, savivaldybių administracijos ir kitos civilinės mobilizacijos institucijos, kaip: Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kt.);
Taip pat svarbu ne tik tinkamai parengti mobilizacijos planai, bet ir:
- užtikrintas mobilizacijos valdymas (už mobilizacijos valdymą valstybėje atsako Valstybės mobilizacijos operacijų centras, o civilinėse mobilizacijos institucijose, t. y. tose institucijose ir įstaigose, kurioms yra skirtos valstybinės mobilizacinės užduotys, – mobilizacijos valdymo grupės);
- numatytas turimų bei planuojamas trūkstamų išteklių (materialinių, žmogiškųjų, finansinių) sutelkimas;
- paruoštas (apmokytas) reikalingas personalas.
Tai yra pagrindiniai pasirengimo mobilizacijai siekiai, tačiau kartu tai yra kintantys procesai, kurie nuolatos turi būti peržiūrimi, vertinami, analizuojami ir, esant poreikiui tikslinami.
Siekdamas gerinti pasirengimą mobilizacijai, MPPD kasmet atlieka mobilizacijos sistemos būklės ir civilinių mobilizacijos institucijų pasirengimo vertinimą, derina civilinių mobilizacijos institucijų pateiktus mobilizacijos planus, vykdo institucijų numatyto civilinio mobilizacinio personalo apskaitą, taip pat organizuoja mobilizacinius seminarus, pratybas. Seminarų ir pratybų metu ne tik pristatomos su pasirengimu mobilizacijai susijusios aktualijos, galimos situacijos mobilizacijos metu, sprendžiami iškilę klausimai, bet ir skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Mobilizacijos metu taip pat labai svarbus ir piliečių ar ūkio subjektų, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, vaidmuo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant būtinuosius darbus, o ūkio subjektai pasitelkiami būtinųjų užduočių vykdymui. Be to, mobilizacijos metu Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka gali būti taikoma rekvizicijos ar laikinojo paėmimo priemonė.
Mobilizacijos veikimui labai svarbus bendradarbiavimo principas, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nėra mobilizacijos sistemos subjektai, bendradarbiauja ir padeda mobilizacijos sistemos subjektams įgyvendinti mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždavinius.
