ES struktūrinių fondų finansuojami KAS projektai

2024 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta  projekto  „Kibernetinio saugumo valdysenos Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimo sutartis, kuria  įsipareigoja stiprinti valstybės kibernetinį saugumą: orientuojantis į nacionalinio kibernetinio saugumo modelio parengimą, aktualių kibernetinio saugumo organizacinių ir techninių reikalavimų nustatymą, remiant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, skatinant standartizuotų procesų diegimą, didinant kibernetinio saugumo brandą ir darbuotojų įgūdžių ir kompetencijų plėtojimą.

Tikslinė grupė – LR Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės darbuotojai, kibernetinio saugumo subjektai, visuomenės nariai.

Projektas finansuojamas iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ( EGADP) lėšų.

Sutartis pradėta įgyvendinti projektas bus vykdomas iki 2026 m. kovo 31 d.

Krašto apsaugos ministerija kviečia mažas ir vidutines įmones pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis ir teikti paraiškas, kurios leis sustiprinti jų kibernetinį atsparumą.

Kvietimo numeris
CYBER-K02

Kvietimo tikslas
⦁ Stiprinti kibernetinio saugumo sprendimų diegimą ir sklaidą, siekiant padidinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsparumą kibernetinio saugumo srityje.

Remiamos veiklos
Privaloma veikla:
⦁ Kibernetinio saugumo produkto (-ų), proceso (-ų) ir (ar) paslaugos (-ų) įsigijimas ir diegimas MVĮ tinklų ir informacinės sistemos infrastruktūroje.

Galimos veiklos:
⦁ Kibernetinio saugumo proceso (-ų) ir (ar) paslaugos (-ų), kurie nėra diegiami MVĮ tinklų ir informacinės sistemos infrastruktūroje, įsigijimas. Šios veiklos išlaidos negali viršyti 20 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
⦁ Mokymų, susijusių su Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, kurie yra nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio „Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės“ 5 dalyje, pareiškėjo darbuotojams vykdymas. Šios veiklos išlaidos negali viršyti 15 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkami pareiškėjai:
⦁ Labai maža įmonė arba maža įmonė, arba vidutinė įmonė;
⦁ Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kurį kontroliuoja Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba ES valstybių narių piliečiai;
⦁ Atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas nustatytas Finansinės paramos trečiosioms šalims, teikiamos vadovaujantis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/887, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2024 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-388, 1 priede.
Kvietime partneriai negalimi.

Kvietimui skirtos lėšos
Iki 540 000,00 Eur finansinės paramos lėšų.

Likus nepaskirstytų finansinės paramos lėšų kvietime Nr. CYBER-K01, šiomis lėšomis gali būti padidinta kvietimui Nr. CYBER-K02 skirta finansinės paramos lėšų suma, apie tai paskelbiant interneto svetainėse www.cpva.lt, www.kam.lt, www.nksc.lt ir ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Mažiausia ir didžiausia finansinės paramos lėšų suma
Galima prašyti mažiausia finansinės paramos lėšų suma – 30 000,00 Eur.
Galima prašyti didžiausia finansinės paramos lėšų suma – 60 000,00 Eur.

Finansavimo intensyvumas
Iki 75 proc.

Finansavimo forma
De minimis pagalba 

Projektų įgyvendinimo trukmė
5 mėnesiai nuo projekto įgyvendinimo pradžios, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Paraiškų pateikimo terminas 
Iki 2025 m. balandžio 4 d. 23:59 val.

Paraiškų pateikimo būdas
Paraiška pildoma ir teikiama lietuvių kalba elektronine forma, naudojantis paraiškų teikimo sistema Submittable.
Jei nesate Submittable naudotojas, pirma turėsite užsiregistruoti (Sign Up).
TEIKTI PARAIŠKĄ
Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas www.cpva.lt, www.kam.lt, www.nksc.lt ir ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/home.

Atrankos procesas
Paraiškų vertinimą organizuoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (administruojančioji institucija). Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai:
⦁ Projekto tinkamumo finansuoti vertinimas;
⦁ Projekto naudos ir kokybės vertinimas.
Administruojančioji institucija, atsižvelgdama į gautų paraiškų skaičių, turi teisę nuspręsti, kurį vertinimo etapą atlikti pirma arba atlikti šiuos abu vertinimus vienu metu.
Paraiškų vertinimo terminas – per 90 dienų nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos.  Galimas paraiškų vertinimo termino pratęsimas iki 30 dienų, kai kvietime gautų paraiškų skaičius yra didesnis nei 70.

Kontaktai
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)
S. Konarskio g. 13, 03109 Vilnius
El. p. [email protected]
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė Giedrė Ivinskienė: tel. +370 699 34967
Lietuvos ir tarptautinių investicijų skyriaus programos specialistė Irma Šopienė: tel. +370 640 45639 

Informacinis renginys pareiškėjams
Planuojamas informacinis renginys pareiškėjams. Detalesnė informacija bus paskelbta vėliau.

Dokumentai
Nuoroda į teisės aktą
Gairės pareiškėjams
1 priedas: Paraiškos forma
2 priedas: Projekto veiklos, biudžetas ir finansavimo šaltiniai
3 priedas: Pareiškėjo deklaracijos forma
4 priedas: Vienos įmonės deklaracijos forma
5 priedas: Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo patikros lapo forma
6 priedas: Projekto atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapo forma
7 priedas: Projekto naudos ir kokybės vertinimo patikros lapo forma
8 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties bendrosios sąlygos
9 priedas: Projekto įgyvendinimo sutarties specialiųjų sąlygų projektas
10 priedas: EVRK red. 2 kodų sąsajos su Kibernetinio saugumo įstatymo 1 priede arba 2 priede nurodytais sektoriais dokumentas

Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusių metų rudenį pradėjo įgyvendinti 2020–2023 m. užterštos teritorijos išvalymo projektą „Buvusių naftos bazių su aplinkinėmis teritorijomis ir buvusios karinės teritorijos Šiaulių m., Aviacijos g., sutvarkymas“. Į valomą teritoriją patenka dalis Šiaulių miesto savivaldybės laisvosios ekonominės zonos sklypų ir dalis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypo. Įgyvendinant šį projektą, per trejus metus planuojama nuo naftos produktų išvalyti gruntą 13 ha plote ir gruntinį vandenį 22 ha plote.

Per pastaruosius daugiau kaip dvidešimt metų atskirose Zoknių kariniame aerodrome dalyse Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pastangomis buvo atlikta nemažai taršos tyrimų, įgyvendintos taršos izoliavimo priemonės, vykdyti ir tebevykdomi valymo ir tvarkymo darbai, vykdomas požeminio vandens monitoringas. Užterštoje dalyje, kurią Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija tvarkys 2020–2023 m., valymo darbai iki šiol nebuvo vykdyti.

Bendra projekto vertė – 2 088 133 Eur, iš jų 1 909 009 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“.

Teritoriją naftos produktais užteršė sovietinė kariuomenė, kuri Aviacijos gatvėje iki 1993 m. buvo įsteigusi Zoknių karinį aerodromą. Tvarkomoje teritorijoje sovietmečiu buvo eksploatuojamos dvi naftos bazės (daugiau kaip 400 vnt. antžeminių ir požeminių aviacinio žibalo talpyklų, kurių bendras tūris siekė 16 000 m3), raketinio kuro saugykla, automobilių degalinė. Kelis dešimtmečius trukusi nekontroliuojama, aplaidi naftos produktų saugyklų eksploatacija Zoknių kariniame aerodrome lėmė tai, grunto ir požeminiai vandenys buvo užteršti naftos produktais.

Lietuvos kariuomenė įgyvendina projektą „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“, skirtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatytai remiamai veiklai įgyvendinti.

Projektu realizuojama Lietuvos karinėje doktrinoje bei LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas vienas iš Lietuvos kariuomenės uždavinių – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti teršimo incidentų likvidavimo bei žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, jiems vadovauti ir vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris organizuoja, koordinuoja nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos incidentų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja, 2019 metais užfiksavo 68 įvykius – buvo išgelbėti 28 asmenys, gauti 8 pranešimai apie teršimo incidentus, koordinuota 14 paieškos ir gelbėjimo operacijų.

Projekto įgyvendinimo metu bus įsigyjama Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonė (daugiafunkcis laivas) su visa teršalų incidentų likvidavimui, paieškai ir gelbėjimui, avariniam vilkimui ir buksyravimui, paramos narams teikimui ir avariniam gaisrų gesinimui reikalinga įranga. Esminė problema kurią sprendžia Projektas - priemonių nepakankamumas užtikrinti sklandų teršimo incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos veikimą, žmonių, gamtos ar turto gelbėjimo operacijų įgyvendinimą.

Nauja taršos incidentų likvidavimo priemonė, aprūpinta moderniomis navigacijos ir stebėjimo sistemomis bei modernia ryšio įranga nėra skirta pakeisti vieną ar kelis kitų LR institucijų eksploatuojamus laivus, tad savo funkcionalumu papildys ir sustiprins LR galimybes reaguoti į teršimo bei kitus incidentus Baltijos jūroje ir didesne apimtimi prisidės prie LR įsipareigojimų (laikantis tarptautinių konvencijų, dvišalių, daugiašalių savitarpio pagalbos planų nuostatų, kuriose nustatyta šalių, vyriausybių atsakomybė ir pareigos, reaguojant į incidentus jūroje) užtikrinimo.

Projekto naudą taip pat pajus Projekto įgyvendinimo metu patobulintos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos vartotojai – Baltijos jūroje plaukiojančių laivų ir keltų įgulos, keleiviai bei Baltijos jūros pakrantės gyventojai, nes bus laiku ir tinkamai užtikrintas teršalų incidentų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo paslaugų Baltijos jūroje prieinamumas ir kokybė.

„Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės – daugiafunkcio laivo“ įsigijimo procedūras vykdo Gynybos resursų agentūra (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos. Preliminari projekto vertė 39 000 000 eurų. Sutartį su pirkimą laimėjusia laivų statybos kompanija planuojama pasirašyti 2020 m. lapkritį, o projektą užbaigti numatoma 2022 metais. Laivas bus pristatytas su visa jo funkcijoms vykdyti reikalinga įranga, visapusiškai sukomplektuotas ir paruoštas operacijoms vykdyti.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, pagal projekto finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“.

Projekto tikslas - užtikrinti saugios, patikimos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių plėtrą bei jų kibernetinį saugumą.

Projekto uždavinys - atsižvelgiant į esamą kibernetinės saugos ir Saugiojo tinklo situaciją bei keliamus reikalavimus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugai, suprojektuoti ir sukurti atitinkamus reikalavimus užtikrinantį Saugųjį tinklą bei didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemą.

Projekto rezultatai - įgyvendinus projektą bus įsigyta ir įdiegta įranga, skirta Saugiojo tinklo (skirto naudoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, įtrauktoms į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą) modernizavimui ir didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemos (DEKAPS) sukūrimui.

Projektas įgyvendinamas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ J06-CPVA-V priemonę „IRT infrastruktūros optimizavimas ir sauga“.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Projekto vykdytojas - Krašto apsaugos ministerija, projekto partneriai - biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „Kompleksiniai kibernetinės saugos mokymai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbantiesiems”.

Projektas buvo vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-924 priemonę „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“.

Projekto tikslas – sustiprinti informacinės visuomenės saugumą, suteikiant valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojams žinių kibernetinio saugumo srityje, kad jie gebėtų įvertinti kibernetinio saugumo rizikas ir taikyti efektyvias kibernetinio saugumo priemones savo informacinių sistemų apsaugai ir tokiu būdu prisidėti prie saugios informacinės visuomenės kūrimo proceso Lietuvos valstybiniame sektoriuje.

Projekto uždavinys – apmokyti 2000 dalyvių stiprinant jų specialiuosius ir bendruosius kibernetinio saugumo gebėjimus pagal 5 viena kitą papildančias programas:

1. Lietuvos ir Europos Sąjungos elektroninių sistemų, ryšių ir kibernetinio saugumo įstatymų bazės, praktinis jų taikymas
2. Nacionalinių ir tarptautinių kibernetinės saugos rekomendacijų taikymas ir efektyvus jų vykdymas įstaigos viduje
3. Rizikų valdymas įstaigos valdomuose elektroniniuose ištekliuose programos sudarymo organizavimas
4. Mažos, vidutinės ir didelės apimties elektroninių sistemų ir tinklų saugaus eksploatavimo organizavimas
5. Sistemų kontrolė ir valdymas esant kritinėms, aukšto neapibrėžtumo situacijoms

Tikslinė grupė – viešojo sektoriaus organizacijų valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojai (valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (ne įstaigų vadovai)):

• dirbantys su elektroninio turinio informacija (1-3 programos);
• dirbantys su informacinėmis sistemomis, kompiuteriniais tinklais ir turintys informacinių sistemų ir technologijų pagrindų žinias (4-5 programos).

Projekto rezultatai – bendras mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius – 1946 ir tai sudaro 97,3 proc. nuo planuoto šio projekto metu mokyti dalyvių skaičiaus (2000). Mokymai gyvai vyko 5 miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Mokymų dalyviai turėjo galimybę pasirinkti vieną mokymų programą.

Projektas buvo įgyvendinamas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Projektas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Projektas vykdytas kartu su VšĮ Kauno technologijos universitetas, UAB „OVC mokymai“, UAB „Tilfortis“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ (partneris - UAB „Programavimo mokykla“).

Pranešimai apie projekto vykdymą eigą:

• Kviečiame dalyvauti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų kompleksiniuose kibernetinio saugumo mokymuose
• Darbuotojai išlieka silpniausia kibernetinio saugumo vieta
• Daugiau kaip 1200 viešojo sektoriaus darbuotojų sustiprino savo kibernetinio saugumo žinias
• Vykdoma registracija į kompleksiniu kibernetinio saugumo mokymus valstybės ir savivaldybių darbuotojams (4-5 programos)
• Beveik 2000 valstybės ir savivaldybės darbuotojų sustiprino savo žinias NKSC organizuotuose kompleksiniuose kibernetinio saugumo mokymuose https://www.nksc.lt/naujienos/beveik_2000_valstybes_ir_savivaldybes_darbuotoju_s.html
• https://www.nksc.lt/es_projektai.html

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) įvykdė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Įrankiai ir gebėjimų stiprinimas kibernetinės erdvės stebėsenai, analizei ir grėsmių aptikimui Lietuvoje ir ES gerinti“.

Projekto tikslas – stiprinti NKSC pajėgumus efektyviai koordinuoti ir valdyti kibernetinius incidentus, grėsmes, užtikrinti glaudesnį tarptautinį ir nacionalinį bendradarbiavimą, informacijos apie grėsmes apsikeitimą.

Projekto uždavinys – sukurti naujus ir atnaujinti turimus NKSC kibernetinių incidentų aptikimo ir valdymo įrankius, bendravimo ir informacijos apsikeitimo su užsienio partneriais platformas, organizuoti kibernetinio saugumo mokymus darbuotojams.

Projekto rezultatai – buvo atnaujinta NKSC naudojama incidentų valdymo infrastruktūra, įgyti nauji įrankiai grėsmėms aptikti, analizuoti ir dalintis informacija su partneriais. NKSC darbuotojams suteiktos naujos žinios ir pagerinti turėti įgūdžiai, dalyvaujant aukšto lygio tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Projekto veiklos padidino Lietuvos pasirengimo kibernetiniams incidentams lygį, inicijavo naujų saugumo priemonių atsiradimą, leido teikti platesnes ir veiksmingesnes kibernetinio saugumo paslaugas nacionaliniu lygmeniu bei suteikė galimybę dalyvauti bendrose europinėse bendradarbiavimo programose ir informacijos mainų platformose.

Projektas įgyvendintas nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 spalio 31 d.

Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. Conneting Europe Facility, CEF) telekomunikacijų sektoriaus fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas - Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, 2019 m. perėmęs projekto vykdymą iš LR ryšių reguliavimo tarnybos.