ES struktūrinių fondų finansuojami KAS projektai

Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusių metų rudenį pradėjo įgyvendinti 2020–2023 m. užterštos teritorijos išvalymo projektą „Buvusių naftos bazių su aplinkinėmis teritorijomis ir buvusios karinės teritorijos Šiaulių m., Aviacijos g., sutvarkymas“. Į valomą teritoriją patenka dalis Šiaulių miesto savivaldybės laisvosios ekonominės zonos sklypų ir dalis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypo. Įgyvendinant šį projektą, per trejus metus planuojama nuo naftos produktų išvalyti gruntą 13 ha plote ir gruntinį vandenį 22 ha plote.

Per pastaruosius daugiau kaip dvidešimt metų atskirose Zoknių kariniame aerodrome dalyse Krašto apsaugos ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pastangomis buvo atlikta nemažai taršos tyrimų, įgyvendintos taršos izoliavimo priemonės, vykdyti ir tebevykdomi valymo ir tvarkymo darbai, vykdomas požeminio vandens monitoringas. Užterštoje dalyje, kurią Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija tvarkys 2020–2023 m., valymo darbai iki šiol nebuvo vykdyti.

Bendra projekto vertė – 2 088 133 Eur, iš jų 1 909 009 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Užterštų teritorijų tvarkymas“.

Teritoriją naftos produktais užteršė sovietinė kariuomenė, kuri Aviacijos gatvėje iki 1993 m. buvo įsteigusi Zoknių karinį aerodromą. Tvarkomoje teritorijoje sovietmečiu buvo eksploatuojamos dvi naftos bazės (daugiau kaip 400 vnt. antžeminių ir požeminių aviacinio žibalo talpyklų, kurių bendras tūris siekė 16 000 m3), raketinio kuro saugykla, automobilių degalinė. Kelis dešimtmečius trukusi nekontroliuojama, aplaidi naftos produktų saugyklų eksploatacija Zoknių kariniame aerodrome lėmė tai, grunto ir požeminiai vandenys buvo užteršti naftos produktais.

Lietuvos kariuomenė įgyvendina projektą „Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės įsigijimas“, skirtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatytai remiamai veiklai įgyvendinti.

Projektu realizuojama Lietuvos karinėje doktrinoje bei LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas vienas iš Lietuvos kariuomenės uždavinių – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti teršimo incidentų likvidavimo bei žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, jiems vadovauti ir vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kuris organizuoja, koordinuoja nelaimės ištiktų žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos incidentų likvidavimo darbus ir jiems vadovauja, 2019 metais užfiksavo 68 įvykius – buvo išgelbėti 28 asmenys, gauti 8 pranešimai apie teršimo incidentus, koordinuota 14 paieškos ir gelbėjimo operacijų.

Projekto įgyvendinimo metu bus įsigyjama Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonė (daugiafunkcis laivas) su visa teršalų incidentų likvidavimui, paieškai ir gelbėjimui, avariniam vilkimui ir buksyravimui, paramos narams teikimui ir avariniam gaisrų gesinimui reikalinga įranga. Esminė problema kurią sprendžia Projektas - priemonių nepakankamumas užtikrinti sklandų teršimo incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos veikimą, žmonių, gamtos ar turto gelbėjimo operacijų įgyvendinimą.

Nauja taršos incidentų likvidavimo priemonė, aprūpinta moderniomis navigacijos ir stebėjimo sistemomis bei modernia ryšio įranga nėra skirta pakeisti vieną ar kelis kitų LR institucijų eksploatuojamus laivus, tad savo funkcionalumu papildys ir sustiprins LR galimybes reaguoti į teršimo bei kitus incidentus Baltijos jūroje ir didesne apimtimi prisidės prie LR įsipareigojimų (laikantis tarptautinių konvencijų, dvišalių, daugiašalių savitarpio pagalbos planų nuostatų, kuriose nustatyta šalių, vyriausybių atsakomybė ir pareigos, reaguojant į incidentus jūroje) užtikrinimo.

Projekto naudą taip pat pajus Projekto įgyvendinimo metu patobulintos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemos vartotojai – Baltijos jūroje plaukiojančių laivų ir keltų įgulos, keleiviai bei Baltijos jūros pakrantės gyventojai, nes bus laiku ir tinkamai užtikrintas teršalų incidentų likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo paslaugų Baltijos jūroje prieinamumas ir kokybė.

„Taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo priemonės – daugiafunkcio laivo“ įsigijimo procedūras vykdo Gynybos resursų agentūra (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos. Preliminari projekto vertė 39 000 000 eurų. Sutartį su pirkimą laimėjusia laivų statybos kompanija planuojama pasirašyti 2020 m. lapkritį, o projektą užbaigti numatoma 2022 metais. Laivas bus pristatytas su visa jo funkcijoms vykdyti reikalinga įranga, visapusiškai sukomplektuotas ir paruoštas operacijoms vykdyti.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, pagal projekto finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“.

Projekto tikslas - užtikrinti saugios, patikimos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių plėtrą bei jų kibernetinį saugumą.

Projekto uždavinys - atsižvelgiant į esamą kibernetinės saugos ir Saugiojo tinklo situaciją bei keliamus reikalavimus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugai, suprojektuoti ir sukurti atitinkamus reikalavimus užtikrinantį Saugųjį tinklą bei didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemą.

Projekto rezultatai - įgyvendinus projektą bus įsigyta ir įdiegta įranga, skirta Saugiojo tinklo (skirto naudoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, valstybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, įtrauktoms į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą) modernizavimui ir didelio efektyvumo Kibernetinių atakų prevencijos sistemos (DEKAPS) sukūrimui.

Projektas įgyvendinamas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ J06-CPVA-V priemonę „IRT infrastruktūros optimizavimas ir sauga“.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Projekto vykdytojas - Krašto apsaugos ministerija, projekto partneriai - biudžetinė įstaiga Kertinis valstybės telekomunikacijų centras ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksiniai kibernetinės saugos mokymai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbantiesiems”. Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ 10.1.5-ESFA-V-924 priemonę „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas“.

Projekto tikslas – stiprinti informacinės visuomenės saugumą, suteikiant valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojams žinių kibernetinio saugumo srityje, kad jie gebėtų įvertinti kibernetinio saugumo rizikas ir taikyti efektyvias kibernetinio saugumo priemones.

Projekto uždavinys – apmokyti projekto dalyvius stiprinant jų specialiuosius ir bendruosius kibernetinio saugumo gebėjimus. Vertinimo rodiklis – 2000 dalyvių, dalyvavusių mokymuose pagal 5 programas:

1. Lietuvos ir Europos Sąjungos elektroninių sistemų, ryšių ir kibernetinio saugumo įstatymų bazės, praktinis jų taikymas
2. Nacionalinių ir tarptautinių kibernetinės saugos rekomendacijų taikymas ir efektyvus jų vykdymas įstaigos viduje
3. Rizikų valdymas įstaigos valdomuose elektroniniuose ištekliuose programos sudarymo organizavimas
4. Mažos, vidutinės ir didelės apimties elektroninių sistemų ir tinklų saugaus eksploatavimo organizavimas
5. Sistemų kontrolė ir valdymas esant kritinėms, aukšto neapibrėžtumo situacijoms

Tikslinė grupė - valstybės tarnybos ir savivaldos darbuotojams (ne įstaigų vadovams). Remiantis VRM 2016 m. viešojo sektoriaus ataskaita ir pažymint kibernetinės saugos poreikio mastą, Lietuvoje veikia apie 4400 viešojo sektoriaus organizacijų, kuriose dirba apie 380 000 darbuotojų. Šis sektorius – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys su elektroninio turinio informacija, yra tikslinė projekto grupė.

Projekto rezultatai – projekto metu planuojama apmokyti 2000 valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų. Mokymai nėra skirti institucijų ir įstaigų vadovams. Mokymams bus parengtos 5 skirtingos programos, sudarytos iš kryptingai orientuotų kibernetinio saugumo paskaitų, apimančių etaloninių sistemų gaires, juridinę bazę, gerąsias praktikas ir naujausias saugos technologijas, realiose sąlygose veikiančių sistemų pagrindu praktikumų. Dvi iš minėtų programų orientuotos į detalesnes informacinių technologijų žinias turinčių valstybės tarnautojų ir darbuotojų – IT specialistų kategoriją. Mokymų dalyviai turės galimybę pasirinkti tik vieną mokymų programą.

2022 04 25 naujiena: Daugiau kaip 1200 viešojo sektoriaus darbuotojų sustiprino savo kibernetinio saugumo žinias.

2022 12 06 naujiena: NKSC sustiprins dar 800 valstybės ir savivaldybės darbuotojų kibernetinio saugumo žinias.

Projektas įgyvendinamas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) įvykdė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Įrankiai ir gebėjimų stiprinimas kibernetinės erdvės stebėsenai, analizei ir grėsmių aptikimui Lietuvoje ir ES gerinti“.

Projekto tikslas – stiprinti NKSC pajėgumus efektyviai koordinuoti ir valdyti kibernetinius incidentus, grėsmes, užtikrinti glaudesnį tarptautinį ir nacionalinį bendradarbiavimą, informacijos apie grėsmes apsikeitimą.

Projekto uždavinys – sukurti naujus ir atnaujinti turimus NKSC kibernetinių incidentų aptikimo ir valdymo įrankius, bendravimo ir informacijos apsikeitimo su užsienio partneriais platformas, organizuoti kibernetinio saugumo mokymus darbuotojams.

Projekto rezultatai – buvo atnaujinta NKSC naudojama incidentų valdymo infrastruktūra, įgyti nauji įrankiai grėsmėms aptikti, analizuoti ir dalintis informacija su partneriais. NKSC darbuotojams suteiktos naujos žinios ir pagerinti turėti įgūdžiai, dalyvaujant aukšto lygio tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Projekto veiklos padidino Lietuvos pasirengimo kibernetiniams incidentams lygį, inicijavo naujų saugumo priemonių atsiradimą, leido teikti platesnes ir veiksmingesnes kibernetinio saugumo paslaugas nacionaliniu lygmeniu bei suteikė galimybę dalyvauti bendrose europinėse bendradarbiavimo programose ir informacijos mainų platformose.

Projektas įgyvendintas nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2019 spalio 31 d.

Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. Conneting Europe Facility, CEF) telekomunikacijų sektoriaus fondo lėšomis.

Projekto vykdytojas - Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, 2019 m. perėmęs projekto vykdymą iš LR ryšių reguliavimo tarnybos.