Visoje Lietuvoje sparčiai plėtojama karinė infrastruktūra stiprina Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinius pajėgumus bei didina šalies saugumą. Kartu tai – ilgalaikė investicija į regionų ekonominį augimą, darbo vietas ir visos valstybės gerovę. Per artimiausius ketverius metus planuojama įgyvendinti apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektų.
„Karinės infrastruktūros plėtrai skirtos lėšos pasieks ir Panevėžio apskritį. Tai visų pirma investicijos į kariuomenės kovinę galią ir geresnes tarnybos sąlygas mūsų kariams – be to neįmanoma užtikrinti Lietuvos saugumo. Tačiau kartu tai ir postūmis regionui: augs vietos ekonomika, kursis naujos darbo vietos, atsivers galimybės verslui“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Vien Panevėžio apskrityje iki 2030 m. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų reikmėms planuojama investuoti apie 200 mln. eurų.
Planuojama, kad daugiausiai investicijų sulauks Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas. Čia suplanuoti darbai nuo smulkiosios infrastruktūros projektų, garažų ir degalinės su plovykla iki kareivinių rekonstravimo ir naujo bataliono štabo statybų.
Dar viena ryški infrastruktūrinių investicijų kryptis Šiaurės Rytų Lietuvoje – Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Aukštaitija“. Planuojama, kad iki 2030 m. Pajuostyje iškils štabas, kareivinės, ramovė, maitinimo paskirties ir kiti statiniai. Vien šio projekto vertė – per 50 mln. eurų. Planuojama, kad Karaliaus Mindaugo husarų batalionas taps vienu iš brigados „Aukštaitija“ manevrinių batalionų.
Pajuostyje investicijų bus ir daugiau. Suplanuota, kad čia iki 2030 m. kuriamos nacionalinės divizijos reikmėms iškils rezervo batalionui būtina infrastruktūra. Planuojamas štabas, technikos parko zona su statiniais, logistinės infrastruktūros statiniai bei lauko aikštelė skirta rezervo bataliono kariams. Visa ši infrastruktūra svarbi ir siekiant užtikrinti priimančios šalies įsipareigojimus.
Šalies Šiaurės Rytuose, kaip ir visoje Lietuvoje, bus aktyviai plėtojama logistiniams kariuomenės poreikiams būtina infrastruktūra.
Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimais, daugiau kaip pusė – apie 62 proc. – gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje. Taip pat valstybė siekia, kad regionuose atsirastų ne tik karinė infrastruktūra, bet ir ekonominis bei pramoninis pajėgumas, kuris būtų svarbus tiek taikos metu, tiek krizės atveju
Skiriamos lėšos ir šalyje nuosekliai vystoma karinė infrastruktūra užtikrina, kad Lietuva ir mūsų valstybėje esančios sąjungininkų pajėgos galėtų efektyviai reaguoti į šiuolaikinius saugumo iššūkius, vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ir stiprinti šalies nacionalinį saugumą.
