Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 28 d. dalyvavo Briuselyje vykusiame Užsienio reikalų tarybos (gynybos klausimais) susitikime. Jame buvo aptartas ES karinės paramos Ukrainai didinimas, taip pat rusijos hibridinės kampanijos ir jų eskalacija bei saugumo situacija Vidurio Rytuose ir jos poveikis Europos gynybai ir saugumui.
Susitikimo metu ES gynybos ministrai pritarė iniciatyvos „Rytų flango sargyba“ (angl. Eastern Flank Watch) finansavimui, skirtam stiprinti ES rytinės sienos apsaugą ir valstybių gebėjimą reaguoti į karines bei hibridines grėsmes.
„Tai sprendimas, kurio Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Šiaurės Europos valstybėmis nuosekliai siekė. Rytų flangas yra pirmoji Europos gynybos linija, todėl čia reikalinga vientisa saugumo sistema – nuo ankstyvojo perspėjimo ir sensorių iki oro gynybos, kovos su dronais ir rusijos rengiamomis hibridinėmis kampanijomis. Trumpuoju laikotarpiu ES tam skirs daugiau nei 62 mln. eurų, tai leis šiuos sprendimus įgyvendinti gerokai sparčiau“, – kalbėjo ministras R. Kaunas.
Ministro teigimu, Lietuva sieks, kad ir naujoje daugiametėje finansinėje programoje (2028-2034 m.) būtų užtikrintas pakankamas ir tvarus šios iniciatyvos finansavimas.
Lietuva yra viena iš iniciatyvos „Rytų flango sargyba“ iniciatorių. Šių metų gegužę Lietuva kartu su Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Švedija pateikė bendrą projekto pasiūlymą Europos Komisijai. Vėliau iniciatyva išaugo iki 18 valstybių projekto, o Europos Komisija ją įtraukė į rekomenduojamų bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą.
Užsienio reikalų tarybos susitikime daug dėmesio buvo skirta ir karinės paramos Ukrainai didinimui. Vienas iš šios paramos mechanizmų – ES paskolos Ukrainai, sudarančios sąlygas Ukrainai gauti kritiškai svarbią ginkluotę.
„ES paskolų Ukrainai mechanizmas veikia ir jau padeda stiprinti Ukrainos gebėjimą gintis nuo rusijos agresijos. Dabar svarbiausia – greitis ir lankstumas. Jei kritiškai reikalingos ginkluotės ar įrangos Europoje nėra arba jos tektų laukti per ilgai, turime naudotis galimybe ją įsigyti iš trečiųjų šalių. Prioritetas turi būti vienas – kuo greičiau užtikrinti Ukrainai tuos pajėgumus, kurių jai reikia mūšio lauke“, – teigė ministras.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad Lietuva laikysis savo ilgalaikio įsipareigojimo ir toliau skiriama Ukrainai 0,25 proc. BVP. Ministro teigimu, artėjant žiemai karinė parama pirmiausia turi būti nukreipta į kritinius Ukrainos pajėgumų poreikius – dronus, amuniciją ir oro gynybą. Taip pat šalys turi apsvarstyti visas galimybes šią paramą didinti.
Pokalbio apie rusijos rengiamas hibridines kampanijas metu ministras džiaugėsi, kad sienų apsauga tiek nuo hibridinių, tiek nuo konvencinių grėsmių yra ne tik Lietuvos nacionalinis interesas, bet įsitvirtina ir tarp ES prioritetų. Kartu jis pabrėžė ES taikomų sankcijų, ypač nukreiptų prieš rusijos šešėlinį laivyną, veiksmingumą ir jų svarbą kaip stipraus europinio atsako į rusijos agresiją.
ES gynybos ministrai taip pat aptarė gynybos pirkimams taikomų reguliacijos mechanizmų peržiūrą.
„Dabartinė saugumo situacija reikalauja, kad gynybos įsigijimai vyktų maksimaliai greitai. Todėl palaikome sprendimus, kurie supaprastintų tarptautinių pirkimų taisykles, sutrumpintų procedūras ir leistų lanksčiau taikyti išimtis ten, kur to reikia. Šių taisyklių atnaujinimas bus vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Taip pat remiame priemones, kurios skatintų glaudesnį pramoninį bendradarbiavimą ir stiprintų Europos gynybos pramonės pajėgumus“, – kalbėjo R. Kaunas.
