2022 M. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS BIUDŽETO VYKDYMAS
2022 m. asignavimai gynybai išaugo 544 mln. Eur arba beveik 50 proc., lyginant su ankstesniais metais. Taip pat 2022 m. eigoje gynybai papildomai buvo skirta 446,1 mln. Eur arba net 37 proc. pradinio biudžeto. Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) 2022 m. panaudoti asignavimai, įvertinus KAM suteiktomis teisėmis leistus naudoti praėjusių metų nepanaudotus asignavimus virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrų asignavimų sumų, sudaro 1 648,9 mln. EUR. Rekordinis 2022 m. gynybos biudžetas leido užbaigti pradėtus ginkluotės ir technikos įsigijimo projektus, taip pat paankstinti kitus svarbius ginkluotės bei amunicijos įsigijimus.
LAIKOMASI NATO STANDARTŲ
KAM išlaiko NATO nustatytas gynybos išlaidų proporcijas: personalo išlaikymo išlaidoms skirti ne daugiau 50 proc. visų KAM asignavimų, o įsigijimams (ginkluotės ir karinės technikos įsigijimus ir modernizavimą) – ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM asignavimų ir atitinka NATO reikalavimus, susijusius su 2 proc. BVP asignavimų skyrimu gynybai.
2023 METŲ KAM BIUDŽETAS
2022 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. KAM 2023 m. patvirtinti asignavimai sudarė 1 774,6 mln. EUR. Siekiant išlaikyti 2,52 proc. BVP lygį pagal Finansų ministerijos 2022 m. gruodžio mėn. atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2023 m. I ketvirtį KAM buvo papildomai skirta apie 97,6 mln. Eur. Įgyvendinant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą 2023 m. KAM virš įstatymais nustatyto finansavimo nuo BVP papildomai skirta 128,3 mln. Eur. Įvertinus papildomai skirtą finansavimą, 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 351,6 mln. Eur arba daugiau nei 20 proc., lyginant su ankstesniais metais, ir sudaro 2 000,5 mln. Eur
PAGRINDINIAI 2023 M. KAM BIUDŽETO PRIORITETAI
Pagrindiniai prioritetai, sudarant 2023 m. biudžetą, yra stipri ir parengta Lietuvos kariuomenė, kolektyvinės gynybos ir saugumo stiprinimas, valstybės ir visuomenės atsparumas.
Vykdomi svarbiausi LK ginkluotės projektai:
- baigiami PKM ir šarvuotų visureigių JLTV I etapo įsigijimai, sustiprinsiantys kovinę galią, karių apsaugą ir manevrą sausumoje,
- tęsiami reaktyvinių salvinių sistemų,
- šarvuotų visureigių JLTV II etapo,
- 155 mm haubicų,
- vidutinio siekio mobilių radarų,
- artilerinių radarų,
- prieštankinės ginkluotės įsigijimai,
- priešmininio bei paieškos ir gelbėjimo laivo projektas,
- universalių sraigtasparnių platformos įsigijimas,
- pradedami bepiločių orlaivių sistemų ir elektroninės kovos įrangos įsigijimai.
Taip pat pradedami svarbiausių projektų antrieji etapai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų, leisiančių pagerinti oro erdvės gynybą.
Toliau tęsiami logistinės ir inžinerinės technikos įsigijimai, kariai ir rezervas aprūpinami individualia ginkluote, ekipuote ir individualiomis CBRB apsaugos priemonėmis.
Ginkluotės įsigijimų projektai derinami su amunicijos įsigijimais.
Toliau plėtojama svarbiausia LK infrastruktūra, prioritetą skiriant pagerinti karinio rengimo, priimančiosios šalies paramos, naujai įsigyjamos ginkluotės laikymo ir aptarnavimo, šaudmenų laikymo sąlygas.
