*2026 m. planiniai KAM biudžeto duomenys, patvirtinti Lietuvos Respublikos 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme bei įvertinus KAM suteiktomis teisėmis leistus naudoti 2025 metų nepanaudotus asignavimus virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrų asignavimų sumų – 14,1 mln. Eur.
2025 METAI
2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos 2025-2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymą. 2025 m. pradžioje Krašto apsaugos ministerijai (toliau – KAM) patvirtinti asignavimai sudarė 2 508,3 mln. Eur, iš jų – 240,2 mln. Eur Valstybės gynybos fondo lėšos ir 20,7 mln. Eur Lietuvos šaulių sąjungai skirtos lėšos.
2025 metų eigoje KAM papildomai skirta 928,9 mln. Eur, kurie skirti įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti šiam kariniam vienetui reikalingą karinę infrastruktūrą, Ukrainos paramai, kitiems prioritetiniams krašto apsaugos sistemos projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų vystymu, įgyvendinti ir kitoms KAM reikmėms finansuoti.
2025 m. KAM panaudoti asignavimai, įvertinus KAM suteiktomis teisėmis leistus naudoti praėjusių metų nepanaudotus asignavimus virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrų asignavimų sumų, sudarė 3 397,8 mln. Eur arba 4,04 proc. BVP. Valstybės gynybos fondo (toliau – VGF) lėšos panaudotos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi. 56,1 proc. VGF lėšų skirta ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimui, 33,7 proc. karinei infrastruktūrai sukurti, 10,0 proc. karinių atsargų įsigijimui bei 0,2 proc. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytos programos, skirtos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, įgyvendinti.
2026 METAI
Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme numatyta, kad 2026 m. KAM asignavimai sudaro 4 791,9 mln. Eur, iš jų 700,3 mln. Eur Valstybės gynybos fondo lėšos (710,5 mln. Eur su perkeliamu 2025 m. likučiu). Lyginant su 2025 m., KAM biudžetas didėja 41 proc. ir yra didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje bei yra pirmoje vietoje tarp NATO narių.
Valstybės biudžeto asignavimai, įvertinus KAM suteiktomis teisėmis leistus naudoti 2025 m. nepanaudotus asignavimus virš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintų bendrų asignavimų sumų, 2026 m. sudaro 4 806,0 mln. Eur arba 5,36 proc. BVP.
KAM biudžetas sudarytas vadovaujantis pagrindiniais KAS prioritetais – numatytas reikalingas finansavimas nacionalinės divizijos pajėgumo vystymui, NATO brigados priėmimui, oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonėms (įskaitant integruotą oro gynybą pagal VGT sprendimą) ir kt.
2026 m. KAM biudžete auga finansavimas ir kitoms svarbioms atsakomybės sritims – daugiau lėšų skiriama personalo išlaikymui (personalo plėtra, darbo užmokestis ir kt.), paramai Ukrainai (0,25 proc. BVP), priimančios šalies paramai sąjungininkų kontingentams Lietuvoje (JAV, Vokietijos ir kt. šalių), didėja išlaidos naujai gaunamos technologiškai pažangios technikos, įrangos, ginkluotės, taip pat naujos infrastruktūros išlaikymui.
Svarbu pažymėti, kad lėšos KAM biudžete reikšmingai auga siekiant stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai. Numatyta skirti daugiau lėšų civilinei saugai, mobilizacijos funkcijos stiprinimui, savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymui ir iš esmės išlaikomas skiriamų lėšų dydis karinio mobilumo ir dvigubos paskirties infrastruktūros projektams ir kt.
Lietuvos šaulių sąjungos veiklai ir aprūpinimui 2026 m. skiriama 24,2 mln. Eur arba apie 30 proc. daugiau nei 2025 m.
PAGRINDINIAI 2026 M. KAM BIUDŽETO PRIORITETAI
2026 m. vykdomi šimtai Lietuvos kariuomenei (toliau – LK) svarbių ginkluotės ir technikos įsigijimo projektų, kurių įgyvendinimas reikšmingai sustiprins LK kovinę galią, karių apsaugą, manevrą sausumoje, oro erdvės gynybą, žvalgybą, logistinius gebėjimus. Kariuomenės modernizavimo srityje prioritetas skiriamas oro gynybai bei vystant Pirmąją nacionalinę pėstininkų diviziją.
2026 m. vykdomi šie pagrindiniai įsigijimų projektai:
- dronų aptikimo ir antidroninės gynybos sistemos (pagal VGT sprendimą);
- vidutinio siekio mobilių radarų;
- trumpo nuotolio oro gynybos sistemų PIORUN;
- mobilių trumpo nuotolio oro gynybos sistemų MSHORAD (I-III etapai);
- vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS (II ir III etapai);
- tankų;
- pėstininkų kovos mašinų (I etapo užbaigimas);
- pradedamas vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimas;
- reaktyvinių salvinių sistemų (I-II etapai);
- šarvuotų visureigių JLTV(I-II etapų užbaigimas);
- 155 mm haubicų (II etapas);
- prieštankinės ginkluotės (JAVELIN, SPIKE, CG)
- artilerinių radarų;
- universalių sraigtasparnių platformos;
- priešmininis bei paieškos ir gelbėjimo laivas;
- elektroninės kovos įrangos;
- vadovavimo ir valdymo, žvalgybos, stebėjimo ir taikinių nustatymo sistemų.
Taip pat kariai ir rezervas aprūpinami individualia ginkluote, ekipuote ir individualiomis CBRB apsaugos priemonėmis. Pagal šiuos projektus įsigyjama ginkluotė LK dalimis pasieks per artimiausius metus. Ginkluotės įsigijimų projektai kartu derinami ir su amunicijos įsigijimais.
Toliau plėtojama svarbiausia LK infrastruktūra, prioritetą skiriant pagerinti priimančiosios šalies paramos, karinio rengimo, naujai įsigyjamos ginkluotės laikymo ir aptarnavimo, šaudmenų laikymo sąlygas. Didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijos brigados infrastruktūrai sukurti, vystomi pagrindiniai LK poligonai Rūdninkuose, Pabradėje, Rukloje, Kairiuose ir Kapčiamiestyje, taip pat KOP Aviacijos bazės infrastruktūra, statomos naujos bei rekonstruojamos esamos kareivinės įvairiuose LK daliniuose bei statomi amunicijos saugojimo sandėliai ir vystoma Pirmosios divizijos infrastruktūra.
