Bendradarbiavimas su valstybėmis partnerėmis už NATO ir ES ribų

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 1994 m. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje tarp Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministerijų.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Ukrainos gynybos atašė Lietuvoje akredituojami nuo 1997 m., reziduoja Vilniuje. 2017 m. rugsėjo mėn. įsteigta Sausumos pajėgų atašė pozicija.

Lietuvos Respublikos gynybos atašė Ukrainoje akredituojami nuo 2004 m., iki Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios rezidavo Kijeve. Gynybos atašė Ukrainai turi tris pavaduotojus. Šiuo metu gynybos atašė dirba Vilniuje, o pavaduotojai – LR ambasadoje, laikinai iš Kijevo persikėlusioje į Lenkijos Respubliką. Nuo 2017 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos ambasadoje Kijeve buvo įsteigta Gynybos patarėjo pozicija. Šiuo metu pareigas Gynybos patarėjas vykdo iš Vilniaus.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Kiekvienais metais pasirašomas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas, rengiamos konsultacijos politiniais ir kariniais klausimais. Bendradarbiavimas apima nuolatinius susitikimus aukščiausiu politiniu ir kariniu lygiu, ekspertų konsultacijas tarp karinių pajėgų ir gynybos ministerijų padalinių, dalyvavimą bendrose karinėse pratybose.

KAM teikiama parama:

1. Ekspertinės strateginio lygmens konsultacijos karinio švietimo klausimais. 2020 m. Lietuva su Kanada atlikto Ukrainos profesinio karinio švietimo sistemos auditą, kurio pagrindu toliau tęsiamos reformos šioje srityje.
2. Konsultacijos gynybos planavimo, kibernetinio saugumo, finansų valdymo, personalo politikos, strateginės komunikacijos ir kitose srityse Ukrainos gynybos ministerijos ir Generalinio štabo padaliniams.
3. Lietuvos kariuomenės karinė mokymo operacija Ukrainoje (pagal LRS mandatą). Misijos tikslas – rengti instruktorius, bei karinius padalinius įvairiose srityse pagal vakarietiško modelio mokymo programas. Rengiami bazinio kario instruktorių, šaudymo vadovų, snaiperio instruktorių kursai, taip pat kursai karo policininkams bei puskarininkiams. Misijoje reguliariai dislokuojami apie 30 Lietuvos kariuomenės instruktorių, kurie savarankiškai ar kartu su NATO sąjungininkais apmoko Ukrainos kariuomenės karius.
4. Sužeistų karių gydymas ir reabilitacija. Nuo 2014 m. rudens antiteroristinės operacijos metu sužeisti Ukrainos kariai reabilituojami Karių reabilitacijos centre Druskininkuose. 2014-2020 m. laikotarpiu reabilitacijos programoje gydėsi 295 Ukrainos kariai.
5. Ukrainos kariuomenės atstovų mokymai Lietuvos ir tarptautinėse karinio mokymo institucijose. Lietuvos karo akademija ir kitos Lietuvos kariuomenės mokymo įstaigos organizuoja įvairius kursus Ukrainos atstovams. Taip pat KAM finansuoja Ukrainos karių studijas Baltijos gynybos koledže.
6. Tęstinė materialinė parama. Siekdama padėti Ukrainai kovoti su Rusijos remiamais separatistais rytų Ukrainoje, Lietuva teikia materialinę paramą Ukrainos kariuomenei. 2014-2019 m. laikotarpiu buvo suteikta materialinės paramos už ~ 6 mln. eurų. (sovietinio tipo amunicija, ekipuotė, karinė-techninė parama, NATO patikos fondai). 2021 m. perduota šarvinių liemenių su balistiniais diržais, termovizualiniai stebėjimo įrenginiai (viso už ~1 mln. eurų) bei mokomasis orlaivis L-39ZA.
7. Bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada – LITPOLUKRBRIG. 2014 m. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gynybos ministrų susitarimu buvo įsteigta trišalė brigada. Brigados štabas yra Liubline, o jos uždavinys – Ukrainos karių gebėjimų stiprinimas pagal NATO procedūras (darbas štabe, bendros trišalės pratybos).

Vadovavimas brigadai vyksta rotacijos principu kas trejus metus. 2018-2021 m. brigados štabui vadovavo Ukrainos karininkas, 2015–2018 m. brigados štabui vadovavo Lenkijos karininkas. Šiuo metu brigadai vadovauja Lenkija (Lietuva praleido vieną rotaciją), o Lietuva užima vado pavaduotojo poziciją. Darbiniai klausimai sprendžiami bendroje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gynybos ministerijų ir kariuomenių atstovų Koordinacinėje grupėje. Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti.

• Dalyvaujame bendrose karinėse pratybose, įskaitant ir NATO pratybas.
• Ukrainos atstovai dalyvauja 2021 m. pradėjusiame veikti Regioniniame kibernetinės gynybos centre Kaune.

Tarptautiniai patariamieji formatai:

1. Nuo 2016 m. Lietuva skiria atstovą į Gynybos reformų patariamąją grupę (angl. DRAB – Defence Reform Advisory Board, DRAB): strateginio lygmens JAV, JK, Kanados, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos patarėjų grupę .
2. Daugiašalė jungtinė komisija (angl. MJC - Multinational Joint Commission on Defence Reform and Security Cooperation in Ukraine) – JAV, JK, Kanados, Danijos, Lenkijos, Lietuvos, Švedijos ir Ukrainos bendra komisija. Lietuvai atstovauja Gynybos štabo viršininkas.  Komisijoje sprendžiami paramos Ukrainos kariuomenės reformoms klausimai, veikia 13 pakomitečių. Lietuva dalyvauja Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karo policijos pakomitečių veikloje, vadovauja Puskarininkių reformos pakomitečiui. 2018 m. gegužės mėn. įsteigtas Lietuvos kartu su NATO Karinio rengimo tobulinimo programos (angl. Deep – Defence Education Enhancement Programme) vadovaujamas profesinio karinio mokymo pakomitetis.
3. QUINT formatas – neformalūs JAV, JK, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos koordinaciniai susitikimai, vykstantys keturiais lygiais (ministrų, kariuomenių vadų, politikos direktorių ir specialistų). Šio formato tikslas – koordinuoti paramos teikimą Ukrainai.

Lietuvos kariniai patarėjai Ukrainoje

• Nuo 2016 m. į NATO Ryšių biurą Ukrainoje paskirtas karinis patarėjas profesinio karinio mokymo ir rengimo klausimais (plk. ltn.), bei karinis patarėjas puskarininkių rengimo klausimais (srž. mjr.). 2022 m. darbą biure pradėjo du nauji patarėjai (plk.) vadovavimo ir valdymo klausimais, bei patarėjas karo policijos klausimais.
• Lietuvos gynybos atašė Ukrainoje pavaduotojas, konsultuojantis SOP klausimais, taip pat yra NATO SOP vadavietės atstovas Ukrainoje. 
• 2016–2019 m. NATO Informacijos ir dokumentacijos centro Ukrainoje vadovės pavaduotoja dirbo KAM atstovė, konsultavusi Ukrainos institucijas strateginės komunikacijos klausimais.
• Nuo 2015 m. Lietuva dalyvauja ir Šiaurės-Baltijos šalių paramos programoje (angl. NBAP- Nordic-Baltic Assistance Programme), kuri konsultuojasi, bei koordinuoja savo veiksmus paramos teikimo Ukrainai klausimais. 2022 m. Lietuva pirmininkauja šiai programai.

Bendradarbiavimas tarptautinėse karinėse operacijose

• 2011-2021 m. Ukrainos ir Lietuvos kariai kartu tarnavo Nacionaliniame paramos elemente Kabule.
• 2011-2014 m. Ukraina siuntė karinius specialistus į Lietuvos vadovaujamą Afganistano oro pajėgų mokymo grupę Kandahare.
• 2007-2013 m. Ukrainos kariai (štabo karininkai, karo medikai, išminuotojai, logistikos, civilių ir karių bendradarbiavimo specialistai) dalyvavo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2011 m. gegužės 18 d. pasirašytas atnaujintas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Moldovos gynybos ministerijų dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Pirmasis toks susitarimas buvo pasirašytas 2006 m. Susitarimas dėl Moldovos karininkų mokymo Lietuvos karo akademijoje pasirašytas 2005 m.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2011–2019 m. Lietuvos Respublikos gynybos atašė Moldovai rezidavo Kijeve. Nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos gynybos atašė reziduoja Kišiniove.

Moldova nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Reguliariai vyksta politinės ir karinės konsultacijos su Moldovos gynybos ministerijos atstovais gynybos reformų klausimais. Rengiami dvišaliai ministrų vizitai.

Karinis rengimas ir mokymas. Nuo 2004 m. kviečiame Moldovos karininkus į Lietuvoje organizuojamus įvairius trumpalaikius saugumo studijų kursus ir seminarus, anglų kalbos ir Jaunesniųjų štabo karininkų kursus Lietuvos karo akademijoje, finansuojame vieno atstovo studijas Baltijos gynybos koledžo Strateginio lygmens kursuose. Moldovos kariai dalyvauja medikų kursuose ir tarptautiniame instruktorių kurse Lietuvos kariuomenės mokykloje.

Daugiašalis bendradarbiavimas. Lietuva aktyviai dalyvauja NATO Karinio rengimo tobulinimo programos (angl. Deep – Defence Education Enhancement Programme) vykdomoje veikloje reformuojant Moldovos puskarininkių rengimo sistemą.

Patikos fondas. Moldova aktyviai naudojasi JK, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos 2014 m. įsteigtu Patikos fondu, skirtu skatinti ir finansiškai paremti Rytų partnerystės šalių dalyvavimą ES Bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje. Iš Patikos fondo lėšų finansuotas Moldovos atstovų dalyvavimas ES misijose ir operacijos (EUTM Mali, EUMAM CAR), dalyvavimas prieš misijas vykdytuose ir tiksliniuose mokymuose, kituose kursuose. 2014-2019 m. iš viso parama suteikta 60 Moldovos atstovų iš įvairių institucijų (Moldovos gynybos, vidaus reikalų, teisingumo, susiekimo ministerijų, saugumo ir žvalgybos tarnybos).

Kita parama Moldovai. 2019-2022 metų laikotarpyje LR ambasada vykdo NATO kontaktinės ambasados funkcijas Moldovoje. Tai leidžia Lietuvos diplomatams labiau įsitraukti į su Moldovos gynybos reformomis susijusią problematiką. Ambasada taip pat rengia viešosios diplomatijos renginius, siekiant stiprinti Moldovos pilietinės visuomenės atsparumą dezinformacijai ir hibridinėms grėsmėms.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2013 m. liepos 1 d. Vilniuje pasirašytas atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2001 m. susitarimą. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje. 2007 m. pasirašytas dvišalis techninis susitarimas dėl Sakartvelo pajėgų dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje. 2009 m. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2005 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Sakartvele, kuris reziduoja Tbilisyje.

Sakartvelo karinis atstovas Lietuvai paskirtas nuo 2007 m., reziduoja Vilniuje. 2019 m. paskirtas ir Sakartvelo gynybos atašė pavaduotojas.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Gynybos ministrai, kariuomenių vadai ir kiti aukšto lygmens krašto apsaugos sistemos atstovai nuolatos susitinka aptarti aktualiausių bendradarbiavimo klausimų. Vyksta ekspertų susitikimai strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių klausimais, strateginio planavimo, hibridinių grėsmių, kibernetinio saugumo ir kitais klausimais. Krašto apsaugos savanorių pajėgos bendradarbiauja su Sakartvelo Nacionaline gvardija, taip pat abiejų valstybių sausumos bei specialiųjų operacijų pajėgos, karo akademijos. Sakartvelo ir Lietuvos kariai dalyvauja bendrose pratybose abiejose šalyse. Sakartvelo atstovai kviečiami mokytis Lietuvos karinio švietimo institucijose (anglų kalbos, medikų, instruktorių , karininkų kursai) bei finansuojamos jų studijos Baltijos gynybos koledže. Pastaraisiais metais intensyviai vystomas bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje – vyksta dvišalės konsultacijos, kartu dalyvaujama nacionalinėse bei NATO kibernetinio saugumo pratybose, taip pat Sakartvelo ekspertai prisijungė prie Lietuvos ir JAV 2021 m. pradėjusio veikti Regioninio kibernetinės gynybos centro Kaune veiklos.

Daugiašalės iniciatyvos. 2009 m. Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyvai priklausančios valstybės kartu su JK įsteigė NATO ir Sakartvelo profesinio rengimo programą, skirtą mokyti saugumo ir gynybos sektoriuje dirbančius valstybės tarnautojus. 2009–2014 m. Lietuva kartu su Latvija vadovavo viešųjų ryšių darbo grupei, įgyvendino įvairius specialistų rengimo projektus. Lietuvos specialistai dalyvavo Norvegijos vadovaujamoje darbo grupėje, kuri konsultavo Sakartvelo Gynybos ministeriją žmoniškųjų išteklių vadybos klausimais. Lietuva finansiškai rėmė Profesinio rengimo programą, veikiančią Patikos fondo principu. 2015 m. Šiaurės ir Baltijos šalių paramos programos iniciatyva įsteigtas bendras NATO ir Sakartvelo mokymo ir vertinimo centras. Jo veikloje Lietuva dalyvauja nuo 2015 m., o 2017 m. skyrė finansinę paramą centrui reikalingai įrangai įsigyti.

Bendradarbiavimas tarptautinėse operacijose. Nuo 2007 m. birželio iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Sakartvelo karo medikai dirbo Lietuvos vadovaujamoje PAG Afganistane.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2012 m. birželio mėn. Jerevane atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2002 m. pasirašytą susitarimą. 2004 m. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Armėnijai, kuris reziduoja Tbilisyje.

Armėnija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų bei kariuomenės atstovai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Armėnijos atstovai kviesti stebėti pratybų Lietuvoje. Lietuva dalijasi patirtimi teisiniais, viešųjų ryšių, puskarininkių rengimo, karinės aplinkosaugos, išminavimo, kibernetinės gynybos klausimais, konsultuoja Armėnijos Gynybos ministeriją tobulinat demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, reformuojant teisinę sistemą. Armėnijos atstovai kviečiami mokytis Lietuvos karinio švietimo institucijose (anglų kalbos, medikų, instruktorių, jaunesniųjų štabo karininkų kursai).

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas dalyvavo NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Armėnijai reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultavo Armėniją dėl puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų rengimo sistemos pertvarkos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2012 m. atnaujintas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris pakeitė 2002 m. pasirašytą susitarimą. 2004 m. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2008 m. Lietuva paskyrė gynybos atašė Azerbaidžanui, kuris reziduoja Tbilisyje.

Azerbaidžanas nėra paskyręs karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus vyksta tokiose srityse kaip karinė aplinkosauga, informacijos apsauga, gynybos vadyba, karinio mokymo sistemos kūrimas, teisinės sistemos kūrimas, pagrindinių gynybos dokumentų rengimas, kibernetinė gynyba, viešieji ryšiai, išminavimas. Nuo 2017 m. bendradarbiaujama tobulinant anglų kalbos testavimo lygį, pagal NATO reikalavimus kuriant teisinę bazę.

Azerbaidžano karininkai yra kviečiami stebėti pratybų. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų bei kariuomenės pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Azerbaidžano karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus.

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas kurį laiką dalyvavo NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Azerbaidžanui reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultavo Azerbaidžaną dėl puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2004 m. Vilniuje pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos, karinės pramonės, tyrimų ir plėtros srityse. 2011 m. Izraelyje pasirašyta dvišalė sutartis dėl įslaptintos karinės informacijos apsaugos. 2019 m. pasirašytas ketinimų protokolas tarp Izraelio Nacionalinio kibernetinio direktorato ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje.

Karinio diplomatinio atstovavimo nėra.

Dvišalis bendradarbiavimas. 2016–2019 m. su darbiniais vizitais lankėsi Izraelyje arba su Izraelio atstovais Lietuvoje susitiko LK vadas, KAM ministras ir viceministrai, kanclerė. Pirmosios dvišalės saugumo-gynybos konsultacijos departamento direktorių lygiu vyko 2017 m. gruodžio 5-6 d. Vilniuje.

Numatytos 5 esminės tolesnio bendradarbiavimo kryptys: 1) reguliarių dvišalių konsultacijų rengimas saugumo ir gynybos klausimais; 2) bendradarbiavimas įsigijimų/gynybos pramonės srityje; 3) bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityse; 4) pasikeitimas patirtimi, susipažinimas su Izraelio visuotinio šaukimo sistema, visuomenės atsparumo, visuomenės parengimo gynybai ir pasipriešinimo organizavimu; 5) galimybė kviesti Izraelio lektorius/instruktorius į Baltijos gynybos koledžą.

Kibernetinė gynyba yra viena iš svarbiausių bendradarbiavimo sričių. Izraelis siūlo domėtis jų kibernetinės gynybos ekspertize ir produkcija, keistis patirtimi atremiant kibernetines atakas ar vystant naujus kovos su kibernetinėmis grėsmėmis projektus. Lietuvos atstovai dažnai kviečiami dalyvauti bei skaityti pranešimus kibernetinio saugumo klausimais.

Taip pat bendradarbiauja gynybos pramonės atstovai, deramasi dėl ginkluotes elementų tiekimo ir esamos ginkluotės atnaujinimo paslaugų teikimo. Izraelio kompanijos dalyvavo modernizuojant LK naudojamus minosvaidžius bei stiprinant Lietuvos oro erdvės apsaugą. Šiuo metu tebevykdomas vienas didžiausių LK pajėgumo stiprinimo projektų – PKM „Vilkas“ įsigijimas. Vieną pagrindinių jo dalių sukūrė Izraelio įmonė „Rafael“

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2012 m. Pekine pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Pirmasis Lietuvos karinis atstovas, reziduojantis Pekine, paskirtas 2016 m. rugpjūčio mėn.

Kinija savo karinį atstovą Lietuvai paskyrė 1993 m., kuris rezidavo Varšuvoje, o nuo 2001 m. reziduoja Vilniuje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. 2000 m., 2006 m., 2011 m., 2012 m., 2016 m. Lietuvoje lankėsi aukšto rango Kinijos kariuomenės delegacijos. Lietuvos krašto apsaugos ministrai 2004 m. ir 2012 m. su oficialiais vizitais viešėjo Kinijoje.

Praktinis bendradarbiavimas saugumo srityje remiasi dalyvavimu kursuose ir konferencijose, skaitant paskaitas karo akademijose, rengiant politines konsultacijas vykstančių renginių paraštėse. Kalbantis su Kinija siekiama gerinti supratimą apie jos saugumo sistemą ir kaupti žinias apie Pietryčių Azijos regiono saugumo aplinką ir tendencijas.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2010 m. Seule pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuva nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

Korėjos Respublikos gynybos atašė Lietuvai paskirtas 2010 m., reziduoja Varšuvoje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Lietuvos iniciatyva 2010 m. Korėjos Respublikos kariuomenės atstovai buvo atvykę stebėti Vienuoliktosios provincijos atkūrimo grupės (PAG-11) pasirengimo misijai pratybų baigiamojo etapo.

Kontaktai su Korėjos Respublikos gynybos ministerija yra riboti. Šios šalies atstovai rodo interesą dalyvauti LK vykdomuose technikos įsigijimuose. Susitikimų metu taip pat išsakytas interesas stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo klausimais, kartu vykdyti bendrus šios srities projektus vertinant naujai kylančias grėsmes.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. Lietuva ir Japonija nėra sudariusios susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo.

Karinio diplomatinio atstovavimo nėra.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2009 m. iki 2011 m. Japonijos civilinis biuras, atsakingas už vystomojo bendradarbiavimo projektus, veikė Lietuvos vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Gore Afganistane, vėliau savo veiklą perkėlė į Kabulą. Japonų veikla Gore nenutrūko po Provincijos atkūrimo grupės uždarymo 2013 m. rugpjūčio mėn., Goro provincijos vystymui skirta 50 mln. JAV dolerių.

Japonijos atstovai ne kartą yra skaitę paskaitas Lietuvos karo akademijos kariūnams, ambasados darbuotojai reguliariai dalyvauja Vilniaus gynybos atašė asociacijos susitikimuose su krašto apsaugos sistemos atstovais. Japonai palaiko ryšį su Lietuvoje veikiančiu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru, stebi jo rengiamas pratybas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nors pastaruoju metu saugumo ir gynybos srityje vykstantis bendradarbiavimas yra ribotas ir orientuotas į pavienes iniciatyvas,  nuosekliai siekiama stiprinti dialogą bei išnaudoti visas tiesioginiams pokalbiams atsirandančias galimybes. Įvairiuose daugiašaliuose formatuose reguliariai vyksta susitikimai tarp Japonijos gynybos ministerijos ir KAM vadovybės. Taip pat keičiamasi regioninio saugumo situacijos bei kaimyninių valstybių vykdomos karinės veiklos vertinimais.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2022 m. sausio 24 d. Singapūre pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinio diplomatinio atstovavimo nėra.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Pirmieji kontaktai, kuriuose sutarta stiprinti dvišalį dialogą, su Singapūru užmegzti 2019 m.

2020 m. įvyko pirmosios dvišalės konsultacijos, kurių metu buvo aptarti pagrindiniai teisiniai bendradarbiavimo aspektai ir sutarta pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Strateginę komunikaciją, kibernetinį saugumą ir visuotinės gynybos stiprinimą abi šalys įvardijo kaip pagrindines tolesnių pokalbių temas. Nuo 2019 m. KAM atstovai reguliariai kviečiami dalyvauti Singapūre vykstančioje „Shangri-La Dialogue“ saugumo konferencijoje. Šiame kasmetiniame aukščiausio lygmens Azijos, Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių gynybos ministrų susitikime nuodugniai aptariami Indijos – Ramiojo vandenyno regione kylantys ir viso pasaulio saugumo architektūrą galintys paveikti klausimai.

Šiuo metu visos karinio bendradarbiavimo veiklos yra sustabdytos, išskyrus verifikaciją.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. 2010 m. Vilniuje pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. 2001 m. KAM ir Baltarusijos gynybos ministerija pasirašė Ketinimų protokolą dėl šalių tarpusavio informavimo apie nesankcionuotas situacijas oro erdvėje virš Ignalinos VAE bei jos prieigose. Remdamosi susitarimu, šalys įsteigė ryšių kanalą tarp Baltarusijos karinių oro pajėgų Centrinio valdymo punkto ir Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės centro. 2001 m. atsižvelgiant į Vienos dokumento nuostatas, diplomatinių notų pagrindu buvo sutarta dėl papildomų saugumą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių įgyvendinimo. 2003 m. pasirašytas bei 2008 m. ir 2018 m. atnaujintas susitarimas tarp KAM ir Baltarusijos gynybos ministerijų dėl pasikeitimo informacija apie orlaivių skrydžius pasienio zonoje. Susitarimas reglamentuoja apsikeitimo informacija sąlygas ir tvarką.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2004 m. įsteigtas Lietuvos gynybos atašė Baltarusijai biuras Minske. Baltarusija paskyrė gynybos atašė Lietuvai 1998 m., Baltarusijos gynybos atašė iki 2021 m. liepos mėn. rezidavo Vilniuje. Lietuvos gynybos atašė Baltarusijai atšauktas konsultacijoms.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2004 m. vykdytas praktinis karinis bendradarbiavimas su Baltarusijos gynybos ministerija. Kasmet buvo sudaromas dvišalio bendradarbiavimo planas. Bendradarbiavimas apėmė KOP specialistų, lingvistų, ekologų, karo geografų, teisininkų, ginkluotės kontrolierių darbinius susitikimus ir konsultacijas, Baltarusijos atstovų anglų kalbos mokymą Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ginkluotės kontrolierių mokymą Baltarusijoje. 2004–2010 m. Lietuvos ambasada Minske vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas, tuo laikotarpiu buvo vykdomi pažintiniai karių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokytojų, žurnalistų vizitai į Lietuvą, supažindinama su Lietuvos saugumo ir gynybos politika, kariuomenes daliniais.

Saugumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės. Vadovaudamosi 1999 m. Vienos dokumentu dėl pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių, 2001 m. Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl papildomos inspekcijos ir karinių duomenų vertinamojo vizito kvotos. Be to, su Baltarusija yra keičiamasi informacija apie didžiausią karinį renginį, kuriame dalyvaujančių karinių pajėgų skaičius neperžengia Vienos dokumento numatyto notifikuojamos karinės veiklos slenksčio. Yra keičiamasi stebėtojais organizuojant karines pratybas.

Šiuo metu visos karinio bendradarbiavimo veiklos yra sustabdytos.

Teisinis pagrindas kariniam bendradarbiavimui. Lietuva su Rusija nėra sudariusi susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 m. Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994 m.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Iki 2014 m. balandžio 1 d., kai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO valstybės priėmė sprendimą nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija, bendradarbiavimas su Rusija apėmė stebėtojų kvietimą į karines pratybas, Karinių jūrų pajėgų laivų vizitus ir Rusijos Federacijos Baltijos laivyno laivų dalyvavimą minų paieškos ir neutralizavimo operacijose Baltijos jūroje, vykstančiose Lietuvos vandenyse, Rusijos karininkų dalyvavimą aplinkosaugos kursuose Lietuvoje, dalyvavimą kariniuose sporto ir kultūros renginiuose.

Lietuvos KJP Jūros gelbėjimo ir koordinavimo centras, Lenkijos ir RF Kaliningrado srities tarnybos koordinuoja veiksmus ir bendradarbiauja paieškos ir gelbėjimo bei taršos prevencijos ir padarinių likvidavimo Baltijos jūroje klausimais. Lenkijoje ir RF Kaliningrado srityje už šiuos darbus yra atsakingos civilinės institucijos.

Daugiašaliai santykiai saugumo ir gynybos srityje buvo plėtojami Europos ir saugumo bendradarbiavimo organizacijoje. Lietuva dalyvavo NATO ir Rusijos Taryboje, kurios praktinė veikla buvo sustabdyta 2014 m. balandžio mėn. 1 d. NATO užsienio reikalų ministrų sprendimu reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės buvo vykdomos iki 2014 m. balandžio 4 d., kai jų vykdymą vienašališkai sustabdė Rusija. Nors Lietuva ir nėra Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties dalyvė, pagal šios sutarties nuostatas 2001 m. sudarytu dvišaliu susitarimu Lietuva ir Rusija buvo sutarusios kasmet per šalių misijas prie tarptautinių organizacijų Vienoje keistis informacija apie ginkluotąsias pajėgas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Lietuvos Respublikoje. Toks apsikeitimas informacija pirmą kartą įvyko 2001 m. pradžioje ir vyko sklandžiai kasmet iki 2007 m., kai Rusija paskelbė moratoriumą dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje ir sustabdė keitimąsi karine informacija su Lietuva. Įgyvendindami tą patį 2001 m. susitarimą, Lietuvos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai kasmet vykdė karinių duomenų vertinimo vizitus pagal Vienos dokumento nuostatas.

Karinio tranzito klausimai. Karinis tranzitas grindžiamas dvišale Lietuvos ir Rusijos sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtomis taisyklėmis.

1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos ir Rusijos vyriausybės pasirašė susitarimą „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų kariuomenės ir karinių krovinių, išvedamų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tranzitinių vežimų per Lietuvos Respublikos teritoriją”, kuris tapo karinio tranzito pagrindu. Susitarime numatyta, jog tranzitiniai kariniai vežimai vykdomi gaunat leidimus, laikantis galiojančių Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės normų. Susitarimas neteko galios 1994 gruodžio 31 d., tačiau Lietuvos ir Rusijos vyriausybės 1995 m. sausio 18 d. apsikeitė notomis ir susitarė, jog Rusijos kariniam tranzitui ir toliau bus taikomos 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimo nuostatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė taisykles „Dėl užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją” (1994 m. spalio 3 d. Nr. 938). Taisyklėse numatyta tvarka palaipsniui griežtėjo. 2000 m. birželio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 691 uždrausta vežti skystąjį raketinį kurą ir numatoma galimybė riboti vežamų sprogstamųjų medžiagų kiekį, o 2002 m. sausio 17 d. LRV nutarimu Nr. 63 įtvirtinama nuostata, jog leidimas tranzitui gali būti neišduotas, jeigu pažeidžiamos JTO, ES ir ESBO nustatytos sankcijos arba to reikalauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, tarptautiniai susitarimai ir įsipareigojimai.