D.U.K.

Tiekimo grandinės spragos gali kelti didelę riziką kibernetinio saugumo subjektams. Vienas iš įstatyme įtvirtintų kibernetinio saugumo reikalavimų kibernetinio saugumo subjektams yra užtikrinti tiekimo grandinės saugumą. Kibernetinio saugumo įstatyme ir Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo projekte nustatytais reikalavimais tiekimo grandinių saugumo užtikrinimui yra siekiama pagerinti bendrą tiekimo grandinių atsparumą kibernetinėms grėsmėms ir sumažinti galimą pažeidimų poveikį.

Kibernetinio saugumo subjektai privalės nuolat stebėti ir peržiūrėti visus aspektus, kylančius iš savo ir tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sutartinių santykių. Kibernetinio saugumo subjektai privalės reikalauti ir įsitikinti, jog tiekėjai  atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, turi incidentų valdymo planus, atitinkamus saugumo sertifikatus, įvykus kibernetiniam incidentui bendradarbiaus su kibernetinio saugumo subjektu ir pan.

Kibernetinio saugumo kultūros stiprinimas yra vienas iš Kibernetinio saugumo įstatyme įtvirtintų kibernetinio saugumo reikalavimų. Pagal įstatymo reikalavimus, kibernetinio saugumo subjektai turės diegti ir palaikyti kibernetinės higienos praktiką ir vykdyti reguliarius kibernetinio saugumo mokymus.

Kibernetinio saugumo subjekto valdymo organų nariai, vadovas ir jo įgaliotas asmuo privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus NKSC vadovo nustatyta tvarka išklausyti kibernetinio saugumo mokymus bei užtikrinti kibernetinio saugumo subjekto darbuotojų nuolatinį švietimą kibernetinio saugumo srityje. Vadovų ir darbuotojų mokymasis leis įgyti pakankamai žinių ir įgūdžių gebėti nustatyti kibernetinio saugumo rizikas ir įvertinti jų poveikį organizacijos teikiamoms paslaugoms. Šis reikalavimas padėtųkibernetinio saugumo subjekto vadovui arba jo įgaliotam asmeniui užtikrinti, kad kibernetinio saugumo subjektas laikytųsi įstatyme jam nustatytų pareigų, ir prižiūrėti jų laikymąsi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d.nutarimas  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“  išdėstytas aktualia redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 945  (toliau – Vyriausybės nutarimas)

Krašto apsaugos ministerija Vyriausybės nutarimą parengė vadovaudamasi 2024 m. spalio 18 d. įsigaliojusiu atnaujintu Kibernetinio saugumo įstatymu ir siekdama įgyvendinti TIS 2 direktyvą.

Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinti:

• Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktu);
• Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodika (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi);
• Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas (parengtas vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu);
• Vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo kibernetinio saugumo subjektams tvarkos aprašas (parengtas atsižvelgiant į Kibernetinio saugumo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį);
• Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas;
• Atlyginimo už naudojimąsi Saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu teikiamomis papildomomis elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugomis dydžių nustatymo kriterijų ir atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašas.

• Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija vadovaujantis Kibernetinio saugumo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi bei 4 straipsnio 1 d. yra suvokiama kaip nuosekli sistema, apimanti Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo srities strateginius tikslus, nustatytus:
  • Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje;
  • Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane;
  • Seimo tvirtinamoje Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje;
  • Vyriausybės tvirtinamoje Nacionalinėje kibernetinio saugumo plėtros programoje.

Būtent šie strateginio planavimo dokumentai ar jų dalys kartu su Kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais sudaro nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją.

Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodika tapo neaktuali į nacionalinę teisę perkeliant TIS 2 direktyvos nuostatas. Kibernetinio saugumo įstatyme (TIS 2 direktyvoje) nustatytas kur kas platesnis subjektų, kuriems taikomas naujasis reguliavimas, spektras. Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo procesas, vykdytas pagal Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką, neatitinka Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų subjektų identifikavimo kriterijų ir tikslų. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą išskiriamos tik dvi subjektų grupės – esminių ir svarbių subjektų. Tad ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, įsigaliojus atnaujintam Kibernetinio saugumo įstatymui,  bus identifikuojami pagal naujus kriterijus.

• Europos Komisijos priimti įgyvendinimo aktai, taikomi konkretiems sektoriams

Kaip numato TIS 2 direktyva, iš kibernetinio saugumo subjektų grupės išskiriamai specialiajai subjektų grupei (t.y. DNS paslaugų teikėjas, aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiantis subjektas, debesijos paslaugų teikėjas, duomenų centrų paslaugų teikėjas, paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjas, valdomų paslaugų teikėjas, valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjas, elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjas, interneto paieškos sistemų ir socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugų teikėjas) ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjui gali būti nustatyti Europos Komisijos priimami tiesioginio taikymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atnaujintame Kibernetinio saugumo įstatyme nustatyta (18 str. 3 d.), kad Europos Komisija šiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taip pat išsamiau apibrėžia atvejus, kai kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šių teisės aktų priežiūrą Lietuvoje vykdys Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos.

Atkreipiame dėmesį, kad specialieji subjektai privalės užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik šiuose teisės aktuose nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms.

Europos Komisija 2024 m. spalio 17 d.  priėmė tiesioginio taikymo įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/2690, skirtą minėtai specialiųjų subjektų grupei ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams. Šis reglamentas nustato TIS 2 direktyvos taikymo taisykles, susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techniniais ir metodiniais reikalavimais ir apibrėžia išsamesnius atvejus, kuriais kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šis Komisijos  įgyvendinimo reglamentas įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d.

Daugiau informacijos:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas  Nr. 945 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo. Prieiga per internetą  https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/22f960219fff11ef9db2c9aaf9c67042?jfwid=-fir4nh877

2024-10-17 pranešimas spaudai, Briuselis. Naujos taisyklės ES ypatingos svarbos subjektų ir tinklų kibernetiniam saugumui didinti. Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_24_5342

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) rengiamos įgyvendinimo gairės dėl 2024 m. spalio 17 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2690

Atnaujintas Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas  (toliau – Kibernetinio saugumo įstatymas) parengtas siekiant įgyvendinti TIS 2 direktyvą. TIS 2 direktyva nustato priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES). Šią direktyvą visos ES valstybės narės buvo įpareigotos perkelti į nacionalinę teisę iki 2024 m. spalio 17 d.

Atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas buvo priimtas 2024 m. liepos 11 d. ir  įsigaliojo 2024 m. spalio 18 dieną.

Visa informacija: https://kam.lt/kibernetinio-saugumo-istatymas/

Atrinkti ir pašaukti į tarnybą rezerve asmenys įgyja kario statusą su visomis atsakomybėmis ir garantijomis.

Kandidatai turės pateikti prašymą dėl pašaukimo į tarnybą rezerve, pasitikrinti sveikatą, pasirinkti Jums tinkamą tarnybos pradžios datą.

Artimiausiu metu su Jumis susisieks Lietuvos kariuomenės įgalioti asmenys, kurie individualiai įvertins Jūsų galimybes atlikti tarnybą karo komendantūrose, informuos apie tarnybos sąlygas ir atrankos procedūras.

Karo komendantūra (KK) – karinė institucija užtikrinanti civilių ir kariškių bendradarbiavimą apibrėžtoje teritorijoje (savivaldybės, regiono (apskrities)).

• Pagrindinės funkcijos: personalo, turto ir paslaugų mobilizacija, t.y. Kariuomenės ir/arba Ginkluotųjų pajėgų atstovavimas mobilizacijos procese nustatytoje teritorijoje (savivaldybėje);
• Karo padėties įstatyme numatytų funkcijų atlikimas, įskaitant komendanto valandos ir svarbių objektų apsaugos užtikrinimą;
• civilių-kariškių savitarpio paramos užtikrinimas (pagalba evakuojant gyventojus, organizuojant įtvirtinimų statymą ir pan.) 

BENDRIEJI

Kas yra karinis poligonas? 

Tai Krašto apsaugos ministerijai valdymo teise suteiktas žemės sklypas (teritorija), kuriame įrengiama stacionari kovinio mokymo ir pratybų infrastruktūra, statomi gynybinės infrastruktūros objektai, vyksta karių judėjimas su karine technika.

Kodėl Lietuvos kariuomenei reikia papildomų karinių poligonų? Kodėl tai daroma skubos tvarka?

Būtinybę įkurti du papildomus Lietuvos kariuomenės karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija – Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kelianti galimą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.

Intensyvi Lietuvos kariuomenės modernizacija (nauji kariniai vienetai, technika ir ginkluotė), išaugęs Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius, turimų karinių objektų užimtumas (perkrova) reikalauja papildomos karių treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.

Kiek šiuo metu Lietuvoje yra karinių poligonų? 

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas.

Kokios pratybos vyks Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose?

Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Karinė technika ir ginklai šiuose kariniuose poligonuose bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Šie poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, juose bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

Kas treniruosis  Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose? 

Naujieji kariniai poligonai skirti įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių ir karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui su Lietuvos kariuomenės turima ginkluote.

Ar gyventojams yra pagrindo nerimauti?

Gyventojams pagrindo nerimauti nėra.  Egzistuojančių karinių poligonų patirtis rodo, kad vietos bendruomenės ir kariuomenė gali ne tik gyventi santarvėje, bet ir teikti abipusę naudą. Toks bendradarbiavimo modelis skatina ekonominės situacijos gerėjimą, spartesnį infrastruktūros vystymą regione, vietos gyventojams atsiranda naujų darbo vietų galimybės

Kaip Tauragės ir Šilalės kariniai poligonai prisidės prie šalies saugumo?

Naujieji kariniai poligonai praplės Lietuvos kariuomenės karių treniravimosi galimybes. Tai yra kritiškai svarbu, siekiant didinti Lietuvos kariuomenės parengtumą. Jie svarbūs ne tik dėl atgrasymo, bet ir ruošiantis gynybai.

Ar steigdami papildomas karines teritorijas neskatiname dar didesnio konflikto su Rusija ir Baltarusija?

Rusija yra tikrasis agresorius, kuris kelia grėsmę savo kaimyninėms valstybėms. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti. Tai rodo ir Rusijos agresija Ukrainoje. Todėl priešingai – jei Lietuva nieko nedarys, jai iškils dar didesnė grėsmė.

Kodėl sprendimai steigti du naujus poligonus priimti skubotai?

Būtinybę krašto apsaugos sistemoje sprendimus priimti operatyviai diktuoja pasikeitusi geopolitinė sitauacija, Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kelianti grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.

Siekdama atsakyti į  visuomenei kylančius klausimus dėl poligonų steigimo Krašto apsaugos ministerija pakvietė vietos gyventojus į susitikimus.

2024 m. birželio 26 d. Tauragės savivaldybėje buvo surengti Krašto apsaugos ministerijos pokalbiai su Šilalės ir Tauragės rajonų merais, savivaldybių ir bendruomenių atstovais.

2024 m. liepos 15 d. vyko susitikimai su Šilalės, Tauragės, Jurbarko rajonų gyventojais. Išklausiusios Šilalės, Tauragės, Jurbarko gyventojų nuogąstavimus ir pasiūlymus, Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijos bei Lietuvos kariuomenė surado gyventojų interesus atliepiančius sprendimus.

VIETOVĖ

Kodėl naujiesiems poligonams steigti pasirinkta Vakarų Lietuva? 

Šalia papildomai steigiamų karinių poligonų yra dislokuoti du Lietuvos kariuomenės daliniai – pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Kęstučio pėstininkų batalionas ir brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos batalionas, kurie neturi koviniam rengimui vykdyti reikalingos teritorijos. Papildomų karinių poligonų įsteigimas sudarys sąlygas šių batalionų ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariams ir Lietuvos šaulių sąjungai gerinti kovinį rengimą.

Kariniai poligonai Vakarų Lietuvoje pasirinkti bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija.

Ar buvo svarstomos kitos vietos kariniams poligonams įsteigti?

Poligonų įkūrimui buvo atrinktos trys teritorijos Vakarų Lietuvoje – Kretingos, Šilalės ir Tauragės rajonuose. Kretingos rajone teritorijos buvo atsisakyta, nes ji neatitiko kariniams poligonams keliamų reikalavimų: joje daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo objektų.

Kokios yra Tauragės ir Šilalės karinių poligonų ribos ir jų specifika?

Tauragės karinis poligonas

Poligono plotas – 3 688 ha. Poligono teritorijoje draustinių nėra, šalia besiribojantys kultūros paveldo objektai – LDK valstybės sienos atkarpa ir Dunokų kapinės – į poligono teritoriją nėra įtraukti.  Gamtinės saugomos teritorijos – Jūravos miško ąžuolo genetinis draustinis, Kaskalnio geomorfologinis draustinis, Viešvilės gamtinis rezervatas – į karinio poligono teritoriją taip pat neįeina.

Tauragės karinio poligono teritorija yra Karšuvos girioje, kurios bendras plotas – daugiau nei 37 tūkst. ha. Tauragės karinio poligono teritorija apims 10 procentų viso Karšuvos girios ploto.

Šilalės karinis poligonas

Poligono plotas – 2 343 ha. Poligono teritorijoje draustinių ir kultūros vertybių nėra. Akmenos kraštovaizdžio draustinis yra šalia Šilalės karinio poligono teritorijos, tačiau į poligono teritoriją neįeina.

Ar steigiant poligonus buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę?

Visiems gyventojų išsakytiems nuogastąvimams rasti kompromisai. Atsižvelgus į gyventojų ir bendruomenių prašymus karinių poligonų plotas buvo sumažintas, jų teritorijos atitolintos nuo gyvenamųjų teritorijų, kapinių, kultūros vertybės, vienos rekreacinės teritorijos bei Viešvilės rezervato buferinės zonos.

Ar šiame regione yra kitų karinės paskirties objektų?

Netoli LDK Kęstučio pėstininkų bataliono (Tauragės r.) yra Jūravos šaudykla (Jurbarko rajone).

Ar gyventojai galės patekti į karinio poligono teritoriją?

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis   lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligonų.

Kokia nauda bus Tauragės ir Šilalės regiono gyventojams?

Karinių poligonų ir kitos karinės infrastruktūros vystymui bus reikalingi darbuotojai. Įsteigus poligonus, atsiras naujų darbo vietų, reikės laikino apgyvendinimo, teritorijų priežiūros paslaugų. Poligonų plėtra padės skatinti vietos verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis. Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje ir Rukloje. Be to, Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose atsiras galimybė treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjungai. Tai taip pat skatins  regiono gyventojų pilietiškumą, sąmoningumą, didins jų norą stoti į Šaulių sąjungą.

Ar karinė technika vietos žmonėms trukdys eismui?

Gyventojai  matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo,  bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.

Kas bus su karinių poligonų teritorijose esančiais keliais?

Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jų.

Į karinių poligonų teritorijas patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis (žemėlapiuose šie keliai pažymėti raudonai).

Ar valstybinės reikšmės kelias bus įtrauktas į Tauragės karinio poligono teritoriją?

Ne, valstybinės reikšmės kelias nebus įtrauktas į Tauragės karinio poligono teritoriją.

Kokie bus kelių, esančių už Lietuvos kariuomenei priklausančios poligonų teritorijos, tvarkymo (rekonstravimo) finansavimo šaltiniai?

Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“. Teisės aktuose nėra numatyta naudoti Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus šių kelių priežiūrai ar jų pagerinimui. Svarbu pažymėti, kad yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.

Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba vietinės reikšmės kelių objektams, būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, taip pat Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams.

Prireikus, vietinės reikšmės kelių objektai, vedatys  į krašto apsaugos sistemos objektus, bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.

Ar bus keičiama žemės sklypų paskirtis?

Taip, žemės naudojimo paskirtis iš miškų ūkio paskirties keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija  bus skirta krašto apsaugos tikslams (pagal specialaus įstatymo nuostatas).

Kas bus daroma su privačiais sklypais, įeinančiais į poligono teritoriją?

Sklypai artimiausiu metu bus paimti visuomenės poreikiams, savininkams atlyginant pinigais pagal rinkos vertę.

Ar rasti sprendimai dėl galimo triukšmo?

Po diskusijų su vietos gyventojais, bendruomenėmis ir savivaldomis priimtas kompromisas, jog poligonuose karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, šaudymo pratybos čia  nebus rengiamos.

Ar bus mokamos kompensacijos dėl keliamo triukšmo?

Remiantis įprasta praktika, triukšmo valdymo įstatymas karinei veiklai karinėse teritorijose nėra taikomas, todėl kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos.

Ar Tauragė, kuri šiuo metu yra Europos žaliųjų miestų šimtuke, rizikuoja prarasti šį patrauklumą, jei kariniuose poligonuose vykstančios pratybos kels garso ir klimato taršą?

Garso ir oro tarša reikšmingai pasikeisti  neturėtų, kadangi planuojama, jog Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai būtų laikini.

GAMTOSAUGA

Ar karinių poligonų teritorijose bus kertamas miškas?

Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose nenumatomi plyno miško kirtimai. Miško kirtimai būtų atliekami tik tiek, kiek jų reikės  užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą ir taktinį judėjimą. Miško kirtimai neviršys 15 procentų bendro poligono teritorijos ploto. Poligonų teritorijos kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija. 

Ar į karinių poligonų ribas patenka draustiniai? 

Tauragės ir Šilalės karinių poligonų teritorijos suformuotos taip, kad į jas draustiniai nepatenka.

Ar į karinių poligonų ribas patenka kultūros vertybės? 

Į Šilalės ir Tauragės karinių poligono teritorijas kultūros vertybės nepatenka. LDK valstybės sienos atkarpa yra šalia Tauragės karinio poligono teritorijos.

Kaip būtų kompensuojama gamtai padaryta žala?

Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, būtų įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

POLIGONŲ VYSTYMAS

Kaip vyks karinių poligonų steigimo darbai? 

Kariniai poligonai yra steigiami specialiuoju įstatymu.

Kariniai poligonai bus pradedami vystyti iš karto, kai tik jie bus įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka.

Naujų poligonų steigimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas. Į jų vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

Kokie statiniai bus įrengiami kariniame poligone? Koks plotas bus užstatomas?

Šilalės ir Tauragės kariniai poligonai yra skirti Lietuvos kariuomenės padalinių ir karinės technikos manevravimui ir taktiniam judėjimui, todėl juose būtų statomi tik pavieniai statiniai. Kariniai miesteliai šiuose kariniuose poligonuose statomi nebus.

Ar bus nustatytos karinių poligonų apsaugos zonos? Jei taip, kokio dydžio? Kokia veikla būtų ribojama?

Taip, Tauragės ir Šilalės karinių poligonų apsaugos zona apims 100 m pločio žemės juostą nuo poligonų sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos minsiterijos pritarimą. Daugiau informacijos čia.

Ar poligono teritorija bus aptverta?

Šilalės ir Tauragės poligonai nebus aptverti tvoromis, tačiau jie bus pažymėti įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba”) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus  ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

Kokie būtų poligono projekto įgyvendinimo terminai?

Poligonai bus vystomi per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatyme. Šiuo įstaymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinius poligonus ir sukurti jų veiklai reikalingą infrastruktūrą.   

TEISINIAI KLAUSIMAI

Kaip bus kompensuojama už sklypus?

Kiekvienas žemės sklypas yra vertinamas individualiai, o žemės savininkui už paimtą žemę kompensuojama pinigais rinkos verte (nustatyta individualiu turto vertinimu). Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui  bus pinigais atlyginama paimamoje žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė. Taip pat bus atlyginami visi  kiti nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir (ar) kitą turtą nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Ar bus reikalingas Savivaldybės tarybų pritarimas dėl karinių poligonų steigimo? Ar turės būti sudaromos sutartys su savivaldybėmis?

Įgyvendinant Valstybės gynimo tarybos nutarimą, Šilalės ir Tauragės kariniai poligonai steigiami įstatymu, todėl savivaldybių, į kurias pateks steigiami kariniai poligonai, tarybų pritarimai yra nereikalingi, sutartys su savivaldybėmis nepasirašomos.

MEDŽIOKLĖ

Ar šiuose poligonuose medžiotojų veikla bus uždrausta, priešingai nuo uogautojų ir grybautojų?

Karinėse teritorijose gyvūnų gausa turi būti reguliuojama, tačiau medžioklė jose yra ribojama pagal 2000-05-12 LR Vyriausybės nutarimą Nr.545.

Medžiotojų būreliams, naudojantiems medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotuose, kurie bus paimti visuomenės poreikiams, bendradarbiavimo sutartimis bus užtikrinta galimybė atlikti populiacijos gausos reguliavimo darbus šiuose poligonuose.

Ar būreliams / klubams, netekusiems medžioklės plotų, bus pasiūlyti kiti plotai? Ar jam būtų siūlomas kitas medžioklės ploto vienetas?

Nei vienas medžiotojų būrelis nebus uždaromas, nors daliai jų medžioklės plotai sumažės. Bus suteikiama pirmumo teisė gausos reguliavimui poligonų teritorijose būtent tiems medžiotojų būreliams, kurie praras medžioklės plotus. Su medžiotojais bus sudaromos bendradarbiavimo sutartys dėl populiacijos gausos reguliavimo darbų vykdymo poligonų teritorijose.

KITI KLAUSIMAI

Ar karių sveikatai nekils grėsmė treniruojantis afrikinio kiaulių maro užkrėstoje teritorijoje?

Afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu nuo užkrėsto šerno (gaišenų, kūno skysčių, medžioklės metu per užkrėstas priemones, nesaugiai paliktas maisto atliekas), tačiau kariuomenės atstovai tiesioginio kontakto su šernais neturėtų.

Siekdama išvengti afrikinio kiaulių maro viruso išplitimo Europoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė rekomendaciją dėl prevencijos priemonių: transporto priemonių, aprangos, avalynės dezinfekcijos biocidinėmis ir kitomis priemonėmis išvykstant po pratybų šiose teritorijose. Pažymime, jog visi kiti Lietuvos kariuomenės valdomi poligonai, kaip ir steigiami Tauragės ir Šilalės rajonuose, patenka į tą pačią II apribojimų taikymo zoną, todėl kariai yra nuolat instruktuojami, kaip elgtis pamačius nugaišusius gyvūnus.

Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodus. Pagal bendruosius ir specialiuosius kriterijus bus vertinama visa įmonės veikla ir nustačius, kad  įmonė vykdo bent vieną veiklą, pagal kurią patenka ir į esminių ir į svarbių subjektų kategorijas, ji bus priskiriama atitinkamai subjektų kategorijai.

Naujoji Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m.,  sveikatos patikrinimo įsigalios ir sveikatos tikrinimas bus pradedamas nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Karo prievolininkų šaukimas bus vykdomas sena tvarka.

Tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius.

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

Jei jaunuoliai, kurie studijuoja ir gyvena užsienyje paklius į šaukiamųjų sąrašus, pareiškę norą, jie galės:

• pasirinkti atlikti tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;
• atlikti tarnybą pagal kitas mokymo programas;
• sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėn. nuolatinei privalomajai karo tarnybai.

Nustatyta, kad tiems, kurie atlieka 6 mėn. tarnybą suteikiamos ne ilgesnės nei 9 kalendorinių dienų atostogos. Matematiškai gaunasi, kad už 2 mėnesius tarnybos priklausys po 3 dienas atostogų.

Atlikti tarnybą karo prievolininkai dažnai klausia, kokius daiktus galima pasiimti vykstant į tarnybą, o kurie yra draudžiami.

Dėl šios priežasties jiems pateikiama atmintinė, kurioje išdėstyti rekomenduojamų ir draudžiamų daiktų sąrašai. Atmintinė yra nuolat atnaujinama pagal poreikį ir gautas karo prievolininkų užklausas.

Į rekomendacijų sąrašą įtrauktas vandeniui atsparus laikrodis neturėtų stebinti, nes karo prievolininkai tarnyboje atlieka įvairias užduotis (pavyzdžiui, vandens kliūties įveikimą), kurių metu patys dažnai pasigenda tokių daiktų.

Gaunant dažnas užklausas, ar tokio pobūdžio laikrodžius galima naudoti, jie ir buvo įtraukti į rekomenduojamų, tačiau tikrai ne į privalomų daiktų sąrašą.

Esminių tarnybos ir karių karinio parengimo skirtumų pagal amžiaus grupes nėra.

Tačiau siekiamybė išlieka, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia būtų šaukiami asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų, kaip ir buvo iki šiol.

Asmenys, kurie bus 17 metų ir kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, būtų traukiami į šaukimo sąrašą, su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus.

Siekiama, kad 17 metų asmenys pasitikrintų sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, iki jų įtraukimo į šaukimo sąrašus.

Sulaukę 18 metų ir/arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Šešių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė yra pakankama, atsižvelgiant į karinės specialybės, kuriai rengiamas karo prievolininkas, karinio rengimo reikalavimus, kad karys įgytų pagrindinį karinį parengtumą, t.y. turėtų kariui būtinų žinių ir gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje.

Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.

Kita dalis privalomosios pradinės karo tarnybos karių tęstų tarnybą ir per 7–9 tarnybos mėnesius būtų rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos bei bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose.

• Pirma –  mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.
• Antra – diferencijuojama tarnybos trukmė. Kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius,  bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius.
• Trečia –  reikalingų specialistų pritraukimas. Tie jaunuoliai, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta  (pvz.,  aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai)  bus šaukiami atlikti tarnybą  trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę prisitraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
• Ketvirta –  savanoriški pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą turėtų  šiuos pasirinkimus:  arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais), arba 3 metų tarnyba pagal kitas mokymo programas. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, per 3 metus susidaro 45 savaitgaliai.
• Ilginama tarnyba aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, rezervo karius kviečiant kartotiniams mokymams iki 3 mėnesių reikiamų žinių bei įgūdžių atnaujinimui per visą tarnybos laikotarpį.

Pirmiausia, matome, kokioje dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje esame. Vertinome grėsmes ir rizikas, kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, todėl kėlėme sau klausimus – ar esame pasirengę, ar viską padarę, kad būtume saugūs?

Šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės poreikius. Todėl, įvertinę bendrą situaciją, matėme, jog būtina daryti pokyčius – visų pirma, galvojant apie krašto saugumą, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai mūsų visų saugumo labui.

Karo komendantūros (KK) veikia ir dabar. Tačiau vyksta reorganizacija. Anksčiau KK turėjo siauresnes funkcijas, o sujungus su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT), be karo prievolės administravimo prisidės ir Komendantinių vienetų rengimas.

Piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis gali artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Pasibaigus aktyviam registracijos periodui prie karo komendantūrų prisijungti norintys asmenys gali registruotis ir toliau.

Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, savo savivaldybėje rūpinsis svarbių objektų apsauga, įrenginės ir saugos kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto mobilizacijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas, Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.

Į komendantūras nebūtų priimti tikrosios karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo kariai, civiliniame mobilizaciniame personalo rezerve esantys asmenys, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai ir komendantinių vienetų šauliai  ir kiti asmenys, priklausantys organizacijoms, kurios paskelbus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi (Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kt.). Tokiems asmenims ir taip jau numatyta vieta Valstybės (tiek karinės tiek civilinės) gynybos struktūroje, o LŠS Komendantinių vienetų šauliai automatiškai yra priskirti savo savivaldybės komendantūros komendantiniam vienetui.

Pratybų ir mokymų metu rezervo kariai turės socialines ir kitas garantijas, kurios numatytos ir taikomos visiems kariams: bus mokamas kariams nustatytas tarnybinis atlyginimas arba išmokamas pagrindiniame darbe gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, aprūpinama apranga, maistu ir gyvenamąja patalpa, bus kompensuojamos kelionės išlaidos. Pratybų ir mokymų ar užduočių vykdymo metu rezervo kariai bus aprūpinami reikalinga ekipuote, ginkluote ir kitomis būtinomis tarnybai priemonėmis

Pilietiškų asmenų, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos karinį rengimą taikos metu karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) ir Kariuomenės mokymo institucijos.

Asmenys suregistruoti į Komendantinius vienetus, bus rengiami 3-10 dienų per metus, kviečiant į pratybas šio padalinio sudėtyje, kartu su kitais parengtojo rezervo kariais, numatytais į šiuos vienetus.

Pirmieji mokymai planuojami šių metų spalio-lapkričio mėnesiais ir truks 10 dienų nepertraukiamai. 2024 m. planuojama pašaukti 210 rezervistų.

Numatoma nustatyti žemesnius reikalavimus sveikatos būklei, juos tikrins Karinės sveikatos priežiūros įstaigos.

Bus vertinami Lietuvos kariuomenės poreikiai, t.y. į tarnybą priimamų individualios savybės, patirtis, parengimas, turima kvalifikacija (tinkamos sveikatos būklės, kurių veiksnumas nėra apribotas, kurie nėra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese ar pan.), tinkamumas pareigoms, į kurias planuojama juos skirti.

Per metus nepertraukiamam 10 d. baziniam kursui planuojama pašaukti nuo 1 iki 2 tūkst. rezervistų. Tačiau su kiti užsirašę ir atrinkti piliečiai bus kviečiami savo savivaldybėse į įvairius užsiėmimus, kur įgys žinių ir įgūdžių, būtinų Komendantinio vieneto kariui.

Visų specialybių ir išsilavinimo patriotiškai nusiteikę žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių ir įgūdžių yra laukiami komendantūrose.

Į komendantūras gali užsirašyti visi patriotiškai nusiteikę piliečiai. Vyrai ir moterys gali kreiptis į savo miesto komendantūras. Svarbu pabrėžti, kad į tarnybą komendantūroje žmonės bus priimti pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją, bei tinkamumą pareigoms, į kurias planuojama skirti.

Visgi pažymėtina, jog į komendantūras nebus priimti tikrosios karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo kariai, civiliniame mobilizaciniame personalo rezerve esantys asmenys, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai ir komendantinių vienetų šauliai ir kiti asmenys, priklausantys organizacijoms, kurios paskelbus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi (Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir kt.) ar neatitinka kariams keliamų bendrųjų reikalavimų (pilietybė, teistumas, veiksnumas).

Taip pat svarbu žinoti, kad tarnybos rezerve (komendantūroje) atlikimas neatleidžia nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tų, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Karo komendantūrą sudaro komendantas, jo pavaduotojas, štabas, įskaitant Karo prievolės ir komplektavimo personalą, ir komendantinis vienetas (savivaldybėje paprastai kuopa).

Komendantūra formuojama iš Profesinės karo tarnybos karių, Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, LŠS komendantinių šaulių, užsirašiusiųjų į komendantinius vienetus piliečių (parengtojo ir neparengtojo rezervo karių) ir bendra tvarka mobilizuojamų parengtojo rezervo karių (tuo atveju, jeigu neužtenka aukščiau išvardintų kategorijų karių).

Karo komendantūros (KK) reorganizuojamos ir jungiamos su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT). Taikos metu KK užtikrins karo prievolininkų administravimą, šaukimą į nenuolatinę privalomąją arba rezervo tarnybą, verbavimą į profesinę arba Savanoriškąją nenuolatinę karo tarnybą (SNKT). Taip pat jos rengs ir derins su savivaldybių administracijomis mobilizacijos, svarbių objektų apsaugos ir kitus planus, rengs Komendantinių vienetų rezervo karius.

Komendantūrų sukūrimo tikslas vykdyti pasirengimą mobilizacijai bei užnugario saugumo užtikrinimą. Nauda visuomenei yra jos saugumo užtikrinimas tiek siauresne prasme (savivaldybėse), tiek plačiąją – laiku mobilizuota ir aprūpinta Kariuomenė.

Be to Komendantiniai vienetai prie komendantūrų sudaro sąlygas aktyviems, patriotiškiems piliečiams rengtis ir prisidėti prie Valstybės gynimo

NKSC, kibernetinio saugumo subjektų patikrinimo metu, nustatęs Kibernetinio saugumo įstatymo pažeidimą (pavojingas, vidutinio pavojingumo ir nedidelio pavojingumo), gali taikyti vieną ar kelias įstatyme numatytas vykdymo užtikrinimo priemones:

Taikydamas bet kurią iš įstatyme nurodytų vykdymo užtikrinimo priemonių, NKSC atsižvelgia į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes ir į kitas įstatyme nustatytas sąlygas, kurios sunkintų arba lengvintų subjekto atsakomybę. Pavyzdžiui, atsakomybę sunkinančios aplinkybės būtų pažeidimo padarymas pakartotinai, subjektas neištaisė trūkumų pagal NKSC pateiktus nurodymus, trukdė  vykdyti kibernetinio saugumo audito ar stebėsenos pareigūno veiklą, slėpė padarytą pažeidimą ir kt. Ir atvirkščiai, subjekto atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra subjekto veiksmai, kuriais jis savo noru užkirto kelią turtinei ar neturtinei žalai atsirasti, atlygino padarytą žalą, pripažino pažeidimą ir padėjo NKSC patikrinimo metu ir kt.

Pagal Kibernetinio saugumo įstatymo reikalavimus tik esminio subjekto vadovas gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų bendrosios kompetencijos apylinkės teismo nutartimi. Prašymą nušalinti esminio subjekto vadovą pateikia NKSC (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 33 str.). Taip pat tik esminiam subjektui gali būti laikinai stabdoma teisė užsiimti dalimi esminio subjekto vykdomos veiklos ar visa jo vykdoma veikla arba teisė teikti paslaugas (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 32 str.).

Numatyta, kad NKSC vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatymu gali skirti baudas kibernetinio saugumo subjektams, kurių dydis skiriasi:

Visi kibernetiniai incidentai yra skirstomi į didelius, nedidelius ir vos neįvykusius incidentus.

Kibernetinio saugumo įstatyme nustatyta pareiga esminiams ir svarbiems subjektams pranešti NKSC ne tik apie didelį kibernetinį incidentą, bet ir apie kitus kibernetinius incidentus, taip pat nustatyta, koks turi būti pranešimo apie incidentą turinys.

Nauja redakcija išdėstytame Nacionaliniame kibernetinių incidentų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ detalizuojami didelio incidento požymiai, kibernetinių incidentų valdymo ir informavimo apie juos procesai.

Pagal Nacionalinį kibernetinių incidentų valdymo planą, apie didelį kibernetinį incidentą kibernetinio saugumo subjektai NKSC privalės pranešti per 24 val., o per 72 val. pateikti išsamų incidento pranešimą. Apie nedidelį kibernetinį incidentą informaciją pateikti reikės per ne vėliau kaip 72 val. Kibernetinio incidento valdymas baigiamas, kai subjektai pateikia galutinę ataskaitą (per 1 mėnesį nuo incidento registravimo). NKSC gali prašyti pateikti tarpines ataskaitas (pvz., tarpinę atitinkamų atnaujintų padėties duomenų ataskaitą, pažangos ataskaitą).

Atkreipiame dėmesį, kad kibernetinio saugumo subjektai privalės informuoti NKSC apie įvykusius kibernetinius incidentus, tačiau kiti asmenys (kuriems Kibernetinio saugumo įstatyme nėra nustatytos pareigos teikti tokią informaciją) pranešti apie kibernetinius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius kibernetinius incidentus galės savanoriškai.

NKSC pradėjo kurti naują centralizuotą nacionalinę kibernetinių incidentų valdymo platformą, kuri palengvins ir automatizuos informacijos pateikimą, o ateityje taps pagrindiniu informacijos apie kibernetinius incidentus pateikimo kanalu.

Atkreipti dėmesį į Kibernetinio saugumo įstatymą turi tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie veikia viename iš Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytų ypatingos svarbos ir kituose itin svarbiuose sektoriuose. Kitas svarbus kriterijus, kuris bus vertinamas – juridinio asmens dydis: kibernetinio saugumo įstatymo prieduose nurodytuose sektoriuose veikiantis asmuo patenka į įstatymo reguliavimo sritį, jei jis yra didelė ar vidutinė įmonė pagal  Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (vertinamas vidutinių įmonės darbuotojų skaičius, metinės pajamos, balanse nurodyto turto vertė).

Išskyrus tam tikras išimtis, Kibernetinio saugumo įstatymas netaikomas mažoms ir labai mažoms įmonėms. Išimtys susijusios su tokių įmonių teikiamomis paslaugomis ar produktais, kurie yra kritiškai svarbūs valstybės gyvenimui, pavyzdžiui, kai tokios įmonės yra vieninteliai paslaugų teikėjai arba kai paslaugų teikimo sutrikimas gali turėti reikšmingų pasekmių visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai ir pan.

NKSC, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytais subjektų identifikavimo kriterijais (bendraisiais ir specialiaisiais), identifikuoja kibernetinio saugumo subjektus ir įtraukia juos į Kibernetinio saugumo subjektų registrą iki 2025 m. balandžio 17 d. Subjektų identifikavimo metu vertinama įvairių šaltinių informacija (pavyzdžiui, gauta iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, pačių identifikuojamų subjektų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, ir kt.), siekiant patikrinti jų atitikimą Kibernetinio saugumo įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams. Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, įvertinant visą įmonės vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas.

Identifikuotiems kibernetinio saugumo subjektams bus išsiunčiami pranešimai, informuojant juos apie patekimą į Kibernetinio saugumo subjektų registrą iki 2025 m. balandžio 17 d.

Kibernetinio saugumo reikalavimai nustatyti aktualia redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“.  Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintas ne tik Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, bet ir kitos tvarkos, kurios tampa aktualios į Kibernetinio saugumo subjektų registrą patekusiems kibernetinio saugumo subjektams: Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas, Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodika, Vykdymo užtikrinimo priemonių taikymo kibernetinio saugumo subjektams tvarkos aprašas. 

Į Kibernetinio saugumo subjektų registrą patekę kibernetinio saugumo subjektai kibernetinio saugumo reikalavimus turės įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Kiekvienas juridinis ir fizinis asmuo, vadovaudamasis Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytais identifikavimo kriterijais, gali pats įsivertinti galimybę tapti kibernetinio saugumo subjektu nelaukdamas NKSC pranešimo. Šablonas, kuris gali padėti įsivertinimo procese, gali būti peržiūrėtas Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje https://kam.lt/wp-content/uploads/2023/05/NIS2_Identifikavimo-kriterijai.pdf . NKSC interneto svetainėje adresu https://www.nksc.lt/kssregistras/  taip pat galima pasitikrinti tikimybę tapti kibernetinio saugumo subjektu.

Siūlome kiekvienai organizacijai nedelsti ir jau dabar patiems preliminariai įsivertinti Kibernetinio saugumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų aktualumą. Nepriklausomai nuo to, ar organizacija bus įtraukta į  Kibernetinio saugumo subjektų registrą, rekomenduojame vadovautis įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais minimaliais kibernetinio saugumo reikalavimais bei rūpintis savo organizacijos kibernetinio saugumo higiena.

Pagal 2023 m. Lietuvos kibernetinio saugumo būklės ataskaitą, pernai metais NKSC registravo 2 378 kibernetinius incidentus. Palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų incidentų skaičius sumažėjo 30 proc., tačiau 12 proc. augo pavojingesnių – vidutinės kategorijos incidentų skaičius. Didžiausią žalą darė elektroninius duomenis užšifruojančių ir išpirkos reikalaujančių kenkimo programinio kodo virusai, DDoS atakos, tiekimo grandinės atakos ir socialinės inžinerijos principais sukurtos atakos.

Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad kibernetinio saugumo subjektai imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, siekdami valdyti savo informacijos saugumo riziką. Vienas iš kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų kibernetinio saugumo subjektams, yra užtikrinti tiekimo grandinės saugumą.

Kibernetinio saugumo subjektai privalės nuolat stebėti ir peržiūrėti visus aspektus, kylančius iš savo ir tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų sutartinių santykių. Kibernetinio saugumo subjektai privalės reikalauti ir įsitikinti, jog tiekėjai  atitinka kibernetinio saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, turi incidentų valdymo planus, atitinkamus saugumo sertifikatus, įvykus kibernetiniam incidentui bendradarbiaus su kibernetinio saugumo subjektu ir pan. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad bus daug organizacijų, veikiančių  vieno ar daugiau kibernetinio saugumo subjektų tiekimo grandinėje. Tokioms organizacijoms naujasis teisinis reguliavimas turės netiesioginį poveikį.

Kibernetinio saugumo subjektų identifikavimo pagal specialiuosius kriterijus metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“, numatyta, kad vienas iš specialiųjų kriterijų skirtas identifikuoti esminio subjekto tam tikrai teikiamai paslaugai ir (ar) vykdomai veiklai įtaką turinčius subjektus, kuriems teikiant paslaugą ilgiau nei 12 mėn. jie tampa esminiu ar svarbiu subjektu.

TIS 2 direktyvoje numatyta, kad iš kibernetinio saugumo subjektų grupės išskiriamai specialiajai subjektų grupei:

• DNS paslaugų teikėjui;
• aukščiausio lygio domenų vardų registravimo paslaugas teikiančiam subjektui;
• debesijos paslaugų teikėjui;
• duomenų centrų paslaugų teikėjui;
• paskirstytojo turinio teikimo tinklo paslaugų teikėjui;
• valdomų paslaugų teikėjui;
• valdomų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjui;
• elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui;
• interneto paieškos sistemų ir socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugų teikėjui,

gali būti tiesiogiai taikomi Europos Komisijos priimami įgyvendinamieji teisės aktai (TIS 2 direktyvoje numatyta, kad Europos Komisija gali priimti teisės aktus ir dėl kitų subjektų).

Europos Komisija 2024 m. spalio 17 d.  priėmė tiesioginio taikymo įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/2690, skirtą minėtai specialiųjų subjektų  grupei ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams. Šis reglamentas nustato TIS 2 direktyvos taikymo taisykles, susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techniniais ir metodiniais reikalavimais ir apibrėžia išsamesnius atvejus, kuriais kibernetinis incidentas laikomas dideliu. Šis reglamentas (ES) 2024/2690 įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d.

Specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento, privalės užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 14 str. 4 d.), o pranešdamas apie incidentus turės laikytis tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Reglamento (ES) 2024/2690 reikalavimų.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) rengia įgyvendinimo gaires, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms ir specialiesiems subjektams irpatikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams įgyvendinti Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatytus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninius ir metodinius reikalavimus. Šiose gairėse bus siekiama pateikti:

- papildomus patarimus ir rekomendacijas, į ką atsižvelgti įgyvendinant vieną ar kitą reikalavimą, ir išsamesnius paaiškinimus apie teisės akto tekste vartojamas sąvokas ir terminus;

- įrodymų, kuriais remiantis galima bus įvertinti, ar reikalavimas įvykdytas, pavyzdžius;

- lenteles, kuriose Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

Į Kibernetinio saugumo subjektų registrą įtraukti kibernetinio saugumo subjektai privalo užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms, nustatytoms:

1) Nauja redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“;

2) Europos Komisijos priimtame ir tiesiogiai taikomame  įgyvendinamajame teisė akte. Šis teisės aktas  aktualus Kibernetinio saugumo įstatyme išskirtiems specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, DNS paslaugų teikėjams, aukščiausio lygio domenų vardų registro paslaugas teikiantiems subjektams, debesijos paslaugų teikėjams, duomenų centrų paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, nurodytiems įstatymo 13 str. 3 d. 1 p.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatyti konkretūs kibernetinio saugumo reikalavimai, kurie apima kibernetinio saugumo politiką, gaires ir procedūras, skirtas užtikrinti organizacijos tinklų ir informacinių sistemų saugumą bei duomenų apsaugą. Tai apima tokias sritis kaip darbuotojų mokymai, veiklos tęstinumo ir incidentų valdymo planai, trečiųjų šalių valdymas ir kt. 

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše atitinkamose srityse taip pat nustatyti techniniai reikalavimai, taikomi kibernetinio saugumo subjektams. Šie reikalavimai apima tokias sritis kaip tinklo saugumą, duomenų šifravimą, pažeidžiamumų valdymą ir kt.

Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nustatytiems kibernetinio saugumo reikalavimams atitikti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kibernetinio saugumo subjektas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento kibernetinio saugumo reikalavimus turės įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento, privalės užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį tik Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 14 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2024/2690 nenustato pereinamojo laikotarpio terminų, jame nustatyti reikalavimai kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms bus privalomi nuo specialiojo subjekto ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento.

Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 taip pat apibrėžti išsamesni atvejai, kuriais remiantis kibernetinis incidentas laikomas dideliu (žr., Kibernetinio saugumo įstatymo 18 str. 3 d.), todėl specialusis subjektas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, pranešdamas apie incidentus, turi laikytis tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Reglamento (ES) 2024/2690 reikalavimų.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) rengia įgyvendinimo gaires, kuriomis siekiama padėti ES valstybėms narėms, specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams įgyvendinti Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690 nustatytus kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių techninius ir metodinius reikalavimus. Šiose gairėse bus siekiama pateikti:

• papildomus patarimus ir rekomendacijas, į ką atsižvelgti įgyvendinant vieną ar kitą reikalavimą, ir išsamesnius paaiškinimus apie teisės akto tekste vartojamas sąvokas ir terminus;
• įrodymų, kuriais remiantis galima bus įvertinti, ar reikalavimas įvykdytas, pavyzdžius;
• lenteles, kuriose Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatyti reikalavimai bus  susieti su Europos ir tarptautiniais standartais bei nacionaliniais teisės aktais.

NKSC identifikuoja kibernetinio saugumo subjektus ir įtraukia juos į Kibernetinio saugumo subjektų registrą iki 2025 m. balandžio 17 d.

NKSC, identifikuodamas esminius ir svarbius kibernetinio saugumo subjektus, vertina iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją: pačių identifikuojamų subjektų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, savivaldybių įmonių ir savivaldybių įstaigų. Kibernetinio saugumo subjektai Kibernetinio saugumo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytiems sektoriams, subsektoriams ir subjekto rūšiai priskiriami pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, įvertinant visą įmonės vykdomą veiklą ir teikiamas paslaugas.

Esminių ir svarbių subjektų identifikavimo procese taip pat dalyvauja už atitinkamą veiklos sektorių atsakingos ministerijos. Subjektai taip pat turės teisę pateikti savanorišką prašymą būti įregistruotais Kibernetinio saugumo subjektų registre.

Identifikuoti kibernetinio saugumo subjektai apie patekimą į Kibernetinio saugumo subjektų registrą bus informuojami pranešimu iki 2025 m. balandžio 17 d.

Gavus patvirtinimą iš NKSC, jog subjektas buvo įtraukas į kibernetinio saugumo subjektų registrą, reikės atlikti tam tikrus darbus. Pirmiausia, subjektas turės prisijungti prie Kibernetinio saugumo informacinės sistemos (KSIS) ir pateikti duomenis bei informaciją apie savo veiklą, teikiamų paslaugų pobūdį, veiklos sektorių, įmonės dydį, pajamas, kt.

Nauja redakcija išdėstytame Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu  Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatytiems kibernetinio saugumo reikalavimams atitikti yra nustatytas pereinamasis laikotarpis. Kibernetinio saugumo subjektas nuo patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento kibernetinio saugumo reikalavimus turės įgyvendinti per 12 mėn., o atitinkamuose Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo punktuose nustatytus techninius kibernetinio saugumo reikalavimus – per 24 mėn. (žr., Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo 71 ir 72 p.).

Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2024/2690, tiesiogiai taikomame tik specialiesiems subjektams ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, pastariesiems bus privaloma užtikrinti savo naudojamų tinklų ir informacinių sistemų atitiktį reglamente nurodytoms kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėms nuo tokio subjekto patekimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą momento.

1. Kodėl reikia pertvarkyti šaukimo sistemą?

Pirmiausia, matome, kokioje dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje esame. Vertiname grėsmes ir rizikas kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, todėl keliame sau klausimus – ar esame pasirengę, ar viską padarę, kad būtume saugūs?

Šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės poreikius. Todėl, įvertinę bendrą situaciją, matome, jog būtina daryti pokyčius – visų pirma, galvojant apie krašto saugumą, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai, mūsų visų saugumo labui.

2. Kokie esminiai šaukimo sistemos pertvarkymo siūlymai?

• Pirma –  mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.

• Antra – diferencijuojama tarnybos trukmė. Kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius, bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius.

• Trečia –  reikalingų specialistų pritraukimas. Tie jaunuoliai, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta  (pvz.,  aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai)  bus šaukiami atlikti tarnybą  trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę prisitraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

• Ketvirta –  savanoriški pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą turėtų  šiuos pasirinkimus:  arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais), arba 3 metų tarnyba pagal kitas mokymo programas. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, per 3 metus susidaro 45 savaitgaliai.

• Ilginama tarnyba aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, rezervo karius kviečiant kartotiniams mokymams iki 3 mėnesių reikiamų žinių bei įgūdžių atnaujinimui per visą tarnybos laikotarpį.

3. Ar 6 mėn. trukmė pakankama tinkamai paruošti karį?

Šešių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė yra pakankama, atsižvelgiant į karinės specialybės, kuriai rengiamas karo prievolininkas, karinio rengimo reikalavimus, kad karys įgytų pagrindinį karinį parengtumą, t.y. turėtų kariui būtinų žinių ir gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje.

Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.

Kita dalis privalomosios pradinės karo tarnybos karių tęstų tarnybą ir per 7–9 tarnybos mėnesius būtų rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos bei bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose.

4. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp jaunuolių, kurie į tarnybą ateina, sakykime, iškart po mokyklos baigimo, ir vyrų, kurie tarnauti prisijungia vėliau? Ar lengviau paruošti karį, kuris yra 18-20 metų amžiaus, ar tai neturi didelio skirtumo?

Esminių tarnybos ir karių karinio parengimo skirtumų pagal amžiaus grupes nėra.

Tačiau siekiamybė išlieka, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia būtų šaukiami asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų, kaip ir buvo iki šiol.

Asmenys, kurie bus 17 metų ir kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, būtų traukiami į šaukimo sąrašą, su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus.

Siekiama, kad 17 metų asmenys pasitikrintų sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, iki jų įtraukimo į šaukimo sąrašus.

Sulaukę 18 metų ir/arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

5. Kokius daiktus atvykdami atlikti tarnybos turi turėti jaunuoliai? Kokius daiktus rekomenduojama turėti?

Atlikti tarnybą karo prievolininkai dažnai klausia, kokius daiktus galima pasiimti vykstant į tarnybą, o kurie yra draudžiami.

Dėl šios priežasties jiems pateikiama atmintinė, kurioje išdėstyti rekomenduojamų ir draudžiamų daiktų sąrašai. Atmintinė yra nuolat atnaujinama pagal poreikį ir gautas karo prievolininkų užklausas.

Į rekomendacijų sąrašą įtrauktas vandeniui atsparus laikrodis neturėtų stebinti, nes karo prievolininkai tarnyboje atlieka įvairias užduotis (pavyzdžiui, vandens kliūties įveikimą), kurių metu patys dažnai pasigenda tokių daiktų.

Gaunant dažnas užklausas, ar tokio pobūdžio laikrodžius galima naudoti, jie ir buvo įtraukti į rekomenduojamų, tačiau tikrai ne į privalomų daiktų sąrašą.

6. Ar pagal naująjį projektą nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekantys jaunuoliai turės teisę į atostogas. Kokio jos bus ilgio, jei jaunuolis tarnaus 6 mėn. arba 9 mėn.?

Pagal naująjį projektą yra numatoma, kad tiems, kurie atlieka 6 mėn. tarnybą priklausys ne ilgesnės nei 9 kalendorinių dienų atostogos. Matematiškai gaunasi taip, kad už 2 mėnesius tarnybos priklausys po 3 dienas atostogų.

7. Jei lietuvis studentas studijuoja ir gyvena užsienyje, kaip jis turėtų/galėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą?

Jei jaunuoliai, kurie studijuoja ir gyvena užsienyje paklius į šaukiamųjų sąrašus, pareiškę norą, jie galės:

• pasirinkti atlikti tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;
• atlikti tarnybą pagal kitas mokymo programas;
• sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėn. nuolatinei privalomajai karo tarnybai.

8. Kokia yra pozicija dėl moterų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą?

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

9. Koks visuomenės procentas būtų parengtas aktyviam rezervui įvykdžius siūlomus pakeitimus?

Tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius.

10. Kada įsigalios naujoji Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija?

Naujoji Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija kartu su šaukimo reforma įsigalios ir šaukimas nauja tvarka bus vykdomas nuo 2026 m. sausio 1 dienos. Reikalavimai dėl asmenų, kuriems sukaks 17 m.,  sveikatos patikrinimo įsigalios ir sveikatos tikrinimas bus pradedamas nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Karo prievolininkų šaukimas bus vykdomas sena tvarka.

Pasikeisti paskyrų slaptažodžius į saugius (ne mažiau 12 simbolių, iš kurių – didžiosios, mažosios raidės, specialūs simboliai ir skaičiai), kur įmanoma – įgalinkite ir naudokite kelių faktorių autentifikavimą („Google“, „Microsoft“, „Facebook“ paskyrose, kt.).

Įsidiegti visus programinės įrangos atnaujinimus, naudoti antivirusines programas. Ši rekomendacija galioja tiek naudojant „Windows“ sistemas, tiek „Android“, „iOS“, „Linux“, „OSx“, kt.

Išjungti įrenginiuose esančius automatinius prisijungimus prie „bluetooth“, „wifi“ (angl. auto discovery/connection). Prisijungus prie viešo belaidžio tinklo ir nenaudojant VPN paslaugos, vengti jungtis prie paslaugų ir platformų, kurioms reikalingas autentifikavimas, pvz., el.bankininkystės, socialinių tinklų, el. paštas ir pan. Rekomenduojama prie nemokamo belaidžio tinklo jungtis tik būtiniausiais atvejais.

Vengti atidaryti neaiškias nuorodas, gautas trumposiomis žinutėmis, el. paštu, kt. Visada tikrinti nuorodų autentiškumą ir prie paslaugų jungtis tik per oficialias interneto svetaines.

Pastebėjus anomalijų, apie jas pranešti NKSC Kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected] ar telefonu 1843.

Finansiškai, pervesdami pinigus organizacijoms, kurios renką paramą. Tačiau būkite budrūs, nes šiuo metu daugėja asmenų norinčių pasipelnyti apsimesdami aukų surinkėjais.

Apačioje pateikiamas patikimų paramos rinkėjų sąrašas.

Prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti tiek savanoriaujant, tiek paremiant finansiškai: 

•  Lietuvos Raudonasis Kryžius
•  Lietuvos Caritas
•  Maltiečiai
•  Maisto bankas
•  Gelbėkit vaikus
•  Stiprūs kartu

Lėšos humanitarinei pagalbai nuo karo Ukrainoje besitraukiantiems ukrainiečiams renkamos puslapyje www.aukok.lt.

Stiprūs kartu renka lėšas ukraniečių apgyvendinimui Lietuvoje organizuoti.

Blue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams.

1K paramos fondas renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti bei humanitariniams projektams.

Platformoje United24 Ukrainai galima aukoti iš viso pasaulio, aukas skiriant konkrečiai sričiai. Lėšos keliauja į Ukrainos Nacionalinį banką ir atitinkamai pagal paramos paskirtį paskirstomos į atsakingų Ukrainos institucijų biudžetus.

LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga renka paramą Ukrainos karių šeimoms.

• Paremti galite lėšų pervedimu:
• Gavėjas: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.
• Banko sąskaita: Nr. LT367300010002469222.
• Paramos paskirtis: „Parama Ukrainos karių šeimoms“.
• PayPal.me/Birutietes ([email protected]).
• Kontaktinė informacija: [email protected], mob. tel. nr. +370 630 21434.

Kitokie pagalbos būdai

Pagalbą priima Vilniaus miesto savivaldybė. 

Apie kraujo poreikį Ukrainai skelbiama puslapyje www.kraujodonoryste.lt

Galintys priimti Ukrainos gyventojų augintinius, registruokitės www.lietuvagyvunams.com

Daugiau informacijos galite rasti: https://www.ltua.lt.

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia: kad galėtume  apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Todėl mažiausiai 3 paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti paruošti vartoti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.

Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).  

Vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis, ir sukraukite į išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

• Žibintuvėlis su papildomais elementais
• Svarbūs dokumentai: gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo ir turto nuosavybės dokumentai
• Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
• Radijo imtuvas su papildomais elementais
• Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
• Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
• Papildomas maistas, jei yra specialiųjų poreikių
• Mechaninis konservų atidarytuvas
• Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
• Kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnos servetėlės
• Žaislai ir (ar) knygos vaikams
• Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
• Tualetiniai reikmenys: rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
• Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
• Kaukė nuo dulkių
• Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę
• Pieštukas ir popierius
• Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
• Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
• Pirmosios pagalbos vaistinėlė
• Šeimos nariams būtini medikamentai

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų susitarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.

Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.  

Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu www.lt72.lt

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų

Patarimus, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje, rasite LR SAM ir Paramos vaikams centro vizuale.

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

• Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
• Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

• Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
• Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
• Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
• Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
• Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
• Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
• Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
• Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
• Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

• Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
• Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
• Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
• Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
• Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
• Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
• Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
• Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Primename, kad mūsų mobilieji telefonai jau seniai nėra vien telefonai. Juose pilna įvairių programėlių. Bet įsidiekite tik tas, kurių jums reikia, o nenaudojamas išjunkite. Įsidiegdami programėles kritiškai įvertinkite, kokius leidimus pasiekti jūsų įrenginyje esančius duomenis jai duodate.

Lietuvoje nuo 2016 m. veikia Nacionalinio kibernetinio saugumo centas, o pernai, 2021 m. veiklą pradėjo Regioninis kibernetinės gynybos centras. 

Siekiant užtikrinti saugų ryšį tarp Lietuvos kariuomenės padalinių  2019 m. įkurtas Ryšių ir informacinių sistemų batalionas. Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai visada kviečiami prisijungi. Informacija apie darbo pasiūlymus skelbiama www.nksc.lt.

Šiuo metu svarstoma hibridinio debesies idėja, kad tam tikri resursai būtų laikomi debesijos paslaugų teikėjų infrastruktūroje. 

Šiuo metu prioritetas skiriamas dabartinių ryšių saugumo ir patikimumo didinimui. Dabartiniai Lietuvos ryšiai bei internetas yra gerai diversifikuoti, didelės spartos ir pralaidos, taip pat yra jų apsaugos nuo atakų priemonės, kurios toliau didinamos. 

Tarptautinius sujungimus užtikrina privačios įmonės, kurios turi tęstinumo planus.

Yra žinomos tiek valstybinių, tiek nevalstybinių duomenų centrų lokacijos, taip pat derinamos galimybės naudotis užsienyje esančiais užsienio kapitalo įmonių duomenų centrais. 

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai kartu su kitomis tarnybomis atidžiai stebi situaciją ir keičiasi informacija su partneriais. Taip pat Regioninis kibernetinės gynybos centras stiprina tiek Lietuvos, tiek regiono partnerių gebėjimus užtikrinti valstybės ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinį saugumą. 

Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje kol kas yra stabili, tačiau kibernetinių incidentų rizika yra didelė, ypač, prieš Lietuvos ypatingos svarbos informacines infrastruktūras ir valstybės informacinius išteklius. 

Pastebėjus sutrikimus prašoma nedelsiant pranešti NKSC kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected] arba telefonu 1843.

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo, bei transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą.

Dėl būtinų eksporto licencijų paramai išvežti (susiję tik su dvejopos paskirties bei strateginės paskirties prekėmis, pvz., šarvinės liemenės, šalmai, kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kontaktais: Aušra Šablinskienė, tel. 8 659 15769, el. p. [email protected].

Visų pirma, kviečiame susipažinti ir žinoti:

• Lietuvos kariuomenės uniformą.
• Lietuvos kariuomenės turimą ginkluotę.

Apie priešo uniformos ir technikos atpažinimą rasite leidiniuose: 

• „Ką turime žinoti apie pasipriešininmą: aktyvių veiksmų gairės“.
• „Pilietinis pasipriešinimas: kaip identifikuoti priešą“.

Įgyti bazinių karinių žinių galite šiais būdais:

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Taip pat galite prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir dalyvauti jos veikloje.

Pastebėjus skleidžiamą propagandą, kurioje:

• kurstoma nesantaika prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę;
• viešai pritariama tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, t. y. taikoma ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Praneškite Virtualiam patruliui el. paštu: [email protected] arba Facebook žinute: www.facebook.com/policijosvirtualuspatrulis

Laiške ar žinutėje pateikite šią informaciją:

• trumpą aprašymą;
• ekrano nuotrauką (print screen);
• įrašo nuorodą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsniu – Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gresia laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. t.y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 107-2 straipsnis taikomas ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Patarimas visiems – būti racionaliems ir tęsti savo įprastus kasdienius darbus. Ribokite naujienų srautą, remkitės oficialiais ir patikimais informacijos šalitiniais, eikite pasivaikščioti ar kitaip aktyviai leiskite laiką. Itin didelis neigiamų naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką mūsų emocinei būklei ir produktyvumui.

Visų pirmą, galite prisijungti prie Lietuvos kariuomenės ir atlikti tarnybą joje. Galimi tarnybos būdai:

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Taip pat galite prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir dalyvauti jos veikloje.

Karo ar kitos kilusios krizės atveju jūs galite būti naudingas pačiais įvairiausiais būdais. Apie tai informaciją galite rasti: https://kam.lt/valstybes-instituciju-ir-pilieciu-pasirengimas-gynybai/

Jeigu Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, gautumėte šaukimą atlikti karo tarnybą. Gavus šaukimą nuvykite į regioninį karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ar poskyrį. Apie šaukimą kiekvieną karo prievolininką papildomai asmeniškai informuos už karo prievolės administravimą atsakingi kariuomenės padaliniai.

Informacija apie aktyvųjį rezervą pateikiama: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/aktyvusis-rezervas/44

Kiekvienas asmuo, įgijęs ginklą savigynai, sportui ar medžioklei, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Ją aprašo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Remiantis įstatymu perduoti asmeninį ginklą draudžiama.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra. Esame galingiausio karinio aljanso NATO dalis. Šiuo metu NATO ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.

Visų pirma, Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.

Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose.

Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja kariuomenė.

Narystė organizacijoje, kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narės vadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva – patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.

Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO oro erdvės vientisumą ir saugumą.

NATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvai realizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvai rūpimas problemas.

Be to, Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje.

Taip. Aljansas gina ir užtikrina tiktai laisvų ir nepriklausomų valstybių saugumą, todėl gerbia jų laisvą valią apsispręsti ir pasitraukti iš organizacijos. Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse.

Sąvoka „NATO kariuomenė” arba „NATO pajėgos” gali klaidinti, nes NATO neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena NATO narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.

Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.

NATO yra įsipareigojusi vykdyti „atvirų durų” politiką. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, bet kuri Europos šalis, atitinkanti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus, gali, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu, prisijungti prie NATO.

Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – koordinuoti ir plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse.

NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

Svarbiausias NATO tikslas – visomis politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų jos narių laisvę ir saugumą. Šį tikslą sudaro trys kertinės užduotys: kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su partnerėmis.

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje Mūsų kontaktai | Karys.lt). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei taip nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu įgyti karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami pasirinkdami tarnybos būdą.

• Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
• Kario savanorio tarnyba.
• Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
• Tarnyba karo komendatūrose.

Įgiję pagrindinį karinį parengtumą karo prievolininkai priskiriami Lietuvos kariuomenės parengtajam personalo rezervui.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį.

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas priima sprendimą išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją. Gali būti skelbiama dalinė arba visuotinė mobilizacija.

Daugiau informacijos apie mobilizaciją galite rasti čia bei leidinyje „Ar žinai, kas yra mobilizacija ir kaip elgtis mobilizacijos atveju?“.

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms. Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Daugiau informacijos apie mobilizaciją galite rasti čia bei leidinyje „Ar žinai, kas yra mobilizacija ir kaip elgtis mobilizacijos atveju?“.

Išsamią informaciją kaip aktyvinti perspėjimo funkciją telefonuose, kad gautumėte perspėjimo pranešimus galite rasti https://lt72.lt/telefono-nustatymai-aktyvinti-perspejimo-funkcija-telefonuose-kad-gautumete-perspejimo-pranesimus/.

Detali informacija apie esamas priedangas bei kolektyvinės saugos pastatus yra pateikta interneto svetainėje https://lt72.lt/kolektyvines-apsaugos-statiniai-priedangos-ir-rusiai/ .

Krašto apsaugos ministerija, skatindama visuomenei naudingą ir nesavanaudišką veiklą, tiesiogiai prisidedančią prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai, kasmet nustato prioritetines tų metų bendradarbiavimo temas.

Nevyriausybinėms organizacijoms yra galimybė gauti dalinį finansavimą metų trukmės veiklos programoms vykdyti. Kiekvienų metų pradžioje skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, komisija atrenka krašto apsaugos prioritetus ir reikalavimus atitinkančias programas ir sudaromos dvišalės sutartys dėl programų vykdymo, dalinio finansavimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ir atsiskaitymo tais pačiais metais.

Visa informacija apie programų finansavimą ir nustatytą tvarką skelbiama čia: https://kam.lt/veiklos-programu-finansavimas/.

Patikimumo deklaracija – Viešųjų pirkimų tarnybos išduodamas dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens ar juridinių asmenų finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą ir gebėjimą vykdyti konkretaus NATO konkurso sąlygas.

Išsamesnė informacija pateikta https://vpt.lrv.lt/lt/nuorodos/nato-konkursai/

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – Valstybės saugumo departamento išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis asmuo yra įvykdęs visus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus konkrečiam įslaptintam sandoriui vykdyti.

Išsamesnė informacija pateikta https://www.vsd.lt/paslapciu-apsauga/leidimai-dirbti-su-paslaptimis/juridiniams-asmenims/.

Darbdaviams, kurie įdarbins ar yra įdarbinę asmenį, atlikusį privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus baigusį karo prievolininką, gali būti skirta subsidija šių asmenų darbo užmokesčio išlaidoms iš dalies kompensuoti. 

Darbdaviams subsidija mokoma tik po to, kai šauktinis grįžo į savo darbo vietą atlikęs devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ir tiems darbdaviams, kurie per tris mėnesius nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo įdarbina tarnybą atlikusius prievolininkus.

Subsidija mokama šešis mėnesius. Subsidijuojama iki 100 procentų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, bet neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Daugiau informacijos: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.418337/asr

Įstatymai garantuoja valstybės paramą kariams, kurių sveikata sutriko tarnyboje, t. y. nemokamą gydymą, ligos išmokas, mokamas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų, jeigu ligos išmokų nemoka „Sodra“ pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, taip pat vienkartines kompensacijas, jei nustatomas priežastinis ryšys tarp traumos ir tarnybos pareigų vykdymo.

Informacija apie nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams taikomas socialines garantijas pateikta tinklalapyje www.kam.lt (skiltyje Personalo politika/Socialinė sauga/Socialinės garantijos/NPPKT karių socialinės garantijos) arba randama paspaudus šią nuorodą.

Asmeniui, kurio automobiliui padaryta žala dėl NATO valstybės karinio personalo veiksmų kaltės, jei automobilis apdraustas kasko draudimu, patartina iš karto kreiptis į atitinkamą draudimo bendrovę, kuri ir atlygins patirtą žalą.

Asmuo, kuriuo automobilis neapdraustas kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją (Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius), taip pat elektroniniu paštu [email protected] arba [email protected]  ir pateikti kuo išsamesnę informaciją (dokumentus) apie įvykį ir patirtą žalą (prašymą atlyginti padarytą žalą, įvykio aplinkybių ir žalos aprašymą, autoįvykio deklaraciją, automobilio remonto sąskaitas, sąmatas, nukentėjusiojo asmens ryšio duomenis, kt.).

Gyventojas, pastebėjęs karinės technikos padarytą žalą keliui, turėtų pranešti kelio savininkui (valdytojui) ir pateikti visą jam žinomą informaciją dėl žalos padarymo aplinkybių. Jei nežinomas kelio savininkas ar valdytojas, informaciją galima pateikti savivaldybės administracijai.

Kelio savininkas (valdytojas) dėl karinės technikos padarytos žalos keliui turėtų kreiptis į karines pratybas organizuojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Jei institucija nežinoma, turėtų būti kreipiamasi elektroniniu paštu [email protected]  arba [email protected]. Prašytume pateikti kuo išsamesnę informaciją apie žalą, jos padarymo aplinkybes ir nuotraukų.

Išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui karo prievolininkai vyrai nuo 18 iki 60 metų regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) privalo informuoti apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Asmenys, neįvykdę karo prievolininko pareigų, baudžiami bauda nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, administracine tvarka galima bausti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.

Tarnyba atidedama einamiesiems metams aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienoms studijoms (profesinio bakalauro ir bakalauro, magistro, daktaro, laipsnio nesuteikiančioms). Jei pateksite į šaukiamųjų sąrašus, prašymą atidėti tarnybą bei studento statusą įrodančius dokumentus reikės pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (www.karys.lt/kontaktai) tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu.

Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu reiškia siuntimą registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/ arba e. pristatymas https://epristatymas.post.lt/pagrindinis) .

Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos. Pažymėtina, jog vien tik pats išvykimas į užsienio valstybę neatleidžia nuo karo prievolės.

Išvykus į užsienį studijų arba kitiems tikslams ilgiau nei 6 mėn., regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) būtina pranešti savo faktinę gyvenamąją vietą ir ryšio duomenis. Tai galima padaryti ir elektroniniu paštu.

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą arba kreiptis nuotoliniu būdu ir pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją.

Dokumentus pateikti nuotoliniu būdu reiškia juos siųsti registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/  arba elektroninė pateiktis https://epristatymas.post.lt/pagrindinis).

Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos.

Nežinant kokius dokumentus pateikti ar reikiant konsultacijos RKPKS kontaktai: https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14

Karo prievolininkas gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo, jei atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (pvz., augina du ar daugiau mažamečių vaikų; yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas; dirba išskirtinį, visuomenei svarbų ar itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantį kvalifikuotą darbą; šaukiamas tarnauti žmonos nėštumo laikotarpiu ar nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu). Nuoroda į karo prievolės atidėjimą nustatančią tvarką yra čia.

Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į regioninį karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą. Adresus ir ryšio duomenis rasite čia.

Išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, karo prievolininkai, nuo 18 iki 60 metų vyrai, privalo nedelsiant informuoti savo regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Informuoti reikia el. paštu arba nuvykus į regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį, kurio teritorijoje karo prievolininkas gyveno prieš išvykdamas arba į artimiausią, jam patogų regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį (visų skyrių ir poskyrių kontaktai - www.karys.lt/kontaktai).

Asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis karo prievolininko pareigų nevykdymas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali užtraukti netgi baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę.

Dėl galimybės tarnauti krašto apsaugos sistemoje turėtumėte kreiptis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą. RKPKS vietas ir kontaktus galite rasti čia.

Norintieji tarnybą gali atlikti:

1. nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje (šauktiniai, 9 mėnesiai nuolatinės tarnybos);

2. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 savaičių pradinis bazinis kursas, tarnyba vyksta savaitgaliais, sutartis pasirašoma 4 metams (atsižvelgiant į tai, kada savanoriui sukanka 60 metų);

3. jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (skirta studijuojantiems ar jau baigusiems universitetą, 3 metų studijos savaitgaliais, baigus suteikiamas leitenanto laipsnis);

4. studijuodami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Daugiau informacijos apie karinės tarnybos būdus pateikiama čia.

Leidinio elektroninė versija pasiekiama www.kam.lt tinklalapio skiltyje „Leidiniai“ arba paspaudus šią nuorodą.

Dėl įtartinų ginkluotų asmenų grupių šalies teritorijoje ar kitų valstybės saugumui grėsmę keliančių dalykų gyventojams reiktų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Visa pateikta informacija bus perduota greitai reaguoti galinčioms valstybės institucijoms.