D.U.K.

Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija. Teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas įstatymų nustatyta tvarka, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti ir sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.

Ribojant Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

Pasikeisti paskyrų slaptažodžius į saugius (ne mažiau 12 simbolių, iš kurių – didžiosios, mažosios raidės, specialūs simboliai ir skaičiai), kur įmanoma – įgalinkite ir naudokite kelių faktorių autentifikavimą („Google“, „Microsoft“, „Facebook“ paskyrose, kt.).

Įsidiegti visus programinės įrangos atnaujinimus, naudoti antivirusines programas. Ši rekomendacija galioja tiek naudojant „Windows“ sistemas, tiek „Android“, „iOS“, „Linux“, „OSx“, kt.

Išjungti įrenginiuose esančius automatinius prisijungimus prie „bluetooth“, „wifi“ (angl. auto discovery/connection). Prisijungus prie viešo belaidžio tinklo ir nenaudojant VPN paslaugos, vengti jungtis prie paslaugų ir platformų, kurioms reikalingas autentifikavimas, pvz., el.bankininkystės, socialinių tinklų, el. paštas ir pan. Rekomenduojama prie nemokamo belaidžio tinklo jungtis tik būtiniausiais atvejais.

Vengti atidaryti neaiškias nuorodas, gautas trumposiomis žinutėmis, el. paštu, kt. Visada tikrinti nuorodų autentiškumą ir prie paslaugų jungtis tik per oficialias interneto svetaines.

Pastebėjus anomalijų, apie jas pranešti NKSC Kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected]  ar telefonu 1843.

Finansiškai, pervesdami pinigus organizacijoms, kurios renką paramą. Tačiau būkite budrūs, nes šiuo metu daugėja asmenų norinčių pasipelnyti apsimesdami aukų surinkėjais.

Apačioje pateikiamas patikimų paramos rinkėjų sąrašas.

Prie šių organizacijų veiklos galite prisidėti tiek savanoriaujant, tiek paremiant finansiškai: 

•  Lietuvos Raudonasis Kryžius
•  Lietuvos Caritas
•  Maltiečiai
•  Maisto bankas
•  Gelbėkit vaikus
•  Stiprūs kartu

Lėšos humanitarinei pagalbai nuo karo Ukrainoje besitraukiantiems ukrainiečiams renkamos puslapyje www.aukok.lt.

Stiprūs kartu renka lėšas ukraniečių apgyvendinimui Lietuvoje organizuoti.

Blue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams.

1K paramos fondas renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti bei humanitariniams projektams.

Platformoje United24 Ukrainai galima aukoti iš viso pasaulio, aukas skiriant konkrečiai sričiai. Lėšos keliauja į Ukrainos Nacionalinį banką ir atitinkamai pagal paramos paskirtį paskirstomos į atsakingų Ukrainos institucijų biudžetus.

LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga renka paramą Ukrainos karių šeimoms.

• Paremti galite lėšų pervedimu:
• Gavėjas: Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.
• Banko sąskaita: Nr. LT367300010002469222.
• Paramos paskirtis: „Parama Ukrainos karių šeimoms“.
• PayPal.me/Birutietes ([email protected]).
• Kontaktinė informacija: [email protected], mob. tel. nr. +370 630 21434.

Kitokie pagalbos būdai

Tinklapyje www.logistikaua.lt gyventojai gali paskelbti apie humanitarinės pagalbos vežimui siūlomas transporto priemones. Turinčius klausimų kviečiame rašyti [email protected].

Pagalbą taip pat priima Vilniaus miesto savivaldybė. 

Apie kraujo poreikį Ukrainai skelbiama puslapyje www.kraujodonoryste.lt

Galintys priimti Ukrainos gyventojų augintinius, registruokitės www.lietuvagyvunams.com

Daugiau informacijos galite rasti: https://www.ltua.lt.

Krašto apsaugos ministerija ragina Lietuvos piliečius remti Ukrainą būnant Lietuvoje –  rinkti ir aukoti lėšas, suteikti laikiną prieglobstį, kitais būdais. 

Užsienio reikalų ministerija negali piliečiams drausti prisidėti prie Ukrainos kovos, bet kartu ragina pasvarstyti ir įsivertinti šią Krašto apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiantys į ministerijų rekomendacijas ir vis tiek norintys savarankiškai vykti į Ukrainą, privalo suderinti savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Padarę tai kitais būdais, rizikuoja savo saugumu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia: kad galėtume  apsaugoti save ir savo artimuosius įvairių nelaimių metu, tuo turime pasirūpinti iš anksto. Todėl mažiausiai 3 paroms rekomenduojama pasirūpinti negendančiu, greitai paruošiamu maistu ir vandens atsargomis. Tai gali būti paruošti vartoti mėsos, daržovių ar vaisių konservai, sriubos, vytinti ar džiovinti maisto produktai, konservuotos sultys ir kt.

Reikėtų nepamiršti druskos, cukraus, prieskonių, arbatos, kavos ir didelio kaloringumo produktų (kruopų, riešutų, makaronų, šokolado).  

Vienai parai žmogui reikia apie 2–4 litrų vandens. Vandens atsargas geriausia laikyti plastikiniuose buteliuose, nes jie nedūžta, juos patogu pernešti.

Iš anksto paruoškite svarbiausius dokumentus, jų kopijas, vaistus ir kitus daiktus, kurių prireiks, jei tektų evakuotis, ir sukraukite į išvykimo krepšį.

Išvykimo krepšyje turi būti:

• Žibintuvėlis su papildomais elementais
• Svarbūs dokumentai: gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimai, draudimo ir turto nuosavybės dokumentai
• Artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų)
• Radijo imtuvas su papildomais elementais
• Akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai
• Maisto davinys 3 paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas
• Papildomas maistas, jei yra specialiųjų poreikių
• Mechaninis konservų atidarytuvas
• Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas
• Kūdikių maistas, sauskelnės, drėgnos servetėlės
• Žaislai ir (ar) knygos vaikams
• Drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės)
• Tualetiniai reikmenys: rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.
• Šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis
• Kaukė nuo dulkių
• Degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę
• Pieštukas ir popierius
• Grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų)
• Cigaretės (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas)
• Pirmosios pagalbos vaistinėlė
• Šeimos nariams būtini medikamentai

Be to, su šeimos  nariais  reikėtų susitarti, kur vienu ar kitu atveju susitiksite, jei būsite skirtingose vietose.  Pravartu numatyti kelis galimus variantus  – namuose, lauke ar pas jums artimus žmones.

Taip pat susitarkite, kur ir kada susitiktumėte, jeigu vieni nuo kitų pasimestumėte, kam iš jums artimų žmonių apie tai praneštumėte. Turėkite užrašytus jų adresus ir kitus kontaktinius duomenis.  

Daugiau išsamios informacijos, kaip elgtis įvairių pavojų metu www.lt72.lt

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų

Patarimus, kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje, rasite LR SAM ir Paramos vaikams centro vizuale.

„Tėvų linijoje“ 8 800 900 12 psichologai nemokamai patars, kaip kalbėtis su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.  

Dezinformacijos tipai:

• Netikrų naujienų srautas. Tai – klaidinančios, melagingos naujienos (angl. fake news), platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Netikros naujienos klaidina visuomenę, veikia nuostatas, ekonominius, politinius, gyvenimo būdo pasirinkimus, kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. deep fake), kuriose pakeičiami nuotraukose ar vaizdo įrašuose esantys veidai, taip suklastojant aukštų pareigūnų kalbas ir pan.
• Suaktyvėję „troliai“ socialiniuose tinkluose.  „Troliai“ ypač aktyvūs komentarų skiltyse skleidžiant netikras naujienas. „Trolis“ prisijungia prie jau susiformavusios bendruomenės (pvz. Facebook naujienų grupėje) ir skelbia kurstančias, grubias ar įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ar sukiršinti kitus bendruomenės narius, nutraukti normalią diskusijų eigą. Tai gali daryti ir „botas“ – automatizuotai internete žmogų imituojanti kompiuterio programa, su kuria galima kalbėtis.

Taisyklės ir patarimai, kaip išvengti dezinformacijos:

• Stebėkite saugios ir patikimos informacijos šaltinius – nacionalinį transliuotoją, pripažintus portalus, tarptautinę žiniasklaidą (Reuters, BBC, CNN, Al Jazeera ir kt.). Visada naudinga sekti kelis skirtingus kanalus.
• Venkite oficialių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kanalų (socialinių tinklų paskyros, tinklapiai) skleidžiamų naujienų.
• Stebėkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais (ieškokite pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 val.).
• Sekite oficialias socialinių tinklų paskyras (ambasados, Užsienio reikalų ministerijos, kitos valstybinės institucijos ir jų vadovų).
• Apsisaugokite nuo „trolių“ socialiniuose tinkluose (atkreipkite dėmesį į tai, kiek profilis turi sekėjų, kada sukurta anketa). Pamatę įtartiną paskyrą, praneškite apie tai socialiniam tinklui.
• Dalykitės informacija iš patikimų šaltinių. Skleiskite žinią apie vykstančius procesus, nepaisydami to, kad naujiena jau kartojasi. Svarbu dalytis tik patikrinta informacija.
• Susidūrę su netikra informacija, ja nesidalykite net su prierašu, kad tai – dezinformacija. Praneškite apie tai institucijoms.
• Patarkite artimiesiems, kokias naujienas ir kur skaityti, paskatinkite atsisakyti rusiškų kanalų.
• Norėdami paremti įsitikinkite, kad remiate oficialius ir patikimus fondus.

Skaitant naujienas būtina atkreipti dėmesį:

• Paklauskite savęs: ar šiame šaltinyje tikrai netrūksta įrodymų ir analizės? Iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama? Galbūt naujienos net nėra, tik bandoma manipuliuoti?
• Pamatę naujieną su sensacinga antrašte (ypač iš valstybinių institucijų), patikrinkite, ką praneša kiti šaltiniai, naujienų portalai, atkreipkite dėmesį  į tinklapio adresą.
• Prieš dalydamiesi naujiena, ją perskaitykite. Paieškokite kitų šaltinių ir nuomonių šiuo klausimu.
• Atpažinkite interesus. Stenkitės suprasti, kokių motyvų skatinamas vienas ar kitas asmuo, viena ar kita žiniasklaidos priemonė skelbia informaciją, pagalvokite, ar ji nėra šališka.
• Patikrinkite pateikiamas nuorodas, ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
• Pasidomėkite naujienos autoriumi, ar žurnalistas dirba patikimose žiniasklaidos priemonėse, kiek ir kokių sekėjų turi socialiniuose tinkluose.
• Patikrinkite naujienos datą, ar ji tikrai aktuali.
• Įsitikinkite pateikiamos vaizdinės medžiagos originalumu – šiuo metu itin paprasta falsifikuoti nuotraukas ar net vaizdo įrašus.

Primename, kad mūsų mobilieji telefonai jau seniai nėra vien telefonai. Juose pilna įvairių programėlių. Bet įsidiekite tik tas, kurių jums reikia, o nenaudojamas išjunkite. Įsidiegdami programėles kritiškai įvertinkite, kokius leidimus pasiekti jūsų įrenginyje esančius duomenis jai duodate.

Lietuvoje nuo 2016 m. veikia Nacionalinio kibernetinio saugumo centas, o pernai, 2021 m. veiklą pradėjo Regioninis kibernetinės gynybos centras. 

Siekiant užtikrinti saugų ryšį tarp Lietuvos kariuomenės padalinių  2019 m. įkurtas Ryšių ir informacinių sistemų batalionas. Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistai visada kviečiami prisijungi. Informacija apie darbo pasiūlymus skelbiama www.nksc.lt.

Šiuo metu svarstoma hibridinio debesies idėja, kad tam tikri resursai būtų laikomi debesijos paslaugų teikėjų infrastruktūroje. 

Šiuo metu prioritetas skiriamas dabartinių ryšių saugumo ir patikimumo didinimui. Dabartiniai Lietuvos ryšiai bei internetas yra gerai diversifikuoti, didelės spartos ir pralaidos, taip pat yra jų apsaugos nuo atakų priemonės, kurios toliau didinamos. 

Tarptautinius sujungimus užtikrina privačios įmonės, kurios turi tęstinumo planus.

Yra žinomos tiek valstybinių, tiek nevalstybinių duomenų centrų lokacijos, taip pat derinamos galimybės naudotis užsienyje esančiais užsienio kapitalo įmonių duomenų centrais. 

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai kartu su kitomis tarnybomis atidžiai stebi situaciją ir keičiasi informacija su partneriais. Taip pat Regioninis kibernetinės gynybos centras stiprina tiek Lietuvos, tiek regiono partnerių gebėjimus užtikrinti valstybės ypatingos svarbos infrastruktūros kibernetinį saugumą. 

Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje kol kas yra stabili, tačiau kibernetinių incidentų rizika yra didelė, ypač, prieš Lietuvos ypatingos svarbos informacines infrastruktūras ir valstybės informacinius išteklius. 

Pastebėjus sutrikimus prašoma nedelsiant pranešti NKSC kibernetinių incidentų valdymo skyriui CERT-LT el. paštu [email protected] arba telefonu 1843.

Krašto apsaugos ministerija gali tarpininkauti dėl didelio kiekio paramos ginkluote būtinų formalumų sutvarkymo, bei transportavimo.

Dėl mažesnės apimties paramos ginkluote maloniai prašytume kreiptis į paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“, kuri taip pat turi reikiamos patirties remiant Ukrainą.

Dėl būtinų eksporto licencijų paramai išvežti (susiję tik su dvejopos paskirties bei strateginės paskirties prekėmis, pvz., šarvinės liemenės, šalmai, kt.) prašome kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kontaktais: Aušra Šablinskienė, tel. 8 659 15769, el. p. [email protected].

Visų pirma, kviečiame susipažinti ir žinoti:

• Lietuvos kariuomenės uniformą.
• Lietuvos kariuomenės turimą ginkluotę.

Apie priešo uniformos ir technikos atpažinimą rasite leidinyje: „Ką turime žinoti apie pasipriešininmą: aktyvių veiksmų gairės“.

Kviečiame savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Ją atlikti gali 18–38 metų amžiaus vyrai ir moterys. Pirmąsias savaites nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai mokomi bazinių karinių žinių ir įgūdžių. Įgyję karines specialybes, likusį tarnybos laiką kariai mokosi veikti padalinio sudėtyje, tobulina įgūdžius veikiant mūšio lauke pagal jiems priskirtas karines specialybes bei pareigas. Daugiau informacijos: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/nuolatine-privalomoji-pradine-karo-tarnyba/29

Taip pat prisijungti galite prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų (daugiau informacijos: www.karys.lt/tarnybos_budai) ir Lietuvos šaulių sąjungos (daugiau informacijos: www.sauliusajunga.lt).

Pastebėjus skleidžiamą propagandą, kurioje:

• kurstoma nesantaika prieš bet kokios tautos, rasės, etninės, religinės ar kitokią žmonių grupę;
• viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas, t. y. ir taikomas ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Praneškite Virtualiam patruliui el. paštu: [email protected] arba Facebook žinute: www.facebook.com/policijosvirtualuspatrulis

Laiške ar žinutėje pateikite šią informaciją:

• Pateikite trumpą aprašymą;
• Pridėkite ekrano nuotrauką (print screen);
• Pridėkite įrašo nuorodą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsniu – kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsniu – Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gresia laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. t.y. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 107-2 straipsnis taikomas ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Patarimas visiems – būti racionaliems ir tęsti savo įprastus kasdienius darbus. Ribokite naujienų srautą, remkitės oficialiais ir patikimais informacijos šalitiniais, eikite pasivaikščioti ar kitaip aktyviai leiskite laiką. Itin didelis neigiamų naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką mūsų emocinei būklei ir produktyvumui.

Visus aktyvius Lietuvos piliečius kviečiame prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba prisijunkite prie profesionalios karo tarnybos.

Daugiau informacijos: www.sauliusajunga.lt ir www.karys.lt/tarnybos_budai

Jeigu Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, gautumėte šaukimą atlikti karo tarnybą. Gavus šaukimą nuvykite į regioninį karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ar poskyrį. Apie šaukimą kiekvieną karo prievolininką papildomai asmeniškai informuos už karo prievolės administravimą atsakingi kariuomenės padaliniai.

Informacija apie aktyvųjį rezervą pateikiama: https://www.karys.lt/tarnybos-budai/aktyvusis-rezervas/44

Kiekvienas asmuo, įgijęs ginklą savigynai, sportui ar medžioklei, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Ją aprašo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Remiantis įstatymu perduoti asmeninį ginklą draudžiama.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra. Esame galingiausio karinio aljanso NATO dalis. Šiuo metu NATO ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.

Visų pirma, Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.

Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose.

Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja kariuomenė.

Narystė organizacijoje, kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narės vadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva – patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.

Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO oro erdvės vientisumą ir saugumą.

NATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvai realizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvai rūpimas problemas.

Be to, Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje.

Taip. Aljansas gina ir užtikrina tiktai laisvų ir nepriklausomų valstybių saugumą, todėl gerbia jų laisvą valią apsispręsti ir pasitraukti iš organizacijos. Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse.

Sąvoka „NATO kariuomenė” arba „NATO pajėgos” gali klaidinti, nes NATO neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena NATO narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.

Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.

NATO yra įsipareigojusi vykdyti „atvirų durų” politiką. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, bet kuri Europos šalis, atitinkanti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus, gali, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu, prisijungti prie NATO.

Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – koordinuoti ir plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse.

NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.

Svarbiausias NATO tikslas – visomis politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų jos narių laisvę ir saugumą. Šį tikslą sudaro trys kertinės užduotys: kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su partnerėmis.

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.

Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–60 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.

Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.

Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.

Šiuo metu įgyti karinį parengtumą jaunuoliai kviečiamipasirinkdami tarnybos būdą. Tai –nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą karo prievolininkai priskiriami Lietuvos kariuomenės parengtajam personalo rezervui.

Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį (toliau – RKPKS).

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.

Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas priima sprendimą išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją.Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms. Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Detali informacija pateikta tinklalapyje www.gpis.vpgt.lt.

Dėl kolektyvinės apsaugos statinių, gyventojų evakavimo, sirenų ir civilinės saugos signalų prašytume kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Detali informacija pateikta interneto svetainėje www.lt72.lt (skiltyje „Pasiruošk“).

Krašto apsaugos ministerija, skatindama visuomenei naudingą ir nesavanaudišką veiklą, tiesiogiai prisidedančią prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai, kasmet nustato prioritetines tų metų bendradarbiavimo temas. Nevyriausybinėms organizacijoms yra galimybė gauti dalinį finansavimą metų trukmės veiklos programoms vykdyti. Kiekvienų metų pradžioje skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, komisija atrenka krašto apsaugos prioritetus ir reikalavimus atitinkančias programas ir sudaromos dvišalės sutartys dėl programų vykdymo, dalinio finansavimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ir atsiskaitymo tais pačiais metais. Visa informacija apie programų finansavimą ir nustatytą tvarką skelbiama čia: https://kam.lt/veiklos-programu-finansavimas/.

Patikimumo deklaracija – Ūkio ministerijos išduodamas dokumentas, patvirtinantis juridinio asmens ar juridinių asmenų finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą ir gebėjimą vykdyti konkretaus NATO konkurso sąlygas. Išsamesnė informacija pateikta čia.

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas – Valstybės saugumo departamento išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis asmuo yra įvykdęs visus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, būtinus konkrečiam įslaptintam sandoriui vykdyti. Išsamesnė informacija pateikta čia.

Aktuali informacija apie karo prievolininko įdarbinimą ir subsidijavimą pateikta Lietuvos darbo biržos tinklalapyje.

Taip pat ši informacija skelbiama Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje.

Įstatymai garantuoja valstybės paramą kariams, kurių sveikata sutriko tarnyboje, t. y. nemokamą gydymą, ligos išmokas, mokamas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų, jeigu ligos išmokų nemoka „Sodra“ pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, taip pat vienkartines kompensacijas, jei nustatomas priežastinis ryšys tarp traumos ir tarnybos pareigų vykdymo. Informacija apie nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams taikomas socialines garantijas pateikta tinklalapyje www.kam.lt (skiltyje Personalo politika/Socialinė sauga/Socialinės garantijos/NPPKT karių socialinės garantijos) arba randama paspaudus šią nuorodą.

Asmeniui, kurio automobiliui padaryta žala dėl NATO valstybės karinio personalo veiksmų kaltės, jei automobilis apdraustas kasko draudimu, patartina iš karto kreiptis į atitinkamą draudimo bendrovę, kuri ir atlygins patirtą žalą. Asmuo, kuriuo automobilis neapdraustas kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją (Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius), taip pat elektroniniu paštu [email protected] arba [email protected]  ir pateikti kuo išsamesnę informaciją (dokumentus) apie įvykį ir patirtą žalą (prašymą atlyginti padarytą žalą, įvykio aplinkybių ir žalos aprašymą, autoįvykio deklaraciją, automobilio remonto sąskaitas, sąmatas, nukentėjusiojo asmens ryšio duomenis, kt.).

Gyventojas, pastebėjęs karinės technikos padarytą žalą keliui, turėtų pranešti kelio savininkui (valdytojui) ir pateikti visą jam žinomą informaciją dėl žalos padarymo aplinkybių. Jei nežinomas kelio savininkas ar valdytojas, informaciją galima pateikti savivaldybės administracijai.

Kelio savininkas (valdytojas) dėl karinės technikos padarytos žalos keliui turėtų kreiptis į karines pratybas organizuojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Jei institucija nežinoma, turėtų būti kreipiamasi elektroniniu paštu [email protected]  arba [email protected]. Prašytume pateikti kuo išsamesnę informaciją apie žalą, jos padarymo aplinkybes ir nuotraukų.

Išvykę gyventi į kitą valstybę ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui karo prievolininkai vyrai nuo 18 iki 60 metų regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) privalo informuoti apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą. Asmenys, neįvykdę karo prievolininko pareigų, baudžiami bauda nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis pareigų neatlikimas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, administracine tvarka galima bausti ir nuotoliniu būdu, asmeniui nedalyvaujant.

Išvykus į užsienį ilgiau nei 6 mėn., regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą (www.karys.lt/kontaktai) būtina pranešti savo faktinę gyvenamąją vietą ir ryšio duomenis. Tai galima padaryti ir elektroniniu paštu. Tarnyba atidedama einamiesiems metams aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienoms studijoms (profesinio bakalauro ir bakalauro, magistro, daktaro, laipsnio nesuteikiančioms). Jei pateksite į šaukiamųjų sąrašus, prašymą atidėti tarnybą bei studento statusą įrodančius dokumentus reikės pateikti regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui (www.karys.lt/kontaktai) tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu. Dokumentų pateikimas nuotoliniu būdu reiškia siuntimą registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/ arba e. pristatymas https://epristatymas.post.lt/pagrindinis) . Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos. Pažymėtina, jog vien tik pats išvykimas į užsienio valstybę neatleidžia nuo karo prievolės.

Karo prievolininkas privalo atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą arba kreiptis nuotoliniu būdu ir pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją. Dokumentus pateikti nuotoliniu būdu reiškia juos siųsti registruotu laišku arba pasirašytus elektroniniu parašu elektroninėmis priemonėmis (https://www.gosign.lt/lt/, http://www.elektroninis.lt/  arba elektroninė pateiktis https://epristatymas.post.lt/pagrindinis). Jei dokumentas išduotas ne lietuvių kalba, turi būti pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Vertimas turi būti prisegtas prie dokumento ar prie teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumento kopijos.

Karo prievolininkas gali pateikti argumentuotą prašymą dėl tarnybos atidėjimo, jei atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu (pvz., augina du ar daugiau mažamečių vaikų; yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas; dirba išskirtinį, visuomenei svarbų ar itin aukštos kvalifikacijos reikalaujantį kvalifikuotą darbą; šaukiamas tarnauti žmonos nėštumo laikotarpiu ar nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu). Nuoroda į karo prievolės atidėjimą nustatančią tvarką yra čia.

Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą, piliečiai vyrai, sulaukę 18 metų, per 3 mėnesius negavę pranešimo apie įrašymą į karinę įskaitą, turi kreiptis į regioninį karo prievolės komplektavimo skyrių ar poskyrį ir įsirašyti į karinę įskaitą. Adresus ir ryšio duomenis rasite čia.

Asmenims, neįvykdžiusiems karo prievolininko pareigų, taikoma administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 60 Eur. Pakartotinis karo prievolininko pareigų nevykdymas gali užtraukti baudą nuo 60 iki 140 Eur. Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas gali užtraukti netgi baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimo iki 3 metų bausmę.

Dėl galimybės tarnauti krašto apsaugos sistemoje turėtumėte kreiptis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (RKPKS) pagal gyvenamąją (registracijos) vietą. RKPKS adresus ir ryšio duomenis galite rasti čia.

Norintieji tarnybą gali atlikti:

1. nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje (šauktiniai, 9 mėnesiai nuolatinės tarnybos);

2. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 savaičių pradinis bazinis kursas, tarnyba vyksta savaitgaliais, sutartis pasirašoma 4 metams (atsižvelgiant į tai, kada savanoriui sukanka 60 metų);

3. jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (skirta studijuojantiems ar jau baigusiems universitetą, 3 metų studijos savaitgaliais, baigus suteikiamas leitenanto laipsnis);

4. studijuodami Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Daugiau informacijos apie karinės tarnybos būdus pateikiama čia.

Leidinį galite gauti Krašto apsaugos ministerijoje (Totorių g. 25, Vilnius) arba Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyriuose. Jų adresus ir ryšio duomenis rasite čia. Be to, galite atsisiųsti šio leidinio elektroninę versiją, kurią rasite čia.

Leidinys verčiamas į anglų kalbą ir netrukus bus išleistas. Apie tai paskelbsime Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje.

Dėl įtartinų ginkluotų asmenų grupių šalies teritorijoje ar kitų valstybės saugumui grėsmę keliančių dalykų gyventojams rekomenduojama kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112; pateikta informacija bus perduota greitai reaguoti galinčioms valstybės institucijoms.