Šaukimo sistemos pertvarka

Tam, kad patenkintume ginkluotųjų pajėgų poreikius, atlieptume politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, iki 2030 metų norima padidinti aktyviojo rezervo karių skaičių iki 50 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius.

Pagal dabartinį modelį į privalomąją pradinę karo tarnybą bus kviečiami vyrai, o moterims paliekamas savanoriškumo principas. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių, planuojama išlaikyti šiuo metu taikomą praktiką, kad moterims privalomoji karinė tarnyba nėra privaloma, tačiau išreiškus norą atlikti pareigą Tėvynei, tokios sąlygos būtų sudaromos.

Jei jaunuoliai, kurie studijuoja ir gyvena užsienyje paklius į šaukiamųjų sąrašus, pareiškę norą, jie galės:

• pasirinkti atlikti tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą;
• atlikti tarnybą pagal kitas mokymo programas;
• sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėn. nuolatinei privalomajai karo tarnybai.

Nustatyta, kad tiems, kurie atlieka 6 mėn. tarnybą suteikiamos ne ilgesnės nei 9 kalendorinių dienų atostogos. Matematiškai gaunasi, kad už 2 mėnesius tarnybos priklausys po 3 dienas atostogų.

Atlikti tarnybą karo prievolininkai dažnai klausia, kokius daiktus galima pasiimti vykstant į tarnybą, o kurie yra draudžiami.

Dėl šios priežasties jiems pateikiama atmintinė, kurioje išdėstyti rekomenduojamų ir draudžiamų daiktų sąrašai. Atmintinė yra nuolat atnaujinama pagal poreikį ir gautas karo prievolininkų užklausas.

Į rekomendacijų sąrašą įtrauktas vandeniui atsparus laikrodis neturėtų stebinti, nes karo prievolininkai tarnyboje atlieka įvairias užduotis (pavyzdžiui, vandens kliūties įveikimą), kurių metu patys dažnai pasigenda tokių daiktų.

Gaunant dažnas užklausas, ar tokio pobūdžio laikrodžius galima naudoti, jie ir buvo įtraukti į rekomenduojamų, tačiau tikrai ne į privalomų daiktų sąrašą.

Esminių tarnybos ir karių karinio parengimo skirtumų pagal amžiaus grupes nėra.

Tačiau siekiamybė išlieka, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia būtų šaukiami asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų, kaip ir buvo iki šiol.

Asmenys, kurie bus 17 metų ir kuriems atitinkamų metų šaukimo metu bus suėję arba sueis 18 metų, būtų traukiami į šaukimo sąrašą, su tikslu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus.

Siekiama, kad 17 metų asmenys pasitikrintų sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, iki jų įtraukimo į šaukimo sąrašus.

Sulaukę 18 metų ir/arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą asmenys galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Šešių mėnesių privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė yra pakankama, atsižvelgiant į karinės specialybės, kuriai rengiamas karo prievolininkas, karinio rengimo reikalavimus, kad karys įgytų pagrindinį karinį parengtumą, t.y. turėtų kariui būtinų žinių ir gebėjimų bei išmoktų veikti skyriaus sudėtyje.

Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.

Kita dalis privalomosios pradinės karo tarnybos karių tęstų tarnybą ir per 7–9 tarnybos mėnesius būtų rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos bei bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose.

• Pirma –  mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, taip praplečiant kviečiamų šauktinių sąrašą, kad kuo daugiau jaunų piliečių, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, nuo 18 metų būtų kviečiami atlikti karo prievolės.
• Antra – diferencijuojama tarnybos trukmė. Kaip ir dabar, kviesime atlikti tarnybą per 9 mėnesių laikotarpį. Tačiau po 6 mėnesių dalis šauktinių, atsižvelgiant į karinėms specialybėms nustatytus karinio rengimo reikalavimus, galės būtų išleisti į atsargą, o kiti tęs tarnybą ir užbaigs visą 9 mėnesių trukmės mokymą. Tiems šauktiniams, kurie tarnaus 9 mėnesius,  bus mokamos tris kartus didesnės kasmėnesinės piniginės išmokos už paskutinius 3 tarnybos mėnesius.
• Trečia –  reikalingų specialistų pritraukimas. Tie jaunuoliai, kurie yra įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta  (pvz.,  aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai)  bus šaukiami atlikti tarnybą  trumpam laikotarpiui – 3 mėnesius, kad įgytų bazinį žinių paketą. Mūsų tikslas – į kariuomenę prisitraukti specialistus, kurie po tarnybos būtų įtraukti į aktyvųjį rezervą, kad ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
• Ketvirta –  savanoriški pasirinkimai studentams. Aukštųjų mokyklų studentai, pareiškę norą turėtų  šiuos pasirinkimus:  arba 3 metų tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (pvz., tiems, kurie norėtų tapti atsargos karininkais), arba 3 metų tarnyba pagal kitas mokymo programas. Tokio tipo tarnyba trunka po 15 savaitgalių per metus, per 3 metus susidaro 45 savaitgaliai.
• Ilginama tarnyba aktyviajame rezerve nuo 10 iki 15 metų, rezervo karius kviečiant kartotiniams mokymams iki 3 mėnesių reikiamų žinių bei įgūdžių atnaujinimui per visą tarnybos laikotarpį.

Pirmiausia, matome, kokioje dinamiškoje ir kintančioje geopolitinėje, saugumo aplinkoje esame. Vertinome grėsmes ir rizikas, kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, todėl kėlėme sau klausimus – ar esame pasirengę, ar viską padarę, kad būtume saugūs?

Šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo nuostatos nevisiškai atitinka krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės poreikius. Todėl, įvertinę bendrą situaciją, matėme, jog būtina daryti pokyčius – visų pirma, galvojant apie krašto saugumą, būtina stiprinti ginkluotąsias pajėgas bei pasirengimą ginkluotai gynybai.

Tuo pačiu būtina ugdyti mūsų piliečių žinias, patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai mūsų visų saugumo labui.