Tinkamas valstybės pasirengimas gynybai yra negalimas be visa apimančio požiūrio ir skirtingų valstybės galios instrumentų pasitelkimo. Siekiant sukurti ir praktiškai įgyvendinti visuotinės gynybos modelį, reikalinga aukščiausio valstybinio lygmens lyderystė. KAM yra viena iš svarbiausių institucijų, turinti didžiausią įdirbį planuojant atskirus pasirengimo gynybai elementus.
Visuotinės gynybos koncepcija
KAM aktyviai prideda kuriant konceptualų visuotinės gynybos modelį, kuris sujungs karinių ir nekarinių priemonių naudojimą. Remiantis geriausiomis tarptautinėmis praktikomis, visuotinės gynybos modelis turi sutelkti ne tik valstybinį sektorių, bet ir visuomenines organizacijas, piliečius. Turi būti užmegztas reguliarus dialogas su privačiu verslu, kuris leistų keistis informacija ir formuoti valstybės lūkesčius privačiam sektoriui nacionalinio saugumo srityje.
Pasirengimas mobilizacijai ir krizėms
Patirtis iš Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei pastarųjų metų pandemijos ir nelegalios migracijos krizės valdymo situacija rodo, kad valstybė turi būti pasirengusi įvairioms nenumatytoms situacijoms:
- plėtojant mobilizacijos sistemą, daugiausia dėmesio turi būti skiriama jos dalyvių praktiniam pasirengimui, reguliariai organizuojant mobilizacines pratybas, įskaitant ir nacionalinio lygmens, ir atliekant atskirų institucijų ir visos mobilizacijos sistemos vertinimą, kuris skatintų institucijų įsitraukimą ir atsakomybę bei užtikrintų mobilizacijos sistemos prisitaikymą prie valstybės gynybos poreikių;
- turi būti užtikrintas valstybėje egzistuojančių pasirengimo įvairioms netikėtoms situacijoms (mobilizacijai, krizėms, ekstremaliosioms situacijoms) sistemų suderinamumas, gebėjimas operatyviai reaguoti, pereiti iš vienų teisinių režimų į kitus, optimalus valstybės išteklių naudojimas.
Pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui
Pilietinis pasipriešinimas yra neatsiejama visuotinės gynybos principo dalis, tačiau praktiškai veikianti pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui sistema iki šiol nebuvo sukurta:
- LR piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija sujungs piliečių valios, atsparumo grėsmėms bei įgūdžių ugdymo elementus ir atspindės Lietuvos gynybos poreikius;
- KAM siekia tapti koordinuojančia valstybės institucija pilietinio pasipriešinimo srityje, tačiau svarbu nustatyti kitų institucijų atsakomybę ir vaidmenį, ypač didelį dėmesį skiriant švietimo sistemos įtraukimui;
- būtina išnaudoti visuomeninių organizacijų potencialą telkiant ir rengiant piliečius pilietiniam pasipriešinimui. LŠS suteiktas išskirtinis vaidmuo dalyvauti tiek ginkluotoje gynyboje, tiek neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, todėl toliau turi būti stiprinama LŠS veikla šiomis kryptimis, ypatingą dėmesį skiriant neginkluoto pasipriešinimo gebėjimų ugdymui. Į pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui turi būti įtraukiamos ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą LŠS įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą. Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
