Šiandien krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa susitiko su Europos Komisijos (EK) generaline sekretore Ilze Juhansone ir EK prezidentės kabineto vadovu Björn Seibert. Susitikime daug dėmesio buvo skirta artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai saugumo ir gynybos prioritetams, Europos saugumo ir gynybos darbotvarkės aktualijoms, gynybos finansavimo perspektyvoms, ES saugumo ir gynybos iniciatyvoms bei nacionalinio Mažosios oro (antidroninės) gynybos projekto įgyvendinimui.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perimsianti Lietuva sieks pažangos didinant Europos gynybos parengtį, ypatingą dėmesį skiriant ES rytiniam flangui, stiprinant Europos gynybos pramonę, užtikrinant ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, gerinant karinį mobilumą ir kibernetinį saugumą. Susitikime su EK pareigūnais aptartos šių prioritetų įgyvendinimo perspektyvos ir tolesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybės.
„Lietuvos pirmininkavimo metu sieksime, kad jau pradėtos ES saugumo ir gynybos iniciatyvos įgautų pagreitį, o ES finansiniai ir teisėkūros instrumentai padėtų sparčiau stiprinti realius karinius pajėgumus. Mūsų prioritetas – stipresnė Europos gynybos parengtis, bei, kad ES vystomi pajėgumai papildytų NATO pajėgumų siekius“, – sakė viceministras K. Aleksa.
Vienas svarbiausių artėjančio Lietuvos pirmininkavimo klausimų – derybos dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos. Lietuva sieks, kad būsimame ES biudžete būtų užtikrintas kuo didesnis finansavimas Europos gynybai ir saugumui, kariniam mobilumui ir gynybos pramonės pajėgumams stiprinti. Viceministro teigimu, svarbu užtikrinti, kad ES lygmens investicijos atitiktų realius valstybių narių gynybos poreikius ir būtų suderintos su NATO pajėgumų siekiais.
Susitikime taip pat aptartas tolimesnis oro gynybos stiprinimas. Lietuva šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį, atsižvelgdama į augančią bepiločių orlaivių keliamą grėsmę ir poreikį stiprinti ES gebėjimą apsaugoti savo oro erdvę. Mažosios oro gynybos įgyvendinimas yra vienas iš praktinių žingsnių didinant gynybinę parengtį rytiniame NATO flange.
„Karas Ukrainoje parodė, kokią reikšmę šiuolaikinėje gynyboje turi gebėjimas laiku aptikti ir neutralizuoti oro grėsmes, ypač bepiločius orlaivius. Todėl Europos investicijos turi būti nukreiptos į pajėgumus, kurie jau šiandien yra būtini mūsų saugumui. Mažosios oro gynybos vystymas yra svarbi šio darbo dalis, o bendri Europos sprendimai gali padėti greičiau užtikrinti reikalingas technologijas ir jų integraciją į bendrą gynybos sistemą“, – pabrėžė viceministras.
Aptariant paramą Ukrainai, K. Aleksa akcentavo būtinybę užtikrinti ilgalaikį karinės paramos finansavimą, tęsti ES gynybos iniciatyvas ir sudaryti palankesnes sąlygas Ukrainos gynybos pramonei integruotis į Europos technologinę bei pramoninę bazę. Bendri gynybos pramonės projektai su Ukraina galėtų padėti didinti gamybos apimtis, spartinti inovacijų diegimą ir stiprinti visos Europos karinius pajėgumus.
„Ukrainos gebėjimas apsiginti tiesiogiai veikia visos Europos saugumą. Todėl svarbu užtikrinti, kad karinė parama būtų pakankama, ilgalaikė ir atitiktų realius Ukrainos poreikius. Kartu turime kuo sparčiau integruoti Ukrainos gynybos pramonę į Europos gynybos pramoninę bazę. Jos kovinė patirtis ir realiomis sąlygomis išbandytos technologijos yra vertingos stiprinant Europos gynybinį potencialą“, – teigė K. Aleksa.
Susitikime pabrėžta glaudaus Lietuvos ir EK bendradarbiavimo svarba, siekiant užtikrinti sklandų pirmininkavimo prioritetų įgyvendinimą, valstybių narių sutarimą ir pažangą svarbiausiais ES saugumo bei gynybos politikos klausimais.
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, perimdama šias pareigas iš Airijos. Pirmininkavimo metu Lietuva koordinuos Tarybos darbą ir bendradarbiaus su Europos Komisija bei Europos Parlamentu siekiant pažangos įgyvendinant ES teisėkūros ir politinę darbotvarkę.
