Kibernetinės grėsmės nuolat kinta, tampa vis sudėtingesnės ir gali reikšmingai sutrikdyti valstybės institucijų, verslo, organizacijų ir visuomenės veiklą. Kibernetinėje erdvėje veikia priešiškų valstybių remiami veikėjai, kibernetiniai nusikaltėliai ir kiti piktavališki subjektai, o atakoms vykdyti vis plačiau pasitelkiamos pažangios technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą. Todėl gebėjimas laiku atpažinti kibernetines grėsmes, valdyti rizikas ir užtikrinti veiklos tęstinumą yra viena svarbiausių saugios ir atsparios valstybės bei visuomenės veiklos sąlygų.
Kibernetinis saugumas yra neatsiejama nacionalinio saugumo, valstybės atsparumo ir kolektyvinės gynybos dalis. NATO kibernetinę erdvę yra pripažinusi operacijų sritimi, o kibernetinė gynyba yra svarbi Aljanso atgrasymo ir gynybos dalis. Europos Sąjunga taip pat nuosekliai stiprina bendrą kibernetinio saugumo lygį, valstybių narių pasirengimą ir gebėjimus valdyti kibernetines rizikas, užkirsti kelią incidentams, juos aptikti ir veiksmingai į juos reaguoti. Kibernetinės atakos gali būti ir platesnių hibridinių veiksmų dalis, todėl pasirengimas joms ir gebėjimas atkurti sutrikdytą veiklą yra svarbi valstybės atsparumo dalis.
Kibernetinis atsparumas kuriamas kasdien. Organizacijoms svarbu sistemingai valdyti kibernetines rizikas ir pažeidžiamumus, stebėti savo sistemas, laiku aptikti ir valdyti incidentus, užtikrinti veiklos tęstinumą, tiekimo grandinių saugumą ir nuolat stiprinti darbuotojų kompetencijas. Tačiau saugi kibernetinė erdvė priklauso ne vien nuo technologijų – ją kuriame visi. Kibernetinis saugumas yra bendra valstybės institucijų, verslo, organizacijų ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė.
Krašto apsaugos ministerija kibernetinio saugumo srityje siekia:
- stiprinti kibernetinio saugumo kompetencijas ir pajėgumus, koordinuojant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Kertinio valstybės telekomunikacijų centro veiklą, nustatant reikalavimus kibernetinių incidentų valdymui bei kibernetinio saugumo priemonėms, įgyvendinant Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą, užtikrinant Saugiojo tinklo infrastruktūros modernizavimą;
- prižiūrėti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga;
- rūpintis įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga valstybėje;
- atstovauti Lietuvą ES kibernetinio saugumo politikos formavime ir palaikyti Bendrijos interesus;
- koordinuoti veiklas ES ir NATO lygiu, siekiant užkardyti kibernetines atakas ir reaguoti į kibernetinius incidentus ES ir NATO valstybėse narėse, karinėse misijose ir operacijose bei teikiant paramą partneriams;
- palaikyti ir plėtoti dvišalius ir daugiašalius tarptautinius bendradarbiavimo formatus su bendramintėmis ES, NATO, Rytų partnerystės, Azijos–Ramiojo vandenyno šalimis, dalyvauti bei lyderiauti tarptautinėse projektinėse veiklose;
- dalyvauti NATO kibernetinės gynybos politikos sprendimų priėmimo procese ir susijusiose Aljanso iniciatyvose;
- skatinti kibernetinio saugumo inovacijų ir tiriamąją veiklą.
