Narystė NATO ir santykiai su sąjungininkais.
Lietuvos gynyba – integrali NATO kolektyvinės gynybos dalis, todėl Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir NATO saugumo užtikrinimo priemonių Baltijos šalyse ir Lenkijoje išlaikymas ir stiprinimas išlieka viena iš pagrindinių patikimo atgrasymo ir gynybos prielaidų:
- svarbiausias bendradarbiavimo su JAV siekis – JAV rotuojamo bataliono dislokavimas Lietuvoje, užtikrinant tam reikiamą priimančiosios šalies paramą. Toliau turi būti gerinamas karinis LK sąveikumas su JAV pajėgomis, tęsiamas intensyvus bendradarbiavimas sinchronizuojant gynybos planavimą, organizuojant ir dalyvaujant bendrose pratybose, siekiant JAV paramos LK karinių pajėgumų vystymui, kartu dalyvaujama tarptautinėse operacijose. Turi būti tęsiamas bendradarbiavimas su JAV analitikos ir tyrimų centrais, siekiant atspindėti regiono saugumo problematiką JAV užsienio ir saugumo politikoje;
- siekiant tęstinio Vokietijos vadovavimo NATO priešakinėms pajėgoms ir ilgalaikio buvimo Lietuvoje, toliau turi būti vystomi bendri karinės infrastruktūros projektai, organizuojamas bendras LK ir Priešakinių pajėgų bataliono rengimas, tęsiamas bendrų pajėgumų kūrimas. Turi būti stiprinamas bendradarbiavimas su Vokietijos analitikos centrais, siekiant aktualizuoti Lietuvos saugumo interesus Vokietijos politinėje darbotvarkėje;
- bendradarbiaujant su Lenkija, pagrindinis dėmesys toliau turi būti skiriamas Gynybos ministrų tarybos formatui ir bendradarbiavimui konkrečiose praktinę reikšmę turinčiose srityse;
- bendradarbiavimas Baltijos šalių formatu turi būti orientuotas į bendrų regioninių pajėgumų vystymą, tęsiamas aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimas, išlaikomas didelis politinis ir praktinis dėmesys Jungtinių ekspedicinių pajėgų vystymui;
- Lietuvos interesas NATO – atgrasymo priemonių tęstinumas regione ir kolektyvinės gynybos stiprinimas, įtvirtinant pagrindines atgrasymo ir kolektyvinės gynybos nuostatas atnaujinamoje NATO strateginėje koncepcijoje, plėtojant NATO gynybos planus bei siekiant jų suderinamumo su JAV ir nacionaliniais gynybos planais, vykdant NATO vadovavimo ir pajėgų struktūros adaptaciją, užtikrinant NATO gebėjimą greitai reaguoti ir operatyviai suteikti pastiprinimą ugnimi ir pajėgomis, įveikiant prieigos ribojimo ir teritorijos blokavimo pajėgumus regione, ypač didelį dėmesį skiriant oro gynybai regione užtikrinti;
- atsakant į Lietuvai ir sąjungininkams kylančius saugumo iššūkius, toliau bus dalyvaujama tarptautinėse operacijose, prioritetą teikiant NATO ir JAV vadovaujamoms tarptautinėms operacijoms bei nacionalinei karinei mokymo operacijai Ukrainoje, taip pat išlaikomas indėlis Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Jungtinių Tautų vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir misijose.
Narystė ES.
Aktyvus dalyvavimas plėtojant ir įgyvendinant ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką (toliau – BSGP), ypač nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) formatu, išlieka svarbiu papildomu saugumo garantijų, pajėgumų vystymo ir praktinio atsako į kibernetines bei hibridines grėsmes instrumentu:
- įgyvendinant Lietuvos vadovaujamą tarptautinį PESCO Kibernetinių greitojo reagavimo komandų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektą per artimiausius metus turi būti pasiektas visiškas šių komandų operacinis pajėgumas: pasirengta teikti pagalbą projekte dalyvaujančioms valstybėms kibernetinių incidentų atveju, remti BSGP misijas ir operacijas, teikti paramą ES institucijoms reaguojant į kibernetines grėsmes, prisidėti prie bendro ES atsako į kibernetinio saugumo incidentus tobulinimo;
- turi būti toliau dalyvaujama ES karinio mobilumo gerinimo iniciatyvose, siekiant palengvinti sąjungininkų pajėgų atvykimą į Baltijos jūros regioną, vystyti kariniam mobilumui pritaikytą dvigubos paskirties infrastruktūrą, supaprastinti ir sinchronizuoti ES valstybių taikomas karinio judėjimo procedūras;
- turi būti remiamos Lietuvos įmonės, dalyvaujančios Europos gynybos fondo finansuojamuose gynybos pajėgumų vystymo ir tyrimų projektuose.
Rytų partneriai.
KAM vaidmuo yra itin svarbus palaikant saugią ir stabilią Rytų kaimynystę bei gerinant Lietuvos saugumo aplinką:
- pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas Ukrainos ir Sakartvelo ginkluotųjų pajėgų ir gynybos sistemos reformoms, teikiant politinę, ekspertinę, materialinę ir finansinę paramą, tęsiant nacionalinę mokymo operaciją Ukrainoje;
- turi būti užtikrinama politinė parama inicijuojant asocijuotų ES partnerių – Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos – bendradarbiavimo su ES projektus saugumo ir gynybos srityje;
- turi būti dalyvaujama bendrose pratybose ir mokymuose su Ukrainos ir Sakartvelo kariais Lietuvoje, Ukrainoje, Sakartvele;
- su Baltarusija turi būti palaikomi minimalūs kontaktai gynybos srityje, orientuojantis į skaidrumo didinimą ir abipusiškumo principo užtikrinimą.
