„Vokietijos indėlis į Lietuvos saugumo užtikrinimą – reikšmingas NATO partnerystės ir solidarumo pavyzdys“, – sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Jis rugsėjo 24 d. įteikė Krašto apsaugos ministerijos medalį Vokietijos kariuomenės Jungtinių operacijų vadavietės vadui generolui leitenantui Erichui Pfefferiui.
Vokietijos karininkui apdovanojimas įteiktas už NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje įgyvendinimą ir veiklos užtikrinimą. Ši kovos grupė yra pavaldi būtent Vokietijos kariuomenes Jungtinei operacinei vadavietei, todėl gen. ltn. E. Pfefferis svariai prisidėjo vystant dvišalį karinį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą.
„Dėkojame Vokietijai už lyderystę vykdant Aljanso gynybą ir atgrasymą Lietuvoje, labai svarbų vaidmenį užtikrinant Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą. Labai vertiname ne tik Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, bet ir paramą bei investicijas į mūsų kariuomenės stiprinimą, NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje infrastruktūrą“, – susitikimo metu sakė viceministras Ž. Tomkus. Su gen. ltn. E. Pfefferiu jis aptarė NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės perspektyvas Lietuvoje, aktualiausius Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimus bei atsaką iš Rytų kylančioms hibridinėms grėsmėms.
Gen. ltn. E. Pfefferis patikino, kad Vokietija užtikrins ilgalaikį NATO priešakinės kovos grupės buvimą Lietuvoje, reikalingą grupės aprūpinimą paramos elementais ir sustiprinimą papildomais pajėgumais, kad būtų užtikrinta aukšta grupės kovinė parengtis.
Vizito metu gen. ltn. E. Pfefferis taip pat susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Gynybos štabo viršininku brg. gen. Mindaugu Steponavičiumi. Pokalbių metu buvo aptartos bendro karinio rengimo ir veiklos aktualijos bei ateities planai, regioninio saugumo, bendrų projektų ir tolesnio bendradarbiavimo klausimai. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje karininkas aplankė pratybas vykdančius Vokietijos kontingento karius. Pasak svečio, lietuviai yra puikūs šeimininkai, o mūsų kariai visada čia jaučiasi laukiami.
„Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme. Galiu pasakyti, kad jų parama ir buvimas mūsų šalyje yra įvairiapusis ir, tikiu, vertinamas ne tik karių, bet ir visuomenės. Tarnaudami kartu su NATO pajėgų integravimo vieneto grupe, mūsų kariai turi unikalią galimybę mokytis ir tobulėti. Įvairios pratybos ir projektai bei investicijos – ne tik pasitikėjimo Lietuva ženklas, bet ir puiki proga išbandyti savo priimančios šalies galimybes“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
Pastaraisiais metais artimą ryšį su Lietuvos kariuomene užmezgusiam Vokietijos karininkui tai buvo ir atsisveikinimo vizitas – artimiausiu metu jis išeis į atsargą. Pasak paties generolo, jis labai norėjo asmeniškai atsisveikinti su savo draugais ir partneriais lietuviais bei padėkoti jiems už visą paramą, kurią jie teikė sąjungininkų kariams per visus šiuos bendradarbiavimo metus.
Po Rusijos agresijos Ukrainoje, kai regiono saugumui iškilo grėsmė, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje buvo dislokuota 2017 metais bendru visų NATO valstybių narių sprendimu. Vokietija kovinei grupei ne tik vadovauja, bet ir skiria didžiausią karių skaičių. Nuo 2018 metų ši šalis demonstruoja lyderystę ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje.
Per šį laikotarpį Vokietijos gynybos ministerija iš dalies arba pilnai finansavo ir įgyvendino įvairius projektus, susijusius su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karių gerbūvio gerinimu, reikalingos laikinos infrastruktūros sukūrimu Rukloje, skyrė paramą taikinių kėliklių įsigijimui Pabradės poligone ir kt.
Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų, susijusių su NATO priešakinėmis pajėgomis Lietuvoje, yra investicijos Rukloje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai įsigyti, remonto, sandėliavimo infrastruktūrai sukurti.
Šių metų birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene bus investuojama į bendrą infrastruktūrą Rukloje. 2022 m. prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto aikštynų ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Vokietijos investicijos į karinę, su NATO priešakinių pajėgų susijusią, infrastruktūrą iki 2023 m. sieks apie 100 mln. eurų. Nuo 2023 metų Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą sudarys dar apie 150 mln. eurų.
Nuotraukos: KAM/A. Pliadis.
