Krašto apsaugos ministerija siūlo tobulinti Valstybės gynybos fondo (VGF) veikimo modelį, kad jo lėšos būtų naudojamos operatyviau ir efektyviau, lanksčiau reaguojant į krašto apsaugos finansavimo poreikius.
Pokyčiai inicijuojami atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas po 2025 metų VGF finansinio audito. Nustatyta, kad dabartinė lėšų paskirstymo tvarka ne visada leidžia optimaliai panaudoti finansinius išteklius, o nepanaudotų lėšų perskirstymas reikalauja papildomų Vyriausybės ir Seimo sprendimų.
„Siekiame, kad Valstybės gynybos fondo lėšos kuo greičiau pasiektų svarbiausius gynybos poreikius. Siūlomi pakeitimai užtikrintų didesnį lankstumą ir operatyvumą, išlaikant atsakomybę ir skaidrumą“, – sako krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Siūloma suteikti daugiau sprendimų galių Fondo valdytojui – Krašto apsaugos ministerijai – dėl lėšų paskirstymo tarp institucijų bei praėjusių laikotarpių nepanaudotų lėšų panaudojimo.
Taip pat siūloma atsisakyti praktikos, kai metinis lėšų paskirstymas Įstatyme numatytiems tikslams tarp institucijų tvirtinamas atskiru Vyriausybės nutarimu. Šią funkciją perėmus Krašto apsaugos ministerijai lėšas būtų galima greičiau perskirstyti metų eigoje, nekeičiant bendro paskirstymo pagal tikslus.
Numatoma, kad nepanaudotos ir grąžintos fondo lėšos galėtų būti panaudojamos tiems patiems arba kitiems įstatyme numatytiems tikslams. Tai leistų išvengti lėšų įšaldymo dėl procedūrinių apribojimų.
Be to, papildomai siūloma lankstesnė praėjusių metų paskutinio mėnesio fondo pajamų paskirstymo tvarka, kad einamaisiais metais pervestos lėšos galėtų būti greitai nukreipiamos prioritetiniams gynybos poreikiams.
Pakeitimai dėl praėjusių laikotarpių nepanaudotų lėšų naudojimo pareikalautų VGF įstatymo pakeitimų. Pakeitimai dėl lėšų paskirstymo tarp institucijų neprieštarautų Valstybės gynybos fondo įstatymui ir sudarytų sąlygas efektyviau valdyti gynybai skirtus finansinius išteklius.
Valstybės gynybos fondas skirtas ilgalaikiam Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimui. Fondo lėšos naudojamos strategiškai svarbiems gynybos, civilinės saugos ir nacionalinio saugumo projektams. Jos skiriamos nacionalinės divizijos stiprinimui, NATO brigados ir kitai karinei bei dvejopo naudojimo infrastruktūrai, mobilumo ir kontrmobilumo priemonėms ir civilinei saugai. Fondą sudaro valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių, saugumo įnašo ir kitų įstatyme numatytų šaltinių. Prie fondo savanoriškai gali prisidėti gyventojai ir verslas.
2026 metų Valstybės gynybos fondą sudaro 710,5 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams turės pritarti Lietuvos Respublikos Seimas.
