Reaguojant į nemažėjančias išorės grėsmes ir siekiant sumažinti dėl tokių grėsmių užkardymo galimai sukeltas neigiamas pasekmes, Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktiems siūlymams reglamentuoti tretiesiems asmenims padarytos žalos kompensavimą tais atvejais, kai Lietuvos kariuomenė ar NATO sąjungininkai teisėtais veiksmais panaudoja karinę jėgą užkardydami grėsmes.
Šie Karinės jėgos naudojimo statuto bei Valstybės rezervo įstatymo pakeitimai padėtų užtikrinti visuomenės interesų apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje.
„Saugumo situacija regione reikalauja ne tik stiprių karinių pajėgumų, bet ir aiškaus bei šiuolaikines grėsmes atitinkančio teisinio reguliavimo. Šiais pakeitimais siekiame užtikrinti visuomenės interesų apsaugą, stiprinti pasitikėjimą Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais ir sudaryti kuo geresnes sąlygas NATO sąjungininkų veikimui Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Numatoma kompensuoti tik tiesioginius nuostolius – nebūtų atlyginama neturtinė žala ar negautos pajamos. Sprendimus dėl kompensacijų priimtų Vyriausybės įgaliota institucija, o žalos nustatymo ir kompensavimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Kompensacijos būtų mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, jų nepakakus – iš papildomai skirtų valstybės biudžeto lėšų, o prireikus – ir iš valstybės rezervo lėšų.
Projektuose išlieka regreso teisė reikalauti atlyginti išmokėtas sumas iš subjektų, kurių keliamai grėsmei neutralizuoti buvo panaudota karinė jėga.
Be to, siekiant stiprinti Lietuvos, kaip patikimos priimančiosios šalies ir kolektyvinės gynybos partnerės, reputaciją, siūloma nereikalauti iš NATO sąjungininkų atlyginti žalos, atsiradusios dėl jų teisėtų veiksmų vykdant tarnybines užduotis Lietuvoje. Toks sprendimas taip pat prisidės prie sąjungininkų tarpusavio pasitikėjimo ir solidarumo stiprinimo, skatinant glaudesnį karinį bendradarbiavimą ir efektyvesnį bendrų veiksmų planavimą bei vykdymą.
Projektai taip pat numato platesnes galimybes reaguoti į naujo tipo oro grėsmes. Siūloma suteikti teisę panaudoti karinę jėgą ne tik prieš bepiločius orlaivius, bet ir prieš kitus autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomus ore judančius objektus, kai jie pažeidžia nustatytą skrydžių tvarką, kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui arba naudojami kaip ginklas.
Įstatymų įsigaliojimas numatomas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d.
