Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šią savaitę vyksta Baltijos gynybos koledžo ir Krašto apsaugos ministerijos organizuojami Vyresniųjų aukštųjų vadų kursai. Tai kasmet tarp Baltijos valstybių sostinių rotuojami aukščiausio lygmens Baltijos gynybos koledžo mokymai. Šiemet kursas organizuojamas kartu su Vokietijos karo akademija, todėl visą savaitę Vilniuje svečiuojasi kurso dalyviai iš 14 valstybių.
Iki lapkričio 22 d. mokymų dalyviai aptarinės aktualiausius NATO adaptacijos šių dienų saugumo situacijoje klausimus ir Baltijos jūros regiono saugumo perspektyvas.
Organizatoriai, atkreipdami dėmesį į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą grėsmę euroatlantiniam saugumui, kursų dalyvius skatina nagrinėti dabartinę NATO strategiją ir politiką, susijusią su Baltijos jūros regiono saugumu ir gynyba, dalytis savo įžvalgomis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas priimdamas kurso dalyvius teigė, kad tokie kursai yra neatsiejama bendradarbiavimo saugumo srityje dalis – tai yra ne tik mokymasis, bet ir supratimas bei pagarba vieni kitų susirūpinimams.
„Vienas didžiausių šio kurso privalumų yra galimybė skirtingų šalių atstovams – kaimynams, sąjungininkams, partneriams – drauge susitikti. Tad išnaudokite šią galimybę. Esu užtikrintas, kad šią savaitę įgyta patirtis jums suteiks gilesnę perspektyvą analizuojant Lietuvos ir Baltijos valstybių saugumo iššūkius“, – sakė ministras.
Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, sveikindamas susirinkusiuosius, pažymėjo, kad dalyvavimas šiuose kursuose pastaruoju metu tapo dar svarbesnis: „Šiais metais požiūris į Rusiją pasikeitė ir ji pradėta vertinti kaip grėsmė NATO valstybių narių saugumui, – atkreipė dėmesį generolas ir patarė diskutuoti apie tai, ko galima tikėtis toliau, kaip atrodys saugumo architektūra, kai karas Ukrainoje baigsis. – Galų gale, ar mes, kaip atskiros valstybės ar tarptautinių organizacijų narės, padarėme pakankamai šio konflikto kontekste, ką turėjome daryti kitaip ir ką dar galėtume padaryti?“
Mokymų metu vyksta diskusijos, kuriose aptariami politinio ir karinio NATO adaptacijos aspektai – kokia turi būti NATO atgrasymo ir gynybos politika regione, atsakas į hibridines atakas ir galimi jo scenarijai, ko NATO gali pasimokyti iš Ukrainos ir kokios būtų karinės krizės suvaldymo priemonės.
Kursų tikslas – suteikti lyderiams galimybę geriau įvertinti ateities iššūkius, pateikiant platesnę strateginę viziją. Organizuojamos diskusijos dalyviams padės keistis naujomis idėjomis, daugiau dėmesio skiriant Baltijos jūros regiono saugumo problemoms.
LKA / E. Genio nuotr.
