Rugpjūčio 26-28 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Vokietijos kariuomenės vadas gen. Carsten Breuer, kuris susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, Lietuvos kariuomenės vadu gen. Valdemaru Rupšiu, stebėjo tarptautinį karinių orkestrų festivalį ,,Military Tattoo Lithuania 2023“, skirtą paminėti 30-osioms okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms.
„Pirmiausia noriu padėkoti už glaudų Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimą ir Vokietijos indėlį į Lietuvos saugumą. Esame dėkingi už tvirtą Vokietijos sprendimą Lietuvoje dislokuoti brigadą nuolatiniam buvimui. Tai ypatingai stiprus Vokietijos įsipareigojimas, kurį Lietuva labai vertina. Kuo geresnių sąlygų brigados buvimui Lietuvoje sukūrimas yra prioritetinis uždavinys“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vokietijos kariuomenės vadas gen. C. Breuer, aptardamas Vokietijos įsipareigojimus, pažymėjo: „Ilgą laiką Vokietija buvo NATO rytinio pakraščio valstybė ir joje buvo dislokuotos sąjungininkų pajėgos, kad apgintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Atėjo metas grąžinti solidarumo ir saugumo jausmą, kurį mums dešimtmečius užtikrino NATO sąjungininkės, tad Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą nuolatiniam buvimui. Iki šio ketvirčio pabaigos baigsime visą planavimo procesą, kad į įgyvendinimo fazę pereitume 2024-ųjų metų pradžioje. Svarbiausia, kad šis dislokavimas vyks lanksčiai ir atitiks NATO gynybos planus.“
Dvišaliame susitikime buvo aptarta saugumo situacija regione ir Vokietijos įsipareigojimas užtikrinti saugumą šiaurės rytų NATO ir ES flange, bendri mokymai ir pratybos, dalyvavimas tarptautinėse operacijose bei Lietuvos galimybės tinkamai priimti dislokuotus Vokietijos karius.
„Vokietijos karių buvimas Lietuvoje mums yra itin svarbus dėl kaimynystėje esančio priešo atgrasymo, o prireikus ir sudarant sąlygas priešakinei Lietuvos gynybai. Esame nuoširdžiai dėkingi, kad Vokietija yra pasiryžusi dalintis su mūsų kariais savo patirtimi ir kartu kurti profesionaliai sąveikaujančias Vokietijos – Lietuvos karines pajėgas. Mūsų bendradarbiavimas – įtakotas istorinio konteksto, besikeičiančios saugumo situacijos, visuomet buvo grįstas pagrindiniais NATO principais – ginti ir saugoti vieniems kitus“, – po susitikimo pabrėžė gen. V. Rupšys.
Lietuvoje nuo 2017 m. Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ dislokuota NATO Priešakinių pajėgų kovinę grupę šiuo metu sudaro kariai ir atstovai iš Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos, kuri vadovauja Lietuvoje dislokuotoms pajėgoms bei skiria didžiausią karių skaičių. Rotacijos Lietuvoje metu NATO priešakinės pajėgos dalyvauja kovinio rengimo pratybose ir mokymuose.
Stiprindama savo įsipareigojimus nuo 2022 m. rugsėjo Lietuvoje dislokuotas Vokietijos brigados priešakinis valdymo elementas, rengtos bendros pratybos, kurių metu išvien treniruojasi užtikrinti NATO rytinio flango apsaugą. Vokietijos ir Lietuvos kariai prisideda prie saugumo stiprinimo tarptautinėse operacijose, kartu rengia ginklo brolius ukrainiečius mokymo bazėje Vokietijoje.
Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, nuo 2011 m. aktyviai dalyvauja tarptautiniuose kariniuose mokymuose Lietuvoje. Lietuvos kariai veikia Vokietijos kontingento sudėtyje Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA Malyje ir Europos Sąjungos jūrų operacijoje „Irini“.
Lietuva iš Vokietijos įmonių perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, automatinius šautuvus „G-36“ ir pistoletus „HK SFP9“, 5-ių tonų sunkvežimius „Arocs“, kovines savaeiges 155 mm kalibro haubicas PzH2000 („Panzerhaubitze 2000“), kurių vairuotojai, priežiūros specialistai, pabūklo operatoriai, važiuoklės remontininkai pagal sutartį rengiami kursuose Vokietijoje.
Lietuvos kariuomenės inf.
Nuotr. aut. št. srž. sp. Ieva Budzeikaitė ir Arnas Čemerka