Vilniuje aptartas Lietuvos inicijuotų ir vadovaujamų kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pasiruošimas ketvirtajai rotacijai 2022 metais. Šių pajėgų komandą šiuo metu sudaro ekspertai iš visų projekte dalyvaujančių šešių valstybių narių: Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Kroatijos ir Estijos. Šiais metais jai vadovauja Lenkija, o Slovėnija yra pareiškusi norą iš projekto stebėtojo statuso tapti dalyve.
Rugsėjo 23 d. apie šių pajėgumų tolesnius vystymo planus Krašto apsaugos ministerijoje diskutavo ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projekto (angl. PESCO CRRT) Tarybos dalyviai.
Sveikindamas susitikimo dalyvius krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius atkreipė dėmesį į bendradarbiavimo stiprinimą su šalimis projekto partnerėmis. „Paramos suteikimas bendroms saugumo ir gynybos politikos karinėms operacijoms ir misijoms bei tarpusavio pagalba tarp projekto dalyvių ir kitų ES valstybių narių šiandieninių iššūkių kontekste ypač svarbus veiksnys“, – sakė M. Abukevičius.
Lietuvos vadovaujamas PESCO kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų. Šių metų gegužę pasiekęs pilną pajėgumą (angl. FOC) po Alarmex 2021 pratybų, kurių metu greitojo reagavimo komanda buvo iškviesta reaguoti į kibernetinius incidentus diplomatinėse Nyderlandų misijose Lietuvoje ir Lenkijoje.
Siekiama, kad sulaukus valstybių narių, ES institucijų, bendros saugumo ir gynybos politikos karinių operacijų ir misijų prašymo, komanda galėtų per 72 valandas reaguoti į kibernetinius incidentus. Jos taip pat gali imtis prevencinių veiksmų ir atlikti pažeidžiamumo vertinimus.
PESCO ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų komandos veikimas buvo patikrintas ne tik pratybų metu, bet ir realiose situacijose. 2020 m. prieš rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą ši komanda padėjo tikrinti Lietuvos rinkimų sistemų atsparumą.
Nuotr. Giedrė Maksimovicz-Alkema
