Kovo 23–24 d. Krašto apsaugos ministerija ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija organizuoja Baltijos karinę konferenciją, kurioje bus aptariami aktualūs saugumo ir gynybos klausimai. Jau tradiciniu tampančio renginio tema – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos stiprinimas tiek karinėje, tiek strateginėje perspektyvoje.
„Ši konferencija – tai svarbiausias akademinis šių metų gynybos politikos renginys Lietuvoje. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuriame laukiame reikšmingų sprendimų kolektyvinės gynybos srityje, ši konferencija yra ypatingai gera proga ekspertams diskutuoti apie euroatlantinės saugumo ir gynybos politikos tikslus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste“, – sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Svarbiausias konferencijos pranešėjas – dr. Markas T. Esperis, buvęs JAV gynybos sekretorius. Joje taip pat dalyvaus žymiausi Europos ir JAV gynybos analitikai, kurių publikacijos skelbiamos ekspertiniuose žurnaluose, o jų nuomonės klauso svarbiausi sprendimų priėmėjai. Į renginį taip pat atvyks Lietuvos ir užsienio šalių institucijų atstovai, karininkai, gynybos ekspertai ir akademikai.
Šiemet Baltijos karinė konferencija organizuojama su visame pasaulyje žinomu JAV analitikos centru „The Atlantic Council“, kurio indėlis šioje konferencijoje bus ypač reikšmingas.
Pirmąją konferencijos dieną vyks uždara Krašto apsaugos ministerijos rengiama diskusija, skirta išmoktoms pamokoms iš Rusijos karo Ukrainoje aptarti, o pagrindinėse renginio sesijose bus diskutuojama apie NATO gynybos ir atgrasymo politikos įgyvendinimą stiprinant rytinį NATO flangą, paramos Ukrainai ir JAV karinių pajėgų Europoje buvimo vertinimą, NATO adaptaciją prie besikeičiančio karo pobūdžio.
Šiemet konferencija rengiama Vilniaus rotušėje, jos globėja Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Baltijos karinė konferencija pirmą kartą buvo surengta 2019 metais. Nuo pat pradžių organizatoriai siekė, kad konferencija taptų aukšto lygio forumu, kuriame būtų aptariamos saugumo ir gynybos aktualijos, pabrėžiant reikšmingą regioninę dimensiją, o Generolo Jono Žemaičio karo akademija taptų svarbia vieta Europoje, kur diskutuojama dėl NATO ir transatlantinių santykių ateities.
Konferencija skirta kviestiniams svečiams ir iš anksto registruotiems klausytojams. Tačiau visi norintys susipažinti su joje nagrinėjamomis aktualijomis, galės dalį konferencijos pranešimų ir naujienų sekti čia: https://fb.me/e/8zFb4Yaq5
Galimybės žiniasklaidai:
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija kviečia žiniasklaidos atstovus pasinaudoti išskirtine galimybe pakalbinti kovo 23–24 d. Baltijos karinėje konferencijoje dalyvaujančius Lietuvos ir užsienio šalių karininkus, diplomatus ir akademikus.
Svarbiausias konferencijos pranešėjas, sakysiantis kalbą jos atidaryme kovo 23 d., – dr. Mark T. Esper, buvęs JAV gynybos sekretorius. Tą pačią dieną konferencijoje dalyvaus ir Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, JAV Paveldo fondo (Heritage Foundation) vyresnysis mokslo darbuotojas Dakota Wood, Vokietijos Tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) atstovas Göran Swistek.
Kovo 24 d. konferencijoje kalbės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Artūras Radvilas. Pirmojoje sesijoje kalbės NATO atstovas admirolas Rob Bauer, Brookins instituto tyrimų vadovas dr. Michael O’Hanlon, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius dr. Vaidotas Urbelis, Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro direktorė dr. Kristina Prišmantaitė. Trečiojoje sesijoje pranešimus skaitys Lenkijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Piotr A. Blazeusz, Estijos Respublikos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius, Atlantic Council atstovas dr. Richard D. Hooker.
Žiniasklaidos atstovai, norintys pakalbinti konferencijos dalyvius, kviečiami susisiekti su Kornelija Dudaite, [email protected], +370 696 07983.
Užsiregistravę ir atvykę žiniasklaidos atstovai turi su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą (kortelę), patvirtinantį atstovavimą žiniasklaidos priemonei.
Laisvai samdomi žurnalistai ir asmenys, viešąją informaciją rengiantys be sutarties su žiniasklaidos priemone, taip pat užsienio žiniasklaidos priemonėms atstovaujantys žurnalistai privalo turėti Krašto apsaugos ministerijos išduotą akreditaciją.
KAM archyvo nuotrauka: 2021m. Baltijos karinė konferencija
