Ketvirtadienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo suteikė teisę 2022-2023 metais tarptautinėse operacijose vienu metu dalyvauti iki 323 Lietuvos karių ar civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Nutarime minima dvylika tarptautinių operacijų, iš kurių dešimtyje Lietuvos kariai dalyvavo iki šiol, o prie dviejų ketina prisijungti artimiausiu metu.
„Ateinančiais metais tarptautinių operacijų prioritetu mums išliks dalyvavimas NATO, ES, JT ir sąjungininkų koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose, o taip pat – Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva nuo 2022 m. pradės dalyvauti Prancūzijos vadovaujamoje tarptautinės operacijos užduoties grupėje (angl. Task Force) „Takuba“, skirdama transportinės aviacijos lėktuvą su įgula ir aptarnaujančiu personalu, neviršijant 30 karių ar civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičiaus. Taip pat numatoma prisijungti prie šiais metais pradėtos ES karinės mokymo misijos Mozambike, skiriant iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Kitose tarptautinėse operacijose maksimalus leistinas Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius išliks nepakitęs: NATO karinėje mokymo operacijoje Irake – iki 50, JT vadovaujamoje operacijoje „Minusma“ – iki 50, ES karinėse mokymo misijose Malyje bei Centrinėje Afrikos Respublikoje – iki 11, ES karinėse operacijose „Atalanta“ ir „Irini“ – atitinkamai iki 30 ir 20 karių. NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove – iki 5 karių. Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ iki – 40, kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5, o Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje – iki 60 karių.
Pažymėtina, kad LR Seimo nutarimu patvirtintas mandatas nustato maksimalius leistinus Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius konkrečiose tarptautinėse operacijose. Faktinis Lietuvos indėlis priklauso nuo daugybės aplinkybių: tarptautinės operacijos poreikių, saugumo situacijos šalyje, į kurią siunčiami Lietuvos kariai. Taip pat ir kitų veiksnių, kurie yra nuolatos vertinami kartu su operaciniais partneriais.
KAM archyvo nuotr.
