Sausio 15 d., ketvirtadienį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė lankėsi Hagoje, kur susitiko su Nyderlandų gynybos ministru ir dalyvavo keturšaliame susitikime su Nyderlandų, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais. Susitikimuose ministrė aptarė povandeninės NATO sąjungininkių infrastruktūros saugumą, Europos gynybos stiprinimą, oro gynybą, pasitraukimą iš Otavos konvencijos, paramą Ukrainai bei kitus klausimus.
Keturšaliame susitikime su Nyderlandų Karalystės gynybos ministru Ruben Brekelmans, Latvijos gynybos ministru Andris Sprūds ir Estijos gynybos ministru Hanno Pevkur metu buvo aptarta parama Ukrainai, povandeninės kritinės regiono infrastruktūros apsauga, artėjančio NATO viršūnių susitikimo Hagoje prioritetai ir ES gynybos darbotvarkės klausimai.
Susitikime ministrė D. Šakalienė pabrėžė regioninio sprendimo dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo svarbą, ir tai, kad taip pat svarbu sutarti dėl naujos NATO rusijos politikos, grindžiamos jėgos pozicija.
„Lietuvai priartėjus prie 4 proc. BVP gynybai ribos ir vertinant galimybes didinti finansavimą gynybai, tikimės, kad šią vasarą Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime aljansas nustatys 3 proc. nuo BVP gynybos finansavimo minimumą, kas – svarbiausia – leis turėti parengtus reikiamus gynybos pajėgumus ir kartu spręsti itin jautrų Šiaurės Rytų flango oro gynybos klausimą“, – kalbėjo ministrė.
Dvišaliame susitikime su Nyderlandų gynybos ministru D. Šakalienė aptarė regiono saugumo bei oro gynybos klausimus, išreikšdama lūkestį, kad praėjusiais metais pratyboms Lietuvoje dislokuota oro gynybos sistema „Patriot“ artimiausioje ateityje ir vėl bus dislokuota Lietuvoje.
Apie 300 Nyderlandų karių šiuo metu tarnauja Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Rukloje, po to Nyderlandai taps Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados dalimi.
D. Šakalienė taip pat dalyvavo panelinėje diskusijoje „The politics of the Baltic Defence Line and NATO‘s defence posture“ (liet. Baltijos gynybinės linijos politika ir NATO gynybos pozicija). Ministrė pristatė Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo planus, pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos derybinę poziciją bendromis pastangomis stiprinant Ukrainos gynybos pramonę bei operatyviai teikiant paramą ginkluote ir pažymėjo bendrų regiono pasienio gynybos principų bei stiprių strateginių žinučių priešui svarbą.
2025 metais Lietuva Ukrainai skirs ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo BVP karinės paramos. Ministrė D. Šakalienė pabrėžia, kad kiekvienas euras, investuotas į Ukrainą, didina Europos saugumą. Šiemet numatomos keturios pagrindinės paramos Ukrainai kryptys: skubūs ginkluotės poreikiai, parama Ukrainos gynybos industrijai remiant Ukrainoje gaminamą ginkluotę, išminavimo koalicija bei tarptautinės iniciatyvos.
Nyderlandų Gynybos ministerijos nuotr.