Birželio 15 d. minime Okupacijos ir genocido dieną – kai prieš 81 metus Lietuva pusei amžiaus neteko savo nepriklausomybės ir buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
„Krašto apsaugos ir kariuomenės pasiruošimo svarbą mums primena tiek istorija, tiek šių dienų aktualijos. Tai, kad turime išlikti budrūs, mums parodė Rusijos įsiveržimas į Sakartvelą, o vėliau – kariniai veiksmai Ukrainoje ir Krymo aneksija. Dėl to prieš penkerius metus atnaujinome šauktinių tarnybą. Šis sprendimas ryškiai padidino mūsų atsparumą“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministras pratęsia, kad kariuomenės modernizaciją dažnai bandoma sumenkinti skleidžiama dezinformacija iš Rytų. Tačiau tiesa kita – esame pasiruošę gintis.
„O svarbiausia tai, kad šiandien nesame vieni. Lietuva jau 17 metų yra galingiausio pasaulyje karinio aljanso NATO dalis. Ši narystė yra pagrindinis atgrasymo elementas ir ryškus skirtumas nuo situacijos, kurioje buvome XX amžiaus viduryje. Rusijai įgyvendinant agresyvią užsienio politiką, NATO valstybių vadovai priėmė tokius sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares. Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Lietuvoje veikiančios rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija – visi šie NATO pajėgumai įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos“, – pabrėžia A. Anušauskas.
Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. O kariuomene šiandien pasitiki ir absoliuti didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
A.Pliadžio nuotr.
