Balandžio 25 d. sukanka 32-eji metai nuo Krašto apsaugos departamento įkūrimo – tai laikoma formalia Lietuvos kariuomenės ir visos krašto apsaugos sistemos atkūrimo pradžia. Ši data minima ir kaip Krašto apsaugos ministerijos gimimo diena. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pradėjusi savo kelią nuo Krašto apsaugos departamento, šiandien Krašto apsaugos ministerijos bendruomenė yra branduolys, kuris formuoja ir įgyvendina krašto apsaugos sistemos politiką, euroatlantinės integracijos procesus. Ministras pasveikino šios sistemos kūrėjus, savanorius, darbuotojus ir karius, palinkėjo sėkmės darbuose ir tarnyboje.
„Karo Ukrainoje kontekste dar labiau suprantame laisvės ir nepriklausomybės vertę, dar labiau matome ir jaučiame savo darbo ir tarnybos krašto apsaugos sistemoje prasmę. Krašto apsaugos kūrėjų, prieš 32 metus padėjusių KAS pamatus, ir visų žmonių, kurie šiandien tęsia darbą šioje sistemoje, dėka šiandien esame stiprūs, profesionalūs. Turime aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą. Veikdami išvien su NATO, strateginiais sąjungininkais, Šaulių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir visa pilietine visuomene gebame užtikrinti patikimą šalies gynybą ir būti stipriu pagalbininku ne tik savo šalies institucijoms krizės ir ekstremalių situacijų laikotarpiais, bet ir Ukrainai, šiandien kovojančiai už mūsų visų laisvę“, – sako ministras A. Anušauskas.
Pirmaisiais savo veiklos metais, dar nesulaukus tarptautinio pripažinimo, Krašto apsaugos departamentas negalėjo atvirai kurti ginkluotų struktūrų, todėl piliečius Lietuvos gynybai rengė tam įkurtas Karinis-techninis ir sporto klubas. Buvo įkurti septyni departamento skyriai Lietuvos regionuose, suformuotas Apsaugos būrys. Intensyviai rengtasi ir deryboms su Sovietų Sąjunga dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Netrukus buvo įkurta Pasienio apsaugos tarnyba, per trumpą laiką sugebėjusi perimti valstybės sienų kontrolę. 1990-ųjų pabaigoje įsteigta Atskiroji apsaugos kuopa, Karininkų kursai, atgaivintas „Kario“ žurnalas.
1991 m. sausį, atviros karinės agresijos metu, ginant valstybės nepriklausomybę jėgas suvienijo visos tuo metu besikuriančios gynybinės struktūros – Krašto apsaugos departamentas, savanoriai, Šaulių sąjungos nariai. Sausio 17 d. buvo oficialiai įsteigta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (dabar: Krašto apsaugos savanorių pajėgos). 1991 m. rudenį Krašto apsaugos departamentas, kaip įvykdęs savo užduotį, buvo likviduotas. Įkūrus Krašto apsaugos ministeriją, gynybinių struktūrų formavimas nenutrūkstamai buvo tęsiamas toliau. Tą patį 1991 m. rudenį į kuriamą nepriklausomos Lietuvos kariuomenę buvo pašaukti pirmieji jaunuoliai.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos per tris dešimtmečius išaugo iki dviejų brigadų, reikšmingai padidėjo Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumai, sustiprėjo Karinių jūrų pajėgų flotilė, gimė naujos – Specialiųjų operacijų – pajėgos, išaugo ir profesinės karo tarnybos karių skaičius, sugrąžinta šauktinių tarnyba. Tai pasiekti leido ir nuolat augantis finansavimas gynybai. Šiemet padidinus gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų, taip siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus ir didinti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams, Lietuvos gynybos biudžetas šiuo metu siekia 2,52 proc. BVP.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja ir dirba 23 tūkst. karių, karių savanorių ir civilių asmenų, dirba aštuntasis krašto apsaugos ministras ir tarnauja šeštasis Lietuvos kariuomenės vadas. Šiandien krašto apsaugos sistema turi aukštą kaip niekad Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą, yra moderni, darniai veikianti ir gebanti užtikrinti tiek patikimą šalies gynybą, tiek būti stipriu pagalbininku kitoms šalies institucijoms krizės ir ekstremalių situacijų laikotarpiais. Tai pasiekta krašto apsaugos sistemai veikiant išvien su NATO, strateginiais sąjungininkais, Šaulių sąjunga, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir visa pilietine visuomene.