Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) šiemet sukūrė ir pristatė naują kibernetinio saugumo švietimo įrankį, kuris skirtas padėti organizacijoms kurti ir įgyvendinti komunikacines kampanijas kibernetinio saugumo srityje. Pasak Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovo Antano Aleknavičiaus, toks įrankis buvo itin reikalingas, nes siekiant visuotinių elgesio pokyčių, komunikacija yra esminis strategijos elementas.
Anot A. Aleknavičiaus, itin svarbu, kad kiekviena kibernetinio saugumo srityje dirbanti organizacija gebėtų aiškiai transliuoti savo žinutes. Todėl ENISA sukūrė viešojo sektoriaus, esminių paslaugų teikėjų bei privataus sektoriaus įmonių poreikiams pritaikytą komunikacijos „įrankių dėžutę“ (angl. Awareness-Raising-in-a-box).
Ši „įrankių dėžutė“ suteikia teorinių ir praktinių žinių, kaip kurti ir įgyvendinti efektyvias kibernetinio saugumo informavimo kampanijas. Pakete galima rasti daugybę teorinio ir praktinio pobūdžio pagalbinių priemonių – nuo instrukcijų kaip nustatyti organizacijos pagrindinius veiklos rodiklius (angl. Key Performance Indicators, KPIs) kampanijos efektyvumui įvertinti iki kibernetinės atakos simuliacinių žaidimų bei viktorinų, padedančių organizacijos darbuotojams lengviau įsisavinti kibernetinio saugumo principus ir sąvokas.
ENISA teigimu, ne tik efektyvaus švietimo stoka, bet ir kvalifikuotų kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje yra problema tiek ekonomikos vystymuisi, tiek nacionaliniam saugumui, ypač vykstant sparčiai pasaulio ekonomikos skaitmenizacijai.
ENISA yra sukūrusi ir Europos kibernetinio saugumo įgūdžių sistemą(angl. European Cybersecurity Skills Framework (ECSF)), kuri apibrėžia 12 pagrindinių kibernetinio saugumo specialistų rolių. Pagrindinis sistemos tikslas – sukurti bendrą piliečių, darbdavių ir mokymosi programų teikėjų supratimą apie kibernetinio saugumo įgūdžius tam, kad taptų lengviau identifikuoti rinkos poreikius bei įsteigti trūkstamas kibernetinio saugumo kompetencijas įgyvendinant įvairias mokymo programas visose ES valstybėse narėse.
2022 m. sukurtas nacionalinis kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapis, kurį parengė Vilniaus Universiteto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkai, atskleidžia Lietuvos kibernetinio saugumo kompetencijų pasiskirstymą. Nors darbe atsižvelgiama į žymiausius kibernetinio saugumo kompetencijų modelius (NIST NICE, ENISA), Lietuvos atveju buvo išgrynintas unikalus modelis, geriausiai atliepiantis nacionalinę situaciją. Jame identifikuotas Lietuvos kibernetinio saugumo specialistų kompetencijų poreikis, paruoštas nacionalinis kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapis bei pateiktos rekomendacijos kompetencijų ugdymui ir naujų darbuotojų pritraukimui į kibernetinio saugumo sritį, sprendžiant specialistų trūkumo problemą.
2004 m. Atėnuose įkurtos Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros misija – pasiekti aukštą bendrą ES kibernetinio saugumo lygį. Prisidėdama prie organizacijų bei įmonių kibernetinio saugumo užtikrinimo ir taip stiprindama pasitikėjimą skaitmenine ekonomika, ENISA taip pat siekia didesnės kiekvieno iš ES piliečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje.
