„Jūrinis saugumas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis. Čia susiduriame tiek su kariniais, tiek su nekonvenciniais iššūkiais, o juos atremiant ypač svarbu stiprinti nacionalinius pajėgumus“, – pabrėžė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, sveikindamas konferencijos „Jūrinės strategijos vaidmuo mažai jūrinei valstybei“ dalyvius Klaipėdoje.
Birželio 30-liepos 1 d. Lietuvos kariuomenės Karininių jūrų pajėgų organizuota konferencija skirta aptarti jūrinės strategijos, jūrinės ekonomikos ir saugumo klausimus bei jų aktualumą Lietuvai, kaip jūrinei valstybei. Konferencijos dalyviai taip pat diskutavo ir jūrinės istorijos klausimais.
Viceministras Ž. Tomkus akcentavo, kad jūrinio saugumo srityje Lietuvai ypač svarbus regioninis bendradarbiavimas ir aktyvus dalyvavimas įvairiuose NATO formatuose, siekiant užtikrinti reikiamą Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų parengtį ir sąveikumą su sąjungininkų pajėgomis.
Konferencijoje dalyvavo apie 200 atstovų iš 17 NATO ir partnerių valstybių. Konferencija surengta siekiant paminėti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų atkūrimo 30-metį (1992 m.).
Lietuvos kaip jūrinės valstybės istorija:
1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, atsirado unikali istorinė galimybė šaliai tapti jūrine valstybe. Visą likusį tarpukario periodą iki valstybės aneksavimo 1940 m., Lietuva nuosekliai judėjo jūrine kryptimi: plėtojo uostą, steigė laivybos bendroves, kūrė karinį laivyną, puoselėjo įvairias su jūra susijusias kultūrines tradicijas.
Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1990 m. su Lietuvos vėliava plaukiojo šimtai laivų, stiprėjo ir plėtėsi Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Šiandien Lietuva turi ir jūrinę infrastruktūrą, ir laivus, garsinančius šalies vardą pasaulyje, ir jūrininkų rengimo sistemą, rengiančią jūrininkus dirbti Lietuvoje bei tarptautinėse bendrovėse. Turime Karines jūrų pajėgas, kurios saugo ir gina valstybės jūrinius interesus.
Nuotr. KJP