Krašto apsaugos ministerijoje rugsėjo 29 d. vyko Lietuvos kibernetinio saugumo tarybos posėdis, kurio metu aptarta šalies kibernetinio saugumo būklė. Taip pat diskutuota apie šiuo metu rengiamą Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą bei naujos ES direktyvos poveikį Lietuvos nacionalinei kibernetinio saugumo sistemai.
„2022-ieji geriausiai galėtų būti įvardijami kaip iššūkių metai. Visų pirma, dėl šių metų vasarį Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Žymiausias šio karo atspindys Lietuvoje, žvelgiant iš kibernetinio saugumo perspektyvos, buvo birželio mėnesį nuvilnijusi DDoS tipo atakų banga ir sustiprintas NKSC dėmesys kibernetinio saugumo reikalavimų užtikrinimui“, – sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Tarybos nariams buvo pristatyta Krašto apsaugos ministerijos rengiama ir iki šių metų pabaigos pasirodysianti Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa. Pristatytos joje numatytos kryptys, kurios aktualios ir dabar galiojančioje Kibernetinio saugumo strategijoje, t.y. šalies kibernetinio atsparumo didinimas, kibernetinio saugumo kultūros kėlimas, darbuotojų kompetencijų įgijimas ir stiprinimas, tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo didinimas ir kita. Esminis skirtumas nuo strategijos bus tai, kad nauja plėtros programa bus paremta tik kibernetinio saugumo priemonėms skirtais finansais.
Ypatingas dėmesys taryboje buvo skiriamas Tinklų ir informacinių sistemų saugumo antrajai direktyvai. Šios naujos ES direktyvos tikslas – suvienodinti bendrą ES šalių kibernetinio saugumo lygį ir jį didinti, atsižvelgiant į įvairias kibernetinio saugumo grėsmes Europoje. Direktyva turės poveikį įvairiems svarbiems sektoriams, pvz., pašto ar maisto išvežiojimo paslaugoms, kurie iki šiol nebuvo reguliuojami privalomais kibernetinio saugumo reikalavimais.
Tarybos nariams taip pat buvo pristatytos Krašto apsaugos ministerijos užsakymu VU ir LKA atlikto kibernetinio saugumo kompetencijų žemėlapio mokslinio tyrimo išvados, kurios ne tik galės potencialiai inicijuoti kitus tyrimus šioje srityje, bet ir bus aktualios rengiant Kibernetinio saugumo plėtros programą.
Tarybos nariams buvo pristatytas Krašto apsaugos ministerijoje įsteigtas Nacionalinis koordinavimo centras (NKC) ir jo galimybės teikti finansinę paramą kibernetinio saugumo projektams. Parama, kurią NKC įgys galimybę skirstyti nuo 2023-iųjų metų pradžios, bus bendra ES programos „Digital Europe“ ir Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų teikiama parama trečiosioms šalims. Ja bus siekiama skatinti kibernetinio saugumo inovacijas, didinti visuomenės atsparumą.
KAM / K. Kavolėlio nuotr.
