2026 m. krašto apsaugos biudžetas sieks rekordinį 5,37 proc. BVP dydį. Lyginant su 2025 m., KAM biudžetas didėja 41 proc. ir yra didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje bei yra pirmoje vietoje tarp NATO narių.
2026 m. KAM biudžetas sudarytas vadovaujantis pagrindiniais KAS prioritetais – numatytas reikalingas finansavimas nacionalinės divizijos pajėgumo vystymui, NATO brigados priėmimui, oro gynybos sustiprinimui ir kt. Svarbu pažymėti, kad 2026 m. daugiau lėšų skiriama personalo išlaikymui, paramai Ukrainai (0,25 proc. BVP), priimančios šalies paramai sąjungininkų kontingentams Lietuvoje (JAV, Vokietijos ir kt. šalių), didėja išlaidos naujai gaunamos technologiškai pažangios technikos, įrangos, ginkluotės, taip pat naujos infrastruktūros išlaikymui.
KAM biudžete lėšos reikšmingai auga siekiant stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai. Numatyta skirti daugiau lėšų civilinei saugai, mobilizacijos funkcijos stiprinimui, savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymui ir iš esmės išlaikomas skiriamų lėšų dydis karinio mobilumo ir dvigubos paskirties infrastruktūros projektams ir kt.
Svarbu pažymėti, kad išaugęs krašto apsaugos finansavimas sudaro sąlygas sparčiau modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir stiprinti esminius gynybinius pajėgumus, tai įtakoja pasikeitusi saugumo situacija regione, rusijos karo prieš Ukrainą išmoktos pamokos ir pan. Kariuomenės modernizavimo srityje prioritetas skiriamas oro gynybai bei vystant Pirmąją nacionalinę pėstininkų diviziją. Todėl nuosekliai stiprinami sausumos pajėgumai, netiesioginės ugnies galia, oro gynyba, logistika, žvalgyba, saugus ryšys, kibernetinis saugumas, bepiločių sistemų ir kovos su dronais pajėgumai ir kt.
Kartu didelis dėmesys skiriamas amunicijos ir strateginių atsargų kaupimui bei nacionalinės gynybos pramonės stiprinimui. Sutartys su Lietuvos gamintojais dėl prieštankinių minų, FPV dronų užtaisų ir kitų priemonių leidžia trumpinti tiekimo grandines ir didinti valstybės atsparumą.
NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra vienas iš pamatinių Lietuvos saugumo architektūros ramsčių. Sąjungininkų buvimas Lietuvoje užtikrina šių įsipareigojimų įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ nuolatiniam dislokavimui. Tam vystomas Rūdninkų karinis miestelis, mokymo infrastruktūra, karių gyvenimo ir tarnybos sąlygos, technikos laikymo bei aptarnavimo pajėgumai. NATO daugianacionalinės kovinės grupės perdavimas Vokietijos brigados pavaldumui žymi svarbų šio istorinio sprendimo įgyvendinimo etapą.
Pagrindiniai modernizacijos projektai
Vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, didžiausios investicijos nukreipiamos į tankų, ratinių pėstininkų kovos mašinų, šarvuotųjų visureigių JLTV, 155 mm savaeigių haubicų CAESAR, raketinės artilerijos sistemų HIMARS, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS, trumpojo ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų, radarų, prieštankinės ginkluotės, bepiločių sistemų, amunicijos ir kitų atsargų įsigijimą. Taip pat priimtas sprendimas dėl naujų ratinių šarvuočių PATRIA įsigijimo.
Tęsiamas HIMARS pajėgumų stiprinimas, įsigyjant antrąją bateriją, kuri didins Lietuvos kariuomenės gebėjimą veikti dideliu nuotoliu ir naikinti aukštos vertės taikinius. Oro gynybos srityje investuojama į NASAMS, RBS-70 „Bolide“ raketas, MSHORAD sistemas ir „Giraffe“ 1X radarus, kurie stiprins apsaugą nuo oro grėsmių, įskaitant bepiločius orlaivius.
Sausumos pajėgų manevrui ir mobilumui stiprinti įsigyjama sunkioji technika ir ją remiantys pajėgumai, tarp jų LEOPARD 2 A8 LEGUAN tiltatiesės. Taip pat tęsiami UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnių, „Carl-Gustaf M4“ granatsvaidžių, prieštankinių sistemų, logistinės, medicininės, inžinerinės ir specialiosios technikos įsigijimai.
Modernizaciją papildo karinės infrastruktūros plėtra – vystomi poligonai, karinio rengimo teritorijos, sandėliavimo, remonto, apgyvendinimo ir priimančiosios šalies paramos objektai. Šie projektai sudaro sąlygas Lietuvos kariuomenės parengčiai, sąjungininkų priėmimui ir NATO rytinio flango saugumo stiprinimui.
