„Nelegaliai iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių migrantų antplūdis yra Aliaksandro Lukašenkos režimo plėtojama hibridinė agresija, kurią vertiname labai rimtai ir aktyviai bendradarbiaudami su kitomis institucijomis kryptingai imamės atgrasymo priemonių“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Hibridinės agresijos akivaizdoje Krašto apsaugos ministerija talkina sprendžiant situaciją pasienyje ir nuolat siekia sąjungininkų palaikymo. Šiuo metu itin aktyviai bendradarbiaujama su Baltijos šalių gynybos ministerijomis – gynybos ministrai sutarė kiekvieną savaitę rengti Baltijos šalių gynybos ministerijų ekspertų susitikimus vaizdo konferencijos formatu. Jų metu aptariami bendri veiksmai atliepiant hibridinę operaciją ir artėjančias „Zapad-21“ pratybas.
Glaudžiai bendradarbiaujama ir su Lenkijos gynybos ministerija. Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai sutaria, kad atsakas į susidariusią situaciją pasienyje turi būti koordinuojamas tarptautiniu mastu. ES ir NATO sąjungininkai reiškia savo solidarumą bei taip pat ne kartą parodė, jog yra pasirengę padėti.
„Migrantų krizės akivaizdoje susilaukiame tarptautinės paramos ir toliau jos siekiame. Tokia sąjungininkų reakcija siunčia žinutę ir Baltarusijos režimui – esame ne vieni, todėl pajėgūs atsilaikyti prieš įvairius bandymus kelti suirutę“, – teigia ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia NATO sąjungininkams informacijos atnaujinimus apie situaciją ir galimas rizikas Lietuvos pasienyje. Krašto apsaugos ministerija ES bei NATO gynybos ministerijoms pristato ir Vidaus reikalų ministerijos keliamus poreikius.
Šiuo metu pasienyje valdyti migrantų krizę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ ir Estijos pareigūnai. Taip pat į Lietuvą vis siunčiama humanitarinė parama iš skirtingų Europos valstybių – palapinės apgyvendinimui, lovos ir kita.
Lietuvos kariuomenė atsižvelgdama į Vidaus reikalų ministerijos išsakytus poreikius nuolat didina savo paramą pasienyje skirdama žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Kariuomenės nuolatinė parama skiriama patruliavimui pasienio užkardose (mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai, Karo policijos ekipažai), taip pat – spygliuotos vielos užtvarai įrengti. Kariuomenė prisideda ir prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos.
Be to, šią savaitę į Seimą tvirtinimui iškeliavo Krašto apsaugos ministerijos parengti ir Vyriausybės patvirtinti įstatymų pakeitimai, kurie suteiktų Lietuvos kariams specifines teises ir papildomus įgaliojimus veikti ekstremaliosios situacijos metu.
G. Maksimovicz-Alkema nuotrauka.
