NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas atvirai pasidalino įžvalgomis apie Lietuvos karinės diplomatijos pasiekimus bei Aljanso karinio strateginio lygmens procesus. Aukščiausias NATO pareigas Lietuvos istorijoje einančio karininko teigimu, sėkmingą mūsų šalies integravimąsi į Aljanso sprendimų priėmimo procesus lėmė glaudus valstybės institucijų bendradarbiavimas ir nuoseklus gynybos politikos vykdymas.
Pasak gen. ltn. R. Baltrėno, jo pozicija NATO vadovavimo struktūroje buvo pasiekta per skaidrų atrankos procesą, kuriame dalyvavo visų 32 Aljanso valstybių kariuomenių vadai. Generolas pabrėžė, kad šis laimėjimas yra kompleksinis Lietuvos gynybos ir užsienio politikos įvertinimas.
„Tai nebuvo vien asmeninis kandidatūros pateikimas. Rezultatą užtikrino aukščiausio lygio politinė ir diplomatinė parama. Proceso metu aktyviai bendradarbiavo Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos, o Lietuvos diplomatinis korpusas ir kariniai atašė užsienio valstybėse užtikrino platų kandidatūros viešinimą bei šalies pasiekimų pristatymą“, – pažymėjo gen. ltn. R. Baltrėnas.
Lietuvos karininko vadovaujamas NATO Tarptautinis karinis štabas veikia kaip pagrindinė jungiamoji grandis tarp Aljanso politinio lygmens ir strateginių NATO vadaviečių. Šio štabo užduotis – transformuoti politinę valią į konkrečias karines rekomendacijas bei direktyvas.
Kalbėdamas apie darbo pobūdį tarptautinėje aplinkoje, R. Baltrėnas akcentavo konsensuso siekimą kaip esminį Aljanso veikimo principą.
„NATO sprendimai grindžiami 32 valstybių sutarimu. Kariniame strateginiame lygmenyje tai reikalauja ne tik profesinės kompetencijos, bet ir gebėjimo moderuoti diskusijas, ieškoti kompromisų bei užtikrinti, kad karinis patarimas politinei vadovybei būtų savalaikis ir pagrįstas išsamia analize“, – teigė R. Baltrėnas.
Generolas leitenantas taip pat palietė Aljanso adaptaciją prie kintančios saugumo aplinkos. Jo teigimu, NATO šiuo metu orientuojasi į ilgalaikį pajėgumų vystymo ciklą, siekiantį 2040-uosius metus ir vėlesnį laikotarpį. Esminis dėmesys skiriamas atgrasymo stiprinimui per realių karinių pajėgumų didinimą ir Aljanso vienybės demonstravimą.
Lietuva šiame kontekste minima kaip pavyzdinė šalis, ne tik vykdanti finansinius įsipareigojimus, bet ir aktyviai ruošianti infrastruktūrą sąjungininkų priėmimui bei vystanti nacionalinius gynybos pajėgumus.
Kalbėdamas apie Lietuvos saugumą ir agresorės rusijos bandymus auginti „karinius raumenis“, R. Baltrėnas ragino mažiau žvalgytis į rytus ir daugiau dėmesio skirti savo darbų kokybei.
Visą išsamų pokalbį su generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu apie NATO sprendimų priėmimo mechanizmus, saugumo architektūrą ir Lietuvos vaidmenį Aljanse išgirsite naujausiame tinklalaidės „KAS ir KAM?“ epizode: https://youtu.be/8ZwT-nRrjoM
