Visų pirma, Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose.
Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose.
Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja kariuomenė.
Narystė organizacijoje, kurios saugumo pagrindas yra kolektyvinė gynyba ir kurios narės vadovaujasi tomis pačiomis demokratinėmis vertybėmis kaip ir Lietuva – patikimiausias Lietuvos saugumo užtikrinimo būdas. NATO šiandien yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai patikimas saugumo garantijas.
Pavyzdžiui, NATO Baltijos šalyse vykdo oro policijos misiją, kurios tikslas – saugoti Baltijos šalių oro erdvę taip užtikrinant NATO oro erdvės vientisumą ir saugumą.
NATO yra transatlantinis politinis forumas, suteikiantis galimybę Lietuvai realizuoti užsienio politikos tikslus, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvai rūpimas problemas.
Be to, Aljanso suteikiamas saugumas užtikrina palankias sąlygas šalies ekonominei ir technologinei plėtrai, užsienio investicijoms Lietuvoje.
Taip. Aljansas gina ir užtikrina tiktai laisvų ir nepriklausomų valstybių saugumą, todėl gerbia jų laisvą valią apsispręsti ir pasitraukti iš organizacijos. Remiantis 13-uoju Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsniu, valstybė gali atsisakyti narystės Aljanse.
Sąvoka „NATO kariuomenė” arba „NATO pajėgos” gali klaidinti, nes NATO neturi nuolatinės kariuomenės. Kiekviena NATO narė įsipareigoja suteikti Aljansui tam tikrą skaičių tam tikro tipo pajėgų NATO operacijoms vykdyti. Šias pajėgas kontroliuoja pati valstybė, kol jų pareikalaujama ir už jas atsakinga tampa NATO karinė vadovybė.
Kita vertus, NATO turi nuolatinių kolektyvinių karinių pajėgumų: daugianacionalinius štabus, NATO išankstinio įspėjimo iš oro pajėgumus, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą ir kt.
NATO yra įsipareigojusi vykdyti „atvirų durų” politiką. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnį, bet kuri Europos šalis, atitinkanti tam tikrus politinius, ekonominius ir karinius reikalavimus, gali, Šiaurės Atlanto Tarybos kvietimu, prisijungti prie NATO.
Aukščiausia NATO institucija – Šiaurės Atlanto taryba. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba valstybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.
Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – koordinuoti ir plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse.
NATO narės supranta saugumą kaip vientisą ir nedalomą. Tai reiškia, kad vienos ar kelių narių užpuolimas yra laikomas visų Aljansui priklausančių valstybių užpuolimu. Pagal 5-ąjį Šiaurės Atlanto organizacijos sutarties straipsnį NATO narės įsipareigoja kartu gintis nuo agresijos.
Svarbiausias NATO tikslas – visomis politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visų jos narių laisvę ir saugumą. Šį tikslą sudaro trys kertinės užduotys: kolektyvinė gynyba, krizių valdymas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su partnerėmis.
