Sausio 22-23 dienomis Rokantiškių kariniame miestelyje vyko trijų Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su Latvijos gynybos ministru Andris Sprūds bei Estijos gynybos ministru Hanno Pevkur aptarė kritinės povandeninės infrastruktūros apsaugą, NATO viršūnių susitikimo Hagoje prioritetus, paramą Ukrainai ir kitus klausimus.
„Svarbiausias artėjančio NATO viršūnių susitikimo interesas – dar kartą patvirtinti bendradarbiavimo su JAV svarbą ir sutarti dėl NATO valstybių investicijų į gynybą didinimo, kuris yra būtinas siekiant įgyvendinti gynybos planus ir įsipareigojimą stiprinti NATO kolektyvinę gynybą“, – kalbėjo ministrė D. Šakalienė.
Baltijos šalių ministrai sutarė, kad 3 proc. nuo BVP gynybai turėtų būti naujosios NATO šalių grindys ir pabrėžė būtinybę skubiai stiprinti Europos gynybinius pajėgumus panaudojant tam visas esamas Europos Sąjungos priemones (investicijas į gynybos pramonę, gamybos plėtrą, gynybos finansavimo didinimą) ir kuriant naujus finansavimo mechanizmus ES lygmeniu.
Ministrė taip pat informavo, kad Baltijos šalys kartu su Lenkija parengė bendrus siūlymus Europos Komisijos Baltajai knygai dėl būsimos Europos gynybos.
„Pagrindinė mūsų mintis – turime veikti greitai ir užtikrinti, kad gynyba būtų finansuojama tiek pagal dabartinę, tiek pagal būsimą ES daugiametę finansinę programą“, – teigė D. Šakalienė.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie Baltijos jūroje esančios povandeninės infrastruktūros saugumą. D. Šakalienė džiaugėsi, kad neseniai pradėta NATO karinė veikla „Baltic Sentry“ buvo laiku duotas atsakas.
„Šis sprendimas pasiuntė aiškią strateginę žinią rusijai ir visiems, planuojantiems tokius išpuolius prieš mūsų infrastruktūrą, kad rimtai vertiname savo saugumą ir neleisime, kad šie išpuoliai taptų norma“, – teigė ministrė ir pridūrė, kad regiono šalims taip pat svarbu susitarti dėl vienodo tarptautinės jūrų teisės aiškinimo.
Daug dėmesio buvo skirta ir paramos Ukrainai klausimams aptarti. Ministrai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP Ukrainos saugumui ir gynybai. D. Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos „šešėlinis laivynas“, gabenantis rusišką naftą Baltijos jūra, ne tik kelia grėsmę mūsų infrastruktūros saugumui, bet taip pat leidžia Rusijai gauti lėšų agresijai Ukrainoje.
Susitikime Baltijos šalių ministrai taip pat pasirašė bendrą komunikatą dėl tolesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.
Rokantiškėse vykęs Baltijos gynybos ministrų susitikimas buvo pirmasis krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės susitikimas šiuo formatu. 2024 metais Baltijos gynybos ministrų formatui pirmininkavo Lietuva, šiemet pirmininkavimą perims Estija.
Bendras Baltijos šalių gynybos ministrų komunikatas (anglų k.)
Srž. sp. K. Kavolėlio / KAM nuotr.