Spalio 1 d. „Vyturio” vidurinėje mokykloje, su kuria Vytauto Didžiojo karo muziejų sieja dar šiais metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, atidaryta Archeologijos skyriaus parengta paroda „Lietuva valstybės susidarymo išvakarėse”. Paroda skirta Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.
Ikivalstybinis laikotarpis (XI a. vid.–XIII a. vid.) baltų genčių gyvenime yra itin painus ir sudėtingas. Jau II tūkstantmečio pradžioje baltų gentys pasijuto esančio stiprių valstybių – Kijevo Rusios, Švedijos, Danijos – apsuptyje. Baltai atkakliai priešinosi užpuolikams, rengė atsakomuosius karo žygius, puldinėjo priešų laivus. Vakarų baltai piratavo Baltijos jūroje, keldami siaubą Skandinavijos pakrančių gyventojams. Vyko nuolatinės tarpusavio kovos. Formavosi genčių sąjungos. XI –XIII a. pradeda vienodėti baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, vyksta gamybinių jėgų pakilimas, formuojasi žemių centrai, kuriuose gyvena kunigaikščiai su savo kariaunomis. XIII a. 5-ajame dešimtmetyje iškyla baltų genčių siekio susivienyti vykdytojas kunigaikštis Mindaugas. 1253 m. jis karūnuojamas Lietuvos valstybės karaliumi. Mindaugo karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas – vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių.
Parodoje eksponuojama to laikotarpio baltų genčių aprangos rekonstrukcijas ir ginklų bei
papuošalų, kovos žirgų aprangos reikmenų nuotraukas. Parodoje atsispindi devynių baltų genčių – kuršių, lamatiečių, žemaičių, žiemgalių, skalvių, sėlių, aukštaičių, lietuvių, jotvingių-sūduvių – materialinė ir dvasinė kultūra. Parodą pristatė Archeologijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Kęstutis Šeškevičius. Parodos organizatorius – Ryšių su visuomene ir bendrasis skyrius.
Paroda veiks iki spalio 31 d.
Regina Rajeckiene, Vytauto Didžiojo karo muziejaus
Nuotr. aut. – Artūras Užgalis
