Liepos 15 d. šiltą ir ramų vakarą, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje suskambo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos „Jėga ir ašaros“, skirtos pagerbti visiems mūšyje žuvusiems kariams, akordai.
Kūriniu pagerbiami vadovavę mūšiui ir tie, kurie kovodami padėjo galvas, tai lyg rauda už mirusiuosius. Todėl pirmasis oratorijos žodis yra jėga, o antrasis žodis – ašaros. Kartu su Petro Bingelio vadovaujamu Kauno valstybiniu choru, Vytauto Ramančiūno vadovaujamu Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“, režisieriumi Gyčiu Padegimu ir dailininke Birutė Ukrinaite sukurtas netradicinis Žalgirio mūšio paveikslas – neįprastas orkestro išdėstymas, ekranai, kuriuose susirinkusieji galėjo skaityti lietuvių ir anglų kalbomis rašomą tekstą, nes kūrinys buvo atliekamas lotynų kalba. Kūrinio tekstas parinktas pagal tradicinę litaniją „Dies irae“.
Valandą trukęs renginys suskirstytas į šešias dalis, o kiekviena jų skirta lenkų, totorių, čekų, rusų, vokiečių ir lietuvių kariuomenėms. Mes patys dažnai neįvertiname, kokiame unikaliame mieste gyvename ir kokius turtus turime. Pasak kompozitoriaus G. Kuprevičiaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis oratorijai atlikti pasirinktas dėl trijų dalykų – Amžinosios ugnies, Nežinomojo kareivio kapo ir kariliono varpų.
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus oratorijos „Jėga ir ašaros“ premjeroje dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, kauniečiai ir miesto svečiai.
Parengta pagal Reginos Rajeckienės (Karo muziejus) tekstą
