Kovo 10 d. Vilniaus karininkų ramovėje vyko Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus Koordinacinės tarybos surengta konferencija „Lietuvos gynybinių pajėgumų organizavimas 1918–1940 m. ir 1990–2011 m.: panašumai, skirtumai, pamokos”.
Konferencijoje įžanginę kalbą sakė krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, krašto apsaugos ministerijos kancleris Leonardas Bakaitis. Konferenciją moderavo atsargos pulkininkas leitenantas Vytautas Čepukas, dimisijos majoras Antanas Burokas. Pranešimus konferencijoje skaitė profesorius Sigitas Jegelevičius, atsargos pulkininkas Jonas Gečas, dimisijos majoras Antanas Burokas.
Dėkodama į konferenciją atvykusiems nevyriausybinių organizacijų atstovams už iniciatyvą ir aktyvumą iškeliant ir svarstant nacionaliniam saugumui aktualius klausimus, viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą palaikant kariuomenės ryšius su visuomene, atstovaujant ir ginant krašto apsaugos interesus.
„Nevyriausybinės organizacijos yra mums labai svarbios, nes tai yra kariuomenės tiesioginis ryšys su visuomene. Krašto apsaugos ministerija yra labai suinteresuota, kad nevyriausybinės organizacijos būtų aktyvios, kad jos kalbėtų apie gynybą viešumoje. Mums svarbūs jūsų pastebėjimai, pasiūlymai, kaip stiprinti šalies gynybą“, – sakė viceministrė.
Kalbėdama apie opiausias krašto apsaugos problemas, viceministrė pirmiausia paminėjo mažėjantį gynybos finansavimą ir tai, kad 2008 m. nutraukus jaunuolių šaukimą į privalomąją karo tarnybą, nebuvo numatyta, kaip bus sprendžiamas rezervo papildymo klausimas.
Kartu viceministrė nurodė ir svarbiausius žingsnius teigiama linkme sprendžiant probleminius klausimus, tarp jų – Krašto apsaugos ministerijos parengtą naują Karo prievolės įstatymo projektą, kuriam jau pritarė Vyriausybė ir kuris greitu laiku turėtų būti svarstomas Seime.
Pasak viceministrės, priėmus šį įstatymo projektą, karo prievolės atlikimo sistema taptų lankstesnė, nes numato tris būdus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (vietoje buvusio vieno būdo – 12 mėnesių trukmės privalomosios pradinės karo tarnybos): bazinius karinius mokymus, 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų kursus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams.
Viceministrės teigimu, tokia lanksti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistema leis Seimui pagal esamą politinę ir saugumo situaciją efektyviau koreguoti kariuomenės komplektavimą. Pvz., atsižvelgus į situaciją, bus galima nuspręsti, ar pasirinkti vykdyti bazinius karinius mokymus, ar nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Toks mišrus modelis leis efektyviau prisitaikyti prie saugumo situacijos pokyčių ir taupyti lėšas.
I. Pociūtė-Levickienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2008 m. priėmus sprendimą sustabdyti šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, galimybė privaloma tvarka pašaukti jaunuolius atlikti tarnybą panaikinta nebuvo. Atitinkamai ir naujas Karo prievolės įstatymo projektas taip pat nepanaikina tarnybos atlikimo privaloma tvarka, tačiau įstatymo naujoje redakcijoje yra numatoma šaukimą visų pirma vykdyti laikantis savanoriškumo principo. Tik tuo atveju, jei norą atlikti pareiškusių piliečių skaičius bus mažesnis, nei Seimo nustatytas, atsitiktine tvarka bus pašauktas trūkstamas skaičius karo prievolininkų.
Pasak viceministrės, tikimasi, kad pareiškusių norą dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose bus pakankamai ir šaukti privalomai nereikės. Savarankiškumo principas taip pat turėtų padėti ugdyti visuomenės supratimą, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet visų piliečių bendras reikalas.
Pabrėždama būtinybę imtis papildomų priemonių, kurios motyvuotų jaunuolius savo norų ateiti į bazinius karinius mokymus ar kitokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, viceministrė nurodė Karo prievolės įstatymo projekte numatytas specialias skatinimo priemonės, tokias kaip mokesčio už studijas kompensavimas, pirmenybės į valstybės finansuojamas studijų vietas suteikimas, taip pat darbdavių, įdarbinusių privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, subsidijavimas ir kt.
Tarp priemonių, kuriomis siekiama spręsti problemą, atsirandančias dėl to, kad kariai, anksčiau atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą ir šiuo metu esantys atsargoje, nėra šaukiami įgūdžių atnaujinimui, viceministrė paminėjo krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės „palaimintus“ pirmuosius bandomuosius mobilizacinio rezervo mokymus. Šiais metais planuojama apie 100 atsargos karių planuojama pašaukti į Ruklą, į Algirdo batalioną, kur per porą savaičių jie išeis pakartotinį mokymą.
Baigdama kalbą viceministrė taip pat atkreipė dėmesį ir apie pilietinio ugdymo svarbą ir ministerijos, kariuomenės ir ypač Lietuvos šaulių sąjungos ir krašto apsaugą remiančių visuomeninių organizacijų darbą šioje srityje.
Konferencijoje taip pat pasisakęs ministerijos kancleris L. Bakaitis atkreipė dėmesį į tai, kad nevyriausybinių organizacijų keliami klausimai yra aktualūs krašto apsaugos sistemai. Jis pažymėjo, kad šiuo meto rezervo formavimo klausimas yra prioritetinės svarbos. Jis taip pat pritardamas krašto apsaugos viceministrei sakė, kad labai svarbūs yra ir pilietinio ugdymo klausimai bei visuomenės parengimas krašto gynybai. „ Čia viena krašto apsaugos sistema nėra pajėgi, o nevyriausybinių organizacijų parama būtų neįkainojama, “- sakė L. Bakaitis. Kancleris pakvietė nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti diskusijose ir svarstant karo prievolės įstatymo ir nacionalinio saugumo strategijos projektus.
Konferencijos metu joje dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų atstovai pasirašė bendrą rezoliuciją, kurioje pateikė siūlymus dėl priemonių, padedančių stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus.
Giedrės Masimovicz (KAM) nuotraukos
