Krašto apsaugos ministerijoje vasario 1 d. susirinko iš visų šalies ministerijų atstovų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri aptarė Vokietijos brigados priėmimui būtinų civilinės infrastruktūros ir paslaugų poreikių klausimus.
Tarpinstitucinė darbo grupė pasidalijo ryškėjančiomis civilinės infrastruktūros ir paslaugų sukūrimo gairėmis, kurios apima karių ir jų šeimų apgyvendinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, susiekimo temas. Aptarti einamieji darbai nuveikti po Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įgyvendinimo plano pasirašymo.
Svarstoma apie skirtingus apgyvendinimo, švietimo, vaikų užimtumo, sveikatos paslaugų teikimo bei susisiekimo tiek Lietuvoje, tiek su Vokietija modelius. Planuojama, kad į Lietuvą atvyks 5 tūkst. Vokietijos karių, iš kurių maždaug 80 proc. tarnautų Rūdninkuose, kiti – Rukloje.
Skaičiuojama, kad keli tūkstančiai karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais. 2024 metais atvykstantys pirmieji Vokietijos kariai planuoja būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje. Tuo pačiu pradedamas planuoti ir ilgalaikis sprendimas, kai visi kariai su šeimomis atvyks į Lietuvą. Vertinamos gyvenamųjų kvartalų Kaune ir Vilniuje vystymo galimybės bei arti Rūdninkų ar Ruklos poligonų kariams skirtų būstų poreikis.
Švietimo ir vaikų užimtumo srityje Vokietijos karių vaikai įsilies į Lietuvos mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios galės vykdyti ugdymą vokiečių ar anglų kalbomis. Ilgalaikėje perspektyvoje ketinama įsteigti vokiškus darželius ikimokyklinukams, taip pat planuojama atidaryti Bundesvero mokyklas Vilniuje ir Kaune. Švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų paslaugų teikimo srityse naujų galimybių atsiras ir Lietuvos verslams.
Dvišaliame plane numatyta siekti geresnio susisiekimo tarp Lietuvos ir Vokietijos, todėl vertinamos galimybės plėsti skrydžių kryptis bent į kelis Vokietijos miestus.
KAM / A. Pliadžio nuotr.