„Simboliška ir nepaprastai reikšminga, kad švenčiant atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmetį, atidengtas paminklas pasaulinės reikšmės mokslininkui, daugiau nei du šimtmečius Europoje buvusio pagrindinio vadovėlio, veikalo „Didysis artilerijos menas“ autoriui, kariškiui Kazimierui Semenavičiui, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, dalyvavęs skulptūros atidengimo ceremonijoje lapkričio 21 d. prie Kazimiero Simonavičiaus universiteto.
Renginyje dalyvavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Kazimiero Simanavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, projekto sumanytojas menininkas Saulius Paukštys, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, aidėjo senovinių pabūklų salvės.
Taip pat šiais metais po daugiau nei 350 metų pirmą kartą lietuvių kalba buvo išleistas ir K. Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“. Iki pat XVIII a. pabaigos neatsirado kito karo menui skirto veikalo, kuris pralenktų šį. Net ir XIX a., pasikeitus karybos taktikai, šis veikalas liko klasikiniu darbu, su kuriuo stengėsi susipažinti tiek mokslo, tiek kariuomenės atstovai. K. Semenavičius pirmasis surinko ir apibendrino visas žinias apie raketas, išpopuliarino kieto kuro (parako) reaktyvinį variklį, su visais brėžiniais pateikė nuosekliojo jungimo daugiakopės raketos principą, kuris vėliau, jį ištobulinus, atvėrė kelius į kosmosą. Šis veikalas aktualus ir šių dienų karyboje.
Daugiau nei 700 puslapių veikalas išleistas Vytauto Didžiojo karo muziejaus iniciatyva.
Mokslininko pavardė skirtingai įvardijama – Semenavičius ir Simanavičius – tai vertimo iš skirtingų kalbų – lotynų, gudų, lenkų – pasekmė, o abu pavardės variantai naudojami dėl plataus jų paplitimo. Pavardė Semenavičius yra arčiau originalo Siemenowicz. Be to, šią pavardės formą kaip pirminę teikia ir Visuotinė lietuvių enciklopedija. Jos reikšmė – „sėmenys, sėklos“. Forma Simonavičius atsirado skirtingai adaptuojant svetimvardį. Simonavičius reikštų Simono sūnus.
Apie Kazimierą Semenavičių
Manoma, kad K. Semenavičius gimė gana neturtingoje smulkiųjų bajorų šeimoje, kurios nariai, kaip įprasta, dažniausiai pasirinkdavo karinę tarnybą. Pasirinkta tarnystė K. Semenavičių atvedė iki Karališkosios artilerijos generolo pavaduotojo pareigų. K. Semenavičius buvo ne tik kariškis, bet ir mokslininkas. Jo artilerijos veikalo tekstas liudija jį buvus ne tik karinės artilerijos genijumi, bet ir didžiu eruditu, puikiai išmanančiu ne tik karo meną bet ir filosofiją bei laisvuosius menus. K. Semenavičius gerai išmanė to meto mokslinę literatūrą. Puikų autoriaus apsiskaitymą iliustruoja ir daugiau nei 200 cituojamų autorių, tarp kurių tiek antikos klasikai Ovidijus, Horacijus, Aristotelis, Vegecijus, Seneka, Eusebijas, tiek ir renesanso mokslininkai Georgijus Agrikola, Leonardas Fronspergeris, Marijus Betinis, Galileo Galilėjus. K. Semenavičius vienas pirmųjų mokslininkų, kuris rėmėsi ankstesnių autorių darbais, nesisavindamas jų minčių ir atradimų. Rašytojas išmanė ne tik artileriją, bet ir aritmetiką, geometriją, mechaniką, statiką, hidrauliką ir pneumatiką, buvo puikus civilinės ir karinės architektūros specialistas, puikiai suprato karinės taktikos vingrybes.
Nuotraukų aut. Giedrė Maksimovicz (KAM)
