Rugpjūčio 26 d. Daukanto aikštėje Vilniuje krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė vienam iš tarptautinio ralio „Aplink Lietuvą 2012“ prizininkų įteiks tradicinę Krašto apsaugos ministerijos įsteigtą taurę.
Tarptautinis ralis „Aplink Lietuvą 2012“ vyksta rugpjūčio 24-26 dienomis. Šio renginio ištakos siekia dar tarpukario Lietuvos laikus, 1931 metus, kai Kaune startavo pirmojo Prezidento taurės ralio dalyviai.
Tradicinis, šiemet jau dvidešimtasis, ralis iškilmingai startavo rugpjūčio 25 d. iš Kauno Rotušės aikštės. Dalyviams tenka įveikti asfalto ir žvyro keliais besitęsiantį 1060,8 km maršrutą su 21 papildomų rungčių ruožu, kurių bendras ilgis – 172,9 km. Varžybos vyksta septyniolikos miestų ir rajonų teritorijose, kur greituminius ruožus pakeitė tikslaus pravažiavimo ir laiko normų rungtys. Ralis finišuos rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Daukanto aikštėje, šalia Prezidentūros.
Kaip ir ankstesniais metais, tęsiant tradiciją, vienam iš ralio prizininkų iškilmingo finišo prie Prezidentūros metu bus įteikta Krašto apsaugos ministerijos įsteigta taurė. Taip pat tradiciškai ralio dalyvių starto ir finišo metu groja kariuomenės orkestrai.
Ralio „Aplink Lietuvą “ istorija
1931 m. liepos 24 d. tuometinio Lietuvos autoklubo (dabar Lietuvos automobilių sporto federacija) surengtame ralyje „Aplink Lietuvą“ ruošėsi startuoti 14 automobilių ir 11 motociklų ekipažų, turėjusių įveikti 1 043 km maratoną aplink Lietuvą, Lietuvos Prezidento Antano Smetonos taurei laimėti. Šį unikalų ir garbingą trofėjų pagal specialų Prezidentūros užsakymą pagamino Vokietijos juvelyrai.
Buvo numatyta, kad prizas atiteks tam, kuris tris kartus iš eilės laimės lenktynes „Aplink Lietuvą“. Šiuo metu šis unikalus prizas yra saugojamas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Taikomosios dailės skyriuje, kurį muziejui 1942 m. perdavė Kūno Kultūros rūmai. Prizas pagamintas Vokietijoje Hanau mieste, Wilhelm Weinranck&Fritz Schmidt dirbtuvėse, sidabro liejybos su paauksavimu (išmatavimai: aukštis – 36, 7 cm; svoris – 1456,9 gr. (nuotrauka). Tai – ąsotis-bokalas, ant kurio yra įrašas „J. E. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS – LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KLUBUI PEREINAMASIS PRIZAS AUTOMOBILIAMS / VIRŠ 1100 CM3 CILINDERIŲ TALPUMO/ NUOSAVYBĖN GAUNA SPORTININKAS TRYS KARTUS LAIMĖJĘS PIRMĄ VIETĄ AUTOMOBILIŲ/ LENKTYNĖSE LIETUVOJE/ 1931/ INŽ. PR. HIKSA/ L.A.K./ „DODGE“/ 1932 / INŽ. PR. HIKSA/ L.A.K./ „DE SOTO“/ 1937/ INŽ. M. SALEVSKIS/ L.A.K./ ADLER/.
Praėjusio šimtmečio pradžioje pirmaisiais Lietuvos automobilininkais tapo kariškiai, kurių jaunatviškos energijos ir iniciatyvos dėka į Kauną atkeliavo pirmieji automobiliai ir motociklai iš Vokietijos. Nors pačios pirmosios automobilių sporto varžybos Lietuvoje – 1925 m. automobilių varžybos Klaipėdoje, 1926 m. – 1 km distancijos sprinto rungtis kelyje Kaunas-Garliava, tačiau oficialia Lietuvos automobilių sporto įkūrimo data laikytina – 1931 m. liepos 24 d., kai įvyko pirmasis ralis Aplink Lietuvą.
Apie tuomet organizuojamas lenktynes Lietuvoje daug kalbėta ir jos gana išsamiai buvo nušviestos tuometinėje spaudoje, anonsuojant varžybų tikslus ir pakopinį pasirengimą joms. Visgi, pagrindiniu lenktynių tikslu buvo laikytinas lenktyniaujančių automobilių ištvermingumas, gebėjimas tiksliai apskaičiuoti kelionės trukmę, galimybė susipažinti automobilininkams ir motociklininkams su esamų kelių situacija ir nustatyti vyraujančių automobilių prioritetus tuometinei kelių būklei.
Šias automobilių lenktynes organizavo Lietuvos automobilių klubo Sporto komisija: pirmininkas – atsargos karo aviacijos generolas leitenantas Juozas Kraucevičius, nariai – Napoleonas Dobkevičius, dr. Moisiejus Leonas Koganas, Lietuvos karo aviacijos lakūnas kapitonas Klemensas Martinkus.
Lietuvos karo aviacijos lakūnas kpt. Pranas Hiksa, šiose varžybose startavęs Nr.12 nuo Lietuvos automobilininkų buveinės Kaune (S. Daukanto d. 15), išvyko 9 val. 40 min. ir punktualiai pravažiavęs visus numatytus kontrolinius punktus ir neturėdamas jokių galimų baudos taškų, surinkęs maksimaliai visus galimus varžybų taškus ir trasą įveikęs per 32 val. 35,440 min., automobilių, kurių variklis per 1 100 kub. cm klasėje, pelnė pirmąją vietą, pirmąjį Lietuvos Automobilių klubo prizą 750 lt vertės (509.985 įskaitiniai taškai) ir pereinamąją Lietuvos Respublikos Prezidento sidabrinę taurę bei Lietuvos automobilių klubo (LAK) dovaną – fajansinę taurę. Antrasis šiose rungtynėse liko devintuoju numeriu dalyvavęs pedagogas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, važiavęs Ford automobiliu (509.970 taškai), trečiasis – Artūras Langė (Nr. 14), Lietuvos automobilių klubo generalinis sekretorius inžinierius iš Kauno, važiavęs JAV Studebacker Brothers įmonės automobiliu Studebaker (509.925 taškai), ketvirtasis, specialus 600 LT prizas, atiteko garsiajam Lietuvos dainininkui (tenoras), profesoriui, Lietuvos meno kūrėjų draugijos nariui Kiprui Petrauskui ir Juozui Vasiliauskui, važiavusiems Buick Motor Company, įkurtos škotų kilmės amerikiečio David Dunbar Buick (OHV tipo variklio, kuriuo ir buvo paremta įmonės sėkmė kūrėjas) automobiliu Buick. Varžybų finišą pasiekė tik 8 automobilių ekipažai.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialisto Gintauto Deksnio inf.
