Gynybos atašė korpusas buvo ta sritis, kurioje, atėjus sunkmečiui, buvo pirmiausiai kerpamos lėšos: sumažintas užsienyje reziduojančių atašė ir jų pavaduotojų skaičius, sumažinti baziniai gyvenimo lygio, patalpų nuomos koeficientai, atsisakyta kai kurių kompensacijų.
Tokiu būdu per metus sutaupoma nemaža suma. Pavyzdžiui, palyginus šiuos metus su ikikriziniais 2008-aisiais, gynybos atašė korpuso išlaikymui dabar per metus išleidžiama 1,5 mln. litų mažiau.
2009 m. Lietuva perkėlė reziduoti į Vilnių savo gynybos atašė iš Berlyno, Londono, Paryžiaus, taip pat gynybos atašė pavaduotoją Maskvoje. 2011 m. atšauktas gynybos atašė iš Moldovos Respublikos, o jo funkcijas pavesta vykdyti gynybos atašė Ukrainoje.
Jei priskaičiuotume ir neįgyvendintus plėtros planus, sutaupyta suma būtų dar didesnė. Gynybos atašė nebuvo išsiųsti į Kiniją ir Azerbaidžaną, kaip buvo planuota anksčiau.
„Nors nukarpę gynybos atašė korpuso lėšas sutaupėme nemažą pinigų sumą, visgi tikimės, kad tokia gynybos finansavimo situacija nesitęs amžinai ir galėsime atkurti anksčiau buvusį gynybos atašė korpusą ir planuoti jo plėtrą. Gynybos atašė yra labai svarbus Krašto apsaugos ministerijos įrankis plėtojant bendradarbiavimą gynybos srityje su kitomis šalimis, todėl gynybos atašė atšaukimas iš tam tikrų šalių siekiant sutaupyti – tik laikinas sprendimas“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
Šiuo metu krašto apsaugos sistemos interesams užsienio šalyse atstovauja 11 gynybos atašė ir 2 pavaduotojai, iš jų 3 reziduoja Lietuvoje. Visi Lietuvos gynybos atašė atstovauja šalies interesams 38 užsienio valstybėse.
Pastaruosius metus Lietuva neturėjo savo gynybos atašė, reziduojančių didžiosiose Europos sostinėse, tačiau artimiausiu metu šią situaciją ketinama po truputį taisyti. Šiemet jau atkurta gynybos atašė rezidavimo vieta Paryžiuje, kitąmet tą ketinama padaryti Berlyne, 2014 m. – Londone. Taip pat kitais metais planuojama gynybos atašė pavaduotojas Rusijai vėl reziduos Maskvoje.
