„Lietuva išliko per amžius, nes turėjo sukaupusi didžiulę dvasios stiprybę, kurios versmė – Katalikų bažnyčia, partizanai, laisvės kovų dalyviai, Vilniaus universitetas, lietuvių kalba ir jos tarmės. Toks dvasios šaltinis yra ir Šiluva, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta”, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas rugsėjo 8-ąją gausiai į Šiluvos miestelį suplūdusiems maldininkams, paradinėmis uniformomis pasipuošusiems visų kariuomenės dalinių atstovams, dalinių vadams, ugdymo įstaigų vadovams, pokario rezistencijos dalyviams.
Karių kolonos su savo vėliavomis ir regalijomis buvo išrikiuotos lauke prieš Švč. Mergelės Marijos baziliką. Visi turėjo lankstukus su šv. Mišių maldų ir giesmių tekstais.
Malda už Lietuvos karius prasidėję kasmetiniai Šilinėmis vadinami Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai tęsis iki rugsėjo 15 dienos.
Eucharistijai prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikos vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Buvo meldžiamasi už Lietuvoje ir užsienio misijose tarnaujančius karius, už gyvus ir mirusius laisvės kovų dalyvius, partizanus, už Lietuvos saugumą, – kad kariams niekada nereikėtų pakelti ginklų, – ir už kiekvieną čionai atvykusįjį.
Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Eugenijus Bartulis padėkojo Lietuvos partizanams už drąsą ir ištikimybę Lietuvai, pakvietė pasimelsti už Lietuvos karius Kosove, Irake, Afganistane, prisiminti žmones, kenčiančius nuo gamtos stichijų, tarptautino terorizmo.
Eucharistijos valandą su kariais ir maldininkais buvo ir Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas bei vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas plk. Juozas Gražulis.
Kariai aukojo pinigų popiežiaus Jono Pauliaus II, kuris lankėsi Šiluvoje 1993 metais, namams Šiluvoje. Jie buvo atidaryti švenčiant Šventojo Tėvo vizito dešimtmetį ir greitai tapo Šiluvos dvasiniu centru.
Šiluvos miestelio gyventojai bei į atlaidus susirinkę maldininkai neslėpė susižavėjimo Lietuvos karo akademijos vyrų choro „Kariūnas” giedojimu. Choro vadovas Vytautas Verseckas ir chormeisteris-koncertmeisteris Vytautas Abaris prieš ketverius metus į choro repertuarą įtraukė Leonido Abario „Mišias Šv. Teresės garbei”, ir tai tapo neabejotinai stipriu akcentu meldžiantis už krikščioniškąjį ir pilietinį sąmoningumą. Ypač gražiai šių atlaidų metu nuskambėjo Česlovo Sasnausko giesmė „Marija Marija”, kurią drauge su choru giedojo visi maldininkai.
Šv. Mišioms pasibaigus koncertavo Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras.
Šiluvos vardas tapo žinomas visam krikščioniškajam pasauliui dėl Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo, kuris Katalikų bažnyčios yra pirmasis oficialiai pripažintas Europoje. Apsireiškimo data nėra tiksliai nustatyta, bet manoma, kad tai galėjo įvykti 1608 metais. Apsireiškimo vietoje buvo pastatyta medinė koplytėlė. Artinantis 300 metų jubiliejui nuo šios datos, Šiluvos klebonas M. Jurgutis sumanė statyti didingą ir originalią mūro koplyčią, kurios projekto autorius – garsus lietuvių architektas Antanas Vivulskis. 1924 metais užbaigta koplyčia yra 40 metrų aukščio, su vienu iškilusiu altoriumi. Altorius yra pastatytas ant to akmens, ant kurio pasirodė Švč. Mergelė Marija.
Alina Žebrauskaitė
