Birželio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pateiktam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam atšaukti galimybę kariams dirbti antrąjį darbą, t.y. tapti samdomais darbuotojais. Įstatymo projektas toliau bus svarstomas pavasario Seimo sesijoje.
„Siūlydami atšaukti šį leidimą, pirmiausia vertinome tai, kad kario tarnyba susijusi su ypač didele atsakomybe ir reikalavimais. Kario tarnybos laikas yra nenormuotas, kariams dažnai tenka budėti, dalyvauti pratybose, rengtis misijoms, išlaikyti aukštą parengtį, – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas. – Leidus kariams dirbti papildomai, praktiškai sunku būtų užtikrinti, kad laisvu nuo tarnybos metu galimybę užsidirbti turintis karys lygiai taip pat būtų motyvuotas intensyviai treniruotis, dalyvauti pratybose, vykti į misijas, persikelti tarnauti į kitą miestą ar prireikus vykdyti nenumatytas tarnybos užduotis ilgiau nei numato įprastinis karo tarnybos organizavimas.“
Pasak projektą pateikusio ministro J. Oleko, leidimas dirbti papildomai taip pat sukurtų nelygybę tarp karių – pirmiausia tarp tų, kurių tarnyba reikalauja ypatingos fizinės ir moralinės ištvermės (nuolatinis budėjimas, dalyvavimas paieškos ir gelbėjimo darbuose, dalyvavimas tarptautinėse operacijose ar pasirengimas joms) ir tų karių, kurių tarnybos sąlygos yra mažiau intensyvios ir kurie dėl to turėtų galimybių dirbti papildomą darbą.
Kariams leidus dirbti papildomai reiktų imtis priemonių, kad antrą darbą dirbančiam kariui būtų užtikrintas pakankamas poilsio laikas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Daugeliu atvejų tai reikštų, kad kariui negalės būti užtikrintos būtinosios sąlygos pailsėti, darbingumui atgauti. Tai ne tik menkintų kario motyvaciją tarnybai, bet ir neabejotinai darytų įtaką karių sveikatai, didintų traumų kasdienėje tarnyboje ar vykdant neatidėliotinas ir svarbias užduotis, tikimybę.
Ministro teigimu, siūlant atšaukti leidimą dirbti papildomą darbą atsižvelgta ir į kario savanoriškai duotą priesaiką, jam keliamus ypatingo lojalumo valstybei ir drausmės reikalavimus. Taip pat yra matoma būtinybė apsaugoti karį nuo kitų darbdavių privalomų nurodymų, kurie galėtų ne tik sukelti viešųjų ar privačių interesų konfliktą, pažeminti kario vardą, bet ir versti karį pasirinkti tarp besąlygiško pasižadėjimo atlikti garbingą kario tarnybą ir įsipareigojimo papildomai vykdyti kitas darbo funkcijas.
„Mano siekis – kad kario kelią pasirinkęs karys didžiuotųsi savo profesija ir nebūtų stumiamas į tokią padėtį, kai vykdydamas kitų darbdavių nurodymus ar pavestas užduotis galėtų pakenkti savo tarnybai, reputacijai arba sulaužyti kario priesaiką, – sakė ministras. – Esu įsitikinęs, kad teisės dirbti kitą darbą suteikimas neišsprendžia esminės kario profesinio atlyginimo dydžio problemos. Pati valstybė kariams turi užtikrinti tokias tarnybos sąlygas, kad papildomai uždarbiauti jiems tiesiog nereiktų.“
Seimui pritarus siūlomai įstatymo pataisai, kariai galės užsiimti kūrybine ir pedagogine veikla, taip pat galės būti individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai ar nariai komanditoriai, mažosios bendrijos nariai ar turėti akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, jei nebus painiojami privatūs ir tarnybos interesai.
KAM archyvo nuotrauka
