Lapkričio 25 d. Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti teisines prielaidas reorganizuoti Karo prievolės administravimo tarnybą, perduodant jos funkcijas Lietuvos kariuomenės struktūriniams padaliniams.
Įstatyme patikslintos karo prievolę administruojančios institucijos funkcijos ir struktūra, šauktinių atrankos sistema. Sumažinama administravimo našta karo prievolininkams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms dėl duomenų teikimo apie karo prievolininkus, t. y. valstybės institucijos, taip pat visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos atleidžiamos nuo prievolės tvarkyti jose dirbančių karo prievolininkų apskaitą, teikti šauktinių sąrašus ir kitus duomenis apie karo prievolininkų karinės įskaitos pasikeitimus.
Pagal priimtas pataisas šauktiniai privalės atvykti ne į savivaldybių atrankos komisijas, kaip buvo iki šiol, o į vietines teritorines karines įstaigas ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojus pataisoms, nuo vietos savivaldos institucijų bus nuimta joms nebūdinga funkcija – karo prievolės administravimas ir šaukimo vykdymas. Pagal priimtą įstatymą šios funkcijos priskirtos Vietinei teritorinei karinei įstaigai – Lietuvos apsaugos sistemos padaliniui, administruojančiam karo prievolę vienos ar keleto savivaldybių teritorijoje. Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose bus įrašomi remiantis duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.
Šiuo metu taip pat yra derinama Karo prievolės įstatymo nauja redakcija, kuri numato kelis privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus, patikslina tarnybos atidėjimo ir atleidimo pagrindus, numato skatinimo priemones atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, patikslina tarnybos rezerve ir mobilizacijos atveju nuostatas.
Parengta pagal Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą
