Pažymime, kad Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose reglamentuojamas atskiru Seimo nutarimu.
Gruodžio 11 d. Seimas patvirtino Lietuvos karių, 2015-2016 metais budėsiančių NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos kovinėse grupėse, taip pat tarnausiančių NATO ir ES karinėse vadavietėse, skaičius.
Jei NATO ir ES priimtų sprendimą budinčias pajėgas panaudoti tarptautinėse operacijose, Lietuva į jas 2015 m. siųstų iki 350 Lietuvos karių ir civilių, 2016 m. – iki 477 karių ir civilių. Palyginimui, Seimas 2014 metais minėtose budinčiose pajėgose leido dalyvauti iki 118 karių ir civilių.
2015 m. budinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirta Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pėstininkų kuopa, žvalgybos, judėjimo ir kontrolės, logistinės paramos padaliniai, taip pat Specialiųjų operacijų pajėgų vienetas. Budėjimo metu NATO greitojo reagavimo pajėgoms skirti padaliniai budi savo dislokacijos vietoje ir, prireikus, būna pasirengę išvykti į operacijos vietą.
Nuo 2015 metų sausio 1 d. pirmą pusmetį budėsianti ES Šiaurės šalių kovinė grupė bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių. Šiai grupei vadovaus Švedija, visą junginį sudarys apie 2,4 tūkst. karių. Lietuva junginiui priskirs iš Birutės ulonų bataliono karių suformuotą apsaugos būrį ir pavienius karius į grupės štabą ir paramos vienetus – iš viso 44 Lietuvos karius. Visi kovinei grupei priskirti kariai budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį ir jei būtų priimtas sprendimas siųsti grupę į operaciją, vyks į nustatytą užduoties rajoną.
2014 m. gruodžio 31 d. baigia galioti Seimo 2012 m. nutarimu suteiktas mandatas Lietuvos kariniams vienetams, priskirtiems NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinėms grupėms, taip pat Lietuvos kariams, atliekantiems tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse, dalyvauti NATO ir ES tarybų patvirtintose tarptautinėse operacijose.
Apie NATO greitojo reagavimo pajėgas:
NATO greitojo reagavimo pajėgos – aukštos parengties Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų, logistikos ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai išsiskleisti operacijoms vykdyti. Šios pajėgos geba pačios išsilaikyti ir vykdyti operacijas visame pasaulyje.
Sprendimą kurti greitojo reagavimo pajėgas NATO šalys priėmė 2002 metų lapkritį Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Sprendimą aktyvuoti pajėgas priima Šiaurės Atlanto Taryba. Pirmą kartą šios pajėgos buvo praktiškai panaudotos 2004 metais Atėnų olimpinių žaidynių metu saugumui užtikrinti. 2005 metų spalį Lietuva dalyvavo ir pirmoje NATO greitojo reagavimo pajėgų operacijoje, kurioje padėjo nuo žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.
Apie ES kovines grupes:
ES kovinės grupės (angl. EU Battle Groups) – tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, skirtos greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Nors sukurtos dar prieš dešimtmetį kaip viena iš ES reagavimo į krizes priemonių, ES kovinės grupės iki šiol dar nebuvo nepanaudotos. Lietuva aktyviai remia poziciją, kad tai būtina keisti, jei ES siekia prisiimti didesnę atsakomybę tarptautinio saugumo srityje. Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010, 2011 ir 2013 metais.
Alfredo Pliadžio nuotrauka
