Gairių pristatymo vaizdo įrašas
Vasario 11 d. žiniasklaidos atstovams pristatytos krašto apsaugos ministro gairės 2014–2019 metams.
Pristatydamas gaires krašto apsaugos ministras J. Olekas akcentavo, kad naujų gairių rengimą paskatino susikaupę nacionaliniai ir tarptautiniai pokyčiai gynybos srityje. Pirmiausia naujos gairės leido detalizuoti Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su krašto gynyba. Taip pat krašto apsaugos sistemos plėtros tikslai ir prioritetai buvo peržiūrėti atsižvelgiant į gerėjančią finansinę situaciją ir Vyriausybės įsipareigojimą iki 2016 m. padidinti gynybos finansavimą iki 1 proc. Rengiant gaires atsižvelgta ir į pastarųjų metų tarptautinės aplinkos pokyčius – operacijos Afganistane pabaiga kartu su kitais sąjungininkais paskatino apmąstyti tolesnį tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad gairės buvo rengiamos vadovaujantis keturiais esminiais principais. Pirmiausia akcentuojama, kad NATO yra Lietuvos gynybos garantas, todėl prioritetas turi būti teikiamas Lietuvos kaip atsakingos ir aktyvios narės Aljanse įtvirtinimui. Kitas principas – realistiškos finansinės galimybės, kai ambicijos suderinamos su ekonominėmis realijomis.
Rengiant gaires buvo atsižvelgta į besikeičiantį tarptautinių įsipareigojimų pobūdį. Pasak ministro, dalyvavimas operacijose tebėra prioritetas, tačiau kartu bus siekiama labiau įsitraukti į NATO aktyvių pratybų ciklą bei sąveikių pajėgų iniciatyvą. Rengiant gaires taip pat buvo vadovaujamasi plačiuoju požiūriu į saugumą, reikalaujančiu bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis ir palaikyti glaudų ryšį su visuomene.
Pristatydamas vidutinio laikotarpio krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, ministras pabrėžė, kad Sausumos pajėgų plėtojimas išlieka svarbiausiu prioritetu, ypatingą dėmesį skiriant mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ plėtrai.
Kitas svarbus uždavinys – oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos tobulinimas.
Taip pat bus siekiama užtikrinti Lietuvai gyvybiškai svarbią valstybinę paieškos ir gelbėjimo funkciją. Šiam tikslui krašto apsaugos ministerija įsigys naujus vakarietiškus sraigtasparnius. Vadovavimo ir valdymo prioritetas yra papildytas kibernetinio saugumo elementu – šioje srityje jau daromas didžiulis darbas siekiant sureguliuoti nacionalinių institucijų veiklą ir atsakomybę šioje srityje.
Kalbėdamas apie tarptautinio bendradarbiavimo ateitį, ministras J. Olekas išskyrė pagrindinę kryptį – NATO kolektyvinės dimensijos ir įsipareigojimų Baltijos šalių saugumui stiprinimą bei NATO matomumo regionine didinimą. Ministras taip pat pažymėjo Lietuvos tikslų, iškeltų per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, tęstinumą, ypač energetinio saugumo ir Rytų partnerysčių plėtojimo srityje.
Pasak ministro J. Oleko, Lietuvos kariams yra būtina dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse ir tarptautinėse pratybose, nes tik tokia veikla gali užtikrinti Lietuvos kariuomenės suderinamumą su sąjungininkais ir kariuomenės gebėjimą integruotis bendrai veiklai į aukštesniojo ešelono karinius junginius.
Ministras taip pat minėjo, kad Lietuva toliau sieks bendradarbiauti su strateginiais partneriais – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalimis. Rytuose bus tęsiamos partnerystės ir paramos programos Pietų Kaukazo valstybėms, Ukrainai ir Moldovai. Su Baltarusija bus tęsiamas bendradarbiavimas ekspertų lygmenyje. Su Rusija bus ieškoma praktinių, abiems pusėms naudingų bendradarbiavimo sričių.
Kalbėdamas apie karinį personalą, ministras J. Olekas minėjo vieną esminių siekių – karinių vienetų komplektavimo gerinimas daugiausiai dėmesio skiriant sausumos pajėgoms, o ypač – brigadai. Kitas nemažiau svarbus tikslas, pasak ministro, yra aprengtas, aprūpintas ir motyvuotas karys. Ministras pažymėjo, kad jau yra atkurti sumažinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientai ir atlyginimai, mokami kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams. Taip pat įgyvendinamos iniciatyvos, susijusios su geresniu ir teisingesniu karių tarnybos apmokėjimu (priedai už kvalifikaciją, rotacijos sąlygų gerinimas, priedai už ypatingą pareigų specifiką ir pan.). Ministras taip pat paminėjo, kad bus analizuojama idėja dėl galimo karių išleidimo į atsargą amžiaus didinimo.
Tai, kad kariuomenė yra viena iš labiausiai remiamų valstybės institucijų – nuolatinio kariuomenės ryšio su visuomene palaikymo rezultatas. Ministras J. Olekas akcentavo, kad bus ieškoma naujų galimybių ir formų bendraujant su visuomene. Aktualiausi šiandiena iššūkiai – kariuomenės matomumo vietovėse, kuriose nėra kariuomenės dalinių, užtikrinimas. Taip pat svarbus iššūkis – krašto apsaugos sistemos prisitaikymas prie pokyčių viešojoje erdvėje (pvz. veikla socialiniuose tinkluose). Siekiant sudaryti sąlygas intensyviau ugdyti jaunų žmonių pilietines, patriotines ir tautines nuostatas, skatinti pareigą ir atsakomybę rengtis Tėvynės gynybai, toliau didelis dėmesys bus skiriamas Šaulių sąjungai – tai vieta naujoms galimybėms naujiems požiūriams bei idėjoms.
Ministras pažymėjo bendradarbiavimo svarbą su kitomis institucijomis. Bendradarbiaujant su Vilniuje veikiančiu NATO Energetinio saugumo centru bus siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės energetinio efektyvumo projektus, užtikrinančius efektyvesnį energetinių išteklių naudojimą ir energetinį saugumą. Su užsienio reikalų ir vidaus reiklų ministerijomis bus siekiama kartu įgyvendinti NATO įsipareigojimus dėl civilinių pajėgumų operacijose. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, Lietuvos saugios laivybos administracija, aplinkos ministerija, žemės ūkio ministerija bus tęsiama veikla ieškant bendrų jūros stebėjimo sprendimų, optimaliai naudojančių valstybės išteklius.
Krašto apsaugos ministro gairės nustato krašto apsaugos sistemos prioritetus, veiklos kryptis ir principus, karinio bendradarbiavimo su sąjungininkais ir partneriais gaires. Gairės yra vidutinio laikotarpio gynybos planavimo dokumentas, kuris remiasi Seimo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa ir kitais dokumentais – Nacionalinio saugumo strategija, Karine strategija ir kt. Savo ruožtu ministro gairės tampa pagrindu kitiems detalesniems planavimo dokumentams rengti.
Krašto apsaugos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Vaidotas Linkus, tel. 8 680 81779.
Eugenijaus Žygaičio nuotraukos
